Neolitas, žalvario amžius

ĮVADAS

Neolitas ir žalvario amžius mums yra svarbus tuo, kad būtent šiuo laikotarpiu į mezolitinių kultūrų teritoriją atėjo indoeuropiečiai. Jie susimaišę su vietiniais gyventojais sudarė baltų genčių užuomazgas. Baltų susidarymo procesas buvo ilgas ir sudėtingas. Šią problemą tyrinėjo A.Girininkas, M.Gimbutienė ir R.Rimantienė. Žinoma, buvo ir daugiau mokslininkų, tyrinėjusių šią problemą, tačiau trys anksčiau minėtieji ištyrė ją ko gero nuodugniausiai, rėmėsi naujausia archeologine medžiaga.Tiek A.Girininkas savo knygoje “Baltų kultūros išyakos”, tiek M.Gimbutienė knygoje “Baltai priešistoriniais laikais”, tiek R.Rimantienė knygoje “Akmens amžius Lietuvoje” priėjo išvados, kad baltai susiformavo ant indoeuropiečių pagrindo, kurie III tūkstantmetyje pr.Kr. atėjo į vietinių gyventojų kultūras ir susimaišė su jomis. Visi išskiria dvi indoeuropiečių sroves, tačiau pripažysta, kad nei viena indoeuropietiška kultūra galutinai nesunaikino vietinių kultūrų, o tik padarė joms įtakos. A.Girininkas apžvelgia baltų kultūros susidarymą per Narvos kultūros prizmę, o M.Gimbutienė ir R.Rimantienėdaugiausiai rašo apie indoeuropiečių įtaką visoms kultūroms, bet ne taip smulkiai. Visi šie autoriai papildo vienas kitą, apžvelgia kitų mokslininkų padarytas klaidas, todėl susidaro aiškus vaizdas kaip susidarė baltų kultūra.

Narvos kultūra iki indoeuropiečių atėjimo

Narvos kultūrą daugelis archeologų sieja su prabaltų, o vėliau ir su baltų susidarymu. Archeologinė medžiaga rodo, kad baltų kultūros susidarymui įtakos galėjo turėti ir Nemuno, Pamarių bei virvelinės keramikos kultūros. Tačiau pagrindas baltų kultūrai vis dėlto buvo Narvos kultūra. “Viena ryškiausių Rytų Pabaltijyje archeologinių kultūrų vis dėlto reiktų laikyti Narvos kultūrą, kuri šioje teritorijoje egzistavo visą neolito ir anktyvojo žalvario amžiaus laikotarpį.” Narvos kultūra yra susijusi su Maglemozės kultūromis, kaip yra susijusi ir baltų priešistorija.

Pati Narvos kultūra yra skirstoma į dvi sritis: šiaurės rytinę ir pietvakarinę. Šiaurės rytinėje srityje didelės įtakos galėjo turėti Kundos kultūra ir Valdajaus aukštupyje egzistavusios kultūros, o pietvakarinėje – Maglemozės ir Kungemozės kultūros. Narvos kultūros šiaurės rytinės srities archeologiniai paminklai yra chronologiškai ankstesni už pietvakarinės srities paminklus. Šių sričių skirtumai atsispindi keramikoje. Šiaurės rytinės srities puodai platūs, siauradugniai, molyje gausu kapotų augalų ir grūstų sraigių, lipdyti iš 3-7cm. pločio juostelių ir ornamentuoti tik puodo viršuje, 2-3, rečiau 4 horizontaliomis įvairių duobučių, įspaudėlių, įraižų eilėmis. Dubenėliai-lemputės yra pailgos formos. Gyvenvietėse mažai titnago dirbinių, daug daugiau rago ar kaulo įrankių. Pietvakarinę sritį dalis archeologų priskiria Nemuno kultūrai. Ankstyviausios keramikos formos nėra žinomos, o vėlyvesnės formos buvo paveiktos piltuvėlinės keramikos kultūros, todėl puodai nrturi Narvos kultūrai būdingų bruožų. Puodai dažniausiai plokščiadugniai, jų molio masėje aptinkama grūsto granito. Tačiau titnago, rago ir kaulo įrankiai sutampa, todėl ši teritorija priskiriama Narvos kultūrai. Vidurinio neolito Narvos kultūros laikotarpis turėjo ypatingos reikšmės prabaltų kultūros formavimuisi, nes būtent tada susiformavo baltiškasis substratas.

