NARVOS KULTŪRA
RAIDAVIII-VII tūkstantmetį pr.m. erą susiformuoja mezolitinė Nemuno kultūra,kuri apima buvusią Prūsiją (dabartinę Kaliningrado sritį), pietų Lietuvą(riba eina Nemuno – Neries baseinu) ir Šiaurinę Lenkijos dalį. Taipogi tuopat laikotarpiu į šiaurę nuo šios ribos gyvavo mezolitinė Kundos kultūra.Neolite arba Naujajame Akmens amžiuje šios kultūros savaime perauga į taipvadinamas Nemuno ir Narvos kultūras. Yra paplitusi nuomonė, kad baltaipradėjo formuotis, tiems seniesiems gyventojams susimaišius su ateiviaisindoeuropiečiais. Tai įvyko maždaug 2,5 tūkst. m. pr. Kr. Tuo metu,prasidėjus viduriniam neolitui, Narvos kultūra pradėjo kisti ir nykti dėlindoeuropietiškų virvelinės keramikos bei laivinių kovos kirvių kultūrųįtakos.
KULTŪROS BRUOŽAIIš esmės Narvos kultūra buvo didelė įvairių kultūrų grupė.Lyginant suNemuno kultūra, Narvos kultūros gyvenviečių, ypač vakarinio varianto,titnago inventorius gana skurdus (nedideli tintaginių dirbinių kiekiaidažniausiai aiškinami tuo, kad Narvos kultūros gyventojai tiesiog neturėjogeros kokybės titnago). Kiek daugiau ir įvairesnių titnago dirbiniųaptinkama pietinio varianto gyvenvietėse. Tačiau Narvos kultūrosgyvenviečių kaulo ir rago inventorius pakankamai gausus ir įvairus.Aptinkama įvairiausių ietigalių, strėlių antgalių, žeberklų, durklų,peikenų, meškerės kabliukų, ylų ir adiklių, įrankių tinklams megzti,įtveriamųjų kirvių, peilių, kaltų, kaplių.Narvos kultūros keramika turi daug bruožų, bendrų visoms Rytų ir VakarųPabaltijo kultūroms, tačiau yra ir ryškių skirtumų bei sąvitumų.Pagrindinis puodo tipas – didelis plačiaangis smailiadugnis katilas.Ankstyvojo etapo puodų molyje gausu grūstų sraigių kiautelių, retkarčiaisir augalinių priemaišų. Viduriniame neolite imta dėti grūsto granitotrupinių ir atsiranda puodų su plokščiais siaurais dugneliais. Aptinkamanedidelių pailgų, kartais laivelio pavidalo dubenėlių, apskritų dubenų,žemų plokščiadugnių puodukų. Puodų aukštis beveik lygus jų pločiui (30-40
cm.) Keramikos ornamentikai būdingi apvijiniai ir mazgelių, pleištukų,duobučių, įraižų, dantukų, pailgų keturkampių duobučių, grūdelio pavidaloir sukinių įspaudų motyvai. Taip pat palyginti gausiai aptinkamigintariniai papuošalai – pakabukai, vamzdeliniai karoliai, taip pat sagutėsir figūrėlės. Gintariniai dirbiniai mainų keliu (nuo 3 tūkst. pr.m.e.)plito į šiaurę – šukėtosios duobelinės keramikos kultūros sritį. Vėliaugintaro dirbiniai pateko ir į pietinę rutulinių amforų kultūrą. Taibuvo labiau išsivysčiusi gyvulių augintojų ir žemdirbių kultūra, todėl tendaugiausia “eksportuoti” žymiai sudėtingesni dirbiniai, nei šiaurinėmskultūroms. Taip pat manoma, kad Narvos Kultūros žmonės vieni pirmųjųpradėjo apdirbti medų ir vašką.
[pic]Narvos kultūros puodai. IV – III t-metis pr. Kr. Šventoji
[pic]Gelda. IV – III t-metis. pr. Kr. Šventoji.
[pic]Gintaro dirbiniai (amuletas ir saga) III t-metis. pr. Kr.
Visa Narvos kultūra skirstoma į keturis variantus: vakarų, pietų, šiaurėsir rytų (Lietuvos teritorijoje paplitę pirmieji du).
TERITORIJANarvos kultūra buvo paplitusi visame Rytų Pabaltijyje ir dalyje Rusijosmiškų zonos. Šiaurėje ji aprėpė visą Estiją (pavadinimas kilęs iš EstijosNarvos miesto), rytuose siekė Ladogos ežero pakrantes, Ilmenio ežerą,Pskovo srities pietinę dalį bei Šiaurės Baltarusiją. Lietuvoje paplitę duNarvos kultūros variantai: vakarinis ir pietinis. Vakariniame atsispindigryniausi šios kultūros bruožai, o pietinis yra hibridinis, jo pagrindąsudaro Narvos kultūra, bet yra ir ryškių Nemuno kultūros elementų.Vakariniam Narvos kultūros variantui Lietuvoje atstovauja keletasgyvenviečių pajūryje (Šventojoje) ir Žemaičių aukštumoje, pietiniam – grupėpaminklų Jaros upės baseine ir prie Kretuono ežero Rytų Lietuvoje.
