Šaltasis karas
Šaltasis karas – pamažu išryškėjusi politinė įtampa tarp SSRS ir Vak arų pasaulio, pasireiškusi jau Potsdamo konferencijoje. Iki 1947 metų naujoji situacija vadinta “nervų karu ” . Terminas ” Šaltasis karas ” pirmą kartą pavartotas JAV 1947 metais. Nuo 1945 metų tarp JAV ir SSRS išaugo nepasitikėjimas ir įtampa, o nuo 1947metų šios supervalstybės – pagrindinės priešininkės kovoje dėl įtakos pasaulyje. Įtampa truko iki 1989metų ir vadinama šaltuoju karu. Šios dvi šalys skyrėsi ir ekonomika, ir politika. JAV veikė demokratinė politinė sistema su dviem dominuojančiomis partijomis ir kapitalistinė rinkos ekonomika. Sąvoka “šaltasis karas” sako, kad tikro karo nebūta – įvyko propagandos, politikos ir ekonomikos kova, varžytasi dėl įtakos sričių tam tikrose pasaulio dalyse. JAV ir SSRS jėgų santykis buvo išbandomas per tarpininkus. Tai kitų valstybių karai, kuriuose JAV ir SSRS aprūpindavo ginklais ir patarėjais kariaujančias šalis; arba, kai viena didžioji valstybė kariaudavo, kita remdavo jos priešininką politiškai ar ekonomiškai (Korėjos, Vietnamo, Afganistano karai).
Veiksniai, nulėmę šaltąjį karą
1. Dvi valstybės, vykdančios visiškai skirtingą vidaus ir užsienio politiką, tampa lyderėmis. 2. Plečiasi ginklavimasis. 3. Skirtingi JAV ir SSRS požiūriai į įvairius tarptautinius klausimus ir dėl to kylantys prieštaravimai.Abiejų supervalstybių šaltojo karo politika vis labiau gilino prarają tarp Rytų ir Vakarų. Pasaulio valstybės suskilo į dvi priešiškas stovyklas (tarp jų jau 1946 metais nusileido “geležinė uždanga”).1947metais nutrūko Vakarų ir Rytų bendradarbiavimas. SSRS stiprino savo pozicijas okupuotose šalyse.1948 metais lemtingi šaltojo karo eigai. Komunizmo ekspansijos baimė Europoje pasiekė viršūnę ir privedė prie NATO ir dviejų Vokietijų sukūrimo (1949m.). Suskaldyta Vokietija ilgam laikui tapo didžiausia ne tik Europos, bet ir viso pasaulio problema.1949m. Vakarų blokas susijungia į NATO karinę sąjungą, o Rytai atsakydami sukuria Varšuvos pakto karinę organizaciją.
Kai Kuba pasirinko socializmo kelią, SSRS stengėsi čia įsitvirtinti, o kai kėlė realų pavojų JAV – vidutinio nuotolio raketai reikėjo tik 12 minučių pasiekti Vašingtoną.Dėl Kubos krizės pasauliui iškilo Trečiojo pasaulinio karo grėsmė. JAV ir SSRS suprato, kad būtina sumažinti įtampą. Tačiau didžiosios valstybės ir toliau akylai sekė viena kitą.Ir JAV, ir SSRS buvo svarbu patraukti į savo pusę kuo daugiau sąjungininkų. Tam naudotos ekonominės ir politinės priemonės. 1948 ir 1949 metais ekonominis, politinis ir karinis Europos pasidalijimas į blokus jau buvo įvykęs faktas. Šaltasis karas persimetė į kitas pasaulio šalis. 7- ajame dešimtmetyje pradėtas vartoti terminas ” jėgų pusiausvyra “. Atšilimas po Kubos krizės turėjo įtakos keletui sutarčių dėl ginkluotės apribojimo. 