Šaltojo karo laikotarpis

ŠALTOJO KARO LAIKOTARPIS

1.Po Antrojo pasaulinio karo kurisi tarptautinės organizacijos. Per kai kuria ekonomines ir karines-politines organizacijas SSRS kontroliuoja savo sąjungininkes.

1945m. susikuria tarptautinė Jungtinių Tautų Organizacja (Jungtinės Tautos), kurios tikslas – apsaugoti būsimas kartas nuo karo baisumų, puoselėti demokratinius tautų bendradarbiavimo principus, ugdyti pagarbą žmogaus teisėms ir laisvėms. Organizacija jungia 191 valstybę. Lietuva JTO nare tampa 1991m. rugsėjo 17d.

1949m.susikuria tarpvalstybinė organizacija Europos Savitarpio Pagalbos Taryba (ESPT), arba Europos Taryba (būstinė Strasbūre). Jos tikslas – užkirsti kelią diktatūrai ir kovoti prieš bet kokią prievartą. Lietuva Euuropos Tarybos nare tampa 1993m.

1957m. susikuria Europos Ekonominė Bendrija, EEB (vėliau įsigali pavadinimas Europos Bendrija). Tikslas – sukurti šalių bendrą ekonomikos, politikos ir pinigų sistemą. 1993m. Europos Ekonominė Bendrija pavadinama Europos Sąjunga. Būstinė Briuselyje.
2. Šaltojo karo pradžia (1946). V.Čerčilis paskelbia, jog ant Rytų Europos nusileido „geležinė uždanga“.

Šaltojo karo priežastys:
• JAV ir D.Britanija nerimauja dėl savo pozicijų Europoje;
• JAV ir SSRS, vedančios skirtingą vidaus ir užsienio politiką (SSRS – komunistinė, vienpartinė sistema, valstybės reguliuojama ekonomika, JAV – demokratinė sistema, 2 dominuojančios partijos, kapitalistinė rinkos ekonomika), tampa lyderėmis.
• JAV baiminasi dėl koomunistinės ekspansijos Europoje ir kituose žemynuose, nes dėl pokario ekonominių sunkumų stiprėja kairiųjų jėgų įtaka.
• Plečiasi ginklavimasis. Didžiosios valstybės bijo prarasti savo pozicijas Azijoje ir Afrikoje.

Šaltojo karo pasireiškimo formos:
• Ekonomikos spaudimas;
• Ryšių tarp Vakarų ir Rytų siaurinimas iki santykių nutraukimo;
• Ideologinė ir propagandinė kova;
• Karinių ir

r politinių blokų kūrimas, parama kariaujančioms tautoms, lokaliniai karai.
3. Pagalbos Europai programos
• 1947m.kovo mėn. H.Trumenas paskelbia doktriną, kurios tikslas – suteikti ekonominę pagalbą kai kurioms šalims ir kartu užtverti kelią komunizmo grėsmei.
• 1947m. birželio mėn. paskelbiamas Maršalo planas Vakarų valstybių ūkiui po karo atkurti.
4. karinių blokų įkūrimas

1949m balandžio mėn. susikuria NATO – Šiaurės Atlanto sutarties organizacija (būstinė Briuselyje). Jos tikslas – bendra šalių gynyba, bendrų ginkluotųjų pajėgų sudarymas, kad būtų garantuotas saugumas ir teritorinis vientisumas. Bloko narėmis tampa JAV, Kanada, D.Britanija, Prancūzija, Italija, Belgija, Liuksemburgas ir kt.

