Lito istorija

Litas: tradicijos ir dabartisNuo Lietuvos valstybės atkūrimo 1918 m. vasario 16 d. iki pat antrosios 1922 m. pusės Lietuvos teritorijoje liko cirkuliuoti dar Pirmojo pasaulinio karo metais vokiečių okupuotuose rytiniuose kraštuose įkurtos specialios kredito įstaigos – Rytų skolinamosios kasos (Darlehnskasse Ost) – išleisti popieriniai pinigai ostmarkės.

Nors nacionalinės valiutos įvedimo klausimas buvo svarstytas 1919 m., Steigiamasis Seimas tik 1922 m. rugpjūčio 9 d. priėmė Piniginio vieneto įstatymą, paskelbusį auksu pagrįstos valiutos – lito – įvedimą. 1922 m. rugpjūčio 11 d. Seime buvo priimtas Lietuvos banko įstatymas, todėl naujos valiutos įvedimas buvo patikėtas Lietuvos bankui. 1922 m. rugpjūčio 29 d. pasirašyta sutartis dėl litų gamybos su A. Hasės (A. Haase) spaustuve Prahoje. Parodoje eksponuoti šios spaustuvės 1922 m. lapkričio 16 d. laidos litų gamybos bandomieji vienpusiai ir dvipusiai atspaudai, banknotų tinklelio pavyzdžiai. Prieš pasirodant nuolatiniams banknotams, spausdintiems A. Hasės spaustuvėje, buvo skubiai (per 3 savaites) atspausdinti laikinieji pinigai. Jie pagaminti Berlyno Oto Elsnerio (Otto Elsner) spaustuvėje ir pažymėti 1922 m. rugsėjo mėn. 10 d. data. Eksponuoti 6 nominalų laikinieji banknotai: 1, 5, 20, 50 centų ir 1, 5 litai. Jie apyvