Senov4s Ryt7 tautos pasidalinimai

1. Senovės Rytų tautų pasiekimai. Civilizacija (civ.) – tai žmonijos kultūros ir istorijos raidos rodiklis. Civilitas lot. piliečio teigiamų bruožų visuma. Nagrinėdami Senovės Rytų civ. randame daugybę brandumo požymių, kuriais sėkmingai galėjo naudotis vėlesnės kartos. Pvz: nagrinėjant Indo civ. matyti kad buvo sukurta nepakartojama kultūra, vėliau perduota aplinkiniams kraštams, archeologai įrodė, kad jais 3 tūkst. pr. Kr. “Mirusiųjų kalvų” ir Harapos miestų žmonės buvo daug ko pasiekę: taisyklingas gatvių išplanavimas, kelių aukštų namai, kanalizacijos sistema, raštas, biurokratijos požymiai, veikia valdininkų sistema, jie turi savo antspaudus, dideli žemdirbystės, gyvulininkystės amatų pasiekimai (augino medvilnę, kviečius, buivolus, darbo įrankiai, keramika), vykdo dideles keliones, stato laivus. Harapos civ. sunaikina ateiviai arijai, jie tobulina tai kas jau buvo sukurta ankstesnių gyventojų. Pagr. dalykas tam nusakyti yra vedos(budistų knygos). Skaitydami jas sužinime kad daug kultūros laimėjimų buvo perimta iš Harapos, pvz: astronomijos žinios. Kinijos civ. apie 2200 pr. Kr. unitarizuojama ir suvienijama meną kaip tai padaryti parėmė kitos valst. Jos taip pat perėmė raštą (hieroglifinį), bronzą, drėkinimo darbų sis., paraką, popierių, žinias kaip kurti šeimą, ją prižiūrėti, išlaikyti, dorovinės sistemos principus, Konfucijaus mokymą. Kai kurių civ. brandumo požymiai: Egiptas – monumentali architektūra ir skulptūra, sarkofagų gamyba, paminklo ant kapo statymas. Faraonas turėjo 12 funkcijų. Babilonas – universali valst., Hamurabio kodeksas, visuotinė kariuomenė. Sirijos civ. – finikiečių abėcėlė, jūreivystės menas, senovės žydų religija, biblija, dekalogas (10 įsakymų). Hetitai – metalo apdirbimas, humaniškas kodeksas, objektyvi istorija. Šumero-Akado raštas ant molinės plytelės, epų rašymas. Šie Rytų civ. pasiekimai atsispindėjo kitose, vėlesnėse civ., kai kuriais pasaulis naudojasi ir dabar tik juos ištobulinęs, modernizavęs.

2. Apie Graikus. Anglų istorikas Menas apibūdina dvasinę Europos istoriją: visa yra taip paveikta graikų, kad jie buvo yra ir bus siekiamu idealu. Reikia prisiminti Graikų kolonizavimą 18 – 7 a. pr. Kr. jis prasideda įvairiomis kryptimis, jie apgyvendina visas Viduržemio jūros pakrantes, Bosforo ir Dardanelų sąsiaurius ir Juodosios jūros pakrantes. Kolonizacija buvo sąlyga transformuotis graikų įtakai ir kultūrai. Juos vertė judėti: 1. Agrarinio darbo perteklius; 2. Polinė kova(pralaimėję pasitraukia); 3. Ekonominiai reikalai vertė kurti faktorijas (gyvenvietes naujose kolonijose), ieškoti rinkos. Jų pasiekimai: Graikų teatras – suaugusių mokykla, auklėjimo įstaiga. Olimpinės žaidynės – 776 pr. Kr. skirtos dieno Dioniso garbei pagoniška šventė, kai nutraukiami karai, ji tęsiasi ir dabar. Architektūra – šventyklos dievams, skulptūros Skulptoriai mokėjo perduoti jausmus. Amfiteatras – architektūrinis paminklas (labai gera akustika), hipodromai. Filosofai – Sokratas, Platonas, Aristotelis. Istorija – istorijos tėvas Herodas. Religija-politeisinė, jos pavyzdžiu sekė kitos šalys. Antropomor- fizmas – dievų sužmoginimas. Politikos mokslas – demokratijos pradžia(Atėnai). Valdžia buvo išskirta V a. pr. Kr. Sparta – karybos menas, karo technika. Karai su Persija, Makedonija. Literatūra(Sofoklis), matematika(Pitagoras),geometrija(Eukritas)

3. Apie Romėnus. Romos imp. pajungė kraštus, tautas vienai centrinei valdžiai. Ji bent trumpam laikui įgyvendino visų svajonę pax romaną (pasaulinę taiką). Kas laidavo romėnams karines pergales? 1. Jie visada sugebėdavo atsisakyti savo papročių ir tradicijų, jei tik matydavo, kad kažką geresnio galime perimti iš priešų. 2. Priešai buvo silpni, susiskaldę. Tik savo istorijos pradžioje romėnai kovojo su lygiaverčiais priešais (Galais, Etruskais, Lotynais). 5a. pr. Kr. kariaudami su etruskais jie perima iš jų pagrindinius dievus Junoną ir Jupiterį. 3. Jie sumaniausiai naudija dėsnį divide et impera (skaldyk ir valdyk). 3a. pr. Kr. jie valdo jau visą Apeninų pusiasalį. Visa nukariauta teritorija suskaldyta į dalis ir suteiktos ne vienodos sąlygos. Todėl dalys niekada nesusivienija bendrai kovai prieš Romą. Žemes svarbias derlingumu ar geografine padėtim jie vertė valstybinėmis. Po pirmųjų kartaginiečių karų 2,3 a. pr. Kr. Roma įsigali Šiaurės Afrikoje. 2a. pr. Kr. pabaigoje jie užima Ispaniją, Korsiką, Sardiniją, Siliciją, Makedoniją, Graikiją. 4. Iki 2a. pr. Kr. valstybines pareigas eina ti dori piliečiai. 5. Visuose karuose Roma moka pasinaudoti savo sąjungininkais, bet po pergalės ji tuoj susidoroja su jais kitų sąjungininkų pagalba. 6. Labai patenkinti vidurinieji sluoksniai, jie pritaria valst. politikai, nemaištauja, nekenkia jai. 2a. po Kr. teritorijos jungiamos jau ne karų, o diplomatijos keliu. Įsigalint krikščionybei romėnai ją panaudoja kaip tautas vienijančią religiją, kuri skatina paklusnumą valdovui. Savo geriausiais laikais imperija turėjo 75 mln. gyventojų.

4. Romėnai ir krikščionybė. Valdant imperatoriui Tiberijui(0014 – 0037) Judėjuje atsirado didis mokytojas. Jis platino naują tikėjimą, kuris prieštaravo romėnų tradicijoms, papročiams ir žydų monoteizmui Jis atina į Jeruzalę ir tuo metu ją valdo Pontijus Pilotas. Jo iniciatyva jis nukryžiuojamas ant Golgotos kalno. Kodėl žydams ir romėnams nepatiko Jėzaus mokymas? 1. Propogavo monoteizmą (griauna romėnų politeizmą); 2. Visi prieš dievą lygūs(romėnai jau seniai buvo susiskirstę į patricijus ir plebėjus); 3; Smerkė gladiatorių kovas; 4. Labai nežmoniškas imperatoriaus Nerono žiaurumas(jis nenori valdžia dalytis net su dievu, krikščionybė skelbia kad kiekviena valdžia duota iš dievo); 5. Bijoma, kad nauja rekligija atneš į imperiją neramumus, karus, pavergtų tautų judėjimą; 6. Žudydami krikščionis romėnai turėjo teisę pasiimti jų turtą; 7. Antropocen- trizmas – viskas ką dievas sukūrė yra skirta žmogui. Labiau kenčiantis, pagal Kristų, turi didesnę galimybę patekti į rojų. Prireikia tam tikro laiko tarpo, kad romėnai krikščionybėje pamatytų naudą sau. Viena iš pirmųjų krikščionių buvo imp. Konstantino žmona Elena. Ji daro didelę įtaką sūnui. Po kiek laiko atsiranda Milano ediktas (313).

5. Pokyčiai Europoje po Vakarų Romos imp. žlugimo. 476 m. žlugo Vakarų Romos imp. Ant jos grūvėsių po 200 metų susiformuoja Frankų imp., jai priklauso visa Vakarų Europa išskyrus šiaurę ir Britų salas. 9 a. ši imp. žlunga. Po visą Europą išplinta krikščionybė remiama Frankų valdovų (Choldvigo, Karolio Didžiojo), ji tampa viešpataujančia religija ir ideologija Europoje. Kaime gyvena apie 90% gyventojų, prasideda įbaudžiavinimo procesas, atsiranda feodaliniai laiptai, prasideda feodalinis susiskaldymas. Karyba – 8a. balnas su kilpomis(iš Kinijos), pagr. ginklai kalavijas ir ietis, lankas ir strėlė jau atgyveno. Pradedamos statyti pilys(daugiausia medinės). Atsiranda paveldima žemės valda (lenai, domenai, feodai, alodai). Pirmieji žemės savininkai pas karalių einantys karinę tarnybą žmonės. Jie buvo ir karaliaus vasalai (grafai, majorai, margrafai). Stambiais feodalais tampa bažnyčios ir vienuolynai. Prasideda pirmieji feodalų vaidai, dėl to smunka miestų gerovė, susilpnėja prekyba, ji vėl nusigyvena iki mainų lygio. Per kryžiaus žygius ir po jų gerokai smunka gerovė, padidėja nusikalstamumas nes kryžiaus žygių dalyviams nuodėmės buvo atleidžiamos iš anksto. Rytuose atsiranda moters kultas. Po kryžiaus žygių gerokai pakinta kilmungųjų buitis (pirtis, stalo reikmenys, kirpėjas), pasikeičia valdžios samprata( genčių vadų valdžia paremta privarta, renkamumu, o karaliaus valdžia paveldima, patriarchalinio pobūdžio (paveldima sūnums)). Karaliaus valdžia neretai sudievinama ir skaitoma kaip duota Dievo. Atsiranda popiežiaus sritis Italijoje apie Romą. Frankų imp. Karolio Didžiojo tėvas pirmas paskelbia žemes apie Romą krikščionių bažnyčios nuosavybe. Nuo to laiko popiežiaus galia tik auga.

