NAPOLEONO EPOCHA EUROPOJE

Napoleono Bonaparto atėjimas į valdžią Prancūzijoje.

Napoleonas Bonapartas ( 1789 – 1821 ), prancūzų generolas, pirmasis konsulas, o vėliau ir imperatorius , paliko ryškų pėdsaką Prancūjos ir visos Europos istorijoje . 1795m spalio men. kilus monarchistu maištui, Konventas pasiulė Bonapartui jį numalsinti. Bonapartas , turedamas kelis kartus mazesne kariuomenę, greitai numalšino sukilima. Netrukus jis buvo paskirtas Paryžiaus igulos vadu . 1796m. kovo men, Bonapartui buvo patiketa armija, turėjusi kautis su austrais Šiaurės Italijoje. Jo vadovaujama armija, ryžtingai verždamasi, sutriuškino austrų pajėgas. Gegužės men. pasieke pergalę ties Lodi. 1797 m. balandžio men. austrai buvo priversti pasirasyti taikos sutarti. Prancuzija is besiginančios šalies virto galingiausia Europos kontinento valstybe. Tačiau svarbiausia Prancūzijos priešninke- Didžoji Britanija , turedama stipriausia laivyna, tesė kara. 1798m. liepos men. Prancūzijos kariuomenė, vadovaujama Bonaparto išilaipino Aleksandrijoje .Sutriuskine vietinius mameliuku dalinius, prancūzai įzengę i Kairą. 1798m. pabaigoje Didžiosios Britanijos iniciatyva susiformavo II antiprancūziska koalicija, kuria sudare Didzioji Britanija , Austrija , Rusija , Turkija ir Neapolio karalyste. 1799m. pavasari Europoje prasidejo karo veiksmai . Prancuzu kariuomene buvo isstumta uz Reino . I Siaures Italija isiverzusi Rusijos kariuomene ( vadas A.Suvorovas ) laimejo musius prie Trebijos upes, taip pat ties Novi. Prancuzija prarado kuriam laikui viespatavima siame regione. Karines nesekmes , nepasitenkinimas mokesciu politika , aktyvejanti monarchistu veikla silpnino Direktorijos valdzia .Prancuzijoje .Vis populiaresne daresi „ stiprios ” valdzios jega. 1799m. lapkricio 9 d. jakobinu samokslo dingstimi Paryziauje buvo paskelbtas karo stovis , o Banopartas paskirtas Paryziaus karines apygardos vadu. Ta pacia diena atsistatydino visi Direktorijos nariai. Bonapartas , kariskiu padedamas , isvaike Penkiu simtu taryba ir Seniunu taryba .Si buvo priversta patvirtinti dekreta , kuriuo visa valdziaatiteko 3 asmenims , pasivadinusiais konsulais. Vienas ju buvo Bonapartas . Jis tapo valstybes vadovu. Prancuzija liko respublika , taciau is tikruju Prancuzijoje isigalejo Bonaparto diktatura. Jo vykdoma politika vadinama bonapartizmu.

Prancuzijos paskelbimas imperija.

Po lapkricio 9d. perversmo Bonapartas sieke juridiskai iteisinti savo valdzia. Jis parenge konstitucija pagal kuria visa valdzia atiteko pirmajam konsului. Istatymu leidziamojo susirinkmo funkcijos buvo grynai simbolines . Vietoj rinkimu teises pilieciai galejo tik siulyti kandidatus , is kuriu pati vyriausybe skyre Istatymu leidziamojo susirinkimo narius.

Bonapartas panaikino vietine renkama savivalda ir sukûre prefekturu sistema.Valstybeje isigalejo grieztai centralizuota administracine sistema , pavaldi pirmajam konsului. Bonapartas sugebejo patraukti i savo puse ir Kataliku baznycia.1801m. jis sudare konkordata su popieziumi Pijumi VII. Sia sutartimi katalikybe buvo paskelbta valstybine religija . Valstybe isipareigojo moketi atlyginimus dvasininkams ir savo ruoztu kontroliuoti pacios Baznycios veikla. Valstyve tvarke ir svietima. Bonaparto valdzia ryztingai saugojo privatine nuosavybe. Bonapartas reme ir skatino ekonomine veikla.1800m. buvo isteigtas Prancuzijos bankas. Valstybe visomis isgalemis kovojo su bedarbyste . Bonaparto vykdoma ekonomine politika atitiko daugumos visuomenes sluoksniu interesus. Bonapartas ir toliau sieke itvirtinti ekonomine ir politine Prancuzijos hegemonija Europoje. Toliau vyko kova su antiprancuziska koalicija.1800m. Bonaparto vadovaujama armija isiverze i Italija . Birzelio 14 d. prancuzai sutriuskino austru armija . Sis pralaimejimas priverte austrus pasirasyti Liunevilio taikos sutarti . Rusija jau anks-ciau buvo pasitraukusi is karo , todel II koalicija suiro. D.B. toliau testi kova vienai buvo sunku todel 1802m. kovo menesi buvo pasirasyta Amjeno taikos sutartis tarp D.B. ir Prancuzijos . Pagal sia sutarti D.B. isipareigojo atiduoti visas uzgrobtas Prancuzijos kolonijas ir isvesti kariuomene is Maltos. 1802 m. Napoleonas pasiskelbe konsulu iki gyvos galvos , o 1814m balndzio 18 d Prancuzijos imperatoriumi .1805m. Bonapartas paverte Italija karalyste ir tapo jos karaliumi. Prancuzija tapo imperija.

