Nuo centralizacijos iki Anglijos revoliucijos

Nuo centralizacijos iki Anglijos revoliucijos

Centralizacija XIVa. – XVa.
1215m. Magna Charta(didžioji laisvių chartija). Anglijos karalius įsipareigoja nesikišti į dvasininkų skyrimą, nedidinti ir nereikalauti naujų mokesčių. 1265m. Sušaukiamas pirmasis Anglijos parlamentas (trijų luomų susirinkimas). Jis skyla į bendruomenių ir lordų rūmus. Parlamentas užima svarbią vietą politiniame gyvenime (tvirtina karaliaus įstatymus, taip pat juos leidžia). 1302m. Pirmą kartą Prancūzijoje sušaukti Generaliniai luomai, bet jie yra nepastovūs ir rimtos įtakos karaliui nedaro. XIVa. – XVa. Anglijoje ir Prancūzijoje vyksta centralizacija ir jos tampa luominėmis monarchijomis. 1337m.-1453m. Šimtametis karas taarp Anglijos ir Prancūzijos, kurį pradeda Anglijos karalius Eduardas III, nes nori užimti Prancūzijos karaliaus sostą. Buvo keturi etapai: 1) 1337m. – 1360m. Sėkmingas anglams; 2) 1369m. – 1396m. Sėkmingas prancūzams; 3) 1415m. – 1420m. Sėkmingas anglams, baigiasi „TRUA“ taikos sutartimi, pagal kurią po Prancūzijos karaliaus mirties Prancūzijos karaliumi taptų Anglijos karalius; 4) 1428m. – 1453m. Sėkmingas Prancūzijai, ji išsivaduoja, anglams lieka tik Kale uostas, baigiasi taikos sutartimi.
Didieji geografiniai atradimai XVa. pab.(1492m.) – XVIa. pradž.
Atrasta Amerika, jūros kelias iš Europos į Indiją, pirmą kartą apiplaukta aplink pasaulį. 1487m. portugalas Diasas prraplaukia Afrikos pietinį kyšulį, kuris pavadinamas Gerosios Vilties kyšuliu. 1498m. portugalas Vasko da Gama išsilaipina Indijoje ir taip atranda kelią į Indiją. Italas K. Kolumbas 1492m. atranda Ameriką – Karibų jūros salas Kubą ir Haitį. 1507m. naujai atrastas žemynas pavadinamas Amerikos vardu, it

talo Amerigo Vespučio garbei. 1519m. portugalas F. Magelanas išplaukia į vakarus, per Pietų Amerikos pietus į Ramųjį vandenyną, po to į Filipinus, kur 1521m. nužudomas. Jo įgula grįžta į Ispanijos Sevilijos uostą ir taip pirmą kartą yra apiplaukta aplink pasaulį. 1580m. Ispanijos karalius tampa taip pat ir Portugalijos karaliumi, o visos Portugalijos žemės ir kolonijos atitenka Ispanijos nuosavybėn.
Renesansas XIVa. – XVIIa.
Tai epocha kai suklesti Europos kultūra ir menas. Yra trys etapai: 1)Ankstyvasis (XIVa. – XVa.); 2)Brandusis (XVIa.pradž.); 3)Vėlyvasis (XVIa.pab. – XVIIa.pradž.). Renesansas gimė Šiaurės Italijos miestuose. Žymiausi žmonės: Makiavelis, Moras(politikai); Kopernikas, Brunas(astronomai); Galilėjus(fizikas); Paracelsas(chemikas); Leonardo Da Vinči, Rafaelis(tapytojai); Mikelandželas(skulptorius); Šekspyras, Rablė, Petrarka, Bokačas( literatai).
Reformacija XVIa.