6. Katalikų bažnyčios įtaka viduramžių kultūrai, politikai, visuomenei. Ankstyvaisiais viduramžiais tik dvasininkai buvo raštingi, tik prie bažnyčių ir vienuolynų steigėsi mokyklos. Nuo 11a. pradedamos steigti katedrų mokyklos, čia mokoma 7 laisvųjų menų: retorika, lotynų kalba, dialektika, aritmetika, geometrija, astronomija, muzika. Dalis tų mokyklų vėliau perauga į universitetus. Labai rimtas kultūros židinys buvo vienuolynai, vienuolių dauguma išsilavinę, netgi mokslininkai, knygų perrašinėtojai, filosofai. Čia didžiausios bibliotekos. Kiekvienoje gyvenvietėje pats gražiausias pastatas – bažnyčia. Labai svarbi ir įvairi bažnyčios varpų paskirtis: jie kviečia kasdienei maldai, tai pagr. laiko matas, jie palydi žmogų į kapus, praneša apie gaisrą ar kitą pavojų. Jos vidus tai savotiškas rojaus kampelis žemėje, čia žmogus gali pasijusti ramus, nusimesti savo vargus, pamiršti skurdą, susilyginti su kitais, dvasiškai turtėti. Architektūra ir skulptūra pagrinde vystėsi per bažnyčią, per ją Europoje plito amatininkų luomas (Gediminas – savo laiškuose popiežiui kviečia amatininkus). Didelis bažnyčios vaidmuo politiniame gyvenime: karalaiaus, senjoro įsakus paprastam žmogui išaiškindavo kunigas. 2 Viduramžių laikotarpyje(11-15a.) bažnyčia tapusi labai turtinga pradeda kištis į šalių valdymą, įsakinėti monarchams. Bažnyčios rankose labai galingas ginklas: ekskomunikacija (atskyrimas nuo bažnyčios). 16 a. ir vėliau bažnyčios įtaka šiek tiek susilpnėja, nes atsiranda ir vystosi ateistinė(Dievo neigimo) mintis, ji vis labiau stiprėja, prasideda reformacija, kuri gerokai pakerta bažnyčią. Dailėje ir kūryboje tik bažnytinis menas galėjo šviesti ir auklėti žmogų pasaulietinio meno beveik nėra iki renesanso. Šalia bažnyčios kūrėsi įvairūs ordinai, kurių dauguma taip pat tarnauja mokslui, švietimiu, kultūrai. Pirmieji aukštųjų mokyklų dėstytojai buvo būtent bažnytinių ordinų nariai (Vilniaus universitetą ikūrė Jėzuitai). Bažnyčia lydi žmogų per visą jo gyvenimą, tas lydėjimas turi sakralinę ir jis yra vienintelis juridinę galią turintis aktas.

8. 15 – 16 a. pokyčiai pakeitę visuomenę *Agrarinė revoliucija. Didėja dirbamos žemės plotai, keičiasi dirbimo būdai. Vietoj 2-laukės prigyja 3-laukė sistema. Gerėja žemės dirbimo technika, gerėja ir žemdirbio gyvenimas. Sausinamos pelkės, iš jūros atkovojami žemės plotai(polderiai). Išsiplečia gyvulininkystės verslas (daugėja gyvulių rūšių, didėja ganyklų plotai, atsiranda jungas, pavalkai). Žemdirbiai darbui pajungia vėją. Arklą pakeičia plūgas. Išsivysto prekyba, ypač suklesti Italija. Paplinta mugės, turgūs. *Susiformuoja socialinė grupė pirkliai turintys savo organizacijas – gildijas. *Atsiranda pinigų kalyklos – tai pirmųjų bankų užuomazga. *Ryškūs laimėjimai 15a. jūreivystės ir navigacijos srityse(burlaivis, karavelė, kompasas, astroliabija(nustato kur yra laivas)). *Prasideda geografiniai atradimai. 1487 Bartolomėjaus Diaso kelionė, atrandamas pietinis Afrikos taškas ir kelias į Indijos vandenyną. 1492 kelionė į Ameriką K.Kolumbas atranda naują žemyną, prasideda to krašto kolonizavimas. 1498 Vasko Da Gamos kelionė, surandamas trumpiausias kelias į Indiją. 1519-20 F. Magelano kelionė aplink pasaulį, Ramiojo vandenyno atradimas. Geografiniai atradimai duoda pradžią tautų ūkiniam bendravimui, tarptautinei prekybai, kurios centru tampa Atlantas. Prasideda kolonijų grobimas, baltosios rasės viešpatavimas prieš kitas, vergovė, rasizmas. *Išauga miestų vaidmuo, vyksta miestų augimas. *Europos miestai masiškai siekia autonomijos ir Magdeburgo teisių(visiškai nepriklausomas miestas). *Pradeda atsirasti nauji socialiniai sluoksniai iš bajorų formuojasi buržuazijos socialinė grupė, iš nusigyvenusių ir nuvarytų nuo žemės valstiečių – samdomieji darbininkai. *Vykstant kolonijų grobimui tarp valst. kyla konfliktai: 1588 m. Lamanšo sąsiauryje įvyksta jūrų mūšis tarp Anglijos ir Ispanijos laivynų. Sumušamas Ispanijos laivynas Nenugalimojo Armada ir po to jūrose pradeda viešpatauti Anglija. *Riterių luomas netenka vertės ir šalyse pradedamos kurti nuolatinės armijos, dažniausiai sudarytos samdos pagrindais. *atsiranda pirmas šaunamasis ginklas muškieta, pirmi pistoletai, patobulinamos patrankos, sukuriamos aukštakrosnės.

7. Mindaugas, Gediminas, Vytautas. Mindaugas. 13 a. pradžioje baltų gentims iškilo uždavinys pereiti prie valstybingumo. Neišsprendus šio užd. buvo neįmanoma atremti svetimšalių ekspancijos. Jos galėjo tapti ankščiau susiformavusių valst. grobiu. Valst. kūrime didžiausi nuopelnai skiriami Mindaugui (Mnd.). Jis iškilo tuo metu, kai gentys jau buvo pasiruošusios sukurti valst. Pačios baltų gentys dažnai konfliktavo su rusais, lenkais. Šiems reikalams spręsti taip pat buvo reikalinga valst. Mnd. pirmas suvokė Liet. išėjimo į Europą ir jos krikšto problemas. Viduje tarp genčių taip pat reikėjo valst. kuri gesintų kunigaikščių tarpusavio vaidus, gintų privatinę nuosavybę, ji pirmiausia reikalinga jau susiformavusiai žemvaldžių grupei. Visa tai suvokęs Mnd. pradeda kurti valst. viduramžių metodais ir taktika. Būtent dėl vals. pagrindų Mnd. krikštijasi, karūnuojasi, šalia kraujo praliejimo naudodamas ir diplomatiją. Didžiausias jo nuopelnais ir yra valst. pagrindų sukurimas, kurie nesugriūva ir po jo mirties. Net Mnd. nužudę priešai tęsia jo darbą. Gediminas didžiausias jo nuopelnas kad jis suteikia Liet. valst. feodalinius bruožus. Labai svarbus Gedimino (Ged.) kaip valdovo diplomatinis darbas (iki jo diplomatų beveik nebuvo). Tai yra Ged. laiškai, sąjunga su Ryga (jis įsiskverbia į ordinų vidų, tarp karinio ir krikščioniško), vaikų diplomatinės vedybos. Atsiradę feodalizmo bruožai: mokesčių sistema, dalinių kunigaikščių egzistavimas, valdžios paveldėjimas, iždas, socialinės grupės (bajorai, laisvieji ūkininkai, miestiečiai). Jis sutinka krikštytis, jei priešai atiduos visas baltų žemes. Vytautas jo kelias į valdžią labai komplikuotas (santykiai su Jogaila, Kęstučio mirtis) oficialiu vienvaldžiu Vytautas (Vyt.) tampa po Astravo sutarties(1392). Jo valdymo metu susiformuoja brandi feodalinė valst., bajorų administracinis aparatas pakeičia dalinius kunigaikščius (Vyt. pusbrolius). Labai sustiprėja centrinė didžiojo kunigaikščio valdžia. Bajorai žemvaldžiai gausiai aprūpinami žeme už karinius ir polotinius nuopelnus, prasideda neoficialus įbaudžiavinimo procesas, ypač po Žalgirio mūšio (Vyt. atduodavo žemes su visais kaimais). Iškyla pirmosios bajorų didikų giminės(Radvilos, Goštautai). Kol kas nebuvo svetimtaučių. Valst. tampa centralizuota, veikia didžiojo kun. taryba. Užsienio politika: Vyt. centralizacijos politika iškart kertasi su lenkų interesais, todėl, kad jie nori įsivaizduoti Jogailą Lenkijos ir Liet. karaliumi. Salyno sutartis (1398) – žemaitija atiduodama ordinui. Tada Liet. bajorai pradėjo jį vadinti karaliumi. Vorkslos nelaimė(1399) – Vyt. kariuomenė žiauriai sumušama mongolų-totorių. Liet. nusilpsta, o Maskvos pozicijos sustiprėja. Vilniaus – Radomo unija (1401) – kartoja ankstesnių unijų turinį, tačiau yra 1 punktas “mirus lenkų karaliui naujo karaliaus jie nerenka be Vyt. sutikimo). Žalgirio mūšis (1410) atsiimama žemaitija, atsiranda galymybė ją krikštyti.1429 vykdoma Vyt. karūnacijos politika, 1430 – bandymas krikštyti, po to spalio mėn. jis miršta.