1955m. susikuria „Varšuvos paktas“ – Varšuvos sutarties organizacija. Tai SSRS ir kitų komunistinių valstybių (Albanijos, Bulgarijos, Čekoslovakijos, Vengrijos, Lenkijos, Rumunijos, VDR) karinis blokas, kaip atsakas į NATO atsiradimą. Tikslas – išlaikyti komunizmą ir gintis nuo galimos Vakarų agresijos. Suirus socializmo sistemai, organizacija paleidžiama.
5. Liaudies demokratijų įssitvirtinimas po Antrojo pasaulinio karo
• 1945m. valstybėse, kurias išvadavo Raudonoji armija, valdžią paima komunistai, be to, šiose šalyse išauga komunistų ir socialistų įtaka, todėl jos turi pasirinkti socialistinį kelią.
• Kai kurių Vidurio ir Pietryčių Europos valstybių santvarką turi lemti rinkimai. Jose kuriami nacionaliniai frontai, sudaromos sąjungos su socialdemokratais, naudojamas rinkimų metu spaudimas politiniams priešininkams bei rinkimų rezultatų falsifikavimas (Bulgarija, Rumunija, Lenkija).
• 1948m., naudodami neparlamentinius metodus, komunistai paima valdžią Čekoslovakijoje.
• 1948m. susiformuoja socialistinių valstybių sistema. Ją sudaro SSRS, Lenkija, Čekoslovakija, Vengrija, Rumunija, Bulgarija, Jugoslavija ir Al
lbanija. Socializmas tiek ekonomikoje, tiek politikoje kuriamas pagal SSRS modelį. SSRS kontroliuoja socialistines šalis per politinius ir karinius patarėjus, Komunistų partiją. Sovietinės karinės įgulos įkurdinamos Lenkijoje, Vengrijoje, Rumunijoje, VDR (1949).
• 1949m. SSRS pertvarko savo okupacinę zoną ir paskelbia Vokietijos Demokratinę Respubliką. Vakarų Berlyną valdo D.Britanija, JAV, Prancūzija. Susikuria 2 Vokietijos – VFR ir VDR.
6.Komunistinis judėjimas už Europos ribų
• Nors komunistinis judėjimas po Antrojo pasaulinio karo sustiprėja Vietname, Birmoje, Indonezijoje, komunistai paima valdžią tik Vietname, Kambodžoje ir Laose.
• 1948m. paskelbiama Korėjos Liaudies Demokratinė respublika.
• 1949m. paskelbiama Kinijos Liaudies respublika. 1958m. čia paskelbiamas Didysis šuolis. Tai Mao Dzedungo pradedamas radikalus Kinijos visuomeninės politikos pertvarkymas, kurio tikslas – per visuotinį entuziazmą sparčiai sukurti industrinę visuomenę. Nuo 1958 iki 1962m. pramonės produkcija turinti išaugti daugiau nei 6 kartus, o žemės ūkis – dvigubai. Planas baigiasi ekonomine krize, badu ir milžiniškomis žmonių aukomis.
1966-1976m. Kinijoje vykdoma kampanija, pavadinta „kultūrine revoliucija“. Mao Dzedungas, siekdamas primesti „komunistinę sąmonę:, ima naikinti senovinę kultūrą. „Kultūrinė revoliucija“ dezorganizuota šalies gyvenimą, nukenčia šimtai milijonų žmonių, sužlugdomos aukštosios mokyklos, švietimo sistema, sunaikinama daugybė vertingų kultūros paminklų. 1978m kultūrinė revoliucija pasmerkiama.
• 1959m Kubos revoliucija

