Senoves Roma

Senovės Roma
753 m.pr.Kr. – 476m.

Trojos apsiausties metu, pabėgo iš jos į Italiją karalaitis Enėjas, jis sudarė sutartį su lotynų karaliumi ir vedė jo dukrą. Jie susilaukė sūnaus, kuris įkūrė miestą Albą longą. Po keturių šimtmečių paskutinis karalius buvo išvytas, o jo anūkai Romulas ir Remas buvo palikti prie Tiberio upės, juos užaugino vilkė.Užaugę jie nutarė pastatyti miestą, ten kur buvo palikti, bet broliai susiginčijo ir Romulas nužudė Remą, po to jis įkūrė miestą, kurį pavadino Roma. Taip pasakoja legenda.

Apie II tūkstantmetį pr. Kr.- įvvairios tautos- lotynai, samnitai, sabinai ir kt. per Alpes persikėlė į Italiją.
753 m.pr.Kr. – prasideda karalių epocha, kuri truko iki 509 m.pr.Kr. Valdė septyni karaliai, kurie daug nusipelnė. Karalius Numa Pompilijus patikslino kalendorių, Tarkvinijus Priskas pradėjo didžiojo cirko statybą, surengė pirmąsias viešas žaidynes, nusausino pelkes aplink Romą. Servijus Tulijus ją apjuosė siena, leido plebėjams dalyvauti Tautos susirinkime. Tarkvinijus Išdidusis ant Kapitolijaus kalvos pastatė šventyklą. Trys paskutinieji karaliai buvo etruskai.
6 a.pr.Kr- Roma buvo paskelbta respublika- valstybe, kurią valdė liaudies išrinkti atstovai.
509 m.pr.Kr.- romėnai išvijo paskutinįjį valdovą (Tarkvinijų) irr panaikino karaliaus valdžią. Valdžia Romoje tapo renkama, visa valdžia priklausė senatui.
450 m.pr.Kr.- plebėjai privertė užrašyti ir paskelbti Romos įstatymus, kad teisėjai negalėtų jų aiškinti savaip. Pirmasis įstatymų rinkinys vadinamas 12 lentelių įstatymų rinkiniu, kuris buvo paskelbtas apie 450 m.pr.Kr.
Nuo 4 a. pabaigos- į Romą ve