1970 metais SSRS ir Vakarų Vokietija pasirašė susitarimą dėl sienų tarp Lenkijos ir Rytų Vokietijos, tarp Rytų ir Vakarų Vokietijos nustatymo.8- asis dešimtmetis – atšilimo laikotarpis, nors vis dar ginkluojamasi (ypač SSRS). SSRS itin stengėsi paveikti pasaulio politiką. JAV ir SSRS santykius gerokai atšaldė įvykiai Lenkijoje ir Afganistane. SSRS pajėgos iš Afganistano buvo išvestos 1989 metais, bet grupuočių karas tęsėsi. 1980 metais Lenkijoje plėtėsi “Solidarumo” veikla. Ši šalis išvengė intervencijos tik todėl, kad Sovietai buvo “įklimpę” Afganistane. 8-ojo dešimtmečio pabaigoje SSRS vėl ima intensyviai ginkluotis. Derybos dėl vidutinio nuotolio raketų skaičiaus sumažinimo nedavė jokių rezultatų. NATO atsakomasis žingsnis-Vakarų Europoje pastatytos vidutinio nuotolio raketos (1983m.).9-ajame dešimtmetyje JAV ir SSRS jau bando ginkluotės sistemas kosmose.9-ojo dešimtmečio pabaiga- istorinių permainų laikotarpis. 1989 metų lapkričio 11 dieną sugriaunama Berlyno siena – šaltojo karo simbolis. Komunistų partija prarado monopolį Rytų Europoje; Vokietija vėl tapo viena valstybe; JAV ir SSRS nepasirašė svarbių nusiginklavimo sutarčių; suiro SSRS.Ir JAV, ir SSRS būta ekonominių sunkumų. Ypač vargo SSRS, kuri nesugebėjo gaminti “sviesto ir patrankų” tuo pačiu metu. SSRS reikėjo gerinti santykius su JAV, kad galėtų pasitvarkyti savo viduje.JAV, turėdama minusinį prekybos balansą, milžinišką užsienio skolą ir neįveiktų socialinių negerovių, norėjo panaudoti karinio biudžeto dalį civiliniams reikalams. 1985 metais SSRS ima vadovauti M. Gorbačiovas. Jis pasisako už šalies liberalizavimą. Su Gorbačiovo vardu siejamos didelės permainos ne tik SSRS, bet ir visoje Europoje.Patį svarbiausią šaltojo karo pabaigos ženklą pasaulis išvydo karoPersijos įlankoje metu 1991 metais, kai JAV ir SSRS kartu su Jungtinėmis Tautomis pasmerkė Iraką už Kuveito okupaciją.Šaltojo karo padariniai
1. Karas truko 45 metus. JAV iš esmės sustiprėjo, o SSRS visai iširo.2. Pralaimėjo abi valstybės. Ekonomikos ir žmonių resursai panaudoti ginklavimuisi, atidėliojamos socialinės programos.3. Žlugo komunizmas.4. Šaltasis karas pasauliui davė tam tikrą stabilumą: priešininkai pripažino vienas kito įtakos sritis, ginklavimosi varžybose būta tam tikro balanso. Nuo 1990 metų stabilumą pakeitė daugybė regioninių konfliktų, ypač Rytų Europoje, buvusioje SSRS.5. Po šaltojo karo ima varžytis JAV, Europa ir Japonija. Kol būta komunizmo grėsmės, JAV galėjo nustatinėti prekybos sąlygas ir Vakarų Europai, ir Japonijai; dabar JAV iš dalies prarado savo politinę įtaką, o Vakarų Europa ir Japonija pasijuto laisvesnės ir nesuvaržytos.6. Šaltojo karo baigtis sukėlė rūpestį dėl ateities saugumo ir nepasitikėjimą NATO bei EEB.7. Sustiprėjo JT reikšmė kolektyviniam saugumui. Šiai organizacijai suteikt didesnė veikimo laisvė.8. Pokario metais Rytų ir Vakarų konfliktas buvo pagrindinė žiniasklaidos tema. Trečiojo pasaulio ir industrinių šalių interesų susikirtimui skirta daug mažiau dėmesio.9. Šaltasis karas nukreipė dėmesį nuo gamtosaugos reikalų.