1956m didėja nepasitenkinimas Batistos diktatūra. Kovai vadovauja Fidelis Kastras. 1959m. jam atitenka valdžia. F.Kastras nacionalizuoja amerikiečių žemę. 1960m. JAV prezidentas uždraudžia įvežti cukrų iš Kubos. Tada nacionalizuojama amerikiečių pramonė ir bankai. 1961m. Ku
uboje prasideda socialistinė revoliucija.
7. Antisovietiniai judėjimai Vakaruose
• 1956m. demonstracijos vyksta Lenkijoje. Po šių įvykių lenkija tampa laisviausia socializmo šalimi.
• Po 1956m. demonstracijos Budapešte sukilimas apima visą Vengriją. I.Nadžio vyriausybė paskelbia neutralumą. Sovietų armijos daliniai numalšina sukilimą. I.Nadis sušaudomas, apie 2000 sukilėlių įvykdoma mirties bausmė, daug žmonių suimama. 1960m. paskelbiama amnestija. Įgyvendinama ekonominė reforma, pertvarkomas žemės ūkis.
• Įvykiai Lenkijoje ir Vengrijoje paskatina SSRS 1957m. iš Rumunijos išvesti kariuomenę.
• Nesutarimo objektas Šaltojo karo metu – Berlynas. Nuo 1957m. R.Vokietijos gyventojams apribojamas įvažiavimas į V.Vokietiją. 1961m. pastatoma siena tarp Rytų ir Vakarų Berlyno (nugriauta 1989m).
• 1968m. prasideda vad. Prahos pavasaris.
8. Šaltojo karo konfliktai
Korėja. 1948m. kuriasi 2 Korėjos. 1950-1953m. vyksta karo veiksmai. Korėja padalijama.
Vietnamas. 1945m. vyksta karas Vietname. Komunistai tampa įtakinga jėga. Po karo Prancūzija siekia išlaikyti Vietnamą savo rankose. Prancūziją remia JAV, o vietnamiečius – SSRS ir Kinija. 1954m. pagal Ženevos susitarimus Vietnamas, laosas ir Kambodža tampa nepriklausomomis valstybėmis. Vietnamas suskyla į 2 dalis. 1965m. JAV pasiunčia dalinių į Vietnamą. 1970m. karas persimeta į Kambodžą ir Laosą. 1973m. pasirašomas susitarimas dėl karo nutraukimo. 1976m. paskelbiama Vietnamo Socialistinė respublika.
Alžyro karas. 1954-1962m. Alžyre vyko nacionalinio išsivadavimo fronto partizaninis karas su prancūzų karine ir administracine valdžia. 1962m. pasirašius paliaubas, Prancūzija pripažino Alžyro suverenitetą.
Arabų ir Izraelio konfliktas. 1947m. JT priima revoliuciją dėl žydų ir arabų valstybių sukūrimo. 1948m. vyksta konfliktas tarp žydų ir ar
rabų. 1964m. palestiniečiai įkuria Palestinos išsivadavimo organizaciją (Jasiras Arafatas) ir pradeda partizaninį karą prieš Izraelį. SSRS remia arabus, JAV – Izraelį. 1993m. susitarimu pripažįstama žydų valstybė.
Karibų krizė. 1962m. iškyla tiesioginė karo tarp JAV ir SSRS grėsmė. Kuboje SSRS įrengia vidutinio nuotolio raketų su branduoliniais užtaisais paleidimo aikštelių. Tai kelia tiesioginę grėsmę JAV saugumui. Supervalstybės (Dž.Kenedis ir N.Chruščiovas) susitaria, kad JAV nepuls Kubos, o SSRS išsigabens raketas.
Afganistano karas. Po Pirmojo pasaulinio karo 1921m. tarptautinė bendruomenė pripažino Afganistano nepriklausomybę. 6-7 dešimtmečiais šalis dėjo pastangas kelti ekonomiką. 1978-1979m. išgyveno 3 perversmus, mėgino įvykdyti žemės reformą ir sovietinės ideologijos dvasia supasaulietinti švietimo sistemą. Tai sukėlė pasipriešinimą ir partizaninį karą. Bandymas nusikratyti Kremliaus globos išprovokavo SSRS intervenciją. Tačiau sovietinė kariuomenė nesugebėjo pasiekti pergalės. Atėjus į valdžią M.Gorbačiovui, 1989m. Ženevos susitarimu sovietinė kariuomenė iš Afganistano pasitraukė, bet pilietinis karas dar tęsėsi.
SĄVOKOS