9. 16a. LDK istorijoje. Nemažą laiko tarpą valdo Žygimantas Augustas paskutinis iš Gediminaičių dinastijos. Jo valdymo metu pradedamos svarbios reformos. *Valakų reforma(1577) kiekviena šeima gauna žemės valaką (apie 21ha) atsižvelgiant į žemės kokybę nustatoma piniginė renta – činšas ir dvi lažo dirnos į palivarką(dvarą). Įvyksta galutinis valstiečių įbaudžiavinimas, tuo pačiu atsiranda suinteresuotumas išauginti kuo didesnį derlių, labai išauga grudų gamyba ir pardavimas į užsienį. Pagerėja žmonių gyvenimo sąlygos, susikuria gatviniai kaimai, tai laikinas, bet ekonomikoje pažangus reiškinys. *Seimo reforma – nuo 1565 pradėti šaukti pavietų seimeliai, prieš didijį seimą juose aptariami būsimo seimo klausimai, renkami atstovai į seimą. Šalis suskirstyta į vaivadijas ir pavietus. *Šiame amžiuje paruošiami ir patvirtinami visi 3 Lietuvos statutai:1529,1566,1588. Ypatingai svarbūs 1 ir 3. 1 kaip pirmasis rašytinis įstatymų rinkinys, 3 atsirado jau po Liublino unijos ir vad Lietuvos suverenumo sargu (pagal jį lenkai negalėjo įsigyti Lietuvoje nuosavybės ir dalyvauti valdyme.). *Pertvarkoma Liet. kariuomenė(Žygimantas ¼ savo pajamų skiria nuolatinės kariumenės išlaikymui. Bajorai atleidžiami nuo privalomos karo tarnybos. *renesansas – kartu su juo pabunda ir tautinė savimonė Lietuvoje. Čia formuoujasi feodalinė inteligentija išlaikoma turtingų dvasininkų, didikai kviečiasi užsienio meistrus, kultūros veikėjus. Aiškiausiai humanistines idėjas išdėsto Mykolas Lietuvis : 1 Tobulinti esamą santvarką; 2. Pertvarkyti teismus ir bažnyčią. 3. Pakelti visuomenės dorovinį lygį. 4. Stiprinti valst. ekonomiškai, ūkiškai. *pirma lietuviška knyga(1547), Prancuškus Skorina pradeda spausdinti knygas. *Reformacija prasideda nuo Liuterio Vokietijoje, tačiau Lietuvoje Liuteronizmas neįsigali. Labiausiai paplinta kalvinizmas. *Abraomas Kulvietis Vilniuje įkūrė pirmą protestantišką mokyklą (1539). Kalvinizmu susidomėjo ir turtingi žmonės(Radvilos). Lietuvos didikai dažnai vadinami antitrinitoriais, nes jie neigė šventą trejybę, pripažino tik Jėzų Kristų. *kontreformacija – Valerijonas Protasevičius kviečia pagalbon Jėzuitus. Iš kovos tarp protestantų ir katalikų laimi paprasti žmonės, nes abi pusės kuria mokyklas VU (1579). *Livonijos karas kai Ivanas 4 žygiuoja link Baltijos, bet priėjimo negauna, didelis įnašas Stepono Batoro, jis sugeba sudaryti 10 metų paliaubas. *1569 Liublino unija prasidėjo polonizacija, lenkų kišimasis, bet lietuviai galėjo mokytis Lenkijos universitetuose.

10. Krėvos ir Liublino unijos. 1. Unijų turinys. Krėvos(1385) – akcentuojama sąjunga su Lenkija ir Jogailos vedybos, bendros karūnos atsiradimas. Numatoma apkrikštyti pagonišką Lietuvą. Lietuva sumoka 200 tūkst. Florinų už santuokos nutraukimą. Numatyta sugražinti lenkų belaisvius, padėti jiems atgauti prarastas žemes. Numatyta prijungati lietuvių ir rusų žemes prie Lenkijos karūnos. Liublino (1569) – sukuriama federacinė, dualistinė Lietuvos – Lenkijos valst. Ją valdys vienas bendras karalius. Yra bendras seimas, senatas, bendra užsienio politika. Karalius karūnuojamas Krokuvoje. Visi LDK pareigūnai duoda priesaiką karaliui. Lenkai gali turėti dvarus Lietuvoje, o lietuviai Lenkijoje. 2.Panašumai. Abi unijos gerokai suartino dvi Europos tautas. Abi unijos sustiprino tautas kariniu požiūriu. Jos atsirado dėl karinio pavojaus (kalavijuočiai, Maskva). Abi unijos padėjo efektyviau spęsti užsienio politikos klausimus. Po abiejų unijų neįvyko visiškas tautų susijungimas. Abi sutartys sudaro sąlygas polonizacijai. Juridiniu požiūriu šios sutartys duoda teisę lenkų feodalams laikyti Lietuvą Lenkijos dalimi. Sudarant abi sutartis niekas neklausia tautos nuomonės. 3. Skirtumai. *Krėvos unijos metu Lietuva buvo dar pagoniška ir LDK kunigaikščiai hierarchi- niuose laiptuose stovi žemiau karaliaus. Liublino unijos metu tas skirtumas visai išnykęs ir daugelį metų valdo vienas žmogus, tituluojamas lietuvių-lenkų karaliumi, todėl sutartyje sakoma, kad kuriama federacinė dualistinė valst. (žečpospolita). *Krėvos aktas įsigalioja tik po Jogailos ir Jadvygos sutuoktuvių, o Liublino unija pradeda galioti iškart po 2 Liublino seimo. *po Krėvos unijos Lietuvai buvo likę žymiai daugiau savarankiškumo negu po Liublino. Liublino unijoje vienas narys aiškiai stipresnis. *Krėvos unijoje pilnumoje pateikiama Lietuvos ir Lenkijos didikų nuomonė ir norai o Liublino unijos metu vyrauja Lenkų daugumos nuomuonė ir lietuviai priversti daryti nuolaidas ir politines ir teritorines (Volynės ir Podolės žemių atidavimas) *po Krėvos unijos galėjo būti 2 atskiri valdovai, o po Liublino unijos lenkų karalius tuo pačiu buvo ir LDK kunigaikštis.

11. Europa – pasaulio civilizacijos centras. Pirmas laikotarpis nuo 500iki1000. Pradeda kurtis mokyklos prie bažnyčių ir vienuolynų. Per jas krikščionys deda pagrindus savo egzistavimui. Jas baigęs (nuo 4 iki 8 metų) žmogus galėjo siekti universiteto išsilavinimo Atsiranda universitetai, pats seniausias atsirado Italijoje, Bolonoje, vėliau jis tampa Europos teisės centru. Solerno universitetas davė pradžią medicinos mokslų centrui. Ir universitetai ir 7 laisvūjų menų mokyklos ruošė tarnautojus bažnytinei ir civilinei tarnybai. O išsimokslinę žmonės ir yra civilizacijos pagrindas. Kūrėsi ankstyvojo feodalizmo valstybės. Pradeda formuotis tautybės, tai ne masinis reiškinys(Anglija). Antras laikotarpis 1300-1500. Viskas tobulinama, kas jau pradėta anksčiau, atsiranda parlamentai, tai tarpinė jungtis tarp karaliaus ir visuomenės. Humanizmo pradžia(14a. pab.-15), susiformuoja naujas pasaulėvaizdis, kitaip suprantama žemės rutulio sandara. M.Kopernikas – lenkas, sakė, kad žemė sukasi apie savo ašį ir skrenda apie Saulę. Džordanas Bruno – visata beribė, saulė ne visatos centras, o viena iš žvaigždžių, kituose pasauliuose gali būti gyvybė. Gililėjo Galilėjas – sumontuoja pirmą teleskopą, suformuoja mokslinės mechanikos pradmenis. Visi geografiniai atradimai, jų reikšmė. B.Diasas(1487), K.Kolumbas(1492), Vaskas Da Gama kelionė į Indiją(1498), F.Magelanas(1519-21). 3.laikotarpis 16a. išsiplėtoja renesanso laikotarpis, viskas apie reformaciją. Kraštuose kur įsigalėjo reformacija, subirėjo feodalizmas. 18a. švietimo epcha. Išaukštinamas protas. Dėka išsilavinimo ir švietimo galima pasiekti viską. Švietėjų idėjos: Volteras-stambiosios buržuazijos idėjos – Dievas reikalingas liaudžiai, bažnyčia ir jos tarnai – vabalai ir juos reikia traiškyti. Monteskje – vid. Buržuazija- kritikuoja feodalinę santvarką ir valdžią. Siūlo valdžių padalijimą į 3 dalis. Ž.Ž.Ruso-smulkiosios buržuazijos idėjos – didelė nuosavybė, nusikaltimas, toliaruojama ti smulki nuosavybė. Kunigas Melje – varguomenės idėjos – socialistinės idėjos, pasisako prieš nuosavybę, išnaudojimą, samdomą darbą. Svarbus to amžiaus laimėjimas – apšviestasis absoliutizmas – tai kai valdo karalius ir filosofai. Reformos – švietimo, kultūros, kariuomenės. Įvestas privalomas pradinis mokslas.

