Smurtas šeimoje

Smurtas šeimoje
Kasmet apie du milijonai vaikų JAV patiria prievartą iš savo šeimos narių. Tai tik oficialiai įregistruoti atvejai. Tikslaus šių nusikaltimų skaičiaus niekas nežino, nes šeimos vengia apie tai pranešti, bijodamos kaimynų apkalbų. Skaudu, kad vietoj švelnumo ir rūpesčio, kuriuos vaikai turėtų gauti šeimoje, jie yra mušami, deginami, prievartaujami, traumuojami psichologiškai, kenčia nuo fizinio ir dvasinio atstūmimo, vienišumo. Taigi nė kiek nekeista, kad tokie vaikai būna uždari, pasižymi dažna nuotaikų kaita, jų ryšiai su tėvais ir draugais būna nepastovūs ir neepatvarūs. Taip pat negalima atmesti tikimybės, kad patyrę prievartą vaikai ateityje skriaus savo vaikus, nemokės ir negalės nuoširdžiai prisirišti prie kito žmogaus.
Galima išskirti keletą priežasčių, sudarančių sąlygas skriausti vaikus. Daugiausia įtakos tam turi tėvų gyvenimo istorija, asmenybės tipas, socialinė ir kultūrinė tėvų gyvenimo aplinka. Yra pastebėta, kad gana dažnai tėvai ‘skriaudėjai’ vaikystėje patys buvo skriaudžiami. Dėl to nukentėjo ir sulėtėjo jų socialinis ir emocinis vystymasis, jie nežinojo, ką reiškia būti mylimais ir globojamais. Taigi nė kiek nekeista, kad, matydami žiaurų tėėvų elgesį, jie ėmė priimti jį kaip natūralų, savaime suprantamą, o vėliau patys pradėjo elgtis lygiai taip pat su savo vaikais. Labai dažnai tėvai ‘skriaudėjai’ vaiko atžvilgiu turi daug į ateitį nukreiptų lūkesčių. Kai jų lūkesčiai nepasitvirtina, frustracija ir pralaimėjimo jausmas ve

erčia ieškoti nesėkmės kaltininko, ‘atpirkimo ožio’, kuriuo tampa ne kas kitas, kaip tik jų pačių vaikas. Būtent ant jo ir ‘nuleidžiamas’ pyktis ir pagieža dėl nesėkmingai susiklosčiusio gyvenimo. Lenth (1988 m.) nustatė, kad nereikia manyti, jog absoliučiai visi vaikystėje prievartą patyrę vaikai patys taps skriaudėjais. Jis teigia, kad tik vienas iš trijų tokių vaikų užaugęs pats pakėlė ranką prieš savo atžalas. Lygiai taip pat negalima pamiršti ir socialinės bei kultūrinės aplinkos įtakos. 1989 metais Sedlach’as nustatė, kad vaikai, gyvenantys neturtingose šeimose, kurių pajamos mažesnės nei 15000 dolerių per mėnesį, daug dažniau patiria prievartą negu gyvenantys labiau pasiturinčiose šeimose. Skurdžiau gyvenantys vaikai turi net penkis kartus didesnę tikimybę būti nuskriausti. Tokį skirtumą sociologas aiškina tuo, kad mažos pajamos verčia apriboti poreikius ir malonumus. Tokie suuvaržymai sukelia stresą, o šis savo ruožtu skatina tėvus visą susikaupusią pagiežą išlieti ant niekuo nekaltų vaikų.
Didesnę tikimybę patirti prievartą turi taip pat ir alkoholikų, narkomanų bei toksikomanų, menką išsilavinimą turinčių tėvų ir nepilnamečių tėvų vaikai. ‘Skriaudėjais’ gali tapti ir tie, kurie patyrė socialinę izoliaciją, neturi draugų, giminių, artimųjų. Tokiose šeimose prievarta ypač sunkiai aptinkama, nes vaikas neturi kam pasiskųsti, nėra nieko, kas galėtų informuoti valstybines įstaigas apie fiziškai ir emociškai žalojamus vaikus.
Būtina pabrėžti, kad nėra kokios nors vienos universalios pr
rievartą šeimoje lemiančios priežasties. Tai tragedija, kurią lemia įvairių veiksnių rinkinys: tėvų patirtis ir asmenybė, socialinės ir kultūrinės aplinkos įtaka, menkos pajamos, išsilavinimas, alkoholio ir narkotikų vartojimas. Kuo daugiau tokių rizikos faktorių galima rasti kokioje nors konkrečioje šeimoje, tuo didesnė tikimybė, kad toje šeimoje gyvenantis vaikas patirs fizinę arba emocinę prievartą.
Dar praeitame dešimtmetyje JAV buvo pradėta rūpintis smurto prieš vaikus šeimoje prevencija. Tuo tarpu pas mus tuo nedaug tesirūpinama, sunku gauti informaciją apie tokio pobūdžio Lietuvoje vykdomus projektus. Taigi belieka tik mokytis iš daugiau patirties šioje srityje turinčios JAV, kur organizuojamos įvairios programos, skirtos padidintos rizikos tėvų grupėms – skurdžiai gyvenantiems; nepilnametėms, vienišoms motinoms. Jiems pasakojama apie vaiko vystymąsi, poreikius, pojūčius, mokoma ir skatinama užmegzti glaudesnius ryšius su artimaisiais bei draugais, valstybinių įstaigų atstovais. Tyrimai rodo, kad tokios programos yra pakankamai veiksmingos.
Belieka tikėtis, kad ir Lietuvoje greitu laiku bus pradėta labiau domėtis šia aktualia problema bei imta plačiau informuoti visuomenę apie priemones, kurių imamasi, siekiant ją išspręsti arba užkirsti kelią tolesniam jos plitimui.

