Pramonės perversmas

Nauji išradimai užplūdo šalį!

Mindaugas Švoba

Vienas iš pirmųjų išradimų atsiradusių mūsų šalyje yra verpėjo Ričardo Arkraito sugalvota mašina. Ji buvo išrasta 1767 m. Verpimo mašina vienu metu galėjo verpti 20 siūlų, taigi šis mechanizmas pakeitė 20 darbininkų. Iki 1769 m. energijos šaltiniai buvo vėjas, vanduo, žmogus ir gyvuliai. Kad mūsų šalis pramonę galėtų plėtotis kaip galima sparčiau reikėjo išrasti naują energijos šaltinį.
Apie vandens garų teikiamą energiją jau buvo žinoma seniai, net Senovės Graikijoje. Kaip pažaboti šią energiją buvo eksperimentuojama nuo XVII a. Susumavęs ankstesnius ekksperimentus, 1769 m. Glazgo universiteto laborantas Džeimsas Vatas sukūrė garo mašiną. Garo mašinos išradimas buvo ir tebėra didžiulis pasiekimas. Kadangi garo mašinos energija gali būti perduodama tik velenais ir tam tikro ilgio diržais, todėl atskiros dirbtuvės priverstos telktis kuo arčiau viena kitos. Taip vietoje amatininkų cechų atsiranda fabrikai, kuriuose gauna darbo tūkstančiai žmonių. Juose stengiamasi gaminti greičiau ir pigiau, taikant darbo pasidalijimo principą: kiekvienas darbininkas turi savo operaciją ir atlieka ją kartodamas vis tą patį veiksmą. Pavyzdžiui smeigtukų gamyba kai kuriose gaamyklose yra suskirstyta į 18 operacijų. Per valandą šioje gamykloje padaroma 18 kartų daugiau negu manufaktūrose, kuriose nėra darbo pasidalijimo. Anglų (t.y. mūsų šalies) ekonomistas Adamas Smitas rašė, kad darbo pasidalijimas ir mašinos labiausiai padidino darbo produktyvumą. Štai kaip garo mašiną įvertino amžininkai: “J

Jei vienas arklys turi daugiau jėgos nei 5,5 žmonės, o garo mašina dirba 24 valandas, kai žmogus 10, o arklys 8, tai gausime, kad viena 600 arklio jėgų galingumo mašina kasdien atlieka 1800 arklių ir 9000 žmonių darbą”. Po 6 metų t.y. 1785 m. kaimo kunigas Edmundas Kartraitas išrado audimo stakles. Šio mechanizmo energijos šaltinis – garo variklis. Pirmiausia tekstilėje

pasireiškusio pramoninio perversmo pagrindiniai požymiai – tai darbo mechanizacija, masinė gamyba ir garo panaudojimas. Po to ateina eilė metalurgijos pramonei: medinės audimo staklės nepakankamai tvirtos, todėl imama gaminti metalines mašinas. Dar po 11 metų pasiektas persilaužimas medicinoje. 1796 m. – išrasti skiepai.

Vato sukonstruota garo mašina

Vykstant sparčiam pramonės perversmui reikėjo nemažai žaliavų, pirmiausia akmens anglies ir geležies rūdos, kurių mūsų šalyje pakanka. Tačiau jas gabenti buvo brangu, nes tam buvo naudojami arklių ir asilų traukiami veežimai. Norėdami sumažinti gamybos išlaidas, geležies rūdos liejyklos pradėtos statyti ten kur šie ištekliai buvo rasti. Geležies lydymui dažniausiai naudodavo akmens anglį, bet jai jos arti nebūna naudojama mediena. Susisiekimo ir transporto galimybes kiek pagerino šalyje pradėti sparčiai kasti vandens kanalai. Tačiau laivai kanalais buvo tempiami arklių. Pramonei plečiantis reikėjo išrasti tobulesnę transporto rūšį, taigi
1807 m. amerikietis Robertas Fultonas išrado garlaivį. Tačiau ir garlaivis nepateisino žmonių lūkesčių, jis tegali keliauti vandeniu todėl anglų (t.y. mūsų šalies) inžinierius Džordžas Stefensonas 1815 m. su

ukonstravo garvežį. Kad garvežys pasitarnautų pramonėje jam reikėjo nutiesti geležinkelio liniją. Pirmoji linija nutiesta 1825 m. 1829 m. nuo Mančesterio iki Liverpulio nutiestas geležinkelis. Šiomis linijomis besivažinėjančių traukinių greitis yra 46 kmh. Iki pat 1830 m. prekes perveždavo laivai. Žmonės taip pat keliavo laivais, nes keliai buvo prasti. Kad tai pasikeistų pradėta tiesti geležinkeliai. Dabar kai beveik visa šalis išraižyta geležinkeliais dauguma prekių, žaliavų ir kitų krovinių yra gabenama traukiniais. Traukinys pakeitė ir žmogaus buitį. Dabar yra įmanoma masiškai perkelti žmones iš vienos vietos į kitą.
Šių išradimų bei kitų faktorių dėka 1812 m. Anglijos nacionalinis produktas pradėjo augti. Garsiausi mokslininkai ir inžinieriai mano, kad netolimoje ateityje bus išrasta tokia mašina, kuri galės važiuoti ir jai nereikės bėgių. O gal ateityje sukonstruos ir skraidančiąją mašiną?

Leave a Comment