12. 17a. Anglijos ir 18 Didžioji revoliucijos. Priežastys:Anglijoje(Ang) revoliucija kilo dėl prieštaravimo tarp monarchijos ir anglų visuomenės, kuriai atstovauja parlamentas. Prancūzijoje(Pranc) revoliucija kyla dėl prieštaravimų tarp įvairių gyventojų sluoksnių. *Ang karalius nori paversti parlamentą paklusniu savo valdžios įrankiu. Supykęs net 11 metų jo nešaukia, dėl to kyla pilietinis karas. Pranc karaliaus valdžia jau seniai neribota, tačiau ji nesukialia pirminio konflikto. Revoliucija kyla dėl klasikinio baudžiavinio išnaudojimo, dėl besivystančios buržuazijos teisių ir laisvių varžymo. Karaliaus dvaras piktina tik tuo, kad jis yra nepaprastai prabangus ir suryja daug valst. lėšų. Ang revoliuciją paspartina ir puritonų persekiojimas. *Prancūzų revoliucija turėjo rimtą idėjinį pagrindą-švietėjų idėjas. Anglų revoliucija ideologiniu požiūriu visai neparuošta. *Abiejų revoliucijų metu vyksta reformos, tačiau Anglijoje visas reformas vykdo parlamentas, o Pranc. viena po kitos valdančiosios politinės grupuotės, daugiausia reformų vykdo jakobinai.(An reformos žymiai tvirtesnės: panaikinamos vyskupystės, nusavinta bažnyčių, vienuolynų žemė, panaikinta vasalinė priklausomybė, valstiečiai daromi žemės šeimininkais, tačiau Pranc reformos gilesnės, labiau griaunančios feodalinę santvarką, viskas daroma per terorą, smurtą. *Abiejų revoliucijų metu atsiranda dokumentai tvarkantys žmogaus ir piliečio teises ir laisves. (Pranc – žmogaus ir piliečio teisių deklaracija, Ang – levelerių programa.) *Abiejų revoliucijų metu nukirsdinami karaliai, neatsžvelgiama į Europos nuomuonę, į tai, kad karaliaus valdžia duota Dievo. *Abiejose revoliucijose išsiskiria labai radikalios grupuotės, siekiančios radikalių pertvarkimų (Pranc – jakobinai, Ang – digeriai). *Pranc nuo pat revoliucijos pradžios kuria konstituciją, pas anglus tokio dokumento visai nebuvo, jie gyveno pagal Didžiają laisvių chartiją. *Abi revoliucijos sudavė smūgį feodalizmui, monarchijai.

13. 18a. – švietimo laikotarpis. 18a. švietimu buvo susidomėta iki tokio lygio, kad buvo manoma, kad švietimas ir mokslas gali atvesti žmoniją į aukso amžių. Ši idėja atsirado ne be pagrindo, o dėka svarbių to meto atradimų labai pakeitusių darbo našumą, paspartinusių žmonijos pažangą. Šiandien yra aišku, kad žmonija pervertino proto galimybes, neišėjo vien tik proto pagalba pertvarkyti valstybės santvarkos, visuomenės, kai kurie tų pertvarkymų modeliai patyrė fisišką fiasco (socialistai utopistai(Falangas, Šarlis Furje), amžinasis variklis). Šio amžiaus ribose buvo svarstomi įvairūs geresnės santvarkos projektai, gyvenama pagal vokiečių filosofo Emanuelio Kanto šūkį: išdrysk būti protingas, turėk drąsos remtis savo protu. Švietėjai tikėdavo, kad žmonija eina pažangos keliu, bet tas kelias kaip ir visi gali būti su kliūtimis. Švietėjai atsisako religijos prietarų, smerkia nežmonišką išnaudojimą, žiaurius įstatymus, reikalauja, kad prieš įstatymus visi būtų lygūs Džonas Lokas – pirmas iškelia visuotinės sutarties teoriją, pagal kurią, žmonės sukūrę valstybę turi turėti prigimtines teises nuosavybei, laisvei apsaugoti, valdžią dalija į 2 dalis. Karaliui jis suteikia vykdomąją valdžią. Vėliau šias idėjas išplėtojo Ž.Ž.Ruso pasmerkdamas tautų nelygybę, nurodydamas kad valdžia turi priklausyti tautai, geriausia valdymo forma – respublika. Ruso idėja bandė įgyvendinti jakobinai. Volteras – pritaria beveik visoms Dž. Loko idėjoms, bet mano jog valdyti galėtų ir apsišvietęs monarchas, tai yra iškelia apšviestojo absoliutizmo formą. Monteskje – skirsto valdžią į 3 dalis, griežtai reikalauja nemaišyti šių valdžių ir valdininkų. Apšviestasis absoliutiznas pirmiausia išplito Prūsijoje. Buvo vykdomi pertvarkymai:centralizuojama administracija, palengvina baudžiamuosius įstatymus, apriboja mirties bausmę, lengvina baudžiavą.

14. JAV konst., Pranc. žmogaus ir piliečio teisių deklar., 1791 Gegužės 3 konst. Turinys – JAV konstitucija(1787)– JAV paskelbiama federacine respublika, kurioje valdžia prikaluso prezidentui renkamam 4 metams, jis valdo ir karines pajėgas. Įstatymų leidyba- kongresas sudarytas iš 2 rūmų – senato ir atstovų rūmų. Kongresą sudaro rinkimų būdu renkant kandidatus nuo kiekvienos valstijos. 3 valdžia – aukščiausias teismas, kurio narius iki gyvos galvos skiria prezidentas. Konstitucija vystosi demokratėjimo linkme, papildant ją teisių biliu(1791) ir kitais normatyviniais aktais. Prancūzijos Žmogaus ir piliečio teisiių deklaracija(1789) – ją priima steigiamasis susirinkimas. Skelbiama visų žmonių lygybė ir lygiateisiškumas, šių dalykų sargu skiriama valstybė. Žodžio, spaudos, religijos išpažinimo laisvė, tolygus mokesčių paskirstimas(didesnis turtas-didesnis mok). Lietuvos, Lenkijos konstitucija 1791 Gegužės 3d. – skelbiama bajorų respublika su renkamu vadovu (konstitucinė luominė monarchija). Viešpataujančia religija skelbiama katalikų, nepažeidžiant kitų tikėjimo teisės, panaikinma liberum veto teisė, uždraudžia bajorų konfederacijas (sąjungas). Kas 25 metai mumatyta šaukti seimą konstitucijai peržiūrėti. Šis dokumentas užkerta kelią rusų kišimuisi į Lietuvos reikalus, bet paverčia Liet savotiška Lenk. provincija. Panašumai: 1. Šie dokumentai kuriami turint tkslą sukurti demokratiškesnį valdymo modelį. 2. Šie dukumentai turi tą patį ideologinį pagrindą (švietėjų mintis (Monteskje)), visuose atsispindi valdžių padalijimo klausimas. 3. Šie dokumntai skirti nepriklausomom valst., o 1791 konstitucija ir atsiranda dėl to, kad jos pagalba stengiamasi užkirsti kelią Rusijos kišimuisi į Liet-Lenk reikalus. 4. Visose šalyse tuo metu formuojasi buržuazija, tai yra buržuazinės minties produktas. 5. Šie dokumentai užkerta kelią jau labai seniai subrendusioms šiose šalyse blogybėms: JAV – galutinai pakertamos vergovės šaknys, Pranc – negrįžtamai sugriaunamas absoliutizmas, Lietuvoj – užkertamas kelias bajorų anarchijai.

15. Kas lėmė Lenk. Liet. valst. žlugimą. Vidinės priežastys: 1. labai silpna karaliaus valdžia ypač ryški po paskutiniojo Gediminaičio Žygimanto mirties(1572). Jau pirmas svetimšalis karalius Henrikas Valua pasirašo tam tikrus artikulus (prižadėjo nedaryti sosto paveldimu, šaukti seimą 2k. per metus ir tt) nors Valua valdė tik pusę metų, tie artikulai gyvavo ilgiau. Didžiulė seimo įtaka krašto reikalams pagimdo nerealią anarchiją, o kaimynines šalis(Rusiją, Austriją, Prusiją) valdo absoliutūs valdovai ir jie matydami, kad Žečpospolitoje silpna padėtis pradeda kištis į jos reikalus. 2. kuriasi įvairios bajorų grupuotės, jos užmezga ryšius su Rusija, Prancūzija, ieško pagalbos savo interesų įgyvendinimui valstybėje. Dėl liberum veto teisės seimai nebegalėjo leisti įstatymų. 3. Feodalinių dvarų viešpatavimas. Juose vyravo nenaši, nerentabili išnaudojimo forma – baudžiava. Ji stabdė pramonės vystimąsi, miestų augimą. Dažnai sukeldavo socialinius konfliktus. 4. Kariuomenės savivalė. Ypatingai kariuomenės ardomasis poveikis pasireiškė 17a. per karą su rusais ir švedais. Kraštą dažnai niokojo netik svetima bet ir sava kariuomenė, kuriai karaliaus iždas nesugebėjo išmokėti algų. 5. Vyravo didžiulė nesantaika tarp lit. ir lenk. bajorų. Ši valst. niekada nebuvo vientisa, niekad nesiformavo viena tautybė. Išorinės priežastys: 1. Rusijos, Prūsijos ir Austrijos suartėjimas ir jos kišimąsis į respublikos reikalus. Karai su Rusija ir Švedija 17a. ir Šiaurės karas 18a. karų padariniai labai baisūs, ypač po Šiaurės karo. Maras, badas, hanibalizmas, ištuštėję kaimai, dirvonuojančios žemės. 2. Gudų, ukrainiečių žemių jungimąsis prie Maskvos. 1645 Podolė ir Volynė. Pasaulyje tuo metu neuvo jokių organizacijų taikai palaikyti. Padalijimo padariniai: 1. Įvesta nauja valdymo forma po Žečpospolitos skilimo yra paliginus su buvusia labai nedemokratiška. 2. Prasideda tautinė priespauda. Lietuva virsta šiaurės vakarų kraštu. 3. 1840 po nepavykusio lietuvių ir lenkų sukilimo, Liet. įvedama rusų teisė ir visiškai nustoja galioti 3 Lietuvos statutas ir 1791 konstitucija. 4. Valdymo organai surusinami iki valsčių. Prasideda rusifikacija iš pradžių Lenkijoje po to Lietuvoje. Rusifikacija vyksta tai stipriau, tai mažiau, priklausomai nuo lietuvių reakcijos į ją. Ryžtingiausius žingsnius liet. valdžia daro po sukilimų (uždraudžia VU 1832, liet. spauda 1864, 19a. pab. Prasideda aštri religinė diskriminacija (Kražių skerdynės), uždarinėjamos katalikiškos bažnyčios, vienuolynai). 5. Vyksta atviras krašto kolonizavimas, ypač po sukilimų, kai lietuviai ištisais kaimais tremiami į Rusijos gilumą, į jų vietą atkeliami gyventi rusai. Tie rusai irgi tremtiniai.