Napoleono kodeksai

Napoleonas grazino per revoliucija panaikinta bajoryste. Pats imperatorius suteikdavo titulus zymiems valstybes veikejams ir karvedziams . Taip formavosi naujoji bajorija.Vienas zymiausiu Bonaparto pasiekimu buvo civilinis kodeksas .Jis buvo rengiamas nuo 1800m. Veliau jis buvo pavadintas Napoleono kodeksu.Sis kodeksas su keliais pakeitimas galioja ir iki siol. Napoleono kodeksas turejo teisiskai itvirtinti pergale pries feodaline santvarka ir garantuoti privatines nuosavybes teise.Napoleonas mane , kad pagrindinis revoliucijos tikslas ne laisve, o lygybe.Sis kodeksas turejo didziule reiksme tolesniam civilines teisesformavimuisi. Remiantis juo buvo sudaromi kitu saliu kodeksai. 1808 m. isigaliojo specialus prekybos kodeksas , o 1811 m. – baudziamasis kodeksas . Prancuzijos kodeksai isigaliojo ir uzkariautose krastuose.

Napoleono karai

Amjeno taika buvo tik trumpalaikes paliaubos . Galingiausiu pasaulio valstybiu Prancuzijos ir Didz. Britanijos priestaravimai liko. Bonaparto vyriausybe neisileisdavo Anglijos prekiu i Prancuzijai pavaldzias rankas. Pajungusi Belgija ir Olandija , Prancuzija galejo bet kada grasinti Didz. Britanijai . Labiausiai Didz. Britanija bijojo visisko Prancuzijos isigalejimo Europje. 1803m. geguzes menesi Didz. Britanija nutrauke diplomatinius santykius su Prancuzija. Vel prasidejo karas. Prancuzai uzeme visa Hanoveri , tuo metu priklausiusi Anglijos karaliui . Napoleonas isake okupuoti Pietu Italija . Napoleono I kariuomene turejo remti Olandija ir Ispanija . Galiausiai sutelke visa armija ties Lamansu ir rengesi issilaipinti Britu salose. D. Britanijos vyriausybe suvoke , kad vieni anglai nesugebes iveikti Prancuzijos , todel stengesi sudaryti sudaryti nauja koalicija . 1805m balandzio men. buvo sudaryta D. Britanijos – Rusijos sajunga. Prie sios sajongos prissjunge Austrija , kuri nenorejo taikytis su prancuzu viespatavimu Italijoje bei vokieciu zemese. Vyko derybos su Prusija . Taip susiformavo III koalicija. 1805m. spalio 21 d. juros musyje ties Trafalgaro kysuliu , D.Britanijos karo laivynas per 5 valandas ,vadovaujamas Nelsono sutriuskino jungtini Prancuzijos ir Ispanojos laivyna.Po sio musio Britanija galutinai isigali juroje , kad prancuzai daugiau neisiverztu i Britu salas. Antiprancuziskos koalicijos pajegos buvo zymiai didesnes nei Prancuzijos.Napoleonas I sieke prieso kariuomene sunaikinti dalimis. Napoleonas Ulmo mieste apsupo pagrindines austru jegas.Lapkricio 13 Prancuzijos kariuomene izenge i Viena. 1805m. gruodzio 2d. ties Austerlicu ivyko vienas zymiausiu ir didziausiu kautyniu pasaulio kautyniu. M. Kutuzovo vadovaujama Austrijos ir Rusijos kariuomene turejo 10 tukst. didesne armija, nei Bonapartas . Cia Prancuzijos imperatorius dar karta irode savo genialius karvedzio sugebejimus.Jis sumuse Kutuzovo kariuomene ir priverte ja pasirasyti Presburgo taikos sutarti , o Rusija turejo isvesti kariuomene is Austrijos . III antiprancuziska koalicija zlugo. 1806m. Napoleonas sujunge 16 vokieciu valstybiu i Reino sajunga, o pats pasiskelbe jos protektoriumi. Prancuzijos pergales verte jos priesininkus vienytis. 1806m rugsejo men. susidare IV koalicija . I ja iejo D. Britanija , Rusija , Prusija ir Svedija. Taciau naujoji koalicija nepajege sustabdyti Prancuzijo verzimosi . Spalio men. Jenos-Auersteto musyje prancuzai sumuse Prusijos kariuomene ir po keliu savaiciu izenge I Berlyna . Okupavusi Prusija , Napoleono armija patrauke i Rytu Prusija ir prie Frydlando sumuse Rusijos kariuomene . Rusija buvo priversta pradeti derybas . 1807 m. liepos 7d. Napoleonas I ir

