Turinys
- 1562. M. rugsėjo 13 d. karo stovykloje prie Vitebsko LDK bajorai surašė aktą, reikalaujantį unijos, ir įteikė jį Žygimantui Augustui. Akte bajorai prašė sušaukti bendrą seimą unijos klausimui spręsti. Bajorai pareiškė, kad jie nori seimuose kartu su lenkų šlėkta spręsti valstybinius reikalus, bendrai rinkti valdovą, naudotis vienodomis teisėmis ir laisvėmis, bendrai gintis nuo priešų. Skirtingai negu bajorai, Lietuvos didikai nenorėjo tokios glaudžios unijos: jie siekė sudaryti tokią sąjungą, kuri užtikrintų Lietuvai karinę Lenkijos paramą, bet paliktų Lietuvai savarankiškumą. Lenkų ponai LDK norėjo prisijungti provincijos teisėmis. Pats Žygimantas Augustas buvo glaudžios abiejų valstybių unijos šalininkas
- 1569. M. sausio 10 d. Liubline vėl buvo sušauktas bendras LDK ir Lenkijos atstovų seimas. Atvykę į Liublino seimą, Lietuvos bajorai susėdo atskiroje salėje ir pasiruošė pateikti savo siūlymus dėl unijos
- 1569. M. birželio 6 d. Lietuvos delegacija grįžo į Liubliną. Dabar delegacijai vadovavo J. Chodkevičius, labiau linkęs sudaryti uniją. Mikalojus Radvila Rudasis atsisakė dalyvauti derybose. Vis dėlto LDK atstovai ir toliau kėlė savo reikalavimus
- 1. LDK ir Lenkija susijungia į federacinę Lenkijos ir Lietuvos valstybę – Respubliką – ir sudaro bendrą valstybę su vienu valdovu, vienu įstatymų leidžiamuoju organu – Seimu Varšuvoje ir bendra užsienio politika
- 2. Karalių ir Lietuvos didįjį kunigaikštį renka bendras Lietuvos ir Lenkijos bajorų seimas Lenkijoje, karalius vainikuojamas Krokuvoje. Tuo panaikinami atskiri rinkimai ir vainikavimo Vilniuje ceremonija
- 3. Visi LDK tarybos nariai ir pareigūnai privalo prisiekti Lenkijos karaliui ir Karalystei
- 4. Lenkijos šlėktos turi teisę turėti dvarų Lietuvoje, o Lietuvos bajorai – Lenkijoje. Tuo panaikinamai atitinkami Lietuvos Statuto straipsniai
- 5. Respublikoje cirkuliuoja vienodo svorio monetos
- 6. Tarnybos ir titulai su žemėvalda paliekami tiems, kas juos turi, o egzekucija nevykdoma
- 7. Visi Lietuvos teismų dokumentai, visi iš Karalystės kanceliarijos jiems siunčiami raštai turi būti „ne kitaip, kaip rusiškai surašyti“