1. Senovės Rytų tautų pasiekimai. Civilizacija (civ.) – tai žmonijos kultūros ir istorijos raidos rodiklis. Civilitas lot. piliečio teigiamų bruožų visuma. Nagrinėdami Senovės Rytų civ. randame daugybę brandumo požymių, kuriais sėkmingai galėjo naudotis vėlesnės kartos. Pvz: nagrinėjant Indo civ. matyti kad buvo sukurta nepakartojama kultūra, vėliau perduota aplinkiniams kraštams, archeologai įrodė, kad jais 3 tūkst. pr. Kr. “Mirusiųjų kalvų” ir Harapos miestų žmonės buvo daug ko pasiekę: taisyklingas gatvių išplanavimas, kelių aukštų namai, kanalizacijos sistema, raštas, biurokratijos požymiai, veikia valdininkų sistema, jie turi savo antspaudus, dideli žemdirbystės, gyvulininkystės amatų pasiekimai (augino medvilnę, kviečius, buivolus, darbo įrankiai, keramika), vykdo dideles keliones, stato laivus. Harapos civ. sunaikina ateiviai arijai, jie tobulina tai kas jau buvo sukurta ankstesnių gyventojų. Pagr. dalykas tam nusakyti yra vedos(budistų knygos). Skaitydami jas sužinime kad daug kultūros laimėjimų buvo perimta iš Harapos, pvz: astronomijos žinios. Kinijos civ. apie 2200 pr. Kr. unitarizuojama ir suvienijama meną kaip tai padaryti parėmė kitos valst. Jos taip pat perėmė raštą (hieroglifinį), bronzą, drėkinimo darbų sis., paraką, popierių, žinias kaip kurti šeimą, ją prižiūrėti, išlaikyti, dorovinės sistemos principus, Konfucijaus mokymą. Kai kurių civ. brandumo požymiai: Egiptas – monumentali architektūra ir skulptūra, sarkofagų gamyba, paminklo ant kapo statymas. Faraonas turėjo 12 funkcijų. Babilonas – universali valst., Hamurabio kodeksas, visuotinė kariuomenė. Sirijos civ. – finikiečių abėcėlė, jūreivystės menas, senovės žydų religija, biblija, dekalogas (10 įsakymų). Hetitai – metalo apdirbimas, humaniškas kodeksas, objektyvi istorija. Šumero-Akado raštas ant molinės plytelės, epų rašymas. Šie Rytų civ. pasiekimai atsispindėjo kitose, vėlesnėse civ., kai kuriais pasaulis naudojasi ir dabar tik juos ištobulinęs, modernizavęs.
2. Apie Graikus. Anglų istorikas Menas apibūdina dvasinę Europos istoriją: visa yra taip paveikta graikų, kad jie buvo yra ir bus siekiamu idealu. Reikia prisiminti Graikų kolonizavimą 18 – 7 a. pr. Kr. jis prasideda įvairiomis kryptimis, jie apgyvendina visas Viduržemio jūros pakrantes, Bosforo ir Dardanelų sąsiaurius ir Juodosios jūros pakrantes. Kolonizacija buvo sąlyga transformuotis graikų įtakai ir kultūrai. Juos vertė judėti: 1. Agrarinio darbo perteklius; 2. Polinė kova(pralaimėję pasitraukia); 3. Ekonominiai reikalai vertė kurti faktorijas (gyvenvietes naujose kolonijose), ieškoti rinkos. Jų pasiekimai: Graikų teatras – suaugusių mokykla, auklėjimo įstaiga. Olimpinės žaidynės – 776 pr. Kr. skirtos dieno Dioniso garbei pagoniška šventė, kai nutraukiami karai, ji tęsiasi ir dabar. Architektūra – šventyklos dievams, skulptūros Skulptoriai mokėjo perduoti jausmus. Amfiteatras – architektūrinis paminklas (labai gera akustika), hipodromai. Filosofai – Sokratas, Platonas, Aristotelis. Istorija – istorijos tėvas Herodas. Religija-politeisinė, jos pavyzdžiu sekė kitos šalys. Antropomor- fizmas – dievų sužmoginimas. Politikos mokslas – demokratijos pradžia(Atėnai). Valdžia buvo išskirta V a. pr. Kr. Sparta – karybos menas, karo technika. Karai su Persija, Makedonija. Literatūra(Sofoklis), matematika(Pitagoras),geometrija(Eukritas)