PRIEDAS NR.1. Pranešimai apie smurtą prieš vaikus šeimoje JAV (tūkstančiais).

Smurtas šeimoje: priežastys ir pasekmės
Rugsėjo mėnesį Vakarų Lietuvos laikraštis “Vakarų Ekspresas” išspausdino Ginos Narbutaitės straipsnį apie smurto šeimoje priežastis ir pasekmes. Pateikiame Jums šiek tiek sutrumpintą šio straipsnio variantà.
Kasmet Lietuvoje iš

šsiskiria apie 15 000 porų. Šimtui santuokų dabar tenka 60 ištuokų. Trečdalis išsituokusiųjų nėra išgyvenę kartu nė 5 metų. Dažniausiai skiriasi 25 –34 metų poros. 80 proc. Skyrybų iniciatirių yra moterys.
Susipažinta su 103 ištuokos bylomis, 1997 metais nagrinėtomis Klaipėdos miesto apylinkės teisme, ir 18 baudžiamųjų bylų, nagrinėtų Klaipėdos apygardos teisme 1995 – 1998 metais. Išanalizavus surinktą medžiagą, galima išskirti tokias ištuokos priežastis: vyras susirado kitą moterį – 13 proc., moteris susirado kitą vyrą – 2 proc., įvairūs nesutarimai – 16 proc., fiziniz ir psichinis smurtas prieš moterį – 71 proc.
Citatos iš ištuokų bylų: “ Vyro elgesys agresyvus, aš jo bijau ir gyvenu nuolatinėje įtampoje. Jis naudoja prieš mane fizinį smurtą, jau daug metų kenčiu ir aš, ir vaikai”, “. Grįžęs naktį, kumščiais daužydamas į stalą žadina visą šeimą, naudoja fizinę jėgą. Kelis kartus stovėjo prieš mane su peiliu, grasino užmušti, neleido išeiti iš namų. Visa tai vyksta vaikų akivaizdoje, todėl ir vaikai, ir aš gyvename nuolatiėje baimėje”.
Iš 61 bylos, rodančios, kad moterys patiria smurtą, galima išskirti 16 bylų, pagal kurias, moterys smurtą patiria kartais, ir 45 – ias, iš kurių matyti, kad jos tai kenčia nuolat. Šie duomenys rodo, kad Klaipėdos moterys yra labai atlaidžios savo sutuoktiniams.
Štai citata iš Klaipėdos apygardos teisme nagrinėtos baudžiamosios bylos teismo posėdžio protokolo: “<.> vasario mėnesį vyras sudavė keletą kartų žmonai ir smaugė ją šaliku <.>. Birželio mėnesį jis savo namų palėpėje sudavė žm
monai penkis smūgius į įvairias kūno vietas, medžiui pjaustyti skirtu pjūklu trenkė per abi rankas, įbrėžė dešinę krūtinės pusę. Po to smogė plaktuku į galvą <.>. Birželio 29 d. laukuose kauptuko smūgiu sudavė žmonai dukart per kojas <.>. Spalio 12 d. savo namuose jis sudavė žmonai penkis smūgius į veidą, krūtinę <.>. Lapkričio 12 d. ūkiniame pastate stumdė žmoną į tvarto pertvaras, parėjęs į kambarį mušė ją, smaugė rankšluosčiu <.>.
61 byla rodo, kad pagrindinė ištuokų priežastis – fizinis smurtas. 40 moterų buvo mušamos, 15 dėl vyro smurto turėjo bėgti iš namų, 5 buvo mušamos ir puolamos su peiliu, 4 – stumdomos ir spardomos, dvi moterys buvo sumuštos nėščios, viena apipilta benzinu ir padegta, 5 – nužudytos.
Dažniausios vyrų smurtavimo priežastys – alkoholizmas, stresas, saviizoliacija nuo visuomenės, išankstinis polinkis į smurtą.
Iš 86 bylų, liudijančių smurtą prieš moterį, 9 moterys pasiryžo nutraukti santuoką, bet pareiškimą atsiėmė, norėdamos išsaugoti šeimą, bijodamos netekti materialinės paramos.