Indoeuropiečių atėjimas

Prūsijoje ir Vidurio Lietuvoje pirmieji indoeuropiečiai pasirodė su rutulinių amforų kultūra apie 3000m.pr.Kr. Iš čia indoeuropiečiai slinko Baltijos jūros, Sembos pusiasalio ir kuršių nerijos link. Narvos kultūrą pirmieji indoeuropiečiai pasiekė taip pat apie 3000m. pr. Kr. Tai buvo šukinės-duobelinės keramikos kultūros gyventojai. Toliau vyksta etninis ir kultūrinis procesas. Narvos kultūros teritorijose – vakarinėje Novgorodo, pietinėje Sankt-Peterburgo, šiaurinėje Pskovo srityje šukinės-duobelinės keramikos kultūra užgožė Narvos kultūrą. Tačiau pastaroji kultūra neišnyko be pėdsakų, nes išlieka Narvos kultūrai būdingų dirbinių. O Rytų Pabaltijyje keitėsi pati šukinės-duobelinės keramikos kultūra, nes ją labai paveikė autachtoninė Narvos kultūra. Pietvakarines teritorijas indoeuropiečiai pasiekė truputį vėliau. Tai atsispindi keramikoje ir titnago dirbiniuose. Padaugėja C formos puodų, ornamentuoti imta kombinuotai, kaip ir šukinės-duobelinės keramikos kultūroje. Padaugėja rombinių strėlių antgalių. Vėlesniame laikotarpyje padaugėja C ir CS formos puodų su nukembtu į vidų pakraštėliu. Vis dažniau puodai ornamentuojami visame paviršiuje, nors išlieka nemažai ir Narvos kultūrai būdingų ornamentų. Vadinasi Narvos ir šukinės-duobelinės keramikos kultūros paveikė ir papildė viena kitą. Imti naudoti apskritai nauji ornamentų motyvai, padaugėja titnago dirbinių. Žaliava buvo gabenama iš Nemuno aukštupio ir Valdajaus aukštumų. Dėl šios priežasties plito dviejų tipų įrankiai: Nemuno kultūros tipo ir šukinės-duobelinės keramikos kultūros tipo. Kaulo ir rago įrankiai beveik nepakito, nors atsirado ir naujų tipų, kurie išliko iki žalvario amžiaus. Taigi šiose teritorijose Narvos kultūra nesunyko, o tęsėsi toliau. Tačiau ją veikė rutulinių amforų ir šukinės-duobelinės keramikos kultūros, nors galutinės įtakos jos ir nepadarė. Pastarasis laikotarpis yra labai reikšmingas baltų kultūros formavimuisi, nes tada prasidėjo rytinių ir vakarinių baltų formavimasis. Etninė sudėtis jau nebebuvo vienoda. “Narvos kultūros paminklų medžiaga rodo, kad pradedant viduriniuoju neolitu, Narvos kultūroje įvyko esminis lūžis, turėjęs didelės įtakos tolesnei Pabaltijo gyventojų etninei ir kultūrinei raidai”2.

Virvelinės keramikos kultūros įtaka

Žymūs poslinkiai narvos kultūroje vyko ir vėlyvajame neolite. Apie 2400 – 2100 m.pr.Kr. pietvakarinėje kultūros srityje įvyksta susiliejimas su virvelinės keramikos kultūra. Tuo pat metu Narvos, Nemuno ir virvelinės keramikos kultūrų pagrindu susiformuoja Pamarių kultūra. Šiaurės Europoje virvelinės keramikos kultūra nebuvo vienalytė, skyrėsi įrankiai ir keramika. Šios kultūros keramikoje, kuri aptinkama šiaurės rytinėje Narvos kultūros dalyje, vyravo puodai S ir C formų kakleliais. Jie dažniausiai su virvučių įspaudais žemiau kaklelio. Patys ankstyviausi šios kultūros puodai dažniausiai nebuvo ornamentuoti. Su virvelinės keramikos kultūros dirbiniais šiuos puodus sieja molio sudėtis – liesintojas buvo grūstas granitas. Naujų kaulo ar rago dirbinių ši kultūra neįnešė. Todėl šios kultūros įtaka iš Narvos kultūros išaugusiai brūkšniuotosios keramikos kultūrai yra minimali. Titnaginiuose dirbiniuose atsirado trikampiai širdiniai su įtvaromis strėlių antgaliai, tačiau šalia jų buvo plačiai naudojami ir brūkšniuotosios keramikos kultūros dirbiniai. Taigi atėjusios indoeuropiečių kultūros įtaka buvo labai nedidelė.

