naciu poziuris i sporta

Nacių požiūris į sportą, sportinę kultūrą ir poilsį.

Vilnius
2007
Turinys:

Įvadas..............................3
I. Nacių požiūris į sportą ir sportinę kultūrą..................4
II. 1936-ųjų metų žiemos ir vasaros Berlyno olimpijados............5
III. Žydų sportinės galimybės nacių Vokietijoje..................8
IV. Nacių požiūris į poilsį.............................9

Išvados..............................11

Šaltiniai ir Literatūra..............................12

Įvadas

Nacių okupuotoje Vokietijoje įvyko daug pokyčių visose sferose. Tiksliau sakant, atsirado didelė kontrolė visose gyvenimo srityse, kadangi Vokietijoje įsigalėjo totalitalitarinė diktatūra. Nacių įtaka neišvengiamai jaučiama ir sporto bei poilsio sferose. Šiame darbe stengiamasi atskleisti tai, koks gi buvo nacių požiūris į sportą, sportinę kultūrą bei polsį.
Rašant šį rašto darbą, nemažai informacijos suteikė knyga, pavadinimu „Ką reikia žinoti appie Vokietiją“ , kurioje pateikiama informacijos apie sporto reikšmę Vokietijoje; organizaciją, kuri rūpinosi sportu Vokietijoje ir kt. Kitos knygos, kurios pagelbėjo rašant apie nacių požiūrį į sportą ir sportinę kultūrą, tai: George H. Sabine, Thomas L. Tharson „Politinių teorijų istorija“ ; Skiriaus J. “Istoriniai asmenys ir jų epocha (1918-1945)” ; “Kino istorija” . Taip pat rėmiausi laikraštyje „Diena“ esančiu straipsniu, kuriame pateikiama ištrauka iš A. Hitlerio knygos „Mano kova“ . Šiame straipsnyje šiek tiek atkleidžiamas A. Hiterio požiūris į sportą ir sportinę kultūrą. Besidomint nacių požiūriu į poilsį, informatyviausia buuvo Skiriaus J. knyga, pavadinimu „Europos šalių ir JAV ekonominė bei vidaus politinė padėtis 1918-1939 metais” . Svarbu paminėti tai, jog ieškant medžiagos apie olimpijadas daugiausiai informacijos rasta internete.

Šio rašto darbo tikslas – atskleisti nacių požiūrį į sportą, sportinę kultūrą ir poilsį. Taigi, darbo ei

igoje stengsiuos pasiekti užsibrėžtą tikslą.

I. Sportas, sportinė kultūra ir naciai.
Nacių valdomuoju lakotarpiu, labai didelis dėmesys buvo skiriamas sportui ir sportiniai kultūrai. Tai puikiai iliustruoja knygoje, pavadinimu „Ką reikia žinoti apie Vokietiją“ randama informacija: „Kūno mankšta ir sportas randa Vokietijoje ypatingo dėmesio. Vyriausybė duoda daug lėšų jiem išlaikyti. Organizacijos atžvilgiu vokiečių sportas įeina į Reicho nacionalsocialistų kūno mankštos sąjungą (NSRL). Prie jos priklauso daugiau kaip 50.000 draugijų su 6.000.000 narių. 1938 metais jos globoje buvo 150.000 laisvų organizacijų – kaip gimnastikos, lengvosios atletikos, futbolo, krepšinio, teniso, irklavimo, būriavimo, žiemos sporto ir t.t. Nuo to laiko tas skaičius žymiai padidėjo. Apie 20.000.000 vokiečių akuračiai užsiima sportu. Labiau mėsgtamos Vokietijoje šios sporto rūšys – gimnastika, futbolas, plaukiojimas, tinklinis ir lengvoji atletika. Moterų tarpe mėgstama gimnastika.” Taigi, iš šios citatos suprantama, jog naaciai labai aktyviai ir produktyviai siekė puoselėti sportą ir sportinę kultūrą Vokietijoje.
Naciai siekė paskleisti mitą apie arijų, aukštesnės rasės žmogų. Šiai propogandai paskleisti buvo įjungti ir meninkai, “Vokiečių sportininkus vaizduojantys paveikslai 1930-aisiais metais demonstravo arijų rasės išskirtinimą, psichologinę galią. Meninikai idealizavo atletiškus, raumeningus, stirpius kūnus, akcentavo, taip vadinamus arijų rasės bruožus – mėlynas akis ir šviesius plaukus.“
Pats nacių vadas, Adolfas Hitleris, ugdant žmogų, į pirmąją vietą iškėlė fizinį lavinimą. Nacių valdomu laikotarpiu fizinis lavinimas tampa nacionalizmo idealu, kuris teigia, kad kū