16. 19a. Europos pasikeitimai. Įvyko svarbūs pokyčiai dėl šių priežasčių: 1. Palyginti su ankstesniais laikotarpiais labai ryški technikos pažanga, kuri duoda daug pasikeitimų žmogaus buityje, ūkyje, kultūroje. 2. Vysta pramonės perversmas, kuris neatpažystamai pakeičia kai kurias socialines grupes, darbų rūšis, atskirų teritorijų veidą. 3. Pirmą kartą istorijoje išsivystė pasaulinė prekyba. 4. Išauga miestų sk. 1-ą kartą žmonijos istorijoje atsiranda milijoniniai miestai. Toks žmonių susitelkimas vienoje vietoje sukelia daugybę problemų, kurios anksčiau neegzistavo. 5.Keičiantis buičiai ir gyvenimo sąlygoms atsiranda poreikis kai kuriem maisto produktams. 6. Namudinė gamyba buityje užleidžia vietą fabrikinei. Atsiranda visiškai nauji dalykai: žvakės, degtukai, fotografijos menas. 7. Tobulėja ryšiai, transportas, panaudojama garo mašina. Atsiranda telegrafas. Šios naujovės paspartina darbo našumą, daro žmogaus gyvenimą lengvesniu, vis labiau žmogus jaučiasi galingesnis už gamtos jėgas. 8. Dideli pokyčiai švietime. Europoje įgyvendintas visuotinis pradinis mokslas, labai išsiplėtė amatų ir prekybos mokyklų tinklas. Suklesti universitetai. Prie jų didelės bibliotekos, mokymo priemonių archyvai, dažnai ir spaustuvės. Vokietis keningas sukuria naują spausdinimo mašiną, kurios darbo našumas 800 lapų per 1h. (pirma sp mašiną sukūrė Gutenbergas). Pradedami leisti laikraščiai prieinami visiems 9. Literatūroje vyrauja romantizmo srovė (A. Diuma, Valteris Skotas, Puškinas, Mickevičius).Šalia romantizmo-natūralizmas Atsiranda pirmieji dailės meno muziejai, kuriasi įvairios mokslo ir meno šakų draugijos. 10. Atsiranda naujos socialinės, politinės teorijos: marksizmas, socialinis liberalizmas (visų socialinių grupių laisvė veikti) nacionalizmas. Vyksta ir pirmos socialinės reformos: uždraudžiamas vaikų darbas, uždraudžiamas moterų darbas šachtose, atsiranda darbo inspektoriaus pareigos, kovojama už 10h darbo dieną. 11. Kuriasi nacionalinės teorijos: pan-germanizmas, sionizmas, panamerikonizmas. 12. Įvyksta 2 stambių Europos valst. centralizacija. Susikuria Vok. Imperija ir Italija. 13. Vyksta profsajunginis judėjimas, prasidėjęs Anglijoje tredjunionų vardu.

17. 19a. 2 pusė Vakarų valst. nukariavo Afriką ir didelę Azijos dalį. Ekspancijos priežastys: 1. Europa nuo seniausiųjų laikų viešpatauja pasaulyje, kaip vedantis žemynas, žemynas gaminantis prekes, valdantis rinką ir prekybos kelius. Kiti žemynai buvo žaliavos tekėjais, pigios darbo jėgos šaltiniais, užsigulėjusių ir nuvertėjusių prekių pirkėjais. Noras pirmauti, išlaikyti savo pozicijas, didinti kapitalus ir atveda Europą prie kolonijų grobimo iškart po geografinių atradimų ir iki 19a. pabaigos visas pasaulis suskirstytas į kolonijas ir metropolijas. 2. Europoje lyginant su kitais žemynais buvo labai didelis gyventojų tankumas. Tai dažnai skatino traukimąsi į kitus ktaštus, grobikiška užsienio politika skatino ir rasinės nelygybės vystimąsi, europiečių nuomone afrikiečiai ir azijiečiai buvo žymiai žemesnio lygio už juos. 4. Azijoj ir Afrikoj buvo tikėjimas į “baltojo žmogaus misiją” (baltieji turi nešti savo civilizaciją į jų kraštus ir pagerinti jų gyvenimą). 5. 19a. antroje pusėje iškyla nauja ideologija, kuri propaguoja, kad stipriosios tautos turi valdyti silpnasias. Kolonizmo poveikis 1. Sužlugdoma Afrikos, Azijos pramonė. Pramonė kuriama naudinga metropolijai, ne kolonijai. 2. Plėšikiškojo kapitalizmo metu kolonijos nuskurdinamos iki bado lygio, į juos žiūrima kaip į pigią darbo jėgą ir pigias žaliavas pramonei vystyti. 3. Vyksta nutautinimo politika, smunka švietimo lygis, labai sunki sanitarinė būklė. 4. Tarp kolonijų ir metropolijų vyksta nacionalinio išsivadavimo karai, kurie labai žiauriai nuslopinami. 5. Europos kraštų įtaka kultūriniu požiųriumkai kur buvo ir gera: technikos lygis, įstatiminė bazė, valdymo metodai, literatūra, dailė, menas. 6. Vergų gaudymas ir vežimas į Ameriką. 7. Prasideda karai tarp Amerikos genčių, dažnai religinio pobūdžio, kuriuos kursto atėjūnai išnaudo-dami romėnų principą divide et impera. 8. Kolonijų grobimas, ginklavimosi varžybos priveda prie ginkluoto pasaulio padalijimo 1914 – 1918.

18. Konservatizmas, socializmas ir libera- lizmas. Liberalizmas – tai politinė doktrina (doktrina-tarpusavyje susijusių ir viena iš kitos išplaukiančių politinių idėjų junginys), kuri atsirado Anglijoje 17a., jos pradininkas Dž. Lokas. 19a. šią doktriną vysto Džonas Stiuartas Milis. Doktrina teigia, kad visi žmonės iš prigimties yra lygūs ir laisvi, bet kokie žmogaus laisvės suvaržymai ir apribojimai išvis atmetami, tačiau žmogus turi atsakyti, kad jo laisvė netrukdytų kito laisvei. Doktrina neatmeta nei įstatymų, nei valstybės. Žmogus turi teisę naudotis spaudos, religijos ir ūkine laisve. Valstybė turi būti sargu, bešąlišku teisėju. 19a. liberalizmas propaguoja parlamentinę santvarką, pabrėždamas, kad įstatymus turi leisti tik parlamentai. Labiausiai ši doktrina klesti Anglijoje, nes čia vyksta pramonės perversmas.1832metų parlamente daugumą deputatų sudaro liberalai. Labiausiai liberalizmas remia vidutiniąją klasę. Socializmas-tai doktrina, kuri svarbiausiomis vertybemis laiko socialinę lygybę ir teisingumą. Jie pripažysta beveik visas liberalizmo idėjas, tačiau ekonominę lygybę laiko pagrindu visoms kitoms. Žymiausias socializmo teoretikas Karlas Marksas, jis parašė knygą “Kapitalas”, ją jis parašė kartu su Fridchu Engelsu. Ši doktrina labai palanki valstiečiams ir samdomiems darbininkams. 19a. šios doktrinos įgyvendinimui K.Marksas įkuria komunistų sąjungą(1847). 1864-76 veikia pirmasis internacionalas, kuris vienijo socialistų partijas. 1889 II-as internacionalas, kuris išyra 1 pas. karo išvakarėse suskilęs į dvi sroves komunistus ir socialdemokratus. Socialdemokratai veikia per visą 19a., kovoja už darbininkų reikalus, 8h darbo dieną, kovos formos – streikai. Komunistinė srovė veikia 20a. Rusijoje su Leninu priešakyje. Lyginant liberalizmą ir socializmą reikia neužmiršti, kad laiko išmėginimus atlaikė liberalizmas. Matyt todėl, kad liberalizmo idėjos išliko sverbios ir po 19a. Konservatizmas – tėvymė Anglija 18a., pradininkas Edmundas Berkas. Ši doktrina vertina tradicijų pastovumą, tvarką, papročių išsaugojimą. Konservatorių partijos kritikuoja liberalizmą už neteisingą laisvės supratimą, kuris veda prie anarchijos. Pagal juos visuomenė-tai tam tikrą poziciją užimanti žmonių grupė, kuri turi veikti organizuotai ir kartu. Liberalizmas 19a. pab. apmirė, bet dabar vėl atgimsta post komunistiniuose kraštuose. Socializmas 20a. pergyveno savo idėjų laidotuves, bet jos dar gyvos. Konservatizmas dar gyvas ir 20a.19. 1 valst., 1 tauta., 1 vadas. Kurios valst. vadovavosi šia idėja? Italija – fašizmo tėvynė, joje pradeda kurtis pirmos fašistų grupuotės, čia iškyla pirmas Europos fašistas Benitas Musolinis. 1922 jis suorganizuoja juodmarškinių žygį į Romą, kuriame dalyvauja apie 40000žmonių. 1924 m rinkimuose fašistų partija gauna daugumą. Valdžioje fašistai bando įgyvendinti 1 tautos, 1 valst., 1 vado idėją. Ką jie daro: 1. Įveda griežtą cenzūrą ir paskiria naują administraciją jai prižiūrėti. 2. Uždraudžia kitas partijas. 3. Sukuria platų ir galingą politinį aparatą. 4. Tautos vadas-Dučė, jo rankose visų rūšių valdžia. 5. Profsajunginis judėjimas labai kontroliuojamas. 6. Valdžios institucijose tik fašistai. 7. Fašistinės propogandos devizas – “Italai galinga tauta”. 8. Ginklavimasis, militaristinė politika. Fašistai kai kuria savo veikla patraukė žmones (likviduoja nedarbą, išleidžia įstatymus dėl nelaimingų atsitikimų ir ligos atvejų). Vokietija – 1919 susikuria VNSDP (Vokietijos nacionalistų darbininkų partija). Nuo 1921m jai vadovauja Hitleris. 1923 organizuojamas alaus pučas, fašistai nori užimti valdžią jėga. Po pučo jo dalyvius pasodina į kalėjimą, čia Hitleris parašo knygą “Mien kaif” (mano kova), tai racistinė nacių teorija. 1932-33 rinkimuose laimi fašistai, Hitleris tampa vyriausybės, o vėliau ir valstybės valdovu. 1. Fašistinė diktatūra pirmiausia uždraudžia visas partijas. 2. Įkuriama slaptoji policija – gestapas, pradedamos masiškai kurti koncentracijos stovyklos. 3. Nepaprastai didelis karinis biudžetas. 4. Labai ryški antisemitizmo politika. Sovietų sąjunga – totalitarinė valdymo sistema su Stalinu priešakyje susiformuoja 3 dešimtmetyje. Sukuriama prievartos sistema režimui palaikyti: 1. Visi laimėjimai, kurie buvo realiai pasiekti industrializuojant pramonę kainavo nesiskaitymą su žmogum ir jo darbu. 2. Turto konfiskacija, išbuožinimas, trėmimai – tai kova su opozicija. 3. Aiškus 1 žmogaus kultas. Buvo sakoma “Stalinas –tautų saulė”. 4. Viena partija ir visos visuomeninės organizacijos su ta pačia ideologija. 5. Milžiniškos jėgos ginkluotei aukčiausia teroro ir smurto forma – gulagų sistema. Milijonai žmonių įkalinti atšiauriose sąlygose. 7. Asmenybė lygi nuliui. Panašūs dalykai buvo Ispanijoj, Japonijoj.

