Metrologija Lietuvos Istoriografijoje

ĮVADAS

“Istorinė metrologija, pagalbinė istorijos disciplina, tirianti matavimo (masės, ilgio, ploto, tūrio) ir piniginių vienetų sistemų raidą. Aiškina istorinių ir regioninių matavimo vienetų kilmę, vertę su metrinės matų sistemos vienetais.”1

Įvairios tautos turėjo savo matų sistemas. Per prekybinius santykius matai pateko is vienų šalių į kitas, ten dažniausiai pasikeisdavo jų pavadinimai ir dydis.

Lietuva is seno yra turėjusi savo matus. Tai rodo dvarų inventoriai, kuriuose randama daug įvairių matų pavadinimų.

1 Lietuviškoji Tarybinė enciklopedija, t.7 (Vilnius, 1981) p. 447

Matai ir saikai Lietuvoje iki šiol nėra nuosekliai ištirti. Viisa apimančio darbo šia tema nėra parašyta.

XX amžiuje parašytų darbų man reikalinga tema nėra daug. 1958 metais išleistos Lietuvių enciklopedijos aštuonioliktame tome randame informacijos apie matus ir saikus naudotus Lietuvoje.1 Čia matai ir saikai yra įvardijami, kaip “vienetai ir priemones ilgiui, svoriui, tūriui, erdvei, laikui ir t.t. matuoti.”2 Šiame leidinyje trumpai aprašomi Baudžiavinėje Lietuvoje naudoti ilgio, svorio ir turio matai.

“Iš svorio matų iš seno (paliudyta nuo XIII a.) dažniausiai vartojamas akmuo.”3 Juo buvo sveriami ir metalai išskyrus geležį, kuri buvo vežama laazdomis. Stambiausias svorio matas buvo lakštas (2000 kg), skirtas stambioms masinėms prekėms – pelenams, druskai, dervai sverti. Biralams matuoti iš senoves svarbus saikas buvo statinė (bačka). “Statinė tarnavo ne tik biralams ir skysčiams seikėti bei laikyti, jų skaičius būdavo pažymimas sėjamų laukų pl

lotas, kol dar žemė nebuvo išmatuota.”4 Lietuvoje statinė nebuvo vienodo dydžio. Buvo žinoma Kauno, o ypač Vilniaus (бочка виленская), kuri XVI amžiuje paprastai talpino “72 gorčius ir dalijama į pustatines (38 gorčiai), ketvirčius (18 gorčių).”5 Reikia paminėti, kad buvo vartojamos ir, silkinės statinės, kuriose nuo XVI amžiaus galo

2 Lietuvių enciklopedija, t.18, (Boston, 1959)
3 Ten pat; p. 487
4 Ten pat; p. 489
5 Ten pat; p. 489
būdavo išvežma linų sėmenys, kanapės, lajus ir kt. Biralų svarbus matas buvo seikėjami “ne tik biralai ir skysčiai, bet ir vaisiai (obuoliai, uogos).”6 Grūdams seikėti nuo XVII amžiaus buvo žinomas pūras. Pūrais dar dažnai buvo matuojami javų plotai.

Iš ploto matų yra minimi valakas ir margas. Kaip jau žinome valakais žemė pradėta matuoti nuo 1557 metų paskelbus Valakų reformą, o iki tol žemė buvo matuojama “per dieną appartu jaucio jungu, duba.”7 Taip pat prie ploto matų priskiriami žmonių ploto matai – tai sėdimas (kiek užimi sėdėdamas, prie savęs kojas prisitraukdamas), guolis (kiek užimi aukštielnikas guledamas), guolio sieksnis (kiek užguli ir dar rankomis į šonus išskieti), kiemas, sodyba.

Ilgio pagrindinis matas sieksnis, jo ilgis – išskiestomis rankomis suimta lazda – nuo nykščio iki kito galo. Toliau ilgis arba atstumas matuojamas žingsniu, metimu, dienos, pusdienio kelione (pėsčio, raito) it t.t.

