Yra diskutuojama dël Romos civilizacijos vietos ir vaidmens. Dvi pagrindinës nuomonës: Romos c-ja – graikø civilizacijos tæsinys. Ji buvo Graikijos c-jos krizës epocha. Romënai nieko naujo, originalaus nesukûrë. Kurë savarankiðkai tik karybos, politikos srityje. Roma – dalis heleninës civilizacijos.Romos c-ja – savarankiðka, originali. Atsirado ir gyvavo panaðiom sàlygom kaip ir Graikija. Bet ir skyrësi. Pagrindiniai skirtumai: 1)Graikø poliai nedideli, apsaugoti ávairiø gamtiniø dariniø, Juose gyveno vieningos etninës grupës þmonës, struktûra vienoda. Romoje – atvira vietovë, lyguma, negynë gamtos kliûtys, todël Roma visàlaik kariavo.2)Romos valstybë su graikø kultûra susipaþimo vëlai: 3 a.pr.Kr. graikø kultûra tuo metu jau buvo helenistinë, susilietusi su rytø kultûra.Visgi Romos vertybiø sistema kitokia nei graikø, jà formavo kitokios sàlygos. Èia ypaè svarbu patriotizmas. Romos pilieèiui keliami aukðti reikalavimai: turi bûti orus, didvyriðkas, laikytis ástatymø, gerbti Romos, savo giminës, bendruomenës dievus.Gëda meluoti, pataikauti, ðie dalykai vergiðkos prigimties. Prestiþinë veikla – politika, karyba, istoriografija, þemdirbystë. Menai, amatai, pjesiø kûrimas – neprestiþiniai uþsiëmimai. Ið menø tik oratorystës menas garbingas ir populiarus. Oratorystës menas padëdavo siekti karjeros, prasimuðti á virðûnæ. (Ciceronas). Iðliko apie 50 jo kalbø. Taèiau romënai nebuvo originalûs, jie tik iðvystë oratorijos principus. Iðkeliama pati tauta ir Romos miestas.Per amþius vertybës keitësi. Valstybæ pildë daug barbarø tautø. Roma prisitaikë prie etninës ávairovës. Sudarë sàjungà su kitomis etninëmis grupëmis.Romos þlugimo iðvakarëse gausu karjerizmo, þiaurumo, pilietiniø karø, veidmainiðkumo. Maþa vertybiø kur buvo ankðèiau, bet jos visiðkai neiðnyksta.Su Romos miesto ákûrimu siejama c-jos pradþia. (Apeninø pusiasalio centrinëje dalyje – apie 753 m.pr.Kr.). Iki 20 a. pradþ. Þinios tik ið antikos autoriø darbø, jie laikyti nepatikimais. Po archeologø darbø, lingvistø tyrinëjimø paaiðkëjo, kad ið tiesø á Apeninø pusiasalá atsikëlæ gyventojai buvo indoeuropieèiai italikai (gal ið M.Azijos, Trojos pusiasalio, gal ið cen. Europos). Jie ne vietiniai, o atvykëliai. Iki 3-iojo a.pr.Kr. nukariavo vietines gentis, ir paplito visame Apeninø pusiasalyje. Pirmosios gyvenvietës atsirado 10-9 a.pr.Kr. ant _______ kalvos. Vëliau buvo apgyvendintos kitos kalvos. Ið viso septynios. Todël Roma ir yra vadinama miestu ant 7 kalvø. Dviejø kalvø bendruomeniø susijungimo data – Romos ákûrimo data. Susijungë lotynai ir sabinai. Toks nepriklausomø bendruomeniø jungimosi á vienà politiná vienetà bûdas vadinamas sinoikizmu. Tai rodo, kad Roma ið pat pradþiø nevienalytis etninis darynis (lotynai, sabinai, gal etruskai). 7-6a.pr.Kr. etruskai ásigalëjo ðiaurës ir vidurio Italijoje. Jie buvo sukûræ ðiaurës Italijoje aukðto lygio c-jà. Neþinoma, ar vietiniai, ar atsikëlæ. Didelë átaka (ankðèiau manyta, kad jø átaka vienintelë romënams) dabar nëra taip suabsoliutinama. Etruskø reikðmë iðryðkëjo pirmuoju Romos istorijos laikotarpiu 8-6 a.pr.Kr. Romà valdë septyni karaliai. Trys paskutinieji buvo etruskai. Romënai etruskø valdymo metu savo miestà pavertë amatø, prekybos centru, apjuosë sienà, statë tiltus. Tai buvo sëkmingas vystymosi etapas. Ið etruskø perëmë gladiatoriø þûdynes. (tai buvo etruskø religinës apeigos). Perëmë karvedþio pergalës paþymëjimà triumfu, áspûdingomis iðkilmëmis. Jos Romoje trukdavo net keletà dienø, rengiamos tik senatui leidus, jei kare þudavo ne maþiau kaip 5000 prieðo kariø. Ið etruskø perimta amatø, statybos technika, variniai pinigai, romënø laisvøjø þmoniø pilieèiø drabuþis – toga; ávairûs bûrimai. Ið graikø – mitai ir kultai.
