Antikinės graikų civilizacijos lūžis. helenizmo epocha

Poliø klestëjimo periodas buvo neilgalaikis. 5a.pr.Kr. 2-oje pusëjepasirodë pirmieji krizës poþymiai. Poliai ëmë smukti. Krizë yaè ryðki buvo Atënuose. Prieþastys: polis – uþdara struktûra. Ekonominis uþdarumas trukdë vystytis piniginiams-prekiniams santykiams. Negalëjo uþtikrinti klestëjimo. Pervertinama poliø vertybiø sistema. Vyravo orientacija á kolektyvizmà, taèiau atsiranda polinkis á individualizmà. Tai atsispindëjo kultûroje. Akcentuojamas vidaus pasaulis, pats þmogus, individas, o ne polis, kolektyvas.Tragiðkas momentas – Pelopenesi karai (431-404 m.pr.m.e). Karas tarp paèiø graikø. Susidarë Atënø ir Spartos vadovaujamø poliø sàjungos. Palankus Spartai. Taèiau Sparta konservatyvi, atsilikusi, negalëjo uþtikrinti politinio stabilumo – tai ir buvo politinis graikijos civilizacijos lûþis, kurá lydëjo dvasinë krizë. Atsirado daug smulkiø grupeliø, kurios kiekviena á savo pusæ tempë aukðtesnæ valdþià, primetë jai savo idëjas. Atsirado filosofø, neaukðtinusiø polio (Sokratas). Neliko c-jo harmonijos. Baigësi klestëjimo laikotarpis.4a.pr.Kr. pab. naujas prasideda naujas graikijos civilizacijos ir visos antikos c-jos etapas – helenizmas. Jo pasaulis susijæs su Aleksandro Makedonieèio þygiais á Rytus, gr. bandymais sukurti universalià valstybæ. Teritoriðkai: Art. Rytai, Balkanai, Egëjo j. salos, vid. Azijos ir Indo upës, Egipto teritorija. Helenistinis pasaulis – pirmasis mëginimas sujungti vienoj politinëj sistemoj didþiulë teritorijà (ankðèiau buvo Persija, bet ji tolerantiðka, atskiros tradicijos, nëra vienos sitemos).Po Aleksandro Makedonieèio mirties, valstybë suiro á kelias valstybëles. Net 50 m. vyko kova tarp jø karvedþiø.Nëra vieningo nuomonës áv. Helenizmo klausimais. Nesutariama dël:a) teritorijos. Iðkyla klausimas dël Graikijos.b) Helenizmo pradþiosc) Kas tai yra helenizmasTerminas atsirado vëlai (prieð (apie) 150 m.). Helenizmo pradþia siejama su Aleksandro Makedonieèio þygiø pradþia. Pabaiga – kaiRoma uþëmë paskutinæ helenistinæ valstybæ – Egiptà (328 m.- 20 m.).

Helenizmo esmë. Vyrauja trys poþiûriai:1)Helenizmas – Sen.Rytø istorijos tæsinys. Neávyksta nieko naujo2)Helenizmas – Graikijos ir Makedonijos kultûros ásivieðpatavimas sen. Rytuose.3)Helenizmas – politiniø, ekonominiø procesø sàveikà, kultûros, religijos srityse.Helenizmas – ne vien laikotarpis. Tai graikø dominuojama kultûra. Suklestëjo Makedonijoje, Sirijoje, Egipte. Iðnyko riba tarp tautø ir kultûrø. Jos sumaiðytos, suplaktos viename sraute. Ypaè mokslas. Svarbiausiu centru, tiltu tarp Vakarø ir Rytø tapo Egipto Aleksandrija. (Atënai – filosofø sostinë.)Helenizmo filosofija neoriginali, iðnyko riba tarp filosofijos ir religijos.Esminiai helenizmo bruoþai susijæ su ekonominio gyvenimo ir klasinio polio pasikeitimu.1) Ekonomikoje svarbiausia prekybos plëtojimas. Iðnyko pinigø cirkuliacija. Didelis kiekis sidabriniø ir auksiniø monetø. Tarptautinë valiuta. Ekonomikos centrai këlësi ið Graikijos á Rytus.2) Politinëje srityje helenizmo bruoþas – helenistiniø monarchijø atsiradimas, sujungti Rytø monarchijø ir poliø bruoþai. Polis – valdovo kontroliuojama visuomenë.Dideli laimëjimai. Mokslo sisteminimas. Filosifija atsiskyrë nuo gamtos mokslø. Matematika, mechanika, sistemingi astronomi-niai tyrimai, filosifija, medicina, botanika. Naujo tipo þinios. Bibliotekos, kurios leido leidinius, pvz., þodynus.Rûpinamasi miestø gerbûviu. Grindþiamos gatvës, paviljonai, baseinai, vandentiekis. Miestai dideli (iki 1 mln. gyventojø.). Pagrindiniai architektûros elementai – statulos, kolonos – tæsësi graikø poliø tradicijos, bet jos jungësi su Rytø meno elementais. Menas, átakotas Rytø, ágyja monumentalumo.Rodo saloje – vienas ið 7 pasaulio stebuklø – bronzinë saulës dievo Helijo statula (31 m. aukðèio). Ðià salà sugriovë þemës drebëjimas.Egipto Aleksandrija – mokslo centras. Mokslininkai gyveno Muzeone (mûzø buveinë-je). Gausi biblioteka, valdovø kapavietës. Miestas padalintas á kvartalus, paþymëtus abecelës raidëmis. Daug sodø, paviljonø. Iðkilus. Pylimas jungë su sala, kurioje buvo Faro ðvyturys. Jo treèiame aukðte degë lauþas. Gana primytyvu. Bet naujas pastato tipas.Pergamas – kitas mokslo ir kultûros centras. Garsus biblioteka, teatras, Dzeuso altorius (þymus helenizmo laikø meno paminklas).
Italijoje – Sicilija, Syrakûzai.Nuo 2 iki 1- a.pr.Kr. Helenistinis pasaulis ëmë silpnëti dël socialiniø prieðtaravimø. Kariná pranaðumà ágavo Romà. Graikija buvo uþimta romënø. Graikija tapo achajos provincija. Atënai buvo laisvas miestas. 395 m. Romos imperija skylo á Rytø ir Vakarø Romà. Rytø Romos imperijos pagrindà sudarë graikai. Sostinë – Konstantinopolis. Helenizmo palikimà perëmë arabai, jis pateko á pasaulinës kultûros lobynà. Rytø ir Vakarø sàveika. Iki civilizaciojos kûrimo graikai perëjo tuos pat etapus kaip ir kitos tautos.Gamtos iððûkio ypatumai: – kraðtovaizdyje nebuvo vienodumo, nuobodybës, salos, kalnai, pusiasaliai, álankëlës. Gamtinës ribos atskiras gentis atribojo viena nuo kitos ir jos negalëjo susijungti á vienà valstybæ. Graikija valstybë maþesnë – pranmaðumas. Daug natûraliø laivybai tinkanèiø uostø.– þemës ir jûros uþkariavimas– gamtos sàlygos ugdë saiko jausmà, estetiná skoná. Bûdinga viskas kas natûralu. Ið èia – þmogaus kûno vertinimas. Dël to iðûgdë patá þmogaus tipà (tiek dvasiðkai, tiek fiziðkai).Këlë demokratijos, laisvës, patriotizmo idëjas, kurios atgijo ir buvo iðûgdytos vakaruose.