Mažoji Lietuva
Nuo Šešupės žemupio i pietvakarius driekiasi Mažosios Lietuvos žemė. Ankstyviausias šaltinis, minintis Mažosios Lietuvos vardą – Simono Grunau ”Prūsijos kronika” parašytas(1510-1530m.).Mažoji Lietuva buvo dar vadinama Prūsų Lietuva.Mažiosios Lietuvos lietuviai save vadino lietuvninkaisuvio vardas atsirado vėliau.Mažąją Lietuvą sudarė lietuvių žemes-Skaluva ir Nadruva. Vienas iš svarbesniu įvykių tai 1260m. liepos 13d. Durpės kautynės lietuvių kariuomenė sutriuškino Livonijos ordiną,prūsai ir pavergtieji vakarines dalies lietuviai pradėjo rengti sukilimą.Jis prasidėjo 1260m.rugsėjo 20 dieną pagrindinis sukilėlių vadovas buvo Herkus Mantas.Kova netruko ilgai sukilėliai pavargo ir nesulaukė pagalbos iš Lietuvos dėlto 1283m. juos galutinai palaužė kryžiuočių ordinas.Pačius narsiausius vyrus išžudė,moteris ir vaikus išvedė vergijon, kai kurie pasitraukė i D.Lietuvą. Apie 1289m.įsitvirtinę kairiajame Nemino krante kryžiuočiai ėmė pulti jauną LDK.Lietuvos kunigaikščiai narsiai priešinosi kryžiuočių agresijos, lietuviai ir bandė puldinėti Ordino žemes, tačiau Ordinas saugesnis jautėsi tik prūsų žemėse,nes kartais pavykdovo LDK užgrobti priešų žemes.Iki pat Žalgirio mūšio 1410m. vyko žutbūtine kova ir tik po Melno taikos, padalijusias lietuvių žems i dvi dalis, Mažojoje Lietuvoje atsirado Ordino dvarų, ir ėmė kurtis miestai.Nors LDK turėjo galimybę atgauti M.Lietuvą tuo šansu nepasinaudojo.Norėdamas išgelbėti savo valstybę ordinas, ėmė kariauti su Lenkija.Lenkėjančioje D.Lietuvoje lietuvių kalba viešai beveik nebuvo vartojama, o M.Lietuvoje ji dar ilgai buvo išliko teismuose, valdžia leido istatymus vokiečių, tiek lietuviu kalbomis. Iki 1873m. M.Lietuvoje lietuvių vaikai buvo mokomi lietuvių kalbos .Veikė nemažai lietuviškųjų mokyklų.Beveik visose krašto parapijose vyko lietuviškos pamaldos.Tačiau nuo 1638m. buvo pradėtos laikyti vokiškos pamaldos , bet tik vienur kitur.
Lietuvių kultūros centras buvo ilgai buvo Karaliaučius, o vėliau-Tilžė.M.Lietuvoje pasorodė pirmoji lietuviška knyga-M.Mažvydo ”Katekizmas”,poto pirmoji lietuviška gramatika-D.Kleino.M.Lietuvos raštai yra vertingi dėl kalbos grynumo. Pirmą kartą M.Lietuva buvo stripriai vokietinama po baisaus 1709-1710m.maro, kai mirė maždaug 53% gyventojų.Po maro valdžia atkėlė 23000 vokiečių kolonistų.Kad nesulietuvetų, kolonistams buvo uždrausta mokytis lietuvių kalbos.Lietuvių valstiečių žemės buvo mažinamos nuolat M. Lietuvoje.O.Bismarchui tapus kancleriu,kalbą imta guiti is teismų, valdžios istaigų,bažnyčių,net mokyklų.Lietuviai su tuo niekaip nenorejo taikytis.Jie rašė prašsymus, bet nieko nepavyko.1865m. padėtis iš vis pablogėjo kia uždraudė lietuviškąją spaudą.Pradėta spausdinti M.Lietuvoje,ypač didelę reikšmę turėjo laikraštis ”Aušra”, jie kėlė lietuvių kalbą iš užmaršties.Daugelis M.Lietuvos lietuvių inteligentų buvo gana abejingi savo liaudies vokietinimui.1885m.atsirado inteligentų ikūrė ”Birutės” draugiją , kuri būrė lietuvius kultūriniam darbui.Deja prasiėjusį M.Lietuvos tautiniam tagimimui pamaišė Pirmasis Pasaulinis karas.1914m. įsiveržė SSRS kariuomenę ir užėmė M.Lietuvą iki Labguvos.Nepasitraukusius piliečius ėmė tremti. 1918m.Tilžėje buvo įkurtas pirmasis M.Lietuvos lietuvių politinis organas,vadovas M.Jankus.Taryba paskelbė deklaraciją, kad nori atsijumgti nuo Vokietijos ir prisijumgti prie D.Lietuvos.Ji buvo įteikta Vokietijos kancleriui, bet į ją nebuvo atsižvelgta. Atėję hitlerininkai ėmėsi prievartos prieš lietuvninkus.Buvo sumūšti spaudos atstovai ir išniekinti muziejai. Paskutiniai M.Lietuvos lietuvybės šaltiniai buvo E.Jagomasto ” Naujas tilžės keleivis”.1946m.balandžio 7d. visas Karaliaučiaus kraštas buvo perduotas RTFSR ir pavadintas Kaliningrado sritimi. Dabar Mažosios Lieuvos žemės turi trys šeimininkus.lenkija valdo Ungurus,Geldapės ir Žydkiemio apilinkęs.Klaipėdos kraštas priklauso Lietuvai.Didžiausia dalis priklauso RTFSR Kaliningrado sričiai ir labiausiai nutolusi nuo lietuvių kultūros.