Tai visuomeninis politinis ir ideologinis judėjimas dėl religijos atnaujinimo ir bažnyčios pertvarkymo. 1517m. M. Liuteris iškabina 95 tezes ir pradeda reformaciją. 1520m. popiežius Leeonas X atskiria Liuterį nuo bažnyčios, o Liuteris išleidžia pamfletą „Prieš Antikristo Bulę“. 1520m. susikuria anabaptistai. 1530m. Augsburgo išpažinimas su liuteronybės pagrindais įteiktas Karoliui V, kuris jį atmeta. Kyla karas. 1555m. Augsburgo taika baigia karą. 1525m. kryžiuočių ordinas paleidžiamas, o dalis narių tampa liuteronais. 1562m. – 1598m. Prancūzijoje tarp hugenotų (vietinių kalvinistų) ir katalikų vyksta pilietinis karas, užbaigiamas Nanto ediktu( suteikiamas tikėjimo laisvė). Kalvinizmas buvo Nyderlandų revoliucijos 1566m. – 1609m. pagrindu. Šiaurinės Nyderlandų provincijos išsikovojo nepriklausomybę ir religijos laisvę. Anglijos karalius Henrikas VI
III nutraukia ryšius su Roma, o 1534m. parlamentas priima aktą, kad bažnyčios galva nuo šiol bus karalius. Vienuolynų žemės sekuliarizuotos ir parduotos. Anglikonų religija tampa valstybine ir taip pat privaloma. Nuo 1553m. valdant Marijai I grąžinama katalikybė, bet 1558m. Elžbieta I vėl sugrąžina Anglikonybę. Anglijoje buvo persekiojami kitatikiai, puritonai(vietiniai kalvinistai). Škotijoje Noksas įveda presbiterionų tikėjimą. 1540m. yra oficialiai įkuriamas Jėzuitų ordinas, 1773m. panaikinamas, o 1814m. vėl atnaujina savo veiklą. Žymiausi reformatoriai:
M. Liuteris (1483-1546); Kalvinas (1509-1564); Cvinglis (1484-1531).
Kapitalistinių santykių atsiradimas. Nyderlandų revoliucija.
Cechai – tos pačios specialybės vieno miesto laisvųjų amatininkų susivienijimas. Juose nebuvo darbo pasidalinimo. Cechai XVIa. – XVa. išgyvena krizę, tada ima kurtis manufaktūros – stambios įmonės, kurios priklausė privatiems asmenims, ir kuriose darbas buvo pasidalinamas. Čia būtent ir buvo kapitalistiniai santykiai, nes jie yra pagrįsti privatine nuosavybe, jų atsiradimą paskatino ekonomikos raida ir socialiniai procesai. Kapitalistiniai santykiai tai santykiai tarp kapitalistų ir samdomųjų darbininkų. Pirmosios manufaktūros ir kapitalistiniai santykiai atsirado XIVa. – XVa. Italijoje, bet suklestėjo Nyderlanduose ir Anglijoje. Anglijos varžovė jūroje buvo Ispanija, kurią 1588m. La Manšo sąsiauryje sumuša ir tada Anglija įsivyrauja jūrose. Nyderlandai buvo labai išnaudojami Ispanijos karaliaus Pilypo II, ir 1566-1567 sukyla amatininkai, valstiečiai ir dvarininkai. 1571m. kunigaikštis Alba įveda 10% mokestį už sandėrius. 1572m. prasideda sukilimas šiaurinėse Nyderlandų provincijose. 1579m. sudaroma Ut
trechto mieste sąjunga ir sujungiamos 7 šiaurinės provincijos į vieną valstybę, kurią valdo Generaliniai luomai. 1609m. Ispanija pripažino Olandijos nepriklausomybę, 1648m. Vestfalijos sutartimi ją patvirtino.
Rusija XVIa.
1547m. Ivanas IV tampa Rusijos caru. 1549m. sudaroma „Išrinktoji taryba“, caro patarėjai. Taip pat 1549m. įvyksta visų luomų susirinkimas – Zemskinis susirinkimas, bet jis realios valdžios neįgavo. 1550m. išleidžiamas teisynas, ribojantis vietininkų teises teisme, mažinantis mokesčių lengvatas vienuolynams ir padidinantis valstiečių išėjimo mokestį. Rusijoje vykdomos karinės reformos dėka sukuriama šaulių kariuomenė. 1551m. įvyko „Šimtaskyris“ susirinkimas. 1565m. caras atskiria centrines ir derlingiausias žemes ir pavadina jas Opričnina. Iki 1572m. visa Rusija buvo suskaldyta ir apiplėšta. Caras Ivanas IV visomis reformomis ir Opričnina stiprino patvaldystę ir vykdė valstybės centralizaciją. Jį rėmė žemvaldžiai, nes už tarnybą gaudavo žemės ir dvarų. Opričnina ir Livonijos karas nusilpnino ūkį, ištuštėjo žemės. Caras 1581m. uždraudė valstiečiams keisti savo poną. 1649m. teisynas galutinai įteisino baudžiavą. Rusai 1558m. paskelbė karą Livonijos ordinui. 1557m. Pasvalyje pasirašoma tarpusavio pagalbos sutartis tarp Lietuvos ir Livonijos ordino. 1569m. Liublino uniją Lietuva pasirašo su Lenkija. 1582m. baigiasi karas Zapolskojės kaime pasirašyta taikos sutartimi.