ūno grūdinimas ir stiprinimas yra svarbiau už intelektualinį auklėjimą. Įdomu tai, kad šioje ideologijoje žmogaus auklėjimui svarbi sporto šaka yra boksas. Anot Adolfo Hitlerio, tai „auklėja, lavina, grūdina, sudaro jėgą bei teikia pasitikėjimo savimi, kuris kyla iš pasitikėjimo fiziška ištverme.“
Sportuoti buvo skatinami abiejų lyčių (tiek mergaitės, tiek berniukai) įvairių amžiaus grupių (tiek vaikai, tiek suaugusieji) ir įvairių socialinių sluoksnių žmonės. Jau mokykloje vaikai buvo skatinami kuo aktyviau užsiimti sportu. “Viso jaunimo auklėjime pirmąją vietą užėmė fizinis lavinimas, antroje – moralinis, trečioje vietoje liko mokslinis švietimas.” Kalbant apie mergaites reikia paminėti tai, jog “mergaičių auklėjimo pagrindinis tikslas – užauginti ir paruošti tikrąsias motinas, todėl daug dėmesio skiriama fiziniam lavinimui.” Svarbią vietą mokyklose užėmė gimnastika, jai „(.) berniukų mokyklose skiriama 5 valandos į savaitę, o aukštesnėse mergaičių mokyklų klasėse nuo 2-4 valandų į savaitę.
Siekiant dar labiau įtraukti jaunimą į sportinę veiklą, „1926 metais buvo įkurta Hitlerio jaunimo organizacija. 1939 metais ji buvo paskelbta kaip privaloma organizacija visiems vokiečių jaunuoliams. Jos uždavinys – šalia tėvų židinio ir mokyklos fiziškai, dvasiškai ir morališkai auklėti jaunimą nacionalizmo dvasioje. Kūnui stirpėti numatytas sportas, tvarkos pratimai, kelionės ir stovyklos.“
Nacių ideologija pasiekė ir darbininkus.“Jau 1934 metais vietoj profsąjungų naciai įkūrė “Vokietijos darbo frontą”, kuris buvo partijos padalinys ir buvo organizuotas ne profesiniais, o administraciniais tikslais. Pagrindinis darbo pr
rievolės tikslas, tai jaunimo paruošimas karo tarnybai ir fizinis bei moralinis ugdymas. Taigi, siekiant vaikinus paruošti karo tarnybai bei vykdyti jo fizinį bei moralinį ugdymą, buvo įkurta Vokiečių darbo stovykla. „Čia auklėjimasis darbas ėjo keliomis kryptimis. Pirmiausiai stengiamasi žmones užgrūdinti. Todėl šiltomis dienomis vyrai dirbo vienplaukiai ir be marškinių – pusnuogiai.“ Vokiečių darbo stovykloje jaunimas buvo pratinamas ir prie tvarkos bei švaros. Šioje stovykloje, vasarą reikėdavo keltis 5 val., o žiemą 6 val. ryto. Kiekvieną rytą atsikėlus buvo atliekama 10 min. mankšta. Vidurdieni viena valanda buvo skiriama gimnastikai ir rikiuotei.
Taigi, apibendrinant, galima daryti išvada, jog sportas nacių Vokietijoje buvo labai svarbus, kadangi nacių siekis buvo, išauginti tą šviesiaplaukį bestiją, kuris pranoktų visas kitas rases.