Iš tūrio matų kaip senesnis išlikęs yra minima malkų ašis, imant ilgio ašį kubu. Gyliui ma

atuoti – duobė. Šienui, šiaudams žinomas glėbys, našta, kupeta, jauja.

Biralams matuoti dar minimi žiupsnelis, sauja, sykelis. Skysčiams gurkšnis, kaušas arba samtis taip pat kibiras ir statinė.

Panašią informaciją randame ir 1966 metais Kraštotyroje išspauzdintame V. Martinkėno straipsnyje “Matai Senovės

6Ten pat; p. 489
7Ten pat; p. 489

Lietuvoje”.8 Tik čia autorius pateikia glaustesnę informaciją, nei Lietuviškojoje enciklopedijoje. Straipsnyje neminimi tokie ploto matai kaip – sėdimas, guolis, kiemas, sodyba, taip pat skysčių – gurkšnis; ilgio – pussieksnis, ranka, alkūnė. Yra ir tam tikrų netikslumų pvz. Lietuviškojoje enciklopedijoje rašoma, kad svorio matą – akmenį sudaro 12,5 kg9, o V.Martinkėno straipsnyje akmenį sudaro 14,619 kg10. Negalime pasakyti dėl koskiriasi šie skaičiai, nes autoriai nenurodo kokis skaičiavimus atliko ir kokiais šaltiniais rėmėsi.

1983 metais Lietuvos istorijos išspauzdintas dar vienas straipsnis pildantis Lietuvos metrologijos istoriografiją. Straipsnis vadinasi “ Žemės ploto mastai: valakas, margas”.12 Straipsnio autorius Leonas Mulevičius nagrineja valaką ir jo sudėtinę dalį margą kaip metrologijos abjektus ir bando paaiškinti šių terminų funkciją.

Pirmiausia L. Mulevičius remdamasis akademiko K.Jablonskio, E.Štamo,S.Gžepskio duomenimis prieina išvadą, kad valakas greičiausiai į Lietuvą “atėjo Kulmo žemės per Mozoviją ir Palenkę, kurioje jotvingių gyventas žemes kolonizavo mozoviečiai ir baltarusiai.”13 Toliau autorius remdamasis J.Ševčik, E.Tarveliu, T.Časkiu aiskina valako ir margo etimologijas.

8 Ten pat; p. 487
9 V.Malinkėnas, “Matai senovės Lietuvoje”, Kraštotyra, 1966. p.127
10Lietuvių enciklopedija, t. 18 (Boston, 1959) p.487
11V. Martinkėnas, “Matai senovės Lietuvoje”, p.128
12L.Mulevičius, “Ž

Žemės ploto matai: valakas, margas”, Lietuvos istorijos metraštis, 1982 p.73
13L.Mulevičius, “Žemės ploto matas: valakas, margas”, p.76

Anot L.Mulevičiaus “kiti matai valako margo padaliniai ir
matavimo priemonės lietuviškai vadinami ne vienodai.”14 Todėl
trumpai pateikia pasiūlimus dėl pavadinimų norminimo. Jo nuomone valakas tinkamiau yra matuoti virve nei šniūrais, virvės padalai siūlo vartoti rykštę, rykštės daliai – uolektį.

Straipsnyje smulkiai nagrinėjamas uolekties dydis, nes norint nustatyti valaką metrinės sistemos matais, pirmiausia reikia žinoti uolekties dydį. Iš viso yra duoti 12 uolekties variantų (1 lentelė)15. Atlikus naujesnius ir išanalizavus ankstesnių autorių skaičiavimus, nustatyta, kad “lietuviška uolektis XVI – XIX amžiais, o gal ir anksčiau, buvo 64,967886. cm pagal ją apskaičiuotas valako, margo ir padalinių dydis”16 (2 lentelė)17. Tačiau su L.Mulevičiaus apskaičiuotu uolekties dydžiu (64,967886. cm) nelabai sutinka E. Gudavičius.17 Jam priimtinesnis uolekties dydis yra 62,6 – 63,6 cm, o šie dydžiai tarp dvylikos L.Mulevičiaus pateiktų uolekties variantų yra kraštutiniųjų variantų viduryje. Dar kitokį Lietuviškos uolekties variantą pateikia V.Martinkėnas (66,71 cm), tačiaujis neaiškina kaip tai apskaičiavo.18 Manau, apskritai tokia įvairove nereikia stebėtis, žinant kaip tiksliai ankstesniais amžiais buvo galima išmatuoti.