DELEKONIZACIJA – tautų ir visuomenių vadavimasis iš kolonijinės priklausomybės, nepriklausomų valstybių kūrimas. Ši sąvoka paplito nuo 1961m. per JT veiklą. Išsivadavimo iš kolonijinės priklausomybės reiškiniui apibūdinti vartojamos ir kitos sąvokos – nacionalinis judėjimas, tautų išsivadavimo kova, emancipacinis judėjimas, nepriklausomybės atgavimas, valdžios perdavimas. Delekonizacija prasidėjo JAV susikūrimu ir atsiskyrimu 1776m. nuo D.Britanijos. XIX a. iš Ispanijos ir Portugalijos priklausomybės išsivadavo P.Amerikos šalys. 1989-1991m. įvyko Sovietų imperijos delekonizacija.
DIDYSIS ŠUOLIS (1958-1960) – kampanija Kinijoje, kuria Mao Dzedungas siekė sutelkti dirbančiuosius atskiroms ūkio sritims plėtoti, pvz., išlydyti daugiau plieno, užauginti daugiau grūdų. Didysis šuolis prasidėjo šūkiu „Aplenksime Angliją per 15 metų“. Buvo sukurtos liaudies komunos, vyko visaliaudinė kova dėl plieno lydymo (išlydytas planuotas jo kiekis, bet prastos kokybės). Ekonomikai atsidūrus ties katastrofos riba, Mao Dzedungas buvo priverstas šios kampanijos laikinai atsisakyti.
GELEŽINĖ UŽDANGA – nedraugiškas kokios nors valstybės politinis ir kultūrinis izoliavimasis nuo kitų šalių. Taip 1945m. būsimą pokarinę SSRS politiką apibūdino hitlerinis propagandos ministras J. Gebelsas. Geležinė uždanga atskyrė demokratinį ir komunistinį pasaulius. Kiekviena supervalstybė siekė užkariauti kuo didesnę erdvę.
MARŠALO PLANAS – pagalbos Europai programa, kurią po Antrojo pasaulinio pristatė JAV generolas ir politikas DŽ.K.Maršalas (1953m. apdovanotas Nobelio premija). Planas apėmė 15 Europos valstybių ir Turkiją, o nuo 1949m. ir VFR. SSRS jį atmetė, neleisdama juo pasinaudoti satelitinėms valstybėms. Maršalo planas padėjo atstatyti Vakarų valstybių ūkį. JAV reikalavo, kad šays, gaunančios ekonominę pagalbą, bendradarbiautų per bendrą organizaciją, kuri skirstys ir administruos pagalbą. Taip 1948m. buvo įkurta Europos ekonominio bendradarbiavimo asociacija. Ji turėjo tikslą centralizuoti ir planingai reguliuoti ekonomiką. (Sovietų Sąjunga, Suomija ir kt. Rytų Europos valstybės ekonominės pagalbos atsisakė).
ŠALTASIS KARAS – neoficialiai pavadintas SSRS ir Vakarų valstybių konfliktas, kilęs po Antrojo pasaulinio karo. Nei viena, nei kita pusė nebandė jo išspręsti atominiu karu, bet sustiprėjo ginklavimosi varžybos, politinė ir ideologinė įtampa, propagandinė kova ir pastangos plėsti savo įtaką visuose žemynuose. Pradžia laikoma 1946m. kai V.Čerčilis ragino nesitaikstyti su stiprėjančiu SSRS spaudimu. Šaltasis karas išblėso per M. Gorbačiovo pertvarką, o galutinai baigėsi žlugus komunistiniam režimui (1989-1990), suvienijus Vokietiją, iširus Varšuvos sutarties organizacijai (1991) ir žlugus SSRS.
TRUMENO DOKTRINA – JAV prezidento H.Trumeno 1947m. paskelbta politinė programa, pagal kurią JAV atsisakė izoliacionizmo politikos. Esą jų pareiga paremti laisvas tautas, kurios priešinasi pavergimui. Kalbama apie būtinumą suteikti ekonominę pagalbą Graikijai ir Turkijai, kurioms grėsė komunizmas. Vėliau Trumeno doktrina buvo išplėsta ir kitoms valstybėms.

Leave a Comment