II. Berlyno vasaros ir žiemos Olimpijados 1936-aisiais metais.
1931–aisiais metais tarptautinis olimpinis komitetas nusprendė vasaros (vyko rugpjūčio 1-16 dienomis) ir žiemos (vasario 6-16 dienomis) olimpines žaidynes surengti Vokietijoje. Tuo metu Vokietija dar buvo demokratinė valstybė. Naciams užgrobus valdžią, kilo neramumai, iki žaidynėms prasidedant, buvo surengti keli nedideli boikotai Didžiojoje Britanijoje, Prancūzijoje, Švedijoje, Čekoslovakijoje ir Olandijoje. Tarptautinis komitetas 1933-aisiais metais susitiko Austrijoje, ten buvo nuspręsta nekeisti to, kas jau buvo susitarta – nepainioti sporto ir politikos, todėl viskas turėjo vykti taip, kaip jau buvo suplanuota. Tačiau Vokietijai buvo iškelta sąlyga – Olimpinėse žaidynėse galės dalyvauti ir žydai (t

tačiau, kaip matysime vėliau, to buvo mažai paisoma). Vokietija sutiko, taigi 1936-aisiais įvyko Olimpinės žaidynės.
Nors sporto ir politikos nevalia painioti, tačiau naciai to nepaisė. Šių olimpijadų metu, kaip ir prieš tai, jie siekė įrodyti arijų rasės pranašumą. Adolfas Hitleris mėgino 1936-ųjų metų Olimpijadą paversti nacių triumfo švente. Šios olimpinės žaidynės įrodo tai, jog sportas tapo ideologiniu įrankiu, 1936-aisiais metais vykusios Olimpijados virto “nacių paradu su A. Hitleriu priešakyje.“
Olimpijadų metu, prieš jas ir po jų, daug nuveikė nacių propoganda. A. Hitlerio propogandos ministras Joseph’as Goebbel’as buvo įsitikinęs didele propogandos galia, taigi rėžimas pasirūpino, kad visa tai būtų pakankamai finansuojama. Propagandos reikalams buvo skirta 20.000.000 Reichmarkių (8.000.000 dolerių).
Naciai sumaniai reklamavo Olimpijadas spalvingais plakatais ir spaudoje pasirodančiais straipsniais. Atletus vaizduojančiuose paveiksluose, buvo pastebimas ryšys tarp nacių Vokietijos ir antikinės Graikijos. Plakatuose atasispindėjo nacių rasės mitas. Propoganda susijusi su Olimpijadomis tesėsi iki 1938 metų, kuomet buvo išleistas Leni Riefenstahl dokumentinis filmas apie žaidynes Vokietijoje. Kaip rašoma knygoje „Kino istorija“: „Iškalbingiausi ir galingiausi to laikotarpio propogandos pavyzdžiai buvo neabejotinai Leni Riefenstahl Valios triumfas (1935) ir Olimpija (1938). (.) Novatoriškai naudojant teleobjektyvą ir sulėtintą judesį, aštuonioliką mėnesių montuotas filmas Olimpija – tai 1936 m. Berlyno olimpinių žaidynių apžvalga, kuria sumenkinama asmenybė ir iškeliamas fizinis žmogus – pagrindinis nacizmo principas.
Taigi, 1936-aisiai metais rugpjūčio 1-ąją dieną (baigėsi rupjūčio 16 dieną) buvo atidaryta vasaros Olimpijada. Muzikinės fanfaros, vadovaujamos žymaus kompozitoriaus Richard‘o Strauss‘o, kvietė diktatorių ateiti į didžiąją Vokietijos minią. Šimtai atletų atidarimo dieną buvo stadione, stovėjo komanda prie komandos. Tą dieną buvo pirmą kartą atliktas Olimpinis ritualas. Šiuolaikinių Olimpinių žaidynių jau neįmanoma įsivaizduoti be Olimpinės ugnies estafetės, be deglo, kuriuo uždegamas aukuras Olimpiniame stadione. Liepsna simbolizuoja žaidynių dvasią bei užtikrina jų tęstinumą. Tačiau ši tradicija nėra labai sena: vasarą Olimpinės ugnies estafetė pirmą kartą ir buvo surengta 1936 m. Berlyno Olimpinių žaidynių proga. Tai tarsi simbolizuoja ryšį su Olimpinėmis žaidynėmis antikinėje Graikijoje.
1936-aisiais metais Berlyno Olimpijadoje dalyvavo keturiasdešimt devynios atletų komandos iš viso pasaulio. Vokiečiai turėjo didžiausią komandą šiose žaidynėse su 348 atletais. (Sovietų Sąjunga nedalyvavo Berlyno ir kitose Olimpijadose iki 1952 metų Helcinke suorganizuotų žaidynių.) Vokietijos sporto laimėjimai pasireiškė ypatingai vaizdžiai. Ji laimėjo vasaros žaidimuose 33 aukso, 26 sidabro ir 30 bronzos medalius, žiemos žaidimose – 3 aukso ir 3 sidabro medalius. Tačiau nors Vokietijos sportininkai pasiekė išties daug, bet juodaodis JAV lengvaatletis Jess’is Owens’as akivaizdžiai pavertė niekais Adolfo Hitlerio skelbtos arijų rasės išskirtinumą bei pranašumą ir laimėjo net keturis aukso medalius! Tai įvyko tiesiog paties fiurerio akyse. Suprantama, jog naciams tai buvo nemažas smūgis. Reikia paminėti, jog Olimpijadoje dalyvavo aštuoniolika juodaodžių atletų iš JAV. Afrikos Amerikiečiai dominavo bėgimo rungtyse. Amerikos žurnalistai sveikino Jesse‘ą Owens‘ą ir kitus juodaodžius, kaip nacių mito apie arijus griovėjus. Tačiau Goebbel‘o spaudos cenzūra neleido vokiečių žurnalistams reikšti savo nuomonės ir atvirai kalbėti apie tai. Buvo neišvengiama socialinės ir rasinės diskrimincijos, juodaodžiai medalininkai rasistinėje Vokietijoje juto, akcentuojamą ironiją jų laimėjimų atžvilgiu.
Įdomu ir tai, jog tų pačių Berlyno Olimpinių žaidynių metu Adolfas Hitleris pirmą kartą žiūrėjo futbolo rungtynes. Tuo metu Vokiečiai žaidė su Norvegija. Propagandos ministras Josephf’as Goebbel’as savo dienoraštyje rašė, kad fiureris buvo sužavėtas tikru nervų karu, šaukiančia minia ir kova, kokios dar nebuvo matęs. Tačiau tuomet Vokietija pralaimėjo 0:2. Po šios kovos, Hitleris daugiau niekada nebebuvo futbolo rungtynėse. Tiktai po Antrojo pasaulinio karo futbolas tapo vokiečių tautos vertybe.
Taigi, apibendrinant galima būtų sakyti, jog naciai pasinaudodami Olimpijadomis, siekė akcentuoti savo idėją apie arijų rasės išskirtinimą ir jiems tai neprastai sekėsi. Tačiau koją pakišo Amerikiečių juodaodžiai, yapatingai Jesse’as Owen’as, kuris savo laimėjimais paneigė arijų rasės išskirtinimą.

