Pagoniška Lietuvos valstybės kultūra

15. Pagoniška Lietuvos valstybės kultūra.
XIVa. Buvo vienintelė pagoniška valstybė tarp krikščioniškų Europos šalių. Pagonybėje išryškėjo viendievystė(tikėjimas vienu dievu). Pagal pagoniškus papročius numirėliai buvo deginami(su ginklais,žirgais,drabužiais) ir taip aukojami dievams.(bet žemaitijoje to nebuvo). Baltams Krivis buvo kaip popiežius(dalyvavo laidotuvėse,religinėse apeigose,kureno šventąją ugnį,gydė ligonius, buvo aiškiaregys,pranašas,žinys).Perkūnas-žemės derlingumo,vaisingumo dievas. Iki X. A baltų žemėse savų pinigų nebuvo.(buvo arabiškų , braziliškų kraštų monetos). Vyko papuošalų(vyti iš sidabro,vielos) gamyba.
Paplitęs geležis:įrankiai,ginklai(kirviai,peiliai,pjautuvas,žirklės,pjūklas,replės). Liutuvių įrankiai:šalmai,šarvai,kalavijai,skydai,ietis,kirviai,buožės,lankas. Pagonių tikėjimas buvo gamtos jėgų ir dvasių kulto apraiška. Pagonys turėjo 4 kulto objektus: ugnį,medžius,žalčius,mirusiųjų vėlės. Paagrindinis kultas-saulė.

Krikštas(1387m.) ir jo reikšmė.
Pagal Krėvos sutartį(1385 rugpjūčio 14d.) Jogaila įsipareigojo apkrikštyti lietuvius.
Krikšto etapai:
1. 1386m. Vasario 14d. Krokuvoje apsikrikštyjo Jogaila , jo brolis,giminaičiai,palidovai.
2. 1387m. Vasario mėnesį vilniuje apsikrikštijo žemesnieji lietuvių bajorai,miestiečiai.

Jogaila nutarė krikštyti tik pagonis ir nekrikštyti stačiatikių. Krikšto metu dalinami vilnoniai drabužiai ir kt. (Dėl to daugelis norėjo krikštytis 2 kartus.)Krikšto metu buvo naikinami pagonybės simboliai(kertami šventieji miškeliai,gesinama amžinoji ugnis).
Lietuvos krikšto reikšmė:
1389m. Balandžio 19 popiežius VI Urbonas pripažino Lietuvą katalikišku kraštu. Jo aktas sugriovė Vokiečių Ordino ideologinius pamatus.(Lietuva apginta nuo Vokiečių). Popiežius Bonifacijus XII pasiūlė ordinui susitaikyti su naujakrikštais lietuviais,uždraudė kryžiaus karus prieš juos. laikaisLietuvai atvertas naujas politinis,visuomeninis,kultūrinis kelias.
Jogaila 1387m. Įkūrė Vilniaus šventosios trejybės Katerdą,statė parapines bažnyčias,įsteigta vyskupija, o 1387 vaasrio 22d. Raštu Jogaila uždraudė katalikų santuokas su stačiatikiais. Valstiečiai mokėjo dešimtinė(bažnyčios dvasininkams). Pagr.krikščionybės įv

vedimo dokumentas buvo 1387 vasario 17 privilegija vilniaus viskupystės vyskupui. Ji reiškė bažnytinės žemėvaldos įsteigimą.1387m. Vilnius gavo savivaldą. Žemaičiai katalikybę priėmė tik 1413m. Galutinai pagonizmas išstumtas XVI- XVIIa. , kontrreformacijos

Miestu augimas ir ūkio kultūra
Manoma , kad Lietuvoje miestai kūrėsi XIII-XIVa. Miestų atsiradimą lėmė amatų bei prekybos augimas.
Amatai ir prekyba skyrėsi nuo žemės ūkio, medžioklės ar drevinės bitininkystės ir telkėsi miestais virstančiuose papiliuose. Daugiausia prekiavo pajūrio gentys(ypač Kuršiai). Viena seniausių dabartinės Lietuvos gyvenviečių,turinti mietų bruožų, jau nuo Xa. Buvo Palanga. tuo laikotarpiu buvo išryškėję dideli prekybiniai arealai-Kauno,Vilniaus,Šiaulių,Ukmergės zonose. Miestai išaugo iš gyvenviečių , kurios susikurdavo didesnių pilių papėdėse. Dalis miestų(Apuolė,Maišiagala) sunyko,o kiti(Vilnius,Kaunas)išaugo į svarbius centrus.
XIII-XIVa. Miestai buvo mediniai. Viduje namų buvo grindys, krosnis(molinė),rūsys, šalia – tvartai. XIIIa. Vid. Paplito mūriniai pastatai.