eržėsi gentys: germanai ( gotai ( vestgotai, ostgotai, istgotai ), frankai, vandalai ) ir hunai.
264-241 m. pr.Kr.- įvyko pirmasis Punų karas. ( 264 m.pr.Kr. kartaginiečiai užėmė Mesaną, Sicilijos saloje. Romėnai pasiuntė į Siciliją savo legionus, taip prasidėjo vadinamieji Punų karai, nes romėnai kartaginiečius vadino punais. Pirmojo punų karo metu romėnai tik po 20 metų išvijo kartaginiečius iš Sicilijos. )
218-201 m.pr.Kr.- vyko antrasis Punų karas. ( 218 m.pr..Kr. kartaginiečių karo vadas Hanibalas netikėtai užpuolė Italiją iš šiaurės ir pradėjo antrąjį Punų karą. Jo kariuomenė žygiavo per Italiją iškovodama vieną pergalę po kitos. 216 m.pr.Kr. mūšyje prie Kanų jis sumušė romėnų kariuomenę, bet jam nepavyko užimti Romos. Hanibalas grįžo į Afriką 202 m.pr.Kr. prie Zamos miesto jis pralaimėjo romėnams, išsilaipinusiems punų žemėse. Antrasis punų karas baigėsi 201 m.pr.Kr., Hanibalas nusinuodijo. )
149-146 m.pr.Kr.- vyko trečiasis punų karas.( Romėnų kariuomenė išsikėle šiiaurės Afrikoje ir apsiautė Kartaginą. Apsiaustis tęsėsi tris metus, kartaginiečiai narsisi gynėsi, bet romėnai vis dėlto įsiveržė į miestą, padegė jį ir sulygino su žemės paviršiumi. Kartaginos valdos tapo Romos provincija ).
146 m.pr.Kr.- romėnai įvedė savo valdžią Graikijoje. Korinto miestas buvo visiškai sugriautas už nepaklusnumą.
133 m.pr.Kr.- Tiberijus Grakchas buvo išrinktas liaudies tribūnų. (Jis pasiūlė naujo žemės įstatymo projektą: siūlė visuomenines žemes, kurias turtuoliai nuomojo iš valstybės už didžiulius pinigus, išdalinti nusigyvenusiems plebėjams. Liaudies susirinkimas sudarė žemės perdalijimo komisiją, tada turtuoliai jį apkaltino karaliaus va
aldžios siekimu. Jis ir 300 jo šalininkų buvo užpulti ant Kapitolijaus kalvos, Tiberijus buvo nužudytas.)
123 m.pr.Kr.- Tiberijaus brolis Gajus taip pat tapo liaudies tribūnu, prisiekė atkeršyti už brolį ir įgyvendinti jo pradėtą žemės reformą. (Susidorojęs su brolio žudikais, pasiekė, kad būtų priimti, kai kurie įstatymai, apribojo senato valdžią, jo dėka buvo priimtas duonos įstatymas. Taip pat buvo pradėti organizuoti dideli visuomeniniai darbai, naujų kelių tiesimas. Tęsdamas žemės reformą, Gajus pasiūlė steigti kolonijas už Italijos ribų. Priešai pradėjo jam kenkti ir jis trečią kartą nebuvo išrinktas tribūnu. Gajus žuvo nuo savo vergo rankos. )
107 m.pr.Kr.- konsulu tapo karvedys Marijus, kuris pertvarkė kariuomenę. Jis leido tarnauti legionuose ir neturtingiems Romos piliečiams.
I a.pr.Kr.- Romos respublika patyrė didelę krizę. Atėjo kruvinų pilietinių karų laikai. Vyko kova tarp senato šalininkų- optimatų ( geriausias ) ir populiarių ( liaudis ). Tuo metu didžiausią autoritetą turėjo Pompėjus, Cezaris ir Krasas, iš pradžių jie varžėsi tarpusavyje, o vėliau sudarė triumviratą- trijų vyrų sąjungą.
74–71 m.pr.Kr.- vyko didžiausias vergų sukilimas- Spartako sukilimas. Sukilėliai kovėsi narsiai, bet pralaimėjo, po daugelio metų romėnai su baime prisimindavo Spartaką. Tai buvo didžiausias ir geriausiai organizuotas vergų sukilimas. Romėnai nusprendė sustiprinti savo pozicijas kad sukilimai nepasikartotų.
49 m.pr.Kr.- Cezaris su vienu legionu sausio 10 dieną atėjo prie Rubikono upės, skirusios Galiją nuo Italijos, per kurią ji
is su savo kariuomene persikėlė taręs: “ burtas mestas”. Jis pradėjo karą prieš Pompėjų, be mūšio įžengė į Romą ir užvaldė visą Italiją. Vėliau užkariavo provincijas. Egipte Cezariui buvo padovanota nužudyto pompėjaus galva. Grįžęs į Italiją Cezaris pasiskelbė Romos valstybės diktatoriumi, pasibaigė respublikos laikotarpis Romoje.
44 m.pr.Kr.- kovo 15 dieną senato posėdyje buvo nužudytas Cezaris. Sąmokslininkų tikslas buvo gražinti respubliką.
44-30 m.pr.Kr.-

27 m.pr.Kr.- Oktavianas Augustas atvyko į Romos senatą ir atsisakė visų savo pareigybių, bet netrukus senatorių prašymu jis tapo Romos valdovu. Save vadino princepsu- pirmuoju tarp lygiųjų. Paskelbė mintį apie Respublikos grąžinimą, bet valdžia Romoje jau priklausė princepsui ir senatui. Valdant Augustui, Romos imperijos teritorija išsiplėtė iki Reino ir Dunojaus. Roma buvo tokia galinga, kad sukilti prieš ją buvo beprotybė, o Oktavianui už nuopelnus buvo suteiktas šventojo vardas.
64 m. po Kr.- žiaurusis imperatorius Neronas įsakė padegti Romą, kai gaisras nusiaubė Romą, jis kaltais apšaukė krikščionis ir pradėjo viešai juos persekioti.
284 m.- Romos kariuomenė imperatoriumi išrinko Diokletianą. Jis ėmėsi ryžtingų veiksmų imperijai išsaugoti. Padidinęs kariuomenę numalšino neramumus provincijose, išvijo įsibrovusius barbarus. Sustiprino šiaurinę imperijos sieną ir ją padalijo į smulkesnes sritis. Mokesčiai didėjo, o norint daugiau jų surinkti buvo surašyti gyventojai. Neribotą jo valdžią rodė jį supanti prabanga, jis pasiskelbė Dievo Jupiterio sūnumi.
313 m.- imperatorius Konstantinas, kuris tikėjo, kad krikščionių Dievas padėjo jam nu