III. Žydų sportinės galimybės nacių Vokietijoje.
Kalbant apie nacių požiūrį į sportą ir sportinę kultūrą, svarbu nepamiršti ir žydų. Buvo siekiama atsikratyti jų ir šioje srityje. Greitai, kai Hitleris atėjo į valdžią, buvo siekiame žydus išstumti iš sporto ir pramogų pasaulio. Žydų atletai buvo išvaromi iš Vokiečių sporto klubų, jie pradėjo burtis į žydų asociacijas, tačiau juose žydų sportiniai gabumai nebuvo taip gerai realizuojami, kaip kad Vokiečių gerai finansuotose rinktinėse.
Kalbant apie konkrečius asmenis, galima paminėti Gretel Bergmann. Ji šuolio į aukštį sportininkė, kuri buvo pašalinta iš sporto klubo 1933 metais. Bosininkas Erik’as Seeling’as, todėl, kad žydas, buvo išmestas iš Vokiečių Boksininkų asociacijos 1933 metais balandį. Savo karjerą jis tęsė Amerikoje. Kitas žydas, Daniel‘is Prenn‘as, Vokietijos geriausias teniso žaidėjas, buvo išmestas iš Vokietijos Davido Taurės komandos. 1933 metų birželio mėnesį, Trollman‘ui, Vokietijos vidutinio svorio kategorijos bokso čempionui, buvo uždrausta kovoti taip pat dėl „rasinių priežasčių“.“ Taigi, iš pateiktos informacjos matome, jog net ir aukščiausio lygio sportininkai buvo šalinami iš vokiečių rinktinių.
Situacija buvo panaši, tačiau ne tokia griežta Olimpinių žaidynių metu, kadangi Vokietijai buvo iškelta sąlyga, kad Olimpinėse žaidynėse galės dalyvauti ir žydai. Žiemos Olipijadoje Vokiečiai oficialiai leido Rudž‘iui Ball‘ui, kuris buvo pusiau žydas, likti nacionalinėje ledo ritulio komandoje. Tačiau, kalbant apie vasaros Olimpijadą reikia paminėti tai, kad dvi savaites iki Olimpijados pradžios, Vokietija oficialiai informavo Gretel Bergman, žydų atletę, kuri buvo pasiekusi vokiečių moters rekordą šuolyje į aukštį (rekordą pasiekė 1936 metų birželį), apie tai, jog ji išmetama iš komandos. Kaip laimėjimas Olimpijadoje, taip ir aukso medalis šiuo veiksmu iš jos buvo atimtas. Taigi, suprantama, jog naciai, nors ir buvo pasižadėję žydams leisti dalyvauti Olimpijadose, tačiau savo pažadus laužė.
Nors pažadai ir buvo laužomi, tačiau šokie tokie pokyčiai nacių Vokietijoje buvo pastebimi, Olimpijadų metu gatvėse laikinai buvo panaikintos antižydiškos iškabos, sumažinti militariniai veiksmai. Vasaros Olimpijados metu gatvės, paminklai ir namai, esantys Berlyne, buvo išpuošti šventinėmis vėliavomis. Dauguma turistų negalėjo patikėti tuo, kad nacių rėžimas nors ir laikinai, bet pakeitė antižydiškas iškabas, šventinėmis vėliavomis. Tačiau jie nežinojo, kad policija “išvalė” gatves nuo žydų ir juos uždarė į stovyklą, esančią Berlyno pakraštyje.
Taigi, matome, jog žydų padėtis prieš ir Olimpijadų metu buvo išties nepavydėtina, nors ir buvo reikalaujama Olimpijadų metu žydus toleruoti.