[pic]
Narvos kultūros teritorija
RADIMVIETĖSPaminėtinos šios narvos kultūros dirbinių radimvietės:
Žeimenio ežero 1-oji gyvenvietė ( archeologas Algirdas Girininkas)
Aptikta gausi Narvos kultūros keramikos koncentracija. Dirbinių moliomasėje daug augalinių priemaišų. Puodų šukės smulkios, plonasienės. Tarp jųpasitaikė keletas ornamentuotų pailgomis stačiakampio formos įspaudėliųeilutėmis. Daugumos puodų angų briaunos nusklembtos į vidų, o jų plokštumapuošta įkartėlėmis ar apvajiniais įspaudais. Kartu su keramika aptikta irtitnaginių dirbinių: gremžtukų, ašmenėlių, skirtų medžioklės ir žvejybosįrankiams, lancetų. Visa tai aptikta 35–45 cm gylyje. Giliau negausiaiaptikta titnago dirbinių, tarp kurių daug skelčių, apatinių ir viduriniųskelčių dalių, ašmenėlių, mikrorėžtukų, lancetų, skaldytinių.Sprendžiant iš radinių, Žeimenio ežero 1-ąją gyvenvietę galima datuotividurinio neolito ir vėlyvojo mezolito laikotarpiu.
Šventosios 4-oji radimvietė (tyrinėjo archeologai R.Rimantienės, V.Juodgalvio ir k.t.)
Surasta Narvos ir Rutulinių amforų kultūros šukių, titnaginių radinių,akmeninių pasvarų, kaulų, bučiaus skalų, medžio su apdirbimo žymėmis.Atskirai paminėtini laivelio pavidalo krepšelis iš beržo tošies lieposkarna susiūtais galais ir kito tošinio indo ar krepšelio dalis su keliaisšuns letenos kaulais
Šventosios 6-oji radimvietė (tyrinėjo archeologai R.Rimantienės, V.Juodgalvio ir k.t.)
Aptikti keli šimtai smulkių Narvos ir Rutulinių amforų kultūros keramikosšukių, gintaro gabalėlių, perdegusių akmenų, aptašytų medinių kuolų.Tyrinėjimų metu mėginta pritaikyti kultūrinio sluoksnio plovimo metodą,tačiau paaiškėjo, jog Šventosios sąlygomis jis nėra efektyvus – gitijavandenyje netirpsta. Sukaupta 220 mėginių diatomėjų ir polinologinėmsanalizėms. Be pavienių kaulinių radinių, paimta 69 litrai gitijospaleozoologiniams tyrimams
Šių radimviečių kasinėjimai parodė, jog Šventosios apylinkėse dar išlikoarcheologinių objektų, kuriuos verta tyrinėti arba išsaugoti
Sudotos 1-oji akmens amžiaus gyvenvietė (Švenčionių raj., Švenčionėlių s-
ja)Radimvietėje surinkti 92 titnaginiai radiniai. Apie 35% jų degę ugnyje.Radiniai be patinos, dažniausiai pagaminti iš pilko titnago. Surasti 2galiniai gremžtukai (vienas skeltinis, kitas nuoskalinis), 2 rėžtukai (1nuskeltinis vertikalus, kitas retušinis šoninis), 3 įvairių dirbiniųfragmentai, 5 spec. dirbiniai, 13 įvairaus pločio skelčių ir jų dalių, 3visiškai sunaudotų skaldytinių šerdys ir 64 nuoskalos.Gyvenvietės titnago inventorius datuojamas neolito antrąja puse irpriskiriamas Narvos kultūrai.
Taip pat gausūs Narvos kultūros radiniai aptinkami Pabiržulioarcheologiniame komplekse.
IŠVADOSNarvos kultūra, gyvavusi neolito laikotarpiu, yra viena ryškiausių akmensamžiaus kultūrų, gyvavusi pakankamai didelėje teritorijoje, nuo šiaurėsLetuvos iki Estijos. Narvos kultūros gyventojai neturėdami gero titnago,darė įvairius gaminius iš kaulo bei rago. Ši kultūra prekiavo su kitomisEuropos kultūromis, taip iš dalies darydama įtaka ir joms. Narvos kultūrapasižymėjo savita keramika, gintaro gaminiais. Išnyko ji pamažu,pasiduodama atkeliavusių indoeuropietiškų virvelinės keramikos bei laiviniųkovos kirvių kultūroms.
Naudota literatūra:
Jonas Misevičius “Baltų protevynė” Kauno tautinės kultūros centro leidinys“Vylija” Nr.8 1998
Algirdas Girininkas Narvos kultūros raida, Lietuvos archeologija, Vilnius,1985, t. 4, p.119-134
Laisvoji internetinė enciklopedija http://lt.wikipedia.org
Lietuvos archeologijos draugijos Interneto tinklapis www.lad.if.vu.lt
Tinklapis www.baltai.lt