3. Apie Romėnus. Romos imp. pajungė kraštus, tautas vienai centrinei valdžiai. Ji bent trumpam laikui įgyvendino visų svajonę pax romaną (pasaulinę taiką). Kas laidavo romėnams karines pergales? 1. Jie visada sugebėdavo atsisakyti savo papročių ir tradicijų, jei tik matydavo, kad kažką geresnio galime perimti iš priešų. 2. Priešai buvo silpni, susiskaldę. Tik savo istorijos pradžioje romėnai kovojo su lygiaverčiais priešais (Galais, Etruskais, Lotynais). 5a. pr. Kr. kariaudami su etruskais jie perima iš jų pagrindinius dievus Junoną ir Jupiterį. 3. Jie sumaniausiai naudija dėsnį divide et impera (skaldyk ir valdyk). 3a. pr. Kr. jie valdo jau visą Apeninų pusiasalį. Visa nukariauta teritorija suskaldyta į dalis ir suteiktos ne vienodos sąlygos. Todėl dalys niekada nesusivienija bendrai kovai prieš Romą. Žemes svarbias derlingumu ar geografine padėtim jie vertė valstybinėmis. Po pirmųjų kartaginiečių karų 2,3 a. pr. Kr. Roma įsigali Šiaurės Afrikoje. 2a. pr. Kr. pabaigoje jie užima Ispaniją, Korsiką, Sardiniją, Siliciją, Makedoniją, Graikiją. 4. Iki 2a. pr. Kr. valstybines pareigas eina ti dori piliečiai. 5. Visuose karuose Roma moka pasinaudoti savo sąjungininkais, bet po pergalės ji tuoj susidoroja su jais kitų sąjungininkų pagalba. 6. Labai patenkinti vidurinieji sluoksniai, jie pritaria valst. politikai, nemaištauja, nekenkia jai. 2a. po Kr. teritorijos jungiamos jau ne karų, o diplomatijos keliu. Įsigalint krikščionybei romėnai ją panaudoja kaip tautas vienijančią religiją, kuri skatina paklusnumą valdovui. Savo geriausiais laikais imperija turėjo 75 mln. gyventojų.
4. Romėnai ir krikščionybė. Valdant imperatoriui Tiberijui(0014 – 0037) Judėjuje atsirado didis mokytojas. Jis platino naują tikėjimą, kuris prieštaravo romėnų tradicijoms, papročiams ir žydų monoteizmui Jis atina į Jeruzalę ir tuo metu ją valdo Pontijus Pilotas. Jo iniciatyva jis nukryžiuojamas ant Golgotos kalno. Kodėl žydams ir romėnams nepatiko Jėzaus mokymas? 1. Propogavo monoteizmą (griauna romėnų politeizmą); 2. Visi prieš dievą lygūs(romėnai jau seniai buvo susiskirstę į patricijus ir plebėjus); 3; Smerkė gladiatorių kovas; 4. Labai nežmoniškas imperatoriaus Nerono žiaurumas(jis nenori valdžia dalytis net su dievu, krikščionybė skelbia kad kiekviena valdžia duota iš dievo); 5. Bijoma, kad nauja rekligija atneš į imperiją neramumus, karus, pavergtų tautų judėjimą; 6. Žudydami krikščionis romėnai turėjo teisę pasiimti jų turtą; 7. Antropocen- trizmas – viskas ką dievas sukūrė yra skirta žmogui. Labiau kenčiantis, pagal Kristų, turi didesnę galimybę patekti į rojų. Prireikia tam tikro laiko tarpo, kad romėnai krikščionybėje pamatytų naudą sau. Viena iš pirmųjų krikščionių buvo imp. Konstantino žmona Elena. Ji daro didelę įtaką sūnui. Po kiek laiko atsiranda Milano ediktas (313).
5. Pokyčiai Europoje po Vakarų Romos imp. žlugimo. 476 m. žlugo Vakarų Romos imp. Ant jos grūvėsių po 200 metų susiformuoja Frankų imp., jai priklauso visa Vakarų Europa išskyrus šiaurę ir Britų salas. 9 a. ši imp. žlunga. Po visą Europą išplinta krikščionybė remiama Frankų valdovų (Choldvigo, Karolio Didžiojo), ji tampa viešpataujančia religija ir ideologija Europoje. Kaime gyvena apie 90% gyventojų, prasideda įbaudžiavinimo procesas, atsiranda feodaliniai laiptai, prasideda feodalinis susiskaldymas. Karyba – 8a. balnas su kilpomis(iš Kinijos), pagr. ginklai kalavijas ir ietis, lankas ir strėlė jau atgyveno. Pradedamos statyti pilys(daugiausia medinės). Atsiranda paveldima žemės valda (lenai, domenai, feodai, alodai). Pirmieji žemės savininkai pas karalių einantys karinę tarnybą žmonės. Jie buvo ir karaliaus vasalai (grafai, majorai, margrafai). Stambiais feodalais tampa bažnyčios ir vienuolynai. Prasideda pirmieji feodalų vaidai, dėl to smunka miestų gerovė, susilpnėja prekyba, ji vėl nusigyvena iki mainų lygio. Per kryžiaus žygius ir po jų gerokai smunka gerovė, padidėja nusikalstamumas nes kryžiaus žygių dalyviams nuodėmės buvo atleidžiamos iš anksto. Rytuose atsiranda moters kultas. Po kryžiaus žygių gerokai pakinta kilmungųjų buitis (pirtis, stalo reikmenys, kirpėjas), pasikeičia valdžios samprata( genčių vadų valdžia paremta privarta, renkamumu, o karaliaus valdžia paveldima, patriarchalinio pobūdžio (paveldima sūnums)). Karaliaus valdžia neretai sudievinama ir skaitoma kaip duota Dievo. Atsiranda popiežiaus sritis Italijoje apie Romą. Frankų imp. Karolio Didžiojo tėvas pirmas paskelbia žemes apie Romą krikščionių bažnyčios nuosavybe. Nuo to laiko popiežiaus galia tik auga.
6. Katalikų bažnyčios įtaka viduramžių kultūrai, politikai, visuomenei. Ankstyvaisiais viduramžiais tik dvasininkai buvo raštingi, tik prie bažnyčių ir vienuolynų steigėsi mokyklos. Nuo 11a. pradedamos steigti katedrų mokyklos, čia mokoma 7 laisvųjų menų: retorika, lotynų kalba, dialektika, aritmetika, geometrija, astronomija, muzika. Dalis tų mokyklų vėliau perauga į universitetus. Labai rimtas kultūros židinys buvo vienuolynai, vienuolių dauguma išsilavinę, netgi mokslininkai, knygų perrašinėtojai, filosofai. Čia didžiausios bibliotekos. Kiekvienoje gyvenvietėje pats gražiausias pastatas – bažnyčia. Labai svarbi ir įvairi bažnyčios varpų paskirtis: jie kviečia kasdienei maldai, tai pagr. laiko matas, jie palydi žmogų į kapus, praneša apie gaisrą ar kitą pavojų. Jos vidus tai savotiškas rojaus kampelis žemėje, čia žmogus gali pasijusti ramus, nusimesti savo vargus, pamiršti skurdą, susilyginti su kitais, dvasiškai turtėti. Architektūra ir skulptūra pagrinde vystėsi per bažnyčią, per ją Europoje plito amatininkų luomas (Gediminas – savo laiškuose popiežiui kviečia amatininkus). Didelis bažnyčios vaidmuo politiniame gyvenime: karalaiaus, senjoro įsakus paprastam žmogui išaiškindavo kunigas. 