NAPOLEONO EPOCHA EUROPOJE

4859 0

Napoleono Bonaparto atėjimas į valdžią Prancūzijoje.

Napoleonas Bonapartas ( 1789 – 1821 ), prancūzų generolas, pirmasis konsulas, o vėliau ir imperatorius , paliko ryškų pėdsaką Prancūjos ir visos Europos istorijoje .

1795m spalio men. kilus monarchistu maištui, Konventas pasiulė Bonapartui jį numalsinti. Bonapartas , turedamas kelis kartus mazesne kariuomenę, greitai numalšino sukilima. Netrukus jis buvo paskirtas Paryžiaus igulos vadu .

1796m. kovo men, Bonapartui buvo patiketa armija, turėjusi kautis su austrais Šiaurės Italijoje. Jo vadovaujama armija, ryžtingai verždamasi, sutriuškino austrų pajėgas. Gegužės men. pasieke pergalę ties Lodi. 1797 m. balandžio men. austrai buuvo priversti pasirasyti taikos sutarti.

Prancuzija is besiginančios šalies virto galingiausia Europos kontinento valstybe. Tačiau svarbiausia Prancūzijos priešninke- Didžoji Britanija , turedama stipriausia laivyna, tesė kara.

1798m. liepos men. Prancūzijos kariuomenė, vadovaujama Bonaparto išilaipino Aleksandrijoje .Sutriuskine vietinius mameliuku dalinius, prancūzai įzengę i Kairą.

1798m. pabaigoje Didžiosios Britanijos iniciatyva susiformavo II antiprancūziska koalicija, kuria sudare Didzioji Britanija , Austrija , Rusija , Turkija ir Neapolio karalyste. 1799m. pavasari Europoje prasidejo karo veiksmai . Prancuzu kariuomene buvo isstumta uz Reino . I Siaures Italija isiverzusi Rusijos kariuomene ( vadas A.Suvorovas ) laimejo musius prrie Trebijos upes, taip pat ties Novi. Prancuzija prarado kuriam laikui viespatavima siame regione. Karines nesekmes , nepasitenkinimas mokesciu politika , aktyvejanti monarchistu veikla silpnino Direktorijos valdzia .Prancuzijoje .Vis populiaresne daresi „ stiprios ” valdzios jega.

1799m. lapkricio 9 d. jakobinu samokslo dingstimi Paryziauje buvo paskelbtas ka

aro stovis , o Banopartas paskirtas Paryziaus karines apygardos vadu. Ta pacia diena atsistatydino visi Direktorijos nariai. Bonapartas , kariskiu padedamas , isvaike Penkiu simtu taryba ir Seniunu taryba .Si buvo priversta patvirtinti dekreta , kuriuo visa valdzia

atiteko 3 asmenims , pasivadinusiais konsulais. Vienas ju buvo Bonapartas . Jis tapo valstybes vadovu. Prancuzija liko respublika , taciau is tikruju Prancuzijoje isigalejo Bonaparto diktatura. Jo vykdoma politika vadinama bonapartizmu.

Prancuzijos paskelbimas imperija.

Po lapkricio 9d. perversmo Bonapartas sieke juridiskai iteisinti savo valdzia. Jis parenge konstitucija pagal kuria visa valdzia atiteko pirmajam konsului. Istatymu leidziamojo susirinkmo funkcijos buvo grynai simbolines . Vietoj rinkimu teises pilieciai galejo tik siulyti kandidatus , is kuriu pati vyriausybe skyre Istatymu leidziamojo susirinkimo narius.

Bonapartas panaikino vietine renkama savivalda ir sukûre prefekturu sistema.Valstybeje isigalejo grieztai centralizuota administracine sistema , pavaldi piirmajam konsului. Bonapartas sugebejo patraukti i savo puse ir Kataliku baznycia.

1801m. jis sudare konkordata su popieziumi Pijumi VII. Sia sutartimi katalikybe buvo paskelbta valstybine religija . Valstybe isipareigojo moketi atlyginimus dvasininkams ir savo ruoztu kontroliuoti pacios Baznycios veikla. Valstyve tvarke ir svietima.

Bonaparto valdzia ryztingai saugojo privatine nuosavybe. Bonapartas reme ir skatino ekonomine veikla.1800m. buvo isteigtas Prancuzijos bankas. Valstybe visomis isgalemis kovojo su bedarbyste . Bonaparto vykdoma ekonomine politika atitiko daugumos visuomenes sluoksniu interesus.