20. Fašizmas ir komunizmas. Komunistinės idėjos pirmiausia subrendo Rusijoje ir 1917 metais perversmo būdu komunistai paima valdžią Rusijoje todėl, kad ji buvo labiausiai nusilpusi. Čia daugiausia skriaudų, skurdo, išnaudojimo. Fašizmas gimė Italijoje bet toliausiai nuėjo Vokietijoje išsirutuliojęs iš nacionalizmo ideologijos. Panašumai: abiejų tikslas – totalitarizmas (kai apima visas gyvenimo sritis). Prievarta, griežta kontrolė, vienos ideologijos viešpatavimas. Represijos ne tik prieš kitas tautas, bet ir prieš savo tautą. Viešai skelbiami draudimai kitoms partijoms, demonstracijoms, kultūra ir švietimas tarnauja ideologijai.Asmens kultas. Visiškai nevaržoma valdančiojo asmens atsakomybė. Prievartai ir smurtui vykdyti sukuriama sistema. 3 valdžios vienose rankose. Valstybines pareigas eina tik savų partijų žmonės. Labai panašūs abu vadai pagal savo idealus grįžtantys į viduramžius Stalino – Ivanas Rūstusis, Hitlerio – Barbarosa. Skirtumai: 1. Fašistai niekada nesidangstė demokratiškais lozungais kaip tai darė komunistai. 2. Fašizmo ryškus bruožas nacizmas. Niekinamos kitos tautos, išaukštinama germanų rasė. Komunizmas propaguoja tautų lygybę, suverenumą. Ir bent jau prieš terorą ir smurtą tos tautos tikrai lygios. 3. Fašistai ateina į valdžią taikiais būdais, komunistai per ginkluotą perversmą. 4. Fašistai gina nuosavybę, stambųjį turtą, komunistai puola jį per nacionalizacijos procesą. 5. Tarybų Sajungoje komunistinio valdymo metu nepasireiškė ryškus antisemitizmas. 6. Komunistai labai aršiai kovoja su bažnyčia, pasireiškia kaip atėjistai, fašistai viską stengiasi pritaikyti prie savo krikščioniškos ideologojos, net dangstosi ja. 7. Fašistų koncentracijos stovyklos tai mirties fabrikai, rafinuoto žudymo meno vietos, komunistų gulagos – žemo lygio žmonių naikinimo priemonė.

21. Palyginti 2 karus.Rodikliai I pas. karas II pas. karasKaro trukmė 4 metai 6 metaiValstybių sk Virš 30 Virš 60Kariavusių šalių gyv sk. Apie 1 milijardą 1.7 milijardoKaro veiksmų teritorija 4 mln. km2 22 mln. km2Mobilizuota 70 mln. 110 mln.Žuvo 13,6 mln. 50 mln.Suluošinta 20 mln. 90 mln.Nuostoliai $ 360 milijardų 4000 milijardųPirmojo karo centras – Europa, antrasis karas vyksta Šiaurės Afrikoj ir pitryčių Azijoj ir Ramiajame vandenyne. I kare okupuotos teritorijos apdėtos mokesčiais, traukiantis išvežamas turtas, II be ekonominės prievartos vykdomas ir masinis gyventojų persekiojimas, rasiniu, religiniu požiūriu, vyksta masinis žmonių naikinimas. I kare klesti infliacija, skolos užsieniui, II nebelieka civilinės pramonės, pinigai išstumiami iš prekybos. I kare viską sprendžia žmogus – kareivis, II – daugiausia viskas priklauso nuo technikos, panaudojamas atominis ginklas. I kare masiškai nebuvo naikinami žydai, II jų sunaikinta 6 mln. Po I atsiranda Tautų Sąjunga, po II JTO. Dėl abiejų karų kalta Vokietija. Dėl I karo vokiečių imperializmas, dėl II – nacizmas. Po I karo Vok. nesuskaldyta, po II padalinta į 2 dalis.

22. Liet. valst. atkūrimas 1918 ir 1990. 1918m. Vasario 16d. aktas skelbė: 1. Kreipimasis į visų šalių, pirmiausia Rusijos ir Vokietijos, vyriausybes pagarsinant, kad yra tokia Liet. taryba ir ko ji nori. 2. Aktas remiasi tautų apsisprendimo teise ir Vilniaus konferencija (1918 rūgpjūtis, nusprendė, kad reikia sukurti Liet. tarybą). 3. Skelbdama, kad atstatoma nepriklausoma Liet. valst. su sostine Vilniumi ir demokratiniais pagrindais 4.Atsiribojama nuo visų ryšių su kitom šalim. Naujus ryšius ir santykius nustatys steigiamasis seimas. 5. Prašo visų valst. pripažinti Liet. nepriklausomybę. Kovo 11 aktą priėmė aukščiausioji taryba: 1. Paneigia 1940 m. pertvarkymus atliktus kitos valst. ir jėga. 2. Skelbiamas sienos neliečiamumas ir teritorijos nedalomumas, kaip svarbiausi užsienio politikos dalykai. 3. Skelbia nepriklausomybės įgyvendinimo pradžią, kuri tesiasi iki šiol. Abu aktai panašūs tuo, kad visur remiasi tautų apsisprendimo teise. Abu skelbia demokratinę Lietuvą. Tačiau jų atsiradimo sąlygos labai skirtingos. Vasario 16 aktas ne tik skelbė nepriklausomą Lietuvą bet ir naikino 1917 gruodžio 11 aktą (skelbė nepriklausomybę, bet užtikrino priklausomybę Vokietijai). Vasario 16 aktui atsirasti reikėjo ilgo laviravimo tarp Rusijos ir Vokietijos, tarptautinė situacija labai sudėtinga, labai sunki financinė būklė iškart reikia vesti nepriklausomybės kovas. Kovo 11 aktui atsirasti sąlygos žymiai palankesnės: TSRS vyksta “perestroika”, vienijasi Vokietijos, griūva socializmo stovykla. Tarptautinė aplinka ir visas pasaulis palankesnis Lietuvai 1990, nes Liet. yra pirmutinė socializmo stovykloje griaunanti jėga. Palaikyti Liet. – kovoti prieš socializmą. 1918 Liet. kūrėsi kaip buržuazinė, demokratinė valst. ir tokių valst. buvo daug. (Lenkija, Čekoslovakija, Estija, Latvija). Palaikyti jų tradicijas – griauti imperinį mąstymą, konservatizmą.

23. Liet. valst. ir visuomenė prieš ir po 1926 gruodžio 17. Iki 1926 Liet. valst. gyveno pagal 1922 metų konstituciją. Tai demokratinė konstitucija, kurioje aiškiai išskirtos 3 valdžios, įstatymų leidyba užsiima seimas, prezidento rinkimų tvarka irgi demokratiška. 1922 priimtas žemės reformos įstatymas, jis vykdomas norint sukurti normalią žemėvaldą, sudaryti pagrindus agrarinei valst. įvedama sava valiuta – litas. Valstybėje verda normalus gyvenimas, labai dideli pokyčiai švietime, einama prie visuotinio pradinio mokslo, kuriamos pro gimnazijos, specialios mokyklos. 1922 įkurta pirmoji aukštoji mokykla – Kauno universitetas, vėliau įkurta Dotnuvos žemės ūkio akademija. Normaliai funkcionuoja spauda, veikia teatrai, bibliotekos. Tačiau 1926 įvyksta valst. perversmas, įsigali autoritarinis režimas. 1928 priimama nauja konstitucija. Daug teisių suteikiama prezidentui, jo rankose iš dalies susikoncentruoja visos 3 valdžios. Nuo 27 iki 36 seimas iš viso nebešaukiamas. 1938 priimama vėl nauja konstitucija, kur galutinai įtvirtinamas autoritarinis režimas (prezidentą renka tautos atstovai). 1929 priimamas naujas žemės ūkio įstatymas (leidžiami dvarai iki 150 ha), kuriasi akcinės bendrovės: maistas, pieno centras, Liet. ūkis. Pramonė vystosi kylančia kreive, ekonomika stabilėja, valiuta 1 Europos dešimtuke. Kultūrinis gyvenimas vystosi lėčiau, nes visuomenėje mažiau demokratijos. Panašumai: 1. Prieš ir po perversmo rūpinamasi žemės ūkiu, pramone, kultūra. 2. Normaliomis sąlygomis gyvena tautinės mažumos. 3. Užsienio politikoje siekiama tarptautinio pripažinimo ir normalaus bendravimo. 4. Ginamos savo sienos, sprendžiamas Vilniaus klausimas. Skirtumai: 1. Nebešaukiamas seimas. 2. Uždraustos partijos. 3. Prezidento naudai keičiama konstitucija. 4. 35 metais įvesta cenzūra spaudai, knygom, autoritarinis režimas tautos vienybę supranta kaip aklą paklusnumą.