Aleksandras I pasirase Tilzes sutarti . Rusija tapo Prancuzijos sajungininke pries D. Britanija . Tilzeje buvo pasirasyta ir taika su Prusija. Prusija savo ruoztu neteko dalies savo teritorijos. Taip pat is jos buvo atimtos Lankijos zemes ir Uznemune . Sias zemes Napoleonas paskelbe vasaline Varsuvos kunigaikstyste. Po pralaimejimo prie Trafalgaro Napoleonas ryzosi suzlugdyti Anglija ekonomikai . Imperatorius 1806m. pasirase dekretus, kurie draude Prancuzijai prekiauti su D.Britanija. Anglai surenge Prancuzijos ir jos sajungininkiu juros blokada. Kontinentine blokada dar labiau sustiprino Napoleono viespatavima Europoje. Taciau kitoms salims si blokada turejo liudnu pasekmiu . Portugalijai atsisakius dalyvauti kontinentineje blokadoje , Prancuzija kartu su ispanu daliniais okupavo ja. Ispanijoje kilo partizaninis karas. Sukileliai priverte pasiduoti Prancuzijos armija. Ispanijos sukileliu pergale tapo Europos tautu issivadavimo sajudzio banga.Pasipriesinimas prancuzu valdziai prasidejo Italijoje, vokieciu zemese.Sukilimo paskatinta Austrija sudare V antiprancuziska koalicija su Didziaja Britanija .Taciau ir si karta Austrija pralaimejo ir 1809 buvo priversta pasirasyti taika , pagal kuria Austrija pasidare priklausoma nuo Prancuzijos. Zlugus V koalicijai , eme blogeti Prancuzijos santykiai su Rusija. Pastarosios nepatenkino blokada ir tai , kad jai uzsidare prekybos kelias su Anglija.Taciau Rusija per tarpininkus atnaujino prekyba jura su Anglija.Tarp Prancuzijos ir Rusijos prasidejo muitu karas. 1810 m Napoleonas pradejo rengtis karui su Rusija. I kara Bonapartas norejo itraukti ir Austrija bei Prusija , todel sudare su jomis karine sajunga. Prancuzija parenge 600 tukst. armija, o Rusija tik 240 tukst. Napoleonos planavo 2 musiais sumusti Rusijos armija ir priversti Aleksandra I kapituliuoti. 1812m. birzelio 24d. Napoleono I kariuomene persikele per Nemuna ir isiverze i Rusijos imperija. Napoleono taktikai buvo nelauktas staigus rusu armijos atsitraukimas. Zlugo zaibisko karo ideja. Todel Bonapartas ryzosi sunaikinti rusus dalimis. Taciau ir toliau Rusija laikesi savo taktikos ir traukesi i giluma kur sujunge savo armija. Tai ivyko prie Smolensko.Tokia taktika galutinai ismuse Napoleonas is veziu ir iki Smolensko jam pavyko atvesti tik 180 tukst. armija. Be to visos amunicijos atsargos buvo toli ir apskritai Prancuzijos pajegos silpo, nors musi prie Smolensko prancuzai laimejo . Abieju pusiu jegos issilygino ir abi turejo po mazdaug 135 tukst. kareiviu. Musyje rugsejo 7d. nei viena , nei kita puse nelaimejo – Rusijai teko atiduoti Maskva , o prancuzai nenugalejo. Rusai lauke papildymo. Rugsejo 14d. Napoleoas izenge i Maskva. Bonapartas norejo priversti Aleksnadra I pasirasyti jam palankia sutarti , taciau sis nesutiko . Apgriautoje Maskvoje likti buvo pavojinga , todel Napoleonas traukesi i Lietuva ir Baltarusija. Tuo tarpu Rusijos armija priverte trauktis prancuzus per Smolenska ir musyje prie Berezinos Bonapartas prarado beveik 30 tukst. zmoniu. Didzioji armija nustojo egzistuoti . Vilniuje Napoleonas I karini vadovavima perdave J. Miuratui , o pats isskubejo i Prancuzija. Ir 1812 m. gruodzio viduryje per Nemuna persikele tik 20 tukst. zmoniu . Prancuzija neteko geriausios savo armijos dalies.
Napoleono I pralaimejimas Rusijoje suvienijo antiprancuziskas jegas. 1813 m. Didzioji Britanija , Rusija , Svedija, Prusija , o veliau ir Austrija sudare VI koalicija. Napoleonas sugebejo mobilizuoti 300 tukst. kareiviu ir 1813m. pavasari pradeti karo veiksmus. Spalio 16 – 19d. prie Leipcigo ivyko lemiamas prancuzu ir sajungininku musis , veliau pavadintas Tautu musiu. Prancuzija turejo 1,5 karto maziau armijos ,nei Sajungininkai . Napoleonas I atitrauke kairiuomene nuo musio lauko ,prarado 80 tukst. savo vyru . Napoleonas prase sajungininku taikos , taciau sie i prasymas neatsiliepe.