Svarbi medžiaga papildanti ne tik Latvijos, bet ir viso
Pabaltijo istorinės metrologijos tyrinėjimus yra J.Zemzalio knyga

14L.Mulevičius, “Žemės ploto matai: valakas, margas”, p.76
15L.Mulevičius, “Žemės ploto matai: valakas, margas”, p.86
16L.Mulevičius, “Žemės ploto matai: valakas, margas”, p.87
17E.Gudavičius, Miestų atsiradimas Lietuvoje, (Vilnius, 1991) p.82
18V.Martinkėnas, “Matai senovės Li

ietuvoje”

“Mers un Svars Latvija XIII – XIX G.S.”19 Knygą sudaro trys dalys. Pirmojoje – didžiausioje – nagrinėjami Rygos matai, kurie buvo paplitę ne tik Latvijoje, bet ir Šiaurės Lietuvoje bei pietų Estijoje. Antrojoje rašoma apie Kuršo, o trečiojoje – apie Latgalos matus. Visų dalių struktūra vienoda: ilgio, žemės ploto, tūrio matai, svorio, vienetinių prekių skaičiai. Kiekvienas skyrius pradedamas liaudies matų apžvalga. Nagrinėjami ilgio matai, kuriuos naudojo pirkliai, statybininkai, amatininkai, žemėtvarkinikai, taip pat atstumo, arba kelio matai. Skyriuje apie žemės ploto matus rašoma apie žagrę – žemės plotą, matuojamą apmokestinamų arimų įrankių – žagrių skaičiumi, apie žemės plotą nustatoma pagal sėjamų grudų kiekį, matuojamą statinėmis ir pūrais, pagal prišienauto šieno vežimo skaičių, taip pat apie geometrinius matus: valakus, rykštes ir kt. Gausūs tūrio matai. Čia ne tik grūdų ir skaičių saikai, bet ir malkų, šieno ir kt. Kūbiniai matai. Apibūdinamos statinės, skirtos seikėti, laikyti ir transportuoti grūdams, druskai, silkėms, mėsai, taukams, sūriams, sviestui, obuoliams, medui, alui, dektinei.

Atskirą poskyrį sudaro druskos saikai ir svoriai.20 Pirmojoje dalyje taip pat nagrinėjami Rygos monetų ir brangiųjų metalų, medicinos, arba vaistų svoriai.21

Ryga buvo svarbus viduramžių prekybos kartu ir tranzitines prekybos centras.

19J.Zemzalis, Mers un svars Latvija 13-19 G.S. (Riga, 1981)
20J.Zemzalis, Mers un svars Latvija, p.163
21J.Zemzalis, Mers un svars Latvija 13 – 19 G.S, p.162

Beje, Latvijoje, kai Latvijos žemės priklausė Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei, o vėliau Lenkijos Lietuvos valstybei daugiau plito tik lietuviški žemės ploto matai. Kiti priešingai: Rygos ir kitų miestų pirklių matai daugiau plito Lietuvoje.