24. Tautinės mažumos 20a. Liet. Rusai – daug šios tautybės žmonių apsigyveno Lietuvoje po 2 pas. karo, į Liet., iš TSRS buvo siunčiami valdininkai, kariškiai specialistai iki 1990 jie turėjo labai plačias teises, jie labai skyrėsi nuo savo tėvynainių, atkeliavusių į Liet. anksčiau. Veikia rusų mokyklos, darželiai, sudarytos sąlygos įsigyti aukštąjį išsilavinimą. Kaip ir iki karo tautinė mažuma nejautė jokios diskriminacijos, jeigu buvo susiaurinta sąžinės laisvė, tai dėl to, kad tai vyko visoje Rusijoje. Po 1990 kai kurie rusai priėmė Liet. pilietybę, kai kurie pasitraukia į Rusiją. Iš Rusijos pusės Liet. vyriausybei priekaištų yra tikrai mažai. Liet. kalbos įstatymas – tai ne nacizmo pasireiškimas. Žydai – iki karo gausiausia tautinė mažuma. Iki 26 m perversmo turėjo visišką kultūrinę autonomiją, po perversmo jie jaučia tam tikrą spaudimą, antisemitizmo propagandą. Žydai labai aktyvūs Liet. vidaus ir užsienio politikoje. 300 žydų buvo Lietuvos savanoriai, labai rūpinasi krašto ekonomika, tarptautinėse organizacijose kelia Vilniaus grąžinimo klausimus. 1941 prasideda žydų genocidas Lietuvoje. Getai miestuose, žydų žymėjimas 6-kampėm žvaigždėm. Apie 220 tūkst. žydų sunaikinta., sugriautos sinagogos, uždarytos rabinų mokyklos. Yra faktų liudijančių, kad lietuviai žudė žydus. Dabar tai nėra gausi mažuma, nes 1980 prasidėjo masinė žydų trauka į Kanaaną, didžiausia organizacija Vilniuje, jai vadovauja Emanuelis Zingeris. Vilniuje yra atkurta sinagoga. Lenkai-daugiausia gyvena Vilniuje ir Vilniaus krašte, tarybiniais metais turėjo savo mokyklas, vystė savo kultūrą, šiandien sąlygos mažai pasikeitusios. Lietuvių akimis žiūrint lenkai turi visas teises. Tačiau lenkų frakcija seime ir patys lenkai kaip tautinė mažuma dažnai skundžiasi savo padėtimi, ypač dėl valst. kalbos statuso. Šitą klausimą reikia spęsti nuolat lyginant jų padėtį su lietuvių padėtimi Lenkijoje. Totoriai, karaimai – 1987 šventė savo 600 jubilejų nuo atsikraustimo į Lietuvą. Šios mažumos gerai sutaria su Liet. tauta turi veikiančias keneses ir mečetes. Gyvuoja ištisi šių mažumų kaimai Vilniaus, Alytaus rajonuose. Visoms tautinėms mažumoms atstovauja tautybių komitetas, kuraim atstovauja karaimė Galina Kvebeckaitė. Lietuvoje demokratiškai sprendžiami tautinių mažumų klausimai.

25. 1918 – 1940 nepriklausomos Liet. laimėjimai. Žemės ūkis – 22 metais pradėta vykdyti žemės ūkio reforma, 20000 mažažemių gauna žemės, kuriasi apie 40000 naujakurių ūkių. Apie 60% Liet. žemės pertvarkoma pagal reformos įstatymą. Vietoj 3-laukės sistemos įvedama daugialaukė, kas met vyksta melioracijos darbai, visa per tą laiką numelioruojama apie ½ mln. hektarų. Padaugėja žiemkenčių plotų, atsiranda cukriniai runkeliai, kukurūzai, vyksta žemės ūkio kooperacija: “Lietuvos Ūkis”,“Maistas” “Pieno centras”. Dotnuvos žemės ūkio akademija iki 40 metų išleido 2 ½ tūkst. specialistų. Veikia 9 žemės ūkio mokyklos. Intensyviai pradedamos naudoti mineralinės trąšos, derlingumas išauga iki 9-12 cnt. iš ha. Duoninių javų užtekdavo prasimaitinti valst. ir dar šiek tiek eksportuodavo. Labai daug išveždavo pieno ir mėsos, pastoviai 4 vietoje Europoje. Problemų būdavo tik su smulkiais ūkiais iki 10 ha. Tokių buvo apie 45%, tai rodo, kad pradėta 22 reforma nebuvo užbaigta, žemių paskirstymas žmonėm neproduktyvus, nerentabilus. Pramonė – : 1930 Liet. svarbiausia perdirbamoji maisto pramonė(mėsos, pieno, muilo, cukraus fbrikai). 1939 Liet. buvo 80 tekstilės pramonės įmonių, apie 70% reikalingų audinių pasigamindavo viduje. Veikė 2 stambūs avalynės fabrikai, stiklo fabrikas Panevėžyje. 33 pastatytas Petrašiūnų popieriaus fabrikas. Vienas didžiausių laimėjimų – stabili valiuta. Labai daug nuveikta kultūros ir švietimo srityje. 6 kartus išaugo kiekis lankančių pradines mokyklas, 30 įvestas privalomas pradinis mokslas, tik 6% gyventojų neraštingi. Veikė 62 gimnazijos, 27 progimnazijos, 146 spec. mokyklos, nemažai mokyklų skirta tautinėms mažumoms. 1922 atidarytas Kauno universitetas, kuris išleido apie 4000 specialistų. Studentai dažnai tęsdavo mokslą užsienyje. 38 išleista 1300 pavadinimų knygų, leidžiami 159 laikraščiai ir žurnalai, 35 pradėta kurti Liet. enciklopedija. Garsūs žmonės – Jablonskis, Būga, Ivanauskas, Sruoga, Cvirka, Brazdžionis, Putinas. 19 pradėjo veikti pirma opera Kipras Petrauskas Trūko gydytojų, aukštame lygyve sportas.

26. 1928-1940 – atsitraukimų, praradimų laikas. 1938 ypač pablogėja santykiai su Lenkija, kovo 1d. lenkai įteikia ultimatumą, reikalaudami užmegsti diplomatinius santykius, priešngu atveju grasina karu. Užmegzdami diplomatinius santykius lietuviai savotiškai pripažysta Vilniaus krašto aneksija. Vyriausybė nusprendžia ultimatumą priimti, lenkai atidaro savo atstovybę Kaune, o lietuviai – Varšuvoje. Nusileidžiama brutaliai jėgai, nes stoti į kovą jėgos per mažos. 1938 pablogėja santykiai ir su Vokietija, Klaipėdos krašte suaktyvėja fašistiniai elementai. 39 vokiečiai reikalauja perduoti Klaipėdos kraštą geruoju. 1939 kovo 22 lietuviai pasirašo sutikimą ir į Klaipėdos kraštą įvedama vok. armija. Tai didelis nuostolis Lietuvai ir puikus atramos taškas vokiečiams prieš TSRS. 38 Lietuvos vyriausybė svarsto, kaip jai įgyvendinti neutralumo politiką. 39 priimamas įstatymas dėl neutraliteto, tikslas – parodyti pasauliui taikią politiką ir išsaugoti tautą. 39 rugsėjo 1 prasidėjus 2 pas. karui Lietuva toliau laviruoja tarp Tarybų Sąjungos ir Vokietijos. Vokietija stengiasi įtraukti Lietuvą į karo veiksmus, siūlydama kariauti prieš Lenkiją ir atsiimti Vilnių. Tarybų Sąjunga taip pat siūlo Lietuvai bendradarbiauti, šie siūlymai baigiasi 1939 spalio 10 sutartimi, kai Tarybų Sąjunga Liet. grražina Vilnių, už tai į Liet. įleidžiamas ribotas Raudonosios Armijos kontingentas. Tai reiškė Lietuvos aneksijos pradžią, nes kartu su įgulomis atvyksta ir kariškių šeimos, šnipai, diversantai. Provokacijos baigiasi 40 birželio 14 ultimatumu Lietuvai, TSRS reikalauja: 1. Atstatydinti vidaus reikalų ministrą Skučą ir saugumo departamento direktorių Povilaitį, nes jie kalti dėl provokacijų prieš TSRS kariuomenės įgulas. 2. Sudaryti naują vyriausybę, kuri užtikrintų 39 spalio 10 sutarties vykdymą. 3. Į Liet. įsileisti neribotą Raudonosios armijos įgulą. Prezidentas Smetona sutinka svarstyti tik vieną punktą – naujos vyriausybės sudarymą, dėl kitų reikalavimų jis siūlo priešintis ginklu, tačiau prezidento tarybos dauguma šį siūlymą atmeta. Ultimatumas priimtas, prezidentas pasitraukia į užsienį. Birželio 15 į Liet. teritoriją įvedama Raudonoji Armija. Liet. ir visas pasaulis nieko nežino apie slaptuosius Molotovo – Ribentropo pakto protokolus. Pasauliui tuo metu nerūpėjo mažų valst. likimai, didžiosios valst. nuolaidžiavo fašizmui, tai norėdamos išvengti tiesioginio susidurimo su juo. Kapitalistinis pasaulis tikisi supjūdyti komunizmą ir fašizmą, po to jie mano, kad pasikeis pasaulio politinis žemėlapis.