Etruskø karaliai – daþnai reformatai. Didþiausi jø: Servijus, Tulijus, kuris suskirstë Romà á tribas.(triba – gentis arba administracinis vienetas) 4 miestø ir 16 kaimo tribø. Áveda teritorinæ bendruomenæ. Visus galinèius neðioti ginklà laisvus þmones suskirstë á penkias klases pagal turtà. Uþ klasiø ribø beturèiai – proletarai (“palikuonys”). Ávairiø klasiø teisës nevienodos. Patys turëjo apsirûpinti ginkluote. Pirma – kavalerija, po to pëstininkai. Turtà galima ágyti ir pereiti á kità klasæ. Svarbu ne kilmë, o turtas. Tokiu bûdu plebëjai buvo átraukti á romënø tautà. Jiems reikëjo suteikti tam tikras politines teises. Tulijus ávedë naujà susirinkimo formà – centurinius susirinkimus. (centuria – ðimtinë). Viena centurija lygu vienas balsas. Tulijaus reformos nepatiko, jis nuþudomas. Po jo valdë vienas ið Tarkvinijø. 510 m.pr.Kr. iðvytas ið Romos. Baigiasi ankstyvasis monarchijos laikotarpis. Monarchas – REX, genties vadas. Veikia patariamoji tarnyba. Þlugus monarchijai prasidëjo kitas laikotarpis, nesusijæs su etruskais. Romënai paliko daug idëjø apie valdþià. Jos panaudotos ir vëliau Europoje.2 laikotarpiai: Respublika nuo 510-30m.pr.Kr.:a)ankstyvoji (iki 3 a.pr.Kr.pradþia) b)vëlyvoji (nuo 30a.pr.Kr.)Imperija nuo 30pr.Kr.-476 m.e.a)principatas (ankstyvoji imperija iki 3 a.pab)b)dominatas (vëlyvoji imperija). Vadinama vëlyvàja antika.
Ankstyvojoje Respublikoje vyko aktyvi kova tarp patricijø ir plebëjø. Plebëjai pasiekë nemaþø pergaliø: teisë gauti þemæ, teisë raðyti ástatymus, rinkti savo atstovus – tautos tribûnus. Susiformavo romënø pilieèiø visuomenë. Labai panaði á graikø polá. Sutapo sàvokos þemvaldys ir karys. Virðenybë priklausë tautos susirinkimui. Buvo antikinë nuosavybës forma: ir kolektyvinë ir individuali þemëvalda. Aukðtesnë kolektyvinë bendruomenë. “Pater” – tëvas. Patricijais vadinami tie, kurie turëjo teisëtus tëvus, gyveno pagal tëvynæ teisæ. Turtas paveldimas pagal tëvo linijà. Tëvas – autokratinë figûra, turi dideles teises, net gyvybës ar mirties. Tëvas atsakingas uþ savo ðeimos saugumà ir gerovæ. Skirstësi á gimines. Ið viso apie 300 patricijø giminiø. Ðios dar skirstësi (jungësi) á tribas ir kurijas. Patronatai – patricijaus globa. Klientai – þmonës, kuriø ir socialinës, ir ekonominës pozicijos silpnos (svetimðaliai, nesantuokiniai vaikai, atleistiniai, sûnûs netekæ tëvo globos). Jie tapo pagrindine patricijø atrama.