Knygos autorius taip pat bando nustatyti matų realius dydžius pagal metrinę sistemą. Tai neišvengia klaidų. Autorius netaisiklingai apskaičiuoja lietuvišką uolektį. Nenurodydamas šaltinio, jis tvirtina, kad 1775 metais Upytės apskrityje matuojant žemę, naudota 7 lietuviškų, arba 8 Rygos, uolekčių rykštė. Kadangi Rygos uolektis turėjusi 53,75 cm, tai lietuvišką uolektį mano buvus 61,45 cm (53,75 * 8 = 430,0 : 7).22 Toks atvejis, kai 7 lietuviskos uolektys prilyginamos 8 Rygos uolektims, minimas 1755 metų Upytės pavieto dokumente, kuriame aiskinama, kokiomis rykštėmis matuoti margą, kurį reikėjo suarti per dieną.23

Knygoje yra įdomi žinutė apie tai, kad Rygos istorijos ir laivybos muziejuje saugomi Lietuviškos uolekties trys pavyzdžiai: 63,3; 63,0 ir 62,6 cm. Viena iš jų datuota 1694m.24

Knygos autorius kai kuriuos lietuviškus žodžius rašo etaisiklingai: plaštakas (=plaštaka)25, biržis (=biržė)26, valaka (=valakas)27, centnaras (=centneris)28.

22J.Zemzalis, Mers un svars Latvija 13-19 G.S. (Riga, 1981), p.205
23K.Jablonskis, Lietuviški žodžiai senosios Lietuvos rašinių kalboje, (Kaunas,1941), p.279
24J.Zemzalis, Mers un svars Latvija 13-19 G.S., p.205
25J.Zemzalis, Mers un svars Latvija 13-19 G.S., p.27
26J.Zemzalis, Mers un svars Latvija 13-19 G.S., p.35
27J.Zemzalis, Mers un svars Latvija 13-19 G.S., p.233
28J.Zemzalis, Mers un svars Latvija 13-19 G.S., p.237

Ši knyga, kaip jau minėjau, yra svarbi ne tik Latvijos, bet ir Lietuvos metrologijai.

Įdomios informacijos papildančios mano kursinio temą randame “Lietuvos miestų istorijos šaltiniuose tomas I”.29 Čia matų sistema yra susijusi su heraldikos panaudojimo sritimi. “Lietuvos miestų istorijos šaltinių” sudarytojai Z. Kiaupa ir E.Rimša norėdami atsakyti į jiems rūpimus klausimus, kam reikėjo matus ženklinti, kokie ženklai buvo vartojami ir t.t. remiasi J.Radvilos 1652 metų balandžio 28 dienos Kėdainių miesto matų išplėstiniu aprašymu. Tai unikalus šaltinis matų istorijai tyrinėti. Tikiuosi, ateityje toliau plėtodama savo kursinio temą susidursiu su šiuo šaltiniu.

Pirmiausia čia aptariami biralų saikai. Svarbu tai, kad visi jie – statinės, pusstatinės arba pusinės, ketvirtinės ir aštuntinės turėjo buti pagaminti iš sauso ąžuolo, apkaustyti metaliniais lankais ir pažymėti “miesto herbu”30. Butinai reikia atkreipti dėmesį į tai, kad “alui pilstyti gorčius, pusgorčius ir kvortas turėjo gaminti tik vienas, magistrato paskirtas, kubilius iš medžio. Vyno gorčius ir kvortas taip pat privalejo gaminti tik vienas liejikas”.31 Tas, kuris išdrįsiąs statines, gorčius, kvortas, svarus, uolektis, “patvirtintus miesto arba burmistro herbu arba ženklu,”32 apipjaustyti, mažinti, falsifikuoti, ar “ženklų sugalvojęs”33, prie

29L.Kiaupa, E.Rimša, Lietuvos miestų istorijos šaltiniai, (Vilnius,1992)
30L.Kiaupa, E.Rimša, Lietuvos miestų istorijos šaltiniai, (Vilnius,1992), p.164
31Ten pat; p.165
32Ten pat; p.165
33Ten pat; p.165

netikrų matų pridėti, tas neteksiąs garbės ir visų prekių.

Reikia paminėti, kad gorčiai, kvortos, uolektys, svarai it t.t. nuolatos buvo saugojami rotušėje kaip etalonai, kad dingus kitiems matams, pagal juos būtų galima naujus pagaminti, taip pat su etaloniniais kitus sulyginti.