ugalėti mūšyje, išleido įsakymą, draudžiantį riboti krikščionių laisvę, juos persekioti. Jis globojo krikščionių bažnyčią. Krikščionybė tapo vyraujančia religija.
330 m.- imperatorius Konstantinas, kuris daugiau dėmesio skyrė rytinėms Romos provincijoms, ten pastatė naują imperijos sostinę- Konstantinopolį.
392 m.- imperatorius Teodosijus krikščionybę paskelbė valstybine religija. Netrukus uždraudė garbinti senuosius Dievus ir rengti olimpines žaidynes. Krikščionys įgijo valdžią.
395 m.- pasibaigė Romos imperijos skilimas, kai po Teodosijaus I-ojo mirties imperiją pasidalijo jo sūnūs. Vakarinės Romos imperijos sostinė liko Roma, jai priklausė Italija bei vakarinės provincijos Europoje ir Azijoje. Rytinės Romos imperijos sostinė tapo Konstantinopolis, jai atiteko Balkanų pusiasalis, Egiptas, romėnų valdos Azijoje.
410 m.- vestgotų vado Alaricho kariai apgulė Romą, įsiveržė į miestą ir tris dienas jį siaubė. ( vėliau gotai siaubė pietų Italiją. Alarichui mirus, jie patraukė į Galiją ir Ispaniją, kur įkūrė vestgotų karalystę. )
476 m.- nuolatinės kovos su barbarais galutinai išsekino vakarų Romos imp., jos provincijos atiteko germanams. Nušalintas imperatorius Romulas Augustas, o germanas Odoakras pasiskelbė Italijos karaliumi, taip žlugo vakarų Romos imp., o kartu baigėsi ir Senovės istorijos laikotarpis.

Asmenybės:

Alarichas- vestgotų karalius ( 395-410 ). Jo vadovaujami gotai 410 08 23-24 d. nusiaubė Romą.
Markas Antonijus- Triumviras Markas iškilo būdamas Cezario šalininkas ir karininkas.
Atila- sumanus hunų genčių sąjungos vadas, didž. tautų kraustymosi metu kariavo gudriai prieš Romos kariuomenę. Valdė teritoriją nuo Kaukazo iki Reino.
Romulas Augustas- Romos imp., kuris buvo nušalintas 476 m.
Markas Aurelijus- Romos imp. ,geras filosofas, puikiai išsilavinęs.
Brutas- (Liucijus Junijus) vyriausias žinomas garsios patricijų Junijų giminės narys, pasak legendos, suvaidinęs lemiamą vaidmenį įkuriant Romos respubliką. Pavardę Brutas jis gavęs dėl to, kad išsisuko nuo savo dėdės Tarkvinijaus persekiojimų apsimetęs silpnapročiu 509m. pr. Kr. kartu su Tarkvinijumi Kolatinu Brutas tapo vienu pirmųjų konsulų. Žuvo kovoje su Tarkvinijaus sūnumi Aruntu.
Cezaris- garsus romėnų karo ir politikos vadas, oratorius ir rašytojas, diktatorius, supratęs, kad demokratinės vyriausybės romoje jau neverta išsaugoti. 58-51 m. pr. Kr. užkariavo visą Galiją. Įvykdė daug reformų, įvedė naują kalendorių.
Ciceronas- žymiausias Romos oratorius, grožinės rom. Prozos pradininkas ir kūrėjas; vienintelė garsi antikos asmenybė, apie kurią galime susidaryti aiškų vaizdą.
Epiktetas- žymiausias filosofas stoikas iš Trigijos miesto Hierapolio. Iš pr. Buvo vergas, vėliau atleistinis. Nieko neparašė.
Gajus irTiberijus Grakchai- broliai kilę iš kilmingos šeimos. Garsėjo išsilavinimu, dora, taurumu, teisingumu. 133m. pr. Kr. vykdė naują žemės įstatymą. Tiberijus siekė turtuolių žemes išdalyti nusigyvenusiems plebėjams už ką buvo nužudytas. Gajus atkeršijo už brolį; tęsė jo pradėtą žemės reformą, jo dėka priimtas duonos įstatymas, organizavo viešuosius darbus. Buvo nužudytas.
Hanibalas- Kartaginiečių karo vadas, 218m. pr. Kr. netikėtai užpuolė Italiją iš šiaurės ir pradėjo antrąjį Punų karą.
Kaligula- po Tiberijaus mirties 37-41 m. po. Kr. buvo imperatorius l. žiaurus. Jo silpnumas išryškėjo užsienio politikoje. Po keleto nepavykusių sąmokslų 41 buvo nužudytas.
Konstantinas- imperatorius, 313m. paskelbė Milano ediktą, kuriuo krikšč. tapo legali ir toleruojama. Uždraudė persekioti krikščionius. Globojo krikšč. Bažnyčią.
Krasas- sukilus vergams nugalėjo Spartaką. 70m. pr. Kr. buvo konsulas su Pompėjumi, tapo pastarojo priešininku. Cezaris juos sutaikė ir 60m. pr.Kr. su jais sudarė triumviratą. Parengė Mesopotamiją, tačiau 53m. pr. Kr. buvo partų įviliotas į pasalą, nugalėtas ir nužudytas Karų mūšyje.Jo kariuomenė beveik sunaikinta.
Titas Livijus- draugavo su imp. Augustu ir Romoje parašė milžinišką, 142 knygų Romos istoriją.
Marijus- karvedys, kuris 107m. pr. Kr. tapo konsulu, įvykdė pertvarkymų kariuomenėje.
Neronas- l. žiaurus imp., 64m. įsakęs padegti Romą, tuo apkaltino krikšč. Ir pradėjo jų persekiojimą, naikinimą.
Odoakras- 476 m., žlugus vakarų Romos imperijai germanas Oduakras pasiskelbė Italijos karaliumi ir įsikūrė Ravenos mieste.
Oktavianas Augustas- nuo jo visus Romos valdovus imta vadinti imperatoriais. Augustas sumažino legionų skaičių iki 28. Labai bijojo sąmokslų, todėl po rūbais nuolat dėvėjo šarvus, sudarė specialų apsaugos karių būrį. Stengėsi išlaikyti buvusios Respublikos įvaizdį. Norėjo grąžinti senus papročius ir tradicijas. Per metus buvo atstatytos 82 šventyklos. Jo laikais suklestėjo poezija ir literatūra. Jam mirus, 14 m.po Kr., senatas jį paskelbė Dievu.
Plinijus Vyresnysis- uolus rom. karininkas ir valdininkas buvęs laivyno komendantuMizene, garsėjęs kaip literatas, domėjosi mokslu, sudarinėjo rink.
Plutarchas- produktyvus rašytojas. Parašė daug veikalų.
Pompėjus- jaunystėje Sulos pavedimu kovojo prieš Marijaus šalininkus ir 81m. pr. Kr. pasiekė triumfą, kariuomenė ir Sula jį praminė Didžiuoju. Kartu su Krasu 70 m. pr. Kr. buvo konsulais. 60m. pr. Kr. sudarė sutartį su Cezariumi ir Krasu ( triumviratą ).
Klaudijas Ptolemėjas- matematikas ir astronomas.
Romulas- mitinis Romos įkūrėjas. Jo brolis Remas.
Kornelijus Sula- kvestoriaudamas 107m. pr. Kr. pasižymėjo kare su Jugurta Afr. 97m. pr. Kr. tapo pretoriumi, o po to propretoriumi Kinijoje. Senatas jį laikė Marijaus priešininku. Buvo tapęs neterminuotu diktatoriumi. 79m. pr. Kr. atsisakė diktatūros ir grįžo į savo dvarą.
Scipionas- Romos karvedys, pasižymėjęs per 2 Punų karą.
Seneka- Nerono mokytojas, pirmas atleistas nuo vergijos, jam Neromas įsakė nusižudyti. Mąstytojas, gyvenęs 1a., siūlė vadovautis tokia nuostata: nesu gimęs tik vienam kampeliui. Mano tėvynė- visas pasaulis. Buvo l. turtingas, bet kvietė atsisakyti turtų. Jo nuomone, geriausia valdymo forma- respublika, kuri pasitelkia daugelio išminčių protą. Tik išmintis gali paveikti žmogų, bet ne imperatoriaus legionai.
Spartakas- kilęs iš Trakėjos. Perduotas į vergiją pabėgo iš Kapujos gladiatorių mokyklos. Vadovavo garsiam vergų sukilimui prieš romėnus, pasiekė pergalių, noro ir pralaimėjo, žuvo mūšyje.
Tacitas- Romos rašytojas, valstybės veikėjas. Parašęs daug knygų, viena iš jų 98m parašyta “Germanija”, kur pirmą kartą paminėti aisčiai.
Teodosijus- imp., kuris 392m. krikšč. Paskelbė valsybine religija.
Tiberijus- 14m. po Kr. tapo imp. ir buvo iki 37m. po Kr.. Stengėsi įtvirtinti vienvaldystę tuo sukėlė senato nesutarimų. 26m. po Kr. pasitraukė į tvirtovę Kaprio saloje. Ten gyveno atsiskyręs nuo pasaulio. 37m. mirė.
Trajanas- 98-117 m. po Kr. užėmė Mesopotamiją. Senato paskelbtas geriausiu imp.

Leave a Comment