Absoliutinė monarchija Prancūzijoje
Absoliutizmas – tai tokia valdymo forma, kai visa valdžia priklauso vienam žmogui. Kapitalistiniai santykiai Prancūzijoje formavosi gana lėtai, nes gamyba buvo nedidelės apimties ir Prancūzija neturėjo daug kolonijų, iš ku
urių gautų finansinės paramos. Absoliutizmas Prancūzijoje pasireiškė tuo, kad Generaliniai luomai buvo šaukiami labai retai ir visus sprendimus priimdavo vienas žmogus – karalius. Henrikas IV (1589-1610) atgaivino ir sustiprino absoliutizmą. Jis nei karto nesušaukė Generalinių luomų, jis rūpinosi valstybės interesais, rėmė gamybą, manufaktūras, didino valstybės pajamas. Bet absoliutizmas suklestėjo valdant Liudvikui XIII, o tiksliau jo pirmajam ministrui kardinolui Armanui Rišelje. Kardinolas Rišelje uždraudė Paryžiaus parlamentui nepatvirtinti karaliaus įsakymų. Rišelje rėmėsi intendantais – provincijų valdytojais, taip centralizuodamas šalį, jis kaip ir Henrikas IV rėmė prekybą, gamybą. Kardinolas Rišelje 1629m. išleido Malonės ediktą, kuriuo uždraudė hugenotams turėti kariuomenę, tvirtoves, bet leido pasilikti tikėjimo laisvę ir piliečių teises. 1635m. kardinolas stojo į karą su Ispanija ir Austrija. 1648m. Vestfalijos sutartimi po pergalės Prancūzija prisijungė didelę dalį Elzaso. Po Rišelje absoliutizmo triumfo vykdytoju tampa karalius „Saulė“ – Liudvikas XIV. Jis visiškai sumenkina parlamento įtaką. Jis švaisto lėšas pramogoms ir savo reikmėms. Po savęs palieka labai didžiulį biudžeto deficitą. Jis prievarta verčia hugenotus vėl priimti katalikybę, 1685m. atšaukia Nanto ediktą. Jis nuolat kariaudamas išsekino valstybę. Absoliutinė monarchija Prancūzijoje turėjo teigiamą reikšmę tik iki XVIIa. pab., kol buvo remiama prekyba ir kapitalistiniai santykiai.
Anglijos revoliucija. Konstitucinė monarchija
Baudžiava Anglijoje išnyksta XVa. Anglijos buvo varžomas parlamento, be kurio patvirtinimo neįsigaliodavo nei vienas įsakymas. Anglijos karalius Jokūbas tęsė Airijos kolonizavimą, vertė airius priimti anglikonybę. Valdant Karoliui I 1629m. yra paleidžiamas parlamentas, persekiojami puritonai, uždedami mokesčiai. 1640m. sušaukiamas parlamentas, pavadintas Ilguoju. Tai Anglijos revoliucijos pradžia. 1642m. Karolis I išvyksta į šiaurės Angliją kur kaupia kariuomenę ir netrukus paskelbia karą parlamentui. Iškyla O. Kromvelis, kuris sudaro naują kariuomenės dalį iš Dievobaimingų puritonų. 1645m. karaliaus armija pralaimi. Jis dukart papuola į nelaisvę ir 1649m. jam nukertama galva. Parlamentas bijojo, kad valdžia neatitektų kariuomenės vadams ir, kad į parlamentą neateitų radikalų. Netrukus po Karolio I mirties panaikinami Lordų rūmai ir Anglija tampa respublika. Leveleriai kėlė sukilimus, bet Kromvelis juos lengvai numalšindavo. Digeriai tuometiniai socialistai reikalavo žemių vargšams ir kovojo taikiai. 1649m. Kromvelis užima Airiją ir Škotiją. 1653m. Kromvelis išvaiko parlamentą ir pasiskelbia Lordu Protektoriumi. 1651m. paskelbia Navigacijos aktą, kuriuo leidžia prekes įvežti tik anglų arba gamintojų šalių laivams. 1652-1654 kyla karas tarp Olandijos ir Anglijos, kurį laimėjusi Anglija įsiviešpatauja pasaulio prekyboje. 1658m. Kromvelis miršta. Anglija vėl tampa monarchija. 1660m. Karolis II tampa Anglijos karaliumi ir duoda tikėjimo laisvę puritonams. 1679m. parlamentas priima Asmens Neliečiamybės Aktą. 1688m. įvyksta perversmas, į valdžią ateina Vilhelmas Oranietis. Teisių bilis tampa įžengimo į sostą sąlyga. Jis draudžia stabdyti įstatymų galiojimą, įvesti mokesčius ir rinkti kariuomenę be parlamento pritarimo. Anglija tampa konstitucine monarchija.

Leave a Comment