2 Viduramžių laikotarpyje(11-15a.) bažnyčia tapusi labai turtinga pradeda kištis į šalių valdymą, įsakinėti monarchams. Bažnyčios rankose labai galingas ginklas: ekskomunikacija (atskyrimas nuo bažnyčios). 16 a. ir vėliau bažnyčios įtaka šiek tiek susilpnėja, nes atsiranda ir vystosi ateistinė(Dievo neigimo) mintis, ji vis labiau stiprėja, prasideda reformacija, kuri gerokai pakerta bažnyčią. Dailėje ir kūryboje tik bažnytinis menas galėjo šviesti ir auklėti žmogų pasaulietinio meno beveik nėra iki renesanso. Šalia bažnyčios kūrėsi įvairūs ordinai, kurių dauguma taip pat tarnauja mokslui, švietimiu, kultūrai. Pirmieji aukštųjų mokyklų dėstytojai buvo būtent bažnytinių ordinų nariai (Vilniaus universitetą ikūrė Jėzuitai). Bažnyčia lydi žmogų per visą jo gyvenimą, tas lydėjimas turi sakralinę ir jis yra vienintelis juridinę galią turintis aktas.
8. 15 – 16 a. pokyčiai pakeitę visuomenę *Agrarinė revoliucija. Didėja dirbamos žemės plotai, keičiasi dirbimo būdai. Vietoj 2-laukės prigyja 3-laukė sistema. Gerėja žemės dirbimo technika, gerėja ir žemdirbio gyvenimas. Sausinamos pelkės, iš jūros atkovojami žemės plotai(polderiai). Išsiplečia gyvulininkystės verslas (daugėja gyvulių rūšių, didėja ganyklų plotai, atsiranda jungas, pavalkai). Žemdirbiai darbui pajungia vėją. Arklą pakeičia plūgas. Išsivysto prekyba, ypač suklesti Italija. Paplinta mugės, turgūs. *Susiformuoja socialinė grupė pirkliai turintys savo organizacijas – gildijas. *Atsiranda pinigų kalyklos – tai pirmųjų bankų užuomazga. *Ryškūs laimėjimai 15a. jūreivystės ir navigacijos srityse(burlaivis, karavelė, kompasas, astroliabija(nustato kur yra laivas)). *Prasideda geografiniai atradimai. 1487 Bartolomėjaus Diaso kelionė, atrandamas pietinis Afrikos taškas ir kelias į Indijos vandenyną. 1492 kelionė į Ameriką K.Kolumbas atranda naują žemyną, prasideda to krašto kolonizavimas. 1498 Vasko Da Gamos kelionė, surandamas trumpiausias kelias į Indiją. 1519-20 F. Magelano kelionė aplink pasaulį, Ramiojo vandenyno atradimas. Geografiniai atradimai duoda pradžią tautų ūkiniam bendravimui, tarptautinei prekybai, kurios centru tampa Atlantas. Prasideda kolonijų grobimas, baltosios rasės viešpatavimas prieš kitas, vergovė, rasizmas. *Išauga miestų vaidmuo, vyksta miestų augimas. *Europos miestai masiškai siekia autonomijos ir Magdeburgo teisių(visiškai nepriklausomas miestas). *Pradeda atsirasti nauji socialiniai sluoksniai iš bajorų formuojasi buržuazijos socialinė grupė, iš nusigyvenusių ir nuvarytų nuo žemės valstiečių – samdomieji darbininkai. *Vykstant kolonijų grobimui tarp valst. kyla konfliktai: 1588 m. Lamanšo sąsiauryje įvyksta jūrų mūšis tarp Anglijos ir Ispanijos laivynų. Sumušamas Ispanijos laivynas Nenugalimojo Armada ir po to jūrose pradeda viešpatauti Anglija. *Riterių luomas netenka vertės ir šalyse pradedamos kurti nuolatinės armijos, dažniausiai sudarytos samdos pagrindais. *atsiranda pirmas šaunamasis ginklas muškieta, pirmi pistoletai, patobulinamos patrankos, sukuriamos aukštakrosnės.