Šukinės-duobelinės keramikos kultūros įtaka

2900-2700 m.pr.Kr. Rytų Pabaltijyje pasirodė šukinės-duobelinės kultūros gyventojai. Yra nustatyta, kad ši kultūra turėjo nemažos įtakos Vėlyvojo neolito Narvos kultūrai ir iš jos išsirutoliojusiai brūkšniuotosios keramikos kultūrai. Lietuvoje aptinkami ugrofiniški vietovardžiai siejami būtent su šia kultūra. Ryšiai atsispindi keramikoje. Viduriniame neolite pasirodę C formos puodai siejami su šia kultūra. Jie išliko iki pat žalvario amžiaus. Paplito ir atskiri puodų elementai: sustorintas ir į vidų nuskembtas puodo viršus, puošimas jo viršuje tikrais ir tariamais šukiniais elamantais. Pakito ir puodo masės sudėtis.

Tarp titnago dirbinių paplito rombiniai, ištęsto lapo formos antgaliai, gremžtukai, rėžtukai, grandukai, peiliai pagaminti iš valdajaus titnago. Kaulinių dirbinių tarpe paplito dvigubo kugio formos antgaliai, vienašoniai ir dvišoniai žeberklai su užbarzdomis gale. “Naujausių tyrinėjimų duomenys rodo, kad virvelinės ir šukinės-duobelinės keramikos kultūros tiesiogonio poveikio brūkšniuotosios keramikos kultūrai negalėjo turėti, nes virvelinės keramikos ir šukinės-duobelinės keramikos chronologija nesutampa su brūkšniuotosios keramikos kultūros chronologija”3. Galima padaryti išvadą, kad rytų baltų susiformavimui didelės įtakos padarė Narvos kultūra, nes rytinėse baltų žemėse daugiausiai rasta būtent šios kultūros dirbinių ir įrankių. Rytų baltų formavimosi teritorijoje pastebima tokia pat įrankių raida kaip ir Narvos bei iš jos išsivysčiusioje brūkšniuotosios keramikos kultūrose. Taigi materialinės kultūros raida akivaizdžiai rodo, kad brūkšniuotosios keramikos kultūra bus kilusi iš Narvos kultūros XVI – XIII a.pr.Kr.

Rytų baltų susidarymas Pirmasis etapas

Rytų baltų kultūros pradžia siejama su virvelinės keramikos kultūros paplitimu Rytų Pabaltijyje. Etninės istorijos specialistai nurodo, kad ateiviai nebuvo baltai, o indoeuropiečiai, kurie susimaišę su vietiniais gyventojais pradėjo baltų susidarymo procesą. Pažymimos dvi virvelinės keramikos kultūros plitimo kryptys. Tačiau nei viena iš jų nepaveikė Narvos kultūros. Rytų baltai buvo pirmiausia vėlyvosios Narvos kultūros gyventojai, o jie buvo autachtonai. Virvelinės keramikos kultūros žmonės buvo pietiniai indoeuropiečiai, tačiau jie nesugebėj susijungti su sau giminingomis gentimis, todėl jų buvo per mažai, kad paveiktų vietinę kultūrą. Šie indoeuropiečiai paveikė tik šiaurės rytines Narvos kultūros teritorijas, tuo įnešdami savo substrato į rytų baltų kultūrą.

