Nepriklausomybė – kiekvienos šalies, tautos teisė Metų pradžioje minimos trys ryškiausios Lietuvos datos: Sausio 13-oji, Vasario 16-oji ir Kovo 11-oji. Jos turėjo didžiausią reikšmę Lietuvos valstybingumui XX amžiuje. Mat atkurta ir apginta šalies nepriklausomybė. Istorija ne kartą įrodė, kad laisvė veltui nedalijama, nesuteikiama kaip dovana. Nepriklausomybę reikia iškovoti, saugoti ir apginti. Amžiaus pradžioje Lietuvos valstybės nepriklausomybė buvo apginta didžiulių nuostolių ir aukų kaina. Nepriklausomybę mūsų tėvai ir seneliai apgynė, deja, negalėjo jos ilgai išsaugoti. Lietuvos Vyriausybė 1939-1941 m. padarė lemtingą klaidą, siekdama išvengti aukų, nesipriešino SSRS okupacijai. Tas gėdingas nusižeminimas buvo veltui. Lietuva vis tiek užgrobta pačiu ciniškiausiu būdu. Kovos ir aukos ant laisvės aukuro buvo neišmatuojamai didelės. Tiek pavienio žmogaus, tiek tautos gyvenime būna atvejų, kai pasijuntama tarsi šėlstančių bangų mėtomu laiveliu. Prisiminkime 1991-ųjų sausio 13-osios įvykius: iškilusį pavojų prarasti gimstančią viltį gyventi laisvėje, žuvusius prie Vilniaus televizijos bokšto, pasiryžėlius savo kūnais sustabdyti sovietų tankus prie Aukščiausiosios Tarybos rūmų ir Omono karius, ginančius sovietų imperiją. Padėkokime Dievui už paaukojusius savo gyvybę ir jų įkvepiantį pavyzdį. 1918 m. vasario 16 d. visi Tarybos nariai susirinko Vilniuje, Didžiosios gatvės 30 name (dabar Pilies 26), Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti būstinėje. 12 val. 30 min. jie pasirašė Nepriklausomybės aktą, kuris buvo paskelbtas vasario 19 d. Lietuvos aido” numeryje. Vasario 16-osios aktas išreiškė tikruosius lietuvių interesus, aušrininkų, varpininkų, knygnešių ir visos lietuvių tautos kovos tikslą. Pakėlė ir Tarybos autoritetą visuomenėje. Vasario 16-oji – tai Lietuvos idėjos diena. Lietuvos nuolatinio atgimimo diena. 1990 m. kovo 11 d. buvo atkurta nepriklausoma Lietuvos valstybė. Šią dieną Vytautas Landsbergis balsų dauguma buvo išrinktas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo seimo pirmininku. Atsistatydino senoji LSSR vyriausybė. Tą dieną buvo grąžintas teisėtas Lietuvos Respublikos pavadinimas, atkurti ir patvirtinti herbas, vėliava. Parlamentas priėmė Lietuvos valstybės tęstinumo juridinį aktą Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atkūrimo”. Lietuvių kalbai sugrąžinta valstybinės kalbos teisė.
Nepriklausomybė! Ji yra. Bet ji nuolat išmėginama. Yra daugybė tarptautinių ir vidinių frontų, kuriuose turime stovėti. Tačiau didžiausią rūpestį ir baimę kelia padėtis mokyklose. Štai kur vidinis dvasinis frontas vardan būsimos Lietuvos: ar ji tikrai bus tvirta, valinga ir sveika? Yra daug puikių mokytojų, kurie atidavė jaunimui savo gyvenimo jėgas. Juos reikia sveikinti ir padėkoti už tai, ką iki šiol padarė. Bet šis egzaminas dar neišlaikytas dėl tų visų įtakų ir pagundų, kurios nūnai skverbiasi ir veržiasi į mokyklas. Nepriklausomybė – kiekvienos šalies, tautos teisė Metų pradžioje minimos trys ryškiausios Nepriklausomybė – kiekvienos šalies, tautos teisė Lietuvos datos: Sausio 13-oji, Vasario 16-oji ir Kovo 11-oji. Jos turėjo didžiausią reikšmę Lietuvos valstybingumui XX amžiuje. Mat atkurta ir apginta šalies nepriklausomybė. Istorija ne kartą įrodė, kad laisvė veltui nedalijama, nesuteikiama kaip dovana. Nepriklausomybę reikia iškovoti, saugoti ir apginti. Amžiaus pradžioje Lietuvos valstybės nepriklausomybė buvo apginta didžiulių nuostolių ir aukų kaina. Nepriklausomybę mūsų tėvai ir seneliai apgynė, deja, negalėjo jos ilgai išsaugoti. Lietuvos Vyriausybė 1939-1941 m. padarė lemtingą klaidą, siekdama išvengti aukų, nesipriešino SSRS okupacijai. Tas gėdingas nusižeminimas buvo veltui. Lietuva vis tiek užgrobta pačiu ciniškiausiu būdu. Kovos ir aukos ant laisvės aukuro buvo neišmatuojamai didelės. Tiek pavienio žmogaus, tiek tautos gyvenime būna atvejų, kai pasijuntama tarsi šėlstančių bangų mėtomu laiveliu. Prisiminkime 1991-ųjų sausio 13-osios įvykius: iškilusį pavojų prarasti gimstančią viltį gyventi laisvėje, žuvusius prie Vilniaus televizijos bokšto, pasiryžėlius savo kūnais sustabdyti sovietų tankus prie Aukščiausiosios Tarybos rūmų ir Omono karius, ginančius sovietų imperiją. Padėkokime Dievui už paaukojusius savo gyvybę ir jų įkvepiantį pavyzdį. 1918 m. vasario 16 d. visi Tarybos nariai susirinko Vilniuje, Didžiosios gatvės 30 name (dabar Pilies 26), Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti būstinėje. 12 val. 30 min. jie pasirašė Nepriklausomybės aktą, kuris buvo paskelbtas vasario 19 d. Lietuvos aido” numeryje. Vasario 16-osios aktas išreiškė tikruosius lietuvių interesus, aušrininkų, varpininkų, knygnešių ir visos lietuvių tautos kovos tikslą. Pakėlė ir Tarybos autoritetą visuomenėje. Vasario 16-oji – tai Lietuvos idėjos diena. Lietuvos nuolatinio atgimimo diena. 1990 m. kovo 11 d. buvo atkurta nepriklausoma Lietuvos valstybė. Šią dieną Vytautas Landsbergis balsų dauguma buvo išrinktas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo seimo pirmininku. Atsistatydino senoji LSSR vyriausybė. Tą dieną buvo grąžintas teisėtas Lietuvos Respublikos pavadinimas, atkurti ir patvirtinti herbas, vėliava. Parlamentas priėmė Lietuvos valstybės tęstinumo juridinį aktą Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atkūrimo”. Lietuvių kalbai sugrąžinta valstybinės kalbos teisė. Nepriklausomybė! Ji yra. Bet ji nuolat išmėginama. Yra daugybė tarptautinių ir vidinių frontų, kuriuose turime stovėti. Tačiau didžiausią rūpestį ir baimę kelia padėtis mokyklose. Štai kur vidinis dvasinis frontas vardan būsimos Lietuvos: ar ji tikrai bus tvirta, valinga ir sveika? Yra daug puikių mokytojų, kurie atidavė jaunimui savo gyvenimo jėgas. Juos reikia sveikinti ir padėkoti už tai, ką iki šiol padarė. Bet šis egzaminas dar neišlaikytas dėl tų visų įtakų ir pagundų, kurios nūnai skverbiasi ir veržiasi į mokyklas.