Kuo motyvuoja savo elgesį patys smurtautojai
30 bylų vyras savo elgesio visai nevertina, 3 vyrai savo elgesį vertina normaliai, 4 teigia, kad susirado kitą moterį ir nebenori gyventi su žmona, 7 vyrai pripažįsta elgęsi šiurkščiai ir žada pasitaisyti, 6 teigia, jog muša žmoną todėl, kad ši susirado meilužį. 13 vyrų dėl savo smurtavimo kaltina žmoną ( “manimi ji visai nesirūpina, negrįžta anksti iš darbo”). Du vyrai aiškina, kad smurtauja dėl to, kad turi problemų darbe (“turėjau dideles skolas, todėl pradėjau gerti, o grįžęs namo triukšmavau, o dabar dar į darbą niekas nepriima”). 7 vyrai teigia, kad dėl jų netinkamo elgesio kalti abu (“nuo pat pradžių nesutarėme, visada pykomės, mūsų skirtingi charakteriai”).
Turimi duomenys rodo, kad dauguma vyrų savo smurtinio elgesio kaltininke laiko žmoną. 45 smurtaujantys vyrai sutinka nutraukti santuoką ir 28 tai daryti atsisako, teigdami, kad nori išsaugoti šeimą, myli žmoną ir vaikus.
Vaikas rado mamą negyvą
Moterys, gyvenančios su smurtaujančiais vyrais, rizikuoja ne tik būti sužalotos, bet ir gali būti nužudytos arba padaryti šį nusikaltimą pačios.
1997 m. Klaipėdos apygardos teisme nagrinėta baudžiamoji byla, kurioje vyras kaltinamas itin žiauriu savo žmonos nužudymu. Būdamas girtas tarpusavio ginčo metu jis mušė savo žmoną metaliniu kauptuku, kumščiais, spardė kojomis. Vyras kaltu prisipažino iš dalies, sakė, kad pusiaukelėje žmona nebenorėjo eiti namo, tada jis ėmė tempti ją už rankos. Žmona išsitraukusi peilį, o jis ėmęs ją mušti. Baigęs mušti, nuplėšė nuo moters drabužius, kad ji negalėtų niekur eiti. Pasak jų sūnaus, tėvas rytą liepė eiti ieškoti mamos. Vaikas rado mamą negyvą. Žuvusiosios mama ir sesuo teismui aiškino, kad vyras dažnai mušdavo žmoną, net per vestuves ją sumušė. Buvo perpjovęs stiklo šuke koją, net nėščią primušęs. Pats namo negrįždavo po kelias paras, o grįžęs kankindavo, versdavo lytiškai santykiausti. Vaikai labai dažnai bėgdavo iš namų, nes girtas tėvas buvo labai žiaurus.
Užpuolusiam vyrui žmona smogė peiliu
Tais pačiais metais ir tame pačiame teisme nagrinėta ir byla, kurioje žmona kaltinama savo vyro nužudymu. Savo bute per konfliktą moteris smogė vyrui peiliu į krūtinę. Žmona kalta prisipažino iš dalies. Ji teigė, kad išėjus draugams, vyras ėmė jai priekaištauti ir kaltinti, tampyti už plaukų, partrenkęs ant žemės trenkė su vaza į akį, spardęs, vaikęs po kambarį. Ji dukart buvo pasislėpusi tualete, o vyrui nurimus vėl išeidavo į kambarį. Kambaryje vyras puolęs ją peiliu, jie susistumdę. Moteris teigė neprisimenanti, kaip vyrą sužalojo. Po to vėl užsidarė tualete. Išėjusi išgirdo vyrą dejuojant ir iškvietė greitąją pagalbą.
Teisėjas atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino netinkamą vyro elgesį šeimoje. Anot liudytojų, vyras dukart policijos buvo įspėtas.