7. Mindaugas, Gediminas, Vytautas. Mindaugas. 13 a. pradžioje baltų gentims iškilo uždavinys pereiti prie valstybingumo. Neišsprendus šio užd. buvo neįmanoma atremti svetimšalių ekspancijos. Jos galėjo tapti ankščiau susiformavusių valst. grobiu. Valst. kūrime didžiausi nuopelnai skiriami Mindaugui (Mnd.). Jis iškilo tuo metu, kai gentys jau buvo pasiruošusios sukurti valst. Pačios baltų gentys dažnai konfliktavo su rusais, lenkais. Šiems reikalams spręsti taip pat buvo reikalinga valst. Mnd. pirmas suvokė Liet. išėjimo į Europą ir jos krikšto problemas. Viduje tarp genčių taip pat reikėjo valst. kuri gesintų kunigaikščių tarpusavio vaidus, gintų privatinę nuosavybę, ji pirmiausia reikalinga jau susiformavusiai žemvaldžių grupei. Visa tai suvokęs Mnd. pradeda kurti valst. viduramžių metodais ir taktika. Būtent dėl vals. pagrindų Mnd. krikštijasi, karūnuojasi, šalia kraujo praliejimo naudodamas ir diplomatiją. Didžiausias jo nuopelnais ir yra valst. pagrindų sukurimas, kurie nesugriūva ir po jo mirties. Net Mnd. nužudę priešai tęsia jo darbą. Gediminas didžiausias jo nuopelnas kad jis suteikia Liet. valst. feodalinius bruožus. Labai svarbus Gedimino (Ged.) kaip valdovo diplomatinis darbas (iki jo diplomatų beveik nebuvo). Tai yra Ged. laiškai, sąjunga su Ryga (jis įsiskverbia į ordinų vidų, tarp karinio ir krikščioniško), vaikų diplomatinės vedybos. Atsiradę feodalizmo bruožai: mokesčių sistema, dalinių kunigaikščių egzistavimas, valdžios paveldėjimas, iždas, socialinės grupės (bajorai, laisvieji ūkininkai, miestiečiai). Jis sutinka krikštytis, jei priešai atiduos visas baltų žemes. Vytautas jo kelias į valdžią labai komplikuotas (santykiai su Jogaila, Kęstučio mirtis) oficialiu vienvaldžiu Vytautas (Vyt.) tampa po Astravo sutarties(1392). Jo valdymo metu susiformuoja brandi feodalinė valst., bajorų administracinis aparatas pakeičia dalinius kunigaikščius (Vyt. pusbrolius). Labai sustiprėja centrinė didžiojo kunigaikščio valdžia. Bajorai žemvaldžiai gausiai aprūpinami žeme už karinius ir polotinius nuopelnus, prasideda neoficialus įbaudžiavinimo procesas, ypač po Žalgirio mūšio (Vyt. atduodavo žemes su visais kaimais). Iškyla pirmosios bajorų didikų giminės(Radvilos, Goštautai). Kol kas nebuvo svetimtaučių. Valst. tampa centralizuota, veikia didžiojo kun. taryba. Užsienio politika: Vyt. centralizacijos politika iškart kertasi su lenkų interesais, todėl, kad jie nori įsivaizduoti Jogailą Lenkijos ir Liet. karaliumi. Salyno sutartis (1398) – žemaitija atiduodama ordinui. Tada Liet. bajorai pradėjo jį vadinti karaliumi. Vorkslos nelaimė(1399) – Vyt. kariuomenė žiauriai sumušama mongolų-totorių. Liet. nusilpsta, o Maskvos pozicijos sustiprėja. Vilniaus – Radomo unija (1401) – kartoja ankstesnių unijų turinį, tačiau yra 1 punktas “mirus lenkų karaliui naujo karaliaus jie nerenka be Vyt. sutikimo). Žalgirio mūšis (1410) atsiimama žemaitija, atsiranda galymybė ją krikštyti.1429 vykdoma Vyt. karūnacijos politika, 1430 – bandymas krikštyti, po to spalio mėn. jis miršta.