Ši medžiaga yra glausta, tačiau reikšminga. Matai pažymėti miesto herbu bei burmistro ženklu reiškė, jog jie atitinka miesto etaloną. Taigi miesto herbas buvo savotiskas matų tikrumo garantas.

Naujausia literatūra išleista metrologijos tema yra Jurkausko 1992 metais išleista knygelė “Matų istorija ir metrologijos pagrindai”.34

Knygelės tikslas parodyti, kaip atsirado vieni ar kiti matai, kaip vystėsi ir tobulėjo matavimo technika, kokius uždavinius sprendžia metrologai siandien ir ko galima tikėtis ateityje. Kadangi leidinys skirtas labai plačiam skaitytojų ratui, stengtasi viską išdėstyti populiariai, nes metrologija tokia mokslo sritis, kuri reikalinga visiems, nesvarbu, kokio išsilavinimo ar amžiaus žmogus.

Pirmiausia autorius pradeda nuo matavimų priešistorės. Aprašo, kokius matavimus atliko pirmųjų civilizacijų gyventojai. “Kai kurios žinios apie fenomenalius matavimus, atliktus prieš istoriniais laikais, stebina šiuolaikinį žmogų”.35

Toliau kalbama apie konkrečius t.y. laiko, ilgio ir svorio

34A.Jurkauskas, Matų istorija ir metrologijos pagrindai: Metodinė priemonė, (KTU,1992)
35A.Jurkauskas, Matų istorija ir metrologijos pagrindai, p.48
matavimus. Knygelės autorius labai mažai vietos skiria senovės
Lietuvoje naudotiems matams. Jis tik pateikia ilgio ir ploto matų lentelę. Ši knygelė kaip jau minėjau yra skirta plačiam skaitytojų ratui, tačiau man kaip istorikei reikalinga tema ji teikia per mažai informacijos.

Apžvelgdami Lietuvos metrologijos istoriografinę medžiagą negalime palikti nuošalyje ir E.Meilaus knygelės “Žemaitijos Kunigaikštystės miesteliai XVII amžiaus antroje pusėje – XVIII amžiuje”.36 Šis leidinys nėra skirtas būtent metrologijos istoriografijai, tačiau ja papildo.

Ir galiausiai savo darbui atlikti naudojausi K.Jablonskio sudarytais XVI amžiaus inventoriais, K.Jablonskio ir M.Jučo sudarytais XVII amžiaus inventoriais, K.Jablonskio “Lietuviški žodžiai senosios Lietuvos raštinių kalboje”, Lietuvos TSR istorijos šaltiniais Tomu I, Акты издаваемые Том XXV, Акты издаваемые Том XIV, литовской метрикой.

Svarbu paminėti, kad didelė dalis šaltinių parašyti lenkų ir rusų kalbomis. Rusų kalba parašyti šaltiniai lengvai skaitomi, tačiau turi ypatingų rašybos bruožu, t.y. raidės ъ dominavimas.

Mano paminėti šaltiniai rodo, kad eilė matų ir saikų pavadinimų yra atsiradę iš baudžiavinių prievolių dvarui.37 Kai buvo mokamos duoklės, atliekamos dėklos, atiduodamos valsčiuose duoklės valdovo ar jo vietininko viešėjimams ir sustojimams, valdovo stacijoms ar posėdžiams ir t.t. Valstiečiai

36E.Meilus, Žemaitijos Kunigaikštystės miesteliai XVIIa. II pusė – XVIIIa., (Vilnius,1997)
37Lietuvos TSR ISTORIJOS ŠALTINIAI (Vilnius,1955), p.97
ne visada sutikdavo su jiems pridėtais mokesčiais, jie kovodavo
prieš feodalinę priespauda apie tai taip pat rašo šaltiniai.38 Kitas svarbus dalykas minimas šaltiniuose – tai atskirų sričių matai ir saikai: Platelių, Vilniaus, Šiaulių. (miara Plotelska, miara Vilenskaja, miara Savleskaja.).