Kas apgins moterį nuo įtūžusio vyro
Smurtas prieš moterį šeimoje yra problema, reikalaujanti naujų teisinių sprendimų, nes atotrūkis tarp įstatymų turinio ir teisinės praktikos akivaizdus.
Tikrasis smurto prieš moteris mastas niekada nebus tiksliai žinomas, bet yra aišku, kad jis būdingas daugeliui šeimų. Būtina šalinti visuomenės stereotipus, kurie pateisina smurtą prieš moterį šeimoje. Moterims būtina žinoti, kad jos gali kreiptis pagalbos ir kur jos kreiptis. Policija nukentėjusioms paprastai pasiekiama tik tada, kai smurtas yra labai grėsmingas. Iškviesti į namus policininkai geriausiu atveju išsiveža smurtautoją ir poporos valandų vėl paleidžia.
Klaipėdos miesto 3 PK 1 nuovada 97 02 14 gavo pranešimą telefonu, kad R.Rudelis sužalojo savo žmoną ir grasino ją nužudyti. Policininkai vyrą nugabeno į nuovadą. Čia jis elgėsi ramiai, todėl po dviejų valandų buvo paleistas. Į namus jis sugrįžo tik rytą ir peiliu nužudė žmoną, sužalojo dukrą ir nusižudė pats. Iš R.Rudelio priešmirtinio laiško matyti, kad žmogus buvo nestabilios psichikos. Kas žino, kiek yra moterų, gyvenančių su tokiais vyrais ir net neįtariančių, kokius baisius dalykus jie gali padaryti?
Būtina steigti skubios pagalbos moterims priemonių tinklą – prieglaudas, kuriose jos galėtų ne tik laikinai prisiglausti, bet ir gauti reikiamą juridinę bei psichologinę informaciją. Prieglauda galėtų bendradarbiauti su kitomis institucijomis, kad būtų užfiksuota kuo daugiau atvejų ir kontroliuojama kuo daugiau pavojų keliančių asmenų. Policijos pareigūnai, gavę pranešimą apie smurtą šeimoje, turėtų raštu įspėti smurtautoją apie atsakomybę už tokius veiksmus, ir jeigu įspėtas asmuo trejų metų laikotarpiu vėl panaudoja smurtą, jis turėtų būti sulaikomas. Policijos pareigūnai turėtų perduoti teismui medžiagą ir prašymą išspręsti klausimą dėl sutuoktinių separacijos (gyvenimo skyriumi). Verti dėmesio pasiūlymai įsteigti specializuotus šeimos teismus ir mūsų valstybėje.
Be kitų priemonių, LR civilinio kodekso trečiosios knygos “Šeimos teisė” projekte reikėtų numatyti rimtas pasekmes tam sutuoktinii, kuris teismo sprendimu pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo. Tokios pasekmės galėtų būti įpareigojimas teikti nuolatinę materialinę pagalbą buvusiam sutuoktiniui (netgi jei pastarasisi sudaro naują santuoką). Pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, smurtą vartojęs sutuoktinis turėtų prarasti teisę į šeimos būsto padalijimą, jam priklausanti nuosavybės teise turto dalis galėtų būti kompensuojama pinigais ar kitu turtu.
Darbo autorė, remdamasi savo surinktais duomenimis, taip pat Klaipėdos miesto savivaldybės Socialinės rupybos skyriaus suteiktomis žiniomis, parengė du projektus. Projektų patvirtinimas leistų įrengti ir atidaryti paramos šeimai centrą, kuris padėtų spręsti smurto prieš moterį šeimoje problemą.