Napoleono imperijos zlugimas ir ” Sventosios sajungos ” ikurimas.

Po Leipcigo musio baigesi Prancuzijos viespatavimas vokieciu zemese, Olandijoje ir kituose Europos krastuose . Prancuzai buvo isvyti is Ispanijos. 1814m. pradzioje sajungininku pajegos isiverze i Prancuzija ir kovo 31d. uzeme Paryziu. Sajungininku remiami eme aktyviai veikti Burbonu salininkai. Senatas paskelbe karaliumi Liudvika XVIII . Napoleonas I buvo priverstas atsisakyti sosto ir istremtas ir Elbos sala.Liudvikas XVIII ivede salyje konstitucine monarchija, bei paskelbe nauja konstitucija. Budamas tremtyje Napoleonas I suprato , kad dauguma prancuzu nenori atkurti ikirevoliucines santvarkos. Be to 1814m . ivykusiame kongrese isryskejo koalicijos pies Prancuzija nestabilumas. Didzioji Britanija , Rusija , Prusija ,Austrija nesutare tarpusavyje . Koalicijai suirus Bonapartas nusprendzia susigazinti valdzia. 1815m. kovo 1 d. Napoleonas I su nedideliu buriu kareiviu issilaipino Prancuzijos pakranteje . Daliniai pasiusti pries Bonaparta , perejo i jo puse. Taip be puolimo Napoleonas izenge atgal i Pazyziu . Prasidejo vadinamasis 100 dienu Napoleono I valdymo laikotarpis. Napoleono I grizimas i Pazyziu vel suartino sajungininkus . Susikure VII koalicija. Koalicija pasiunte beveik milijonine armija. Napoleono siuloma taika buvo atmesta ir, nelaukes pasigalejimo, pats sudave smugi Belgijoje stovejisioms anglu ir prusu armijoms.1815m. birzelio 18d. prie Vaterlo Napoleono I armija stojo i musi , taciau ji pralaimejo. Uzemus Paryziu, Didziosios Britanijos vyriausybe , pritariant kitoms sajungininkems, istreme i Sv. Elenos sala, kur 1821 m. geguzes 5 d.jis mire. Prancuzijoje i valdziagrizo Burbonai.

Napoleono I imperijos zlugimu baigesi istisa epocha. Karai buvo uzkariaujamieji. Ju tikslas – itvirtinti Prancuzijos karini, politini , politini bei ekonomini viespatavima Europoje. Taciau kartu Napoleono I politika arde pasenusia feodaline absoliutine Europos sistema , jo uzkariautose salyse vietoj feodaliniu istatymu budavo ivedama pazangiausia to meto teises sistema- Civilinis kodekas .Po Napoleono feodalizmas Europoje nepajege atsigauti.

1814m. spalio – 1815m. birzelio men. ivykes Vienos kongresas norejo likviduoti Prancuzijos didziosios revoliucijos bei Napoleono karu politinius padarinius ir sureguliuoti teritorinius klausimus. 1815m . birzelio 9d . sajungininkes pasirase baigiamaji kongreso akta , numaciusi sukurti tvirta barjera pries galima Prancuzijos agresija. Vienos kongreso nutarimai laikinai sustiprino Europos feodalines monarchijas ir itvirtino nauja jegu santyki , susidariusi Europoje po Napoleono I karu. Didzioji Britanija ir Rusija tapo valstybemis , turinciomis daugiausia poveikio tarptautinei politikai . 1815 m.rugsejo men . Rusijos ir Austrijos imperatoriai bei Prusijos karalius Paryziuje pasirase Sventosios sajungos sudarymo akta . Prie sios sajungos prisijunge dauguma monarchu. Didzioji Britanija prie sajungos neprisijunge , bet ja reme . Pagrindinis sajungos tikslas – issaugoti Europos valstybiu sienas ir ginti absoliutines monarchijas . Sajungos nares visomis isgalemis slopino tautinius issivadavimo ir revoliucinius sajudzius. Sventoji sajunga isiro XIX a. 4 – ame desimtmetyje.