9. 16a. LDK istorijoje. Nemažą laiko tarpą valdo Žygimantas Augustas paskutinis iš Gediminaičių dinastijos. Jo valdymo metu pradedamos svarbios reformos. *Valakų reforma(1577) kiekviena šeima gauna žemės valaką (apie 21ha) atsižvelgiant į žemės kokybę nustatoma piniginė renta – činšas ir dvi lažo dirnos į palivarką(dvarą). Įvyksta galutinis valstiečių įbaudžiavinimas, tuo pačiu atsiranda suinteresuotumas išauginti kuo didesnį derlių, labai išauga grudų gamyba ir pardavimas į užsienį. Pagerėja žmonių gyvenimo sąlygos, susikuria gatviniai kaimai, tai laikinas, bet ekonomikoje pažangus reiškinys. *Seimo reforma – nuo 1565 pradėti šaukti pavietų seimeliai, prieš didijį seimą juose aptariami būsimo seimo klausimai, renkami atstovai į seimą. Šalis suskirstyta į vaivadijas ir pavietus. *Šiame amžiuje paruošiami ir patvirtinami visi 3 Lietuvos statutai:1529,1566,1588. Ypatingai svarbūs 1 ir 3. 1 kaip pirmasis rašytinis įstatymų rinkinys, 3 atsirado jau po Liublino unijos ir vad Lietuvos suverenumo sargu (pagal jį lenkai negalėjo įsigyti Lietuvoje nuosavybės ir dalyvauti valdyme.). *Pertvarkoma Liet. kariuomenė(Žygimantas ¼ savo pajamų skiria nuolatinės kariumenės išlaikymui. Bajorai atleidžiami nuo privalomos karo tarnybos. *renesansas – kartu su juo pabunda ir tautinė savimonė Lietuvoje. Čia formuoujasi feodalinė inteligentija išlaikoma turtingų dvasininkų, didikai kviečiasi užsienio meistrus, kultūros veikėjus. Aiškiausiai humanistines idėjas išdėsto Mykolas Lietuvis : 1 Tobulinti esamą santvarką; 2. Pertvarkyti teismus ir bažnyčią. 3. Pakelti visuomenės dorovinį lygį. 4. Stiprinti valst. ekonomiškai, ūkiškai. *pirma lietuviška knyga(1547), Prancuškus Skorina pradeda spausdinti knygas. *Reformacija prasideda nuo Liuterio Vokietijoje, tačiau Lietuvoje Liuteronizmas neįsigali. Labiausiai paplinta kalvinizmas. *Abraomas Kulvietis Vilniuje įkūrė pirmą protestantišką mokyklą (1539). Kalvinizmu susidomėjo ir turtingi žmonės(Radvilos). Lietuvos didikai dažnai vadinami antitrinitoriais, nes jie neigė šventą trejybę, pripažino tik Jėzų Kristų. *kontreformacija – Valerijonas Protasevičius kviečia pagalbon Jėzuitus. Iš kovos tarp protestantų ir katalikų laimi paprasti žmonės, nes abi pusės kuria mokyklas VU (1579). *Livonijos karas kai Ivanas 4 žygiuoja link Baltijos, bet priėjimo negauna, didelis įnašas Stepono Batoro, jis sugeba sudaryti 10 metų paliaubas. *1569 Liublino unija prasidėjo polonizacija, lenkų kišimasis, bet lietuviai galėjo mokytis Lenkijos universitetuose.
10. Krėvos ir Liublino unijos. 1. Unijų turinys.