Gotika .Architektūra.
Gotika – tai brandžiojo ir vėlyvojo viiduramžių laikotarpio Europos architektūros ir dailės stilius. Gotika atsirado XIIa. , Prancūzijoje.(buvo visuose katalikiškuose Europos kraštuose). Pastatai: Šv. Onos bažnyčia,trakų pilis, gedimino pilis, Zapiškio bažnyčia, šv. Mykalojaus Bažnyčia. Gotikinio statinio būdingi bruožai: strėlinės langų ir durų arkos užima didesniąją sienų plokštumos dalį, sienos suskaidytos vertikaliomis linijomis, daug bokštelių, virš centrinio įėjimo puikuojasi akmens rožė, statinys daro lengvumo, veržimosi į viršų įspūdį. Kai kurių gotikinių statinių aukštis siekia 100 – 150 metrų.Pastatų viduje daug vertikalios erdvės, didžiuliai spalvoti vitražai skleidžia švelnią išsklaidytą šviesą.
Medinės ir mūrinės Li
ietuvos pilys.
Lietuva – medinių pilių šalis. Medinės pilys buvo kunigaikščių rezidencijos ir pagrindinė gynybinių įtvirtinimų rūšis. Kryžiuočių ordino agresiją Viduramžių Lietuva pasitiko su medinėmis pilimis, jose gynėsi ir apgynė savo nepriklausomybę. Medinė buvo legendinė Vorutos pilis, Veliuonos pilis.
Vėliau medinės pilys sunyko.

Mūrinės pilys Lietuvoje pasirodė XIV a. Jas statė vokiečių meistrai, ir jų nebuvo daug. Mūrinėmis pilimis visų pirma stengtasi įtvirtinti valstybės branduolį. Tai pagrindiniai valstybės centrai – sostinė Vilnius, Senieji bei Naujieji Trakai – ir juos iš vakarų, pietų ir rytų supusios Kauno, Gardino, Naugarduko, Lydos, Krėvos ir Medininkų pilys. Didingiausia buvo 1409 m. baigta Trakų salos pilis, kurią Vytautas su vokiečių meistrų pagalba pastatė Galvės ežero saloje.
Statutai:
(Statutas. Teisės aktų, normų rinkinys, turintis teisyno elementų. LDK laikais galiojo teisynas – Lietuvos Statutas, buvo atskiri miestų, cechų statutai. 1915–40 m. Lietuvoje galiojo carinėje Rusijoje parengtas Baudžiamasis statutas, 1924–39 m. Klaipėdos krašte – Klaipėdos krašto statutas. Savo statutus turi kariuomenė, valstybės įstaigos, įmonės, aukštosios ir specialiosios mokyklos)
LDK teisės suvienodinimo ir susisteminimo idėja viešai buvo paskelbta dar pačioje XVI a. pradžioje. 1501 m. didysis kunigaikštis Aleksandras, suteikdamas Voluinės žemei privilegiją, nurodė, kad ji galios tol, kol bus sudarytas bendras visos LDK Statutas. 1522 metais buvo parengtas pirmasis Lietuvos Statuto projektas, o 1529 m. rugsėjo 29 d. jis įsigaliojo.
Pirmosio mokyklos :
XIV a. pabaigoje – XV a.
. pradžioje Lietuvoje pradėtos kurti pirmosios europinio tipo mokyklos. Iki XVI a. vidurio susikūrė keli mokyklų tipai: katedrų mokyklos, rengusios dvasininkus, ir atviros pradinių tipo mokyklos: parapinės, dvarų, miestų. Tačiau Lietuvoje nebuvo aukštesnio lygio mokyklų – gimnazijų, miesto mokyklų tinklas taip pat menkai tebuvo išpėtotas – pagrindinė viešojo pradinio mokymo forma iki XVI a. vidurio buvo parapinės mokyklos, steigtos prie kiekvienos didesnės parapinės bažnyčios.
Reformacija Lietuvoje :

Reformacija(lot. Reformation-pertvarkymas) sieke pertvarkyti kataliku baznycia. Reformacija kilo Vokietijoje. Ja eme platinti Martynas Liuteris, vienuolis ir kunigas, Vitenbergo universiteto filosofijos ir teologijos profesorius. Jis nepripazino indulgencijos ir skaistyklos, dvasininku celibrato, sventuju garbinimo, paveikslu ir relikviju kulto. Didziausias reformacijos nuopelnas-kad ji pazadino tautine samone ir paskatino tautiniu valstybiu kurimasi. XVIa. 4-5-ame desimtmetyje I kova su katalikybe pirmieji lietuviai: bajorai A. Kulvietis, S. Rapalionis, J. Zablonckis, be to , M. Mazvydas.
Pirmoji lietuviška knyga :

Martynas Mazvydas – pirmoji lietuviska knyga – „Katekizmas“ isejo 1547m. Karaliauciuje. M. Maþvydo „Katekizmas“ buvo skirtas visiems lietuviams, gyvenantiems ne tik Prûsijos hercogystëje, bet ir Lietuvos Didþiojoje Kunigaikðtystëje.
Vilniaus akademijos ikurimas:
1579 m. balandþio 1 d. Respublikos karalius Steponas Batoras pasiraðë Vilniaus universiteto (Akademijos) ákûrimo aktà. daug plaèiau buvo supaþindinama su antikos literatûra, filosofija, mokoma graikø kalbos,lotynu. aukðtasis mokslas gerokai iðplëtë þiniø apimtá, lavino intelektà. Buvo galima gauti bakalauro ir magistro la
aipsni.
Herbai. Insignijos(kunigaikščių)

Leave a Comment