Plebëjai – liaudis ar masë. Turëjo individualià þemës nuosavybæ. Vadovavosi motinos teise (iðlikæ ið senovës Europos). Turëjo atskiras kulto vietas, ðventyklëles (iki 5a.pr.Kr.vid.). Neleidþiama santuoka tarp patricijø ir plebëjø. (Hipotezë: patricijai – vietiniai, plebëjai – susidaræ ið atvykusiø). Ilgainiui skirtumai nyko. Plebëjai be politiniø teisiø. Galëjo turëti nuosavybës, verstis amatais.Pagrindinës institucijos: senatas (atstovavo patricijus) ir tautos susirinkimas (plebëjø vieta). Romos pareigûnai – magistrantai (pareigos – magistratûra). Iðskyrus diktatoriø visos pareigos renkamos ir laikinos, neapmokamos, atsakingos, kolegialios.Imperijus – pati aukðèiausia valdþia. Jis galëjo bûti karinis veikëjas, ar civilis. Nuo ágaliojimø imta vadinti ir teritorijà kurioje veikë imperijus – imperija.Pirmasis asmuo, su kurio pareigom siejame principato valdþià – Julijaus Cezario ásûnys Gajus Julijus Cezaris Oklavijanas. Julijaus Cezario ápëdiniu jis tapo apie 20 m.pr.Kr. Gavo Augusto prievardá. (Princepsas – pirmasis áraðytas senatoriø sàraðe). Turi teisæ kalbëti pirmas. Jo laiku respublikinës institucijos: senatas, magistratûra, tautos susirinkimas. Bet ið tiesø princepsas buvo pirmas asmuo ir jo nuomonë ypaè svarbi. Augusto principatas – Romos klestëjimo metas. Daug pasiekta kultûros srityje (Vergilijus, Horacijus). Veikia medcenato bûrelis. Iðsiplëtë materialinis romënø pasaulis. Vertino tuos kurie kûrë. Statoma daugybë ðventyklø, tiltø, skulptûrø. Ásivieðpatavo amþinojo miesto idëja.14 m. mirus Augustui prasidëjo prieðtaravimai. Iðtvirkimai, lëbavimai, veidmainystë. Nesantaika tarp senato ir imperatoriaus (ypaè Nerono laikais).2 a.pr.Kr. laikotarpyje buvo uþimta didþiulë teritorija: visa Europa iki Reino, dalis Afrikos, M.Azija, Irakas, Iranas, Afganistanas, dalis Armënijos, Azerbaidþano. Ið viso 75 mln. gyventojø. Daugiau nesiplëtë, ëmë maþëti. 2 a. valdant Markui Aurelijui prasidëjo krizë. Tai susijæ su barbarø uþpuldinëjimais. Jie intensyvëjo, sukëlë didelæ grësmæ Romai. Reikëjo dar daugiau stiprinti valdþià, todël prasidëjo dominatas – vienvaldystës epocha. Dominatas – kita epocha, pereinanti prie vienvaldystës. Tautos susirinkimas, senatas prarado reikðmæ. Valdþia – vieðpaties – “dominus” rankose.Pirmasis – Dokletijanas. Ryðkiausias Konstantinas. Jis áteisino Krikðèio-nybæ kaip valstybinæ religijà. 313 m. buvo leista iðpaþinti bet kurá tikëjimà.Krikðèionybë atsirado 1 a. Judëjoje. Ið pradþiø plito þydø bendruomenëse, vëliau tapo universalia religija, kuri visus þmones sulygino prieð dievà. Ið pradþiø labai sparèiai plito tarp varguomenës. Jëzaus mokymas – pranaðo mokymas, skelbiamas evangelijose. Ankstyvoji krikðèionybë neturëjo dvasininkø luomo. 4 a. atsirado kunigai. Apeigø centru tampa altorius. Krikðèionybë kirtosi su romënø vertybëmis, ji atsirado tuo metu, kai vyravo romënø vertybiø krizë – tai padëjo iðpopuliarëti. Krikðèioniø patrauklumas – labdara; visi þmonës ir tautos lygios. Jie priëmë esamà pasaulá su viltimi já pagerinti. Nepriëmë romënø dievø, imperatoriaus kulto, iðdidumo. Jam prieðpastatë nuolankumà, pamaldumà. Krikðèionys atsisakë eiti á kariuomenæ. Neveiklumo principas – meditacija, nesirûpini-mas iðoriniu pasauliu. Tai garantavo socialinià taikà. Tai nulëmë imperatoriø pasirinkimà pripaþinti krikðèionybæ. 325 m. Nikëjos susirinkimas paskelbë krokðèionybæ valstybine religija. Nuo to laiko imti persekioti pagonys. Galutinis krikðèionybës átvirtinimas 391 m. Krikðèionybës priëmimas sustiprino Romos imperijà (gyvavo nuolankumas, dvasininkø palankumas), taèiau krikðèionybë griovë Romos vertybiø sistemà, ardë jà ið vidaus. Tai vienas svarbiø veiksniø, dël kuriø þlugo Romos i-ja. Priëmus þydø religijà, heleninë c-ja prarado savo unikalumà. Romënø dievai: Saturnas, Kvirinas ir …. Kiti dievai perimti ið graikø.(romënø religijos helenizacija).Krikðèionybë ið esmës pakeitë asmens santykius su plolitika, valdþia. Klasikinë graikø-romënø valstybë valdë visà þmogø (pilietis ir karys). Krikðèionybë atskyrë þmogaus fizinæ ir dvasinæ plotmes. Fizinë pusë priklausë valstybei, dvasinës srities jau negalëjo valdyti valstybë pilnai.Ið valstybës atimta moralinë valdþia þmogui. Tai buvo svarbu vakarø idëjø formavimuisi (laisvë ir individualizmas).Romos i-ja toliau silpnëjo, buvo dalijama. Visuotinë krizë (dvasinë, politinë, ekonominë). 330 m. imperijos sostinë perkelta á Konstantinopolá. Romà prarado politinæ ir kultûrinæ reikðmæ. 476 m. Vakarø Romos imperija þlugo. R.Romos i-ja gyvavo iki 15 a.vid.