Vokietija ir Berlynas – nesutarimų objektas
Iki 1955 metų Vakarų valstybės ir Sovietų Sąjunga buvo tokios pat nuomonės dėl Vokietijos suvienijimo, bet visi skirtingai įsivaizdavo šalies ateitį. Vakarų jėgos norėjo Vokietijoje laisvų rinkimų ir bendros Vokietijos vyriausybės, kuri turėtų teisę vykdyti nepriklausomą užsienio politiką. Sovietų Sąjungai buvo svarbu, kad suvienyta Vokietija būtų nusiginklavusi ir nepriklausoma nuo Vakarų jėgų. 1952 metais Sovietų Sąjunga net pasiūlė sukurti vieningą Vokietiją, kuri turėtų savo nacionalinę kariuomenę, nepriklausomą nei nuo Vakarų, nei nuo Rytų. Buvo pasiūlyta, kad visos užsienio karinės pajėgos būtų išvestos iš Vokietijos ir ji taptų JT nare. Šis pasiūlymas JAV buvo didelis galvosūkis. Ar sovietai tai siūlė rimtai, ar tai buvo tik propagandinis manevras? Kai JAV atmetė pasiūlymą kaip propagandinį ir kai VFR 1955 metais tapo NATO nare, Sovietų Sąjunga suprato, kad jos sugalvotas suvienytos Vokietijos modelis yra nerealus. 1955 metais naujas Sovietų Sąjungos lyderis Chruščiovas iškėlė taikaus sambūvio idėją. Chruščiovas teigė, kad geriau varžytis su JAV ekonomikoje, negu siekti karinės konfrontacijos. Pasak Chruščiovo, Sovietų Sąjunga turėtų pralenkti JAV pragyvenimo lygio atžvilgiu per kelerius metus. Berlynas šaltojo karo metu buvo nesutarimų objektas. Miesto gyventojai galėjo laisvai judėti iš rytinės į vakarinę miesto dalį. Nuo 1957 metų Rytų Vokietijos gyventojams pasidarė daug sunkiau patekti į Vakarų Vokietiją. Dėl to kelias per Vakarų Berlyną tapo patikimiausiu maršrutu, nes iš čia pabėgėliai galėjo toliau skristi į Vakarų Vokietiją. Pabėgėlių srautas į Vakarų Vokietiją pasidarė sunki problema Rytų Vokietijos valdžiai. Daugiausia bėgo jauni ir kvalifikuoti žmonės. Sovietų Sąjungai Vakarų Berlynas, kapitalistine sala socialistinėje jūroje, kėlė susierzinimą. Sovietų Sąjunga kelis kartus grasino, kad įvažiavimą į Vakarų Berlyną atiduos kontroliuoti Rytų Vokietijos valdžiai ir nutrauks susitarimą dėl Berlyno. Tai galėjo reikšti, kad Vakarų Berlynas taps Rytų Vokietijos dalimi.
1959 metais sovietų lyderis Chruščiovas lankėsi su vizitu JAV. Vizito tikslas buvo santykių gerinimas tarp supervalstybių. Jis ir prezidentas Eizenhaueris susitarė, kad surengs aukščiausio lygio susitikimą kitais metais Paryžiuje, kur, be kitų, būtų aptariamas ir Berlyno klausimas. Visai prieš prasidedant susitikimui sovietai pranešė, kad virš Sovietų Sąjungos teritorijos buvo numuštas amerikiečių lėktuvas. Keliomis dienomis vėliau Chruščiovas metė lemiamą kortą: lakūnas išsigelbėjo ir buvo suimtas. Jis turėjo rublių, o lėktuve buvo rasta filmų su užfiksuotais sovietų kariniais objektais. JAV turėjo atskleisti kortas ir prisipažinti, kad buvo numuštas žvalgybinis lėktuvas “U2”. Chruščiovas vis tiek atvyko į susitikimą, bet panaudojo jį griausmingoms kalboms apie tai, kaip negalima pasitikėti JAV politika.