38Lietuvos TSR šaltiniai p.97

IŠVADOS

ŠALTINIAI

1. Jablonskis K., Lietuviški žodžiai Senosios Lietuvos raštinių kalboje, (Kaunas, 1941)
2. Jablonskis K., XVI amžiaus Lietuvos inventoriai, t.1 (Kaunas, 1934)
3. Jablonskis K., Jučas M., XVII amžiaus Lietuvos inventoriai, (Vilnius, 1962)
4. Lietuvos TSR istorijos šaltiniai, t.1, (Vilnius, 1955)
5. Акты издаваемые Виленскою коммисею для разбора древнихъ актовъ Том ХХV
6. Акты издаваемые Виленскою Археографическою коммисию Том ХIV
7. Литовская метрика Русская историческая библиотека Том первый Петербургъ 1903

NAUDOTA LITERATŪRA

1. Gudavičius E., Miestų atsiradimas Lietuvoje, (Vilnius,1991).
2. Jučas M., Baudžiavos irimas Lietuvoje, (Vilnius,1972).
3. Jurkauskas A., Matų istorijos ir metrologijos pagrindai: Metodinė priemonė, (KTU, 1992).
4. Kiaupa L., Rimša E., Lietuvos miestų istorijos šaltiniai, (Vilnius, ).
5. Lietuvių enciklopedija, t.18 (Boston, 1959).
6. Lietuviskoji tarybinė enciklopedija, t.7 (Vilnius, 1981).
7. Martinkėnas V., “Matai senovės Lietuvoje”, Kraštotyra, 1966, p.127.
8. Meilus E., Žemaitijos Kunigaikštystės miesteliai XVIIa. II pusė – XVIIIa., (Vilnius, 1997).
9. Mulevičius L., “Žemės ploto matai: valakas, margas”, Lietuvos istorijos metraštis, 1982, p.73.
10. Zemzalis J., Mĕrs un svars Latvija 13 – 19 G.S, (Ryga, 1981).

PRIEDAI

Variantas Kur saugomas uolekties pavyzdys arba kas ir pagal koki šaltinį apskaičiavo uolekties ilgį Ilgis (cm) Skirtumas tarp variantų (cm)
123456789101112 K. Suchanevičius, pagal Čackio Krokuvos uolektįRygos istorijos ir laivybos muziejaus eksponatasTaip patTaip patMulevičius, pagal 1765m. eksplikacijąMulevičius, pagal J. NaronskįMulevičius, pagal 1781m. eksplikacijąČackio duomenimisMulevičius, pagal K. Semenavičių, J. NaronskįPagal 1754m. įstatymąE.Štamas, pagal 1774m. Krokuvos uolektįE. Štamas, pagal J.Naronskį 60,4362,663,063,363,663,6864,264,9665,1965,4365,5065,54 2,170,40,30,30,280,320,760,230,240,070,04

LIETUVIŠKOS UOLEKTIES VARIANTAI

VALAKO STRUKTŪRA

VALAKAS MARGAS VIRVĖ2 RYKŠTĖ2 UOLEKTIS2 RYKŠTĖ2
VALAKAS 1 30 90 9000 506 250 900 000
MARGAS 1 3 300 16 875 30 000
VIRVĖ2 1 100 5 625 10 000
RYKŠTĖ2 1 56,25 100
UOLEKTIS2 1 1,777778

MATAI VALAKAS MARGAS VIRVĖ2 RYKŠTĖ2 UOLEKTIS2 RYKŠTELĖ
LIETUVIŠKI M2, ARBA 313679,3648521ha 36a79,36485 m2 7122,64549571a 22,645495m2 237,4215172a 37,421517m2 23,742151 0,422082 2,374215
NAUJIEJI LENKIŠKI M2, ARBA 167961,616ha 79a61,6m2 5598,755a 98,7m2 1866,2418a 66,24m2 18,6624 0,331776 0,186624

ŽEMĖS PLOTO MATAI

Leave a Comment