IV. Nacių požiūris į poilsį.

Nacių požiūris į poilsį buvo toks, koks ir turėtų būti totalitarinės diktatūros metu. Jie siekė kontroliuoti visas žmogaus gyvenimo sritis, tame tarpe ir žmogaus poilsį.
Taigi, kaip rašo prof. J. Skiriaus knygoje: “Vokiečių darbo frontas (VDF), vadovaujamas reichleisterio R. Lėjaus, rūpinosi darbininkijos darbo sąlygomis, poilsiu, kolektyvinėmis šventėmis ir pan. Tiems klausimams spręsti buvo sukurta visuomeninė organizacija Jėga per džiaugsmą. (.) Organizacija atsirado 1933 m. lapkričio mėn. pabaigoje, kopijuojant panašią italų fašistinę organizaciją „Dopolovaro“ (poilsis po darbo). Organizcija turėjo rūpintis vokiečio laisvalaikiu. (.) tai buvo gana sudėtingas biurokratinis aparatas, kurį sudarė 7 valdybos: 1) atostogos, kelionės ir turizmas; 2) darbo estetika ir privalumai; 3) fizinė kultūra ir sportas; 4) mokymas ir švietimas; 5) kultūra; 6) tautos papročiai ir tradicijos; 7) jaunimo reikalų valdyba. Šios valdybos turėjo daug atskirų padalinių – skyrių, kurie dar dalijosi į poskyrius.“

Totalitarinės diktatūros sąlygomis reikėjo kontroliuoti kiekvieno individo ne tik darbo laiką, bet ir laisvalaikį.(.) Nacių Vokietijoje veikė kelios dešimtys tūkstančių klubų, kur jų nariai užsiiminėjo viskuo – pradedant futbolu ir šachmatais, baigiant paukščių globa.Tačiau nebuvo leidžiama egzistuoti nė vienai grupei, ar tai būtų visuomenino, ar tai sportinio, ar pasilinksminimo pobūdžio, jeigu ji nebuvo kontoliuojama „Jėga per džiaugsmą“ organizcijos.