27. 40-41, 41-44, 44-53 pasiprieišinimai Liet., jų priežastys. 40-41 – tai natisovietinė rezistencija, platinami antisovietiniai lapeliai, vyksta inteligentijos (mokytojų, studentų), patriotinis judėjimas. Liet. pasiuntiniai įteikia notas visų šalių vyriausybėms, demaskuoja kremliaus politiką, prašo nepripažinti liaudies seimo nutarimų. 40 m. Vokietijoje įsteigia LAF’as (Lietuvos Aktyvistų Frontas) vadovaujamas pulkininko Škirpos. Organizacijos tikslas – atkurti nepriklausomą Liet. Pačioje Liet. kuriasi pogrindinės organizacijos, kurios, Vokietijos ir TSRS karo išvakarėse pradeda ginkluotą partizaninę kovą, branduolį sudaro nuo trėmimų pabėgę žmonės. Prasidėjus karui (birželio 22) birželio 23 Kaune prasideda sukilimas vadovaujamas LAF, o pagr. vadovas – Prapuolenis. Suiminėjami sovietiniai pareigūnai, užimami raudonosios armijos sandėliai, suformuojama ir per Liet. radiją paskelbiama naujoji vyriausybė, kuriai vadovauja Ambrasevičius. Tačiau vyriausybė egizistuoja tik 6 savaites. 41-44 – tai antinacinė rezistencija, ji buvo taiki, nes kova prieš vokiečius palengvintų TSRS sugrįžimą ir būtų prarandami jauni žmonės. Vyksta karinių ir ekonominių įsakymų boikotas. Slapstomasi nuo išvežimo darbams į Vokietiją, globojami ir slepiami žydai. Demaskuoja išdavikus, veda antinacinę propagandą, leidžia propagandinį laikraštį “Lietuvos Jūda”. 44-53 – tai natisovietinė rezistencija, partizaninis karas. 1- oje vietoje dvasinė rezistencija – tautos nesusitaikymas su esama padėtimi, laukimas permainų, religijos, papročių išsaugojimas. Sovietinės mobilizacijos boikotas, rinkimų boikotas, priešinimasis kolektyvizacijai, nestojimas į partiją. Aukščiausioji rezistencijos forma – partizaninis karas, jai branduolį sudaro Plechavičiaus rinktinė. Jėgos nelygios, pagalbos iš užsienio nesulaukta, partizaninis judėjimas išsigimsta į žvėriškumus ir galų gale viskas paskęsta kraujyje. Skirtumai–per 3 rezistencijos etapus pasikeičia 2 okupantai. 1. Sovietinės okupacijos metu (40-41), išskyrus 41 birželio sukilimą, aktyvios rezistencijos beveik nebuvo. 2 etape pagrindinė rezistencijos forma – ginkluota kova prieš sovietus. 44-53 rezistencija prieš vokiečius vien tik taiki. Motyvai – 41 birželio sukilimas vyksta, nes norima parodyti naujam ateinančiam okupntui vokiečiui savo nepriklausomybės troškimą. 44-53 ginkluota kova – ignoravimas Lietuvos priklausomybės tarybų sąjungai. Ši kova turėjo, lietuvių nuomone, sulaukti pagalbos iš vakarų. Reikšmė – niekas istorijoje nevyksta veltui, niekas nenueina be pėdsakų. Partizaninis judėjimas davė dingstį naujai pokarinei lietuvių kartai pradėti judėjimą dėl nepriklausomybės.

28. Liet. partizanai ir disidentai. Partizaniniam judėjimui atsirasti susidarė sąlygos jau po 1 sovietų okupacijos (40-41). Žmonės slapstėsi nuo pirmojo trėmimo, represijų ir ėmė ginklą į rankas, masiškas partizaninis judėjimas prasideda 44. To preižastys: 1. Mobilizacija į raudonają armiją vykdoma prievarta. 2. Plechavičiaus dalinių susikūrimas. Pirmame etape 1946 partizanai gerai ginkluoti,kovos būriai gerai organizuoti apie 60000 žmonių. Pirmame etape buvo didelių mūšių, kurie vykdavo po kelias paras, su didelėmis aukomis iš abiejų pusių, partizanai kovėsi su raudonosios armijos įgulomis. Pirmame etape buvo tikimasi vakarų pagalbos, vyravo didžiulis patriotizmas, didvyriškumas. Nuo 1946 partizanų jėgos mažėja, dalis pasiduoda valdžiai, nusiviliama vakarų pagalba. Nuo 49 partizanų jėgos išsenka, prarandamas žmogiškumas, prasideda beprasmis žudymas, provokatorių darbas partizanų eilėse, dėl kolektyvizacijos iš kaimų ištraukti ūkininkai, partizanai netenka savo maitintojų, 53 likviduojami paskutiniai partizaninio judėjimo židiniai. Disidentai. Žymiausi disidentai tarybinės okupacijos metais Terleckas, Petkus, Bogušis, Sadūnaitė priklausė pagrindinei organizacijai Lietuvos Laisvės Lyga. Jie smerkia sovietinius trėmimus, persekiojimo politiką, pasisakė už neprikalusomybę, leido propogandinę spaudą, atsišaukimus. 1987 rugpjūčio 23 d. ši organizacija Vilniuje organizuoja pirmą atvirą mitingą, skirtą Molotovo – Ribentropo pakto pasmerkimui. Tai buvo pirmas viešas politinių jėgų, nepritariančių okupacijai, pasirodymas. 1988 birželio 3 Lietuvos mokslų akademijoje sudaroma akademiko Vilko vadovaujama komisija, kuri turi pertvarkyti LTSR konstituciją demokratiniais pagrindais. Ši data yra ir iniciatyvinės Lietuvos persitvarkymo Sąjūdžio grupės susikūrimo data. 1989 Sąjūdis įteisinama, kaip visuomeninė organizacija. Vyksta jo suvažiavimas, po to įvairios akcijos (Baltijos kelias) ir rinkimai į aukščiausią tarybą, kuriuos laimi Sąjūdis. Po rinkimų Kovo 11 skelbiama nepriklausomybė. Galima pasakoti apie Romą Kalantą 72 gegužės 14. Kas jungia: 1. Noras atkurti nepriklausomą Lietuvą, pertvarkyti politinę santvarką, pakeisti režimą. 2. Kova prieš rusinimą, tautų asimiliaciją. 4. Tėvynės meilė, tautinės savimonės išlaikymas. Kas skiria: 1. Partizanų ginkluota kova, disidentų – neginkluota. 2. Labiausiai organizuotas buvo Sąjųdis. Tai buvo intelektualūs žmonės. To negalima pasakyti apie partizanus. 3. Išorinės sąlygos žymiai palankesnės disidentams.

29. Šaltasis karas. Nuo 1945 iki 1990 tarp JAV ir Tarybų Sąjungos vyko politika kuria vad. šaltuoju karu. Tai didžiulės ginklavimosi varžybos, ideologinė kova, nepasitikėjimas, ekonominės blokados, kova dėl įtakos sferų pasaulyje. Jėgų išbandymas per tarpininkus lokaliniuose karuose. Tai karai Vietname, Korėjoje, Kambodžoje, Afganistane. Šios šalys įvairiais laikotarpiais tampa tarptautiniais poligonais, kur išbandomi Tarybų Sąjungos ir JAV ginklai. Kodėl kilo tokia politika: po karo JAV išliko ekonomiškai stipriausia pasaulyje. Spėjo pasigaminti ir atominį ginklą ir norėjo, kad pasaulis jai paklustų. Tarybų Sąjungos ji bijojo kaip socialistinių idėjų ekspancijos šaltinio.TSRS karo nualinta, bet turi didžiausią pasaulio armiją ir jos padedama valdo visą rytų Europą. Šita valst. taip pat nori, kad jos klausytų ir ji bijo tik JAV, nes jos politika labiausiai nesutampa su socialistinėmis idėjomis. Rytų Europoje susikuria socialistinė sistema. 56 nuslopinta Vengrija, 68-70 Čekoslovakija, 55 susikuria Varšuvos gynybinis paktas, kurį kontroliuoja Maskva. 61 Karibų krizė (kai TS bando į Kubą įvežti tarpžemynines raketas, ir JAV tai sužino). Kaip ši politika reiškėsi: 1. 1945-48 rytų Europoje įsigalėjo komunizmas, šis regionas tapo priklausomas nuo TSRS. 2. Amerika pradeda teikti pagalbą Graikijai, Turkijai ir reikalauja bendradarbiavimo ir leidimo sukurti karines bazes tenai. 3. 1949 susikuria 2 Vokietijos. Susikuria NATO. 4. Kuraimos vis naujos ginklų rūšys, kainuojančios milžiniškus pinigus. Tai blogina ekonominę, socialinę valst. būklę. 1955 susikuria Varšuvos sutarties organizacija, tai sovietinių šalių pilitinė, karinė organizacija, priešpastatyta NATO. 7. Ypatinga nesutarimų zona tampa Berlynas, atsiranda Berlyno siena. 8. 1961 Karibų krizė 9. 8-9 dešimtmečiais Afganistanas. Padariniai: 1. Šaltasis karas užtrukęs 45 metus įrodė, kad patvaresnė yra rinkos ekonomika. 2. Šio karo metu žmonių gerbūviui, krašto ekologijai buvo padaryti milžiniški nuostoliai. 3. Dėl karo nebuvo vykdoma ekonominė pagalba besivystančiom šalim ir jose klestėjo epideminės ligos, badas, čia kilo AIDS problema.