Antrasis etapas

`Rytų baltų kultūros formavimosi antrajame etape, Narvos kultūros gyventojai palaikė ryšius su piečiau gyvenusiomis kultūromis. Tačiau svarbiausias momentas yra tas, kad Narvos kultūra peraugo į brūkšniuotosios keramikos kultūrą. Buvo pereita iš pasisavinamojo ūkio į gamibinį. Tai įvyko II tūkstantmečio pr.Kr. paskutiniame ketvirtyje. Šis ekonominis lūžis buvo susijęs su platesniu metalo panaudojimu ūkyje ir buityje. Tai lėmė ir prekybinių kontaktų susidarymą, ko pasekoje atsirado daugiau kontaktų su kaimyninėmis kultūromis

`Narvos ir brūkšniuotosios keramikos kultūrų keramika mažai skiriasi. Tai ir turėtų būti, nes pastaroji kultūra yra Narvos kultūros tęsinys. Skiriasi tik molio masės sudėtis, kas siejama su metalų apdirbimu, nes metalui lyditi reikėjo daug aukštesnes temperatūras atlaikančio molio. Todėl vietoje augalų ir sraigių buvo dedamas grūstas granitas. Tai yra indoeuropietiška įtaka, nes jie pirmieji pradėjo naudoti granitą kaip liesintoją. Puodai buvo puošiami tais pačiais ormamentų motyvais, tačiau jų buvo daug mažiau. Taigi brūkšniuotosios keramikos kultūra yra Narvos kultūros tęsinys, tik aukštesniame išsivystymo lygyje. Aukštesnis lygis pasireiškė metalo naudojime ir gamybinio ūkio atsiradime, nes darbas tapo našesnis, padaugėjo gyventojų ir jau nebeužteko vien iš medžioklės, žvejybos ir rankiojomų gaunamo maisto. Savo ūkį ir bendruomenę reikėjo saugoti nuo kitų bendruomenių, todėl šiuo laikotarpiu pasirodė pirmieji piliakalniai, kurie atsirado iš sustiprintų gyvenviečių. Tuo metu iškilo kario, gyvulių augintojo ir vyro vaidmuo šeimoje ir bendruomenėje. Dėl padažnėjusių karų briūkšniuotosios keramikos kultūra išplito gana didelėje teritorijoje, tačiau Pamarių kultūros ji nepasiekė. Taigi rytiniai baltai bus kilę iš Narvos ir ją pratęsusios brūkšniuotosios keramikos kultūrų, kurios minimalę įtaką darė virvelinės keramikos kultūros žmonės. Vadinasi rytų baltų kultūra didžiaja dalimi yra autachtoninė kultūra.

Vakarų baltų susidarymas

Skirtingai nei rytų baltų susidarymui, vakarų baltams didelės įtakos turėjo kaimyninės kultūros bei savitos gamtinės sąlygos, geografinė aplinka. Vakarų prabaltai buvo Narvos kultūros žmonės, bet jų keliai išsiskyrė neolito pradžioje, kai ėmė veržtis virvelinės keramikos kultūra. Didelė Pamarių kultūros gyventojų dalis yra ateiviai. Tačiau virvelininkai pateko į jiems neįprastas gamtines sąlygas – miškus. Todėl jiems reikėjo keisti savo kultūrą ir taikytis prie vietinių gamtinių sąlygų, iš dalies perimant vietinę kultūrą. Įrankiai supanašėjo su vietiniais, tačiau ornamentai skyrėsi. Virvelinės keramikos kultūros gyventojų, matyt, atėjo netiek daug, kad galėtų pakeisti vietinę kultūrą, tačiau ir jie įtakos padarė.

Taigi vakarų baltai bus kilę iš Pamarių kultūros, kuria gana nežymiai įtakojo indoeuropietiška kultūra. O pati Pamarių kultūra yra kilusi iš Narvos kultūros, todėl rytiniai ir vakariniai baltai, galima sakyti, yra kilę iš vienos autachtoninės Narvos kultūros.

IŠVADOS

1. Atėję į Lietuvos teritoriją, indoeuropiečiai susiliejo su vietiniais gyventojais, tačiau jų kultūros žymiai nepakeitė.2. Lietuvos teritoriją ji pasiekė iš pietų ir pietryčių.3. Manoma buvus dvi virvelinės keramikos kultūros bangas.4. Tiek rytų baltai, tiek vakarų baltai susidarė iš vietinių gyventojų, kuriems tik minimalią įtaką darė indoeuropietiškos kultūros.