„Jėga per džiaugsmą“ organizacija organizavo „Vokiečių darbo fronto“ nariams labai pigias turistines keliones sausuma ir vandeniu. (Vidutiniškai vokietis pramonės įmonėse uždirbdavo 130-140 RM per mėnesį. Jam 14 dienų kelionė maršrutu (.) Berlynas-Šiaurės jūra – 35 RM; kruizas apie Italiją – 155 RM. (.) Ši organizacija platino papigintus bilietus į teatrą, operą ir koncertus. (.) O įmonių saviveiklos koncertai, meno ir šokių vakarai, sporto užsiėmimai, specialūs „Vokiečių darbo fornto“ organizuoti kino filmai buvo nemokami.

Taigi, apibendrinant, galima būtų sakyti, jog organizcijos „Jėga per džiaugsmą“ veikla nacių valdymo laikotarpiu buvo labai didelė. Nors ji ir kontroliavo kiekvieno žmogaus poilsį, tačiau to meto vokietis tikriausiai dėl to neisiskundė, nes, kaip rašoma knygoje, „Europos šalių ir JAV ekonominė bei vidaus politinė padėtis 1918-1939 metais”: “Remiantis oficialiais duomenimis 1934 m. kelionėse ir išvykose dalyvavo 2 mln., 1935 m. – 3 mln., 1936 m. – 6 mln. žmonių. (.) Istorikai nurodo, kad iki karo kas antras vokietis buvo įtrauktas į JPD renginus. Suprantama, kad nacių partija pasinaudojo JPD organizacijos veikla diegiant nacių įdeologiją, organizuojant karinę-sportinę veiklą, (..) tačiau svarbiausia tai, kad plačios vokiečių masės gavo realią galimybę pigiai pailsėti ir susipažinti su savo šalies bei užsienio kultūrinėmis įžymybėmis.“

Išvados:

1. Sportas ir sportinė kultūra nacių Vokietijoje buvo labai svarbūs, kadangi nacių siekis buvo, išauginti tą šviesiaplaukį bestiją, kuris pranoktų visas kitas rases;

2. Naciai pasinaudodami 1936-ųjų metų Olimpijadomis, siekė akcentuoti savo idėją apie arijų rasės išskirtinimą ir jiems tai neprastai sekėsi. Tačiau koją pakišo Amerikiečių juodaodžiai, yapatingai Jesse’as Owen’as, kuris savo laimėjimais paneigė arijų rasės išskirtinimą;

3. Žydų padėtis, sportinių galimybių atveju, prieš ir olimpijadų metu buvo išties nepavydėtinas, nors ir nacių Vokietijai buvo pasakyta, jog Olimpijadų metu, žydai turi būti toleruojami.

4. Organizcijos „Jėga per džiaugsmą“, kurios vienas iš uždavinių buvo organizuoti ir kontroliuoti vokiečių poilsį, veikla nacių valdymo laikotarpiu buvo labai didelė ir reikšminga. Jos dėka, Vokietijos piliečiai, nors ir buvo kontroliuojami, tačiau turėjo galimybę pakeliauti, lankytis kultūriniuose renginiuose ir kt.

Šaltiniai:

1. A. Hitleris. Mano kova//Diena. 1939. Nr. 27. –P.4.

Literatūra:
2. H. Sabine, Thomas L. Tharson. Politinių teorijų istorija. –V. 1995.
3. Ką reikia žinoti apie Vokietiją. –V., 1935.
4. Parkinson D. Kino istorija. –V., 1999.
5. Skirius J. Istoriniai asmenys ir jų epocha (1918-1945). –K., 1997.
6. Skirius J. Europos šalių ir JAV ekonominė bei vidaus politinė padėtis 1918-1939 metais.-V., 2006.
7. http://www.balsas.lt
8. http://www.ushmm.org
9. http://www.olimpiada.penki.lt
10. http://www.ve.lt
11. htth://www.shoah.de
12. http://xxiamzius.lt

Leave a Comment