Šiame internetiniame puslapyje galėsite paskaityti vaikų patyrusių smurtą išgyvenimus.Jeigu pats esate smurtą patyręs galėsite ir jūs savo pėdsaką ten palikti.
www.panele.lt/phorumm/read.

http://dark.techpark.lt/forum/viewtopic.php?t=357&start=30&sid=38b7765382cd948c1e116313a2919013

http://www.nedelsk.lt/forumas/posting.php?mode=quote&p=606&sid=9d70adfdbd79723e45c2d709346d032e

Smurtas šeimoje. Kaip išeiti iš užburto rato?
________________________________________
Algis JAKŠTAS
Matyt, niekas negali tiksliai atsakyti į klausimą, kiek žmonių šeimose patiria smurtą, ir nebūtinai tai turi būti fizinis smurtas, nes kur kas baisesnis gali būti psichologinis smurtas. Žinoma, šeimose smurtą dažniausiai patiria žmonos ir vaikai, bet gana dažnas atvejis, kai kenčia ir vyrai. Toks yra tas neprognozuojamas gyvenimas. Apie tikrąją smurto šeimose padėtį kalbėti sunku dar ir todėl, kad dažnai visa tai slepiama, stengiamasi, kad tai liktų paslaptimi aplinkiniams, teisėtvarkos struktūroms. Ir visgi nevalia užmerkti akių ir vaizduoti, kad smurto atvejų šeimose mūsų šalyje, rajone yra nedaug. Norint įsigilinti į šią problemą ir bandyti ieškoti būdų, kaip sušvelninti situaciją, ir buvo kalbama seminaro „Bendruomenė ir smurto šeimoje prevencija“, vykusio Švenčionių RPK, metu. Tarp atvykusiųjų pasiklausyti specialistų iš Vilniaus pranešimų buvo ne tik socialinį darbą dirbančių žmonių, vaikų teisių apsaugos darbuotojų, bet ir nemažas būrys rajono seniūnijų seniūnų. Seminaro pradžioje susirinkusiems buvo parodytas televizijos laidos siužetas, kuris parodė, kad smurtaujama ne tik asocialiose, bet dažnai ir turtingose šeimose, buvo atvejų, kai išsvajotas auksinis narvelis dažnai tampa savotišku kalėjimu.
Pranešėjai Vilniaus m. VPK organizacinio skyriaus viršininkas, Tarptautinės policijos asociacijos Vilniaus poskyrio pirmininkas Gintaras Bagužis ir Vilniaus miesto VPK organizacinio skyriaus, teisės grupės specialistas Egidijus Radzevičius kalbėjo apie įstatyminę bazę, skirtą smurto šeimoje prevencijai, įstatymus, kurie leidžia patraukti atsakomybėn smurtautojus, bei žmogiškąjį faktorių – pritaikant tuos įstatymus. Pažvelgus į įstatyminę bazę, įstatymų lyg ir užtenka, bet smurtas, ir ne tik fizinis, bet ir emocinis bei psichologinis, dažnas reiškinys mūsų šalyje. Apie tai, kaip tie įstatymai veikia realiame gyvenime, kalbėjo Vilniaus miesto 7 PK Karoliniškių PN specialistas Saulius Naskauskas, Švenčionių RPK viešosios policijos nepilnamečių reikalų grupės specialistė Jolanta Beriozovienė kalbėjo apie tėvų įtaką vaikų ateičiai, nes jei vaikai šeimoje mato smurtą, ir patys gali ateityje elgtis taip pat. Pranešėja kalbėjo ir apie bendradarbiavimą tarp įvairių žinybų, pažabojant smurtą šeimoje, apsaugant vaikus ir moteris nuo smurtautojų. Aišku, kad tik bendromis pastangomis galima pralaužti nepasitikėjimo ledus, kad žmonės, patyrę smurtą, nebijotų ateiti ir praneštų apie smurto atvejus.
Beje, kad smurto problema rūpi ne tik suinteresuotoms žinyboms, bet ir seniūnijų seniūnams, parodo ir tai, kad seminare dalyvavo nemažai seniūnų: Cirkliškio – Onutė Mirinienė, Švenčionėlių – Antanas Juodaitis, Svirkų – Povilas Čapskas, Sarių – Janina Jankevičiūtė, Švenčionių miesto – Zigmas Garla. Vilniaus m. Motinos ir vaiko pensiono vyresnysis specialistas Linas Čiurinskas kalbėjo apie tai, kad dėl smurto šeimose kenčia ne tik moterys ir vaikai, bet ir vyrai.
Nemažai informacijos seminaro dalyviams pateikė ir kiti pranešėjai.
Daug įdomių klausimų iškilo ir diskusijos metu. Žinoma, į visus iškilusius klausimus ir į tai, kiek jų kiekvieną dieną pateikia gyvenimas, vieno seminaro metu sunku surasti atsakymus, bet gerai jau tai, kad bandoma ieškoti sąlyčio taškų, stengtis spręsti smurto šeimoje problemas.

Leave a Comment