Bonapartas ir toliau sieke itvirtinti ekonomine ir politine Prancuzijos hegemonija Eu

uropoje. Toliau vyko kova su antiprancuziska koalicija.1800m. Bonaparto vadovaujama armija isiverze i Italija . Birzelio 14 d. prancuzai sutriuskino austru armija . Sis pralaimejimas priverte austrus pasirasyti Liunevilio taikos sutarti . Rusija jau anks-ciau buvo pasitraukusi is karo , todel II koalicija suiro. D.B. toliau testi kova vienai buvo sunku todel 1802m. kovo menesi buvo pasirasyta Amjeno taikos sutartis tarp D.B. ir Prancuzijos . Pagal sia sutarti D.B. isipareigojo atiduoti visas uzgrobtas Prancuzijos kolonijas ir isvesti kariuomene is Maltos.

1802 m. Napoleonas pasiskelbe konsulu iki gyvos galvos , o 1814m balndzio 18 d Prancuzijos imperatoriumi .1805m. Bonapartas paverte Italija karalyste ir tapo jos karaliumi. Prancuzija tapo imperija.

Napoleono kodeksai

Napoleonas grazino per revoliucija panaikinta bajoryste. Pats imperatorius suteikdavo titulus zymiems valstybes veikejams ir karvedziams . Taip formavosi naujoji bajorija.Vienas zymiausiu Bonaparto pasiekimu buvo civilinis kodeksas .Jis buvo rengiamas nuo 1800m. Veliau jis buvo pavadintas Napoleono kodeksu.Sis kodeksas su keliais pakeitimas galioja ir iki siol.

Napoleono kodeksas turejo teisiskai itvirtinti pergale pries feodaline santvarka ir garantuoti privatines nuosavybes teise.Napoleonas mane , kad pagrindinis revoliucijos tikslas ne laisve, o lygybe.Sis kodeksas turejo didziule reiksme tolesniam civilines teises

formavimuisi. Remiantis juo buvo sudaromi kitu saliu kodeksai.

1808 m. isigaliojo specialus prekybos kodeksas , o 1811 m. – baudziamasis kodeksas . Prancuzijos kodeksai isigaliojo ir uzkariautose krastuose.

Napoleono karai

Amjeno taika buvo tik trumpalaikes paliaubos . Galingiausiu pasaulio va

alstybiu Prancuzijos ir Didz. Britanijos priestaravimai liko. Bonaparto vyriausybe neisileisdavo Anglijos prekiu i Prancuzijai pavaldzias rankas. Pajungusi Belgija ir Olandija , Prancuzija galejo bet kada grasinti Didz. Britanijai . Labiausiai Didz. Britanija bijojo visisko Prancuzijos isigalejimo Europje.

1803m. geguzes menesi Didz. Britanija nutrauke diplomatinius santykius su Prancuzija. Vel prasidejo karas. Prancuzai uzeme visa Hanoveri , tuo metu priklausiusi Anglijos karaliui . Napoleonas isake okupuoti Pietu Italija . Napoleono I kariuomene turejo remti Olandija ir Ispanija . Galiausiai sutelke visa armija ties Lamansu ir rengesi issilaipinti Britu salose.

D. Britanijos vyriausybe suvoke , kad vieni anglai nesugebes iveikti Prancuzijos , todel stengesi sudaryti sudaryti nauja koalicija . 1805m balandzio men. buvo sudaryta D. Britanijos – Rusijos sajunga. Prie sios sajongos prissjunge Austrija , kuri nenorejo taikytis su prancuzu viespatavimu Italijoje bei vokieciu zemese. Vyko derybos su Prusija . Taip susiformavo III koalicija.

1805m. spalio 21 d. juros musyje ties Trafalgaro kysuliu , D.Britanijos karo laivynas per 5 valandas ,vadovaujamas Nelsono sutriuskino jungtini Prancuzijos ir Ispanojos laivyna.Po sio musio Britanija galutinai isigali juroje , kad prancuzai daugiau neisiverztu i Britu salas.

Antiprancuziskos koalicijos pajegos buvo zymiai didesnes nei Prancuzijos.Napoleonas I sieke prieso kariuomene sunaikinti dalimis. Napoleonas Ulmo mieste apsupo pagrindines austru jegas.Lapkricio 13 Prancuzijos kariuomene izenge i Viena.

1805m. gruodzio 2d. ties Austerlicu ivyko vienas zymiausiu ir didziausiu kautyniu pasaulio kautyniu. M. Kutuzovo vadovaujama Au
ustrijos ir Rusijos kariuomene turejo 10 tukst. didesne armija, nei Bonapartas . Cia Prancuzijos imperatorius dar karta irode savo genialius karvedzio sugebejimus.Jis sumuse Kutuzovo kariuomene ir priverte ja pasirasyti Presburgo taikos sutarti , o Rusija turejo isvesti kariuomene is Austrijos . III antiprancuziska koalicija zlugo.

1806m. Napoleonas sujunge 16 vokieciu valstybiu i Reino sajunga, o pats pasiskelbe jos protektoriumi.

Prancuzijos pergales verte jos priesininkus vienytis. 1806m rugsejo men. susidare IV koalicija . I ja iejo D. Britanija , Rusija , Prusija ir Svedija. Taciau naujoji koalicija nepajege sustabdyti Prancuzijo verzimosi . Spalio men. Jenos-Auersteto musyje prancuzai sumuse Prusijos kariuomene ir po keliu savaiciu izenge I Berlyna . Okupavusi Prusija , Napoleono armija patrauke i Rytu Prusija ir prie Frydlando sumuse Rusijos kariuomene . Rusija buvo priversta pradeti derybas . 1807 m. liepos 7d. Napoleonas I ir

Aleksandras I pasirase Tilzes sutarti . Rusija tapo Prancuzijos sajungininke pries D. Britanija . Tilzeje buvo pasirasyta ir taika su Prusija. Prusija savo ruoztu neteko dalies savo teritorijos. Taip pat is jos buvo atimtos Lankijos zemes ir Uznemune . Sias zemes Napoleonas paskelbe vasaline Varsuvos kunigaikstyste.

Po pralaimejimo prie Trafalgaro Napoleonas ryzosi suzlugdyti Anglija ekonomikai . Imperatorius 1806m. pasirase dekretus, kurie draude Prancuzijai prekiauti su D.Britanija. Anglai surenge Prancuzijos ir jos sajungininkiu juros blokada. Kontinentine blokada dar labiau sustiprino Napoleono viespatavima Europoje. Taciau kitoms salims si blokada turejo liudnu pasekmiu . Portugalijai atsisakius dalyvauti kontinentineje blokadoje , Prancuzija kartu su ispanu daliniais okupavo ja. Ispanijoje kilo partizaninis karas. Sukileliai priverte pasiduoti Prancuzijos armija. Ispanijos sukileliu pergale tapo Europos tautu issivadavimo sajudzio banga.Pasipriesinimas prancuzu valdziai prasidejo Italijoje, vokieciu zemese.Sukilimo paskatinta Austrija sudare V antiprancuziska koalicija su Didziaja Britanija .Taciau ir si karta Austrija pralaimejo ir 1809 buvo priversta pasirasyti taika , pagal kuria Austrija pasidare priklausoma nuo Prancuzijos.

Zlugus V koalicijai , eme blogeti Prancuzijos santykiai su Rusija. Pastarosios nepatenkino blokada ir tai , kad jai uzsidare prekybos kelias su Anglija.Taciau Rusija per tarpininkus atnaujino prekyba jura su Anglija.Tarp Prancuzijos ir Rusijos prasidejo muitu karas.

1810 m Napoleonas pradejo rengtis karui su Rusija. I kara Bonapartas norejo itraukti ir Austrija bei Prusija , todel sudare su jomis karine sajunga.

Prancuzija parenge 600 tukst. armija, o Rusija tik 240 tukst. Napoleonos planavo 2 musiais sumusti Rusijos armija ir priversti Aleksandra I kapituliuoti.

1812m. birzelio 24d. Napoleono I kariuomene persikele per Nemuna ir isiverze i Rusijos imperija. Napoleono taktikai buvo nelauktas staigus rusu armijos atsitraukimas. Zlugo zaibisko karo ideja. Todel Bonapartas ryzosi sunaikinti rusus dalimis. Taciau ir toliau Rusija laikesi savo taktikos ir traukesi i giluma kur sujunge savo armija. Tai ivyko prie Smolensko.Tokia taktika galutinai ismuse Napoleonas is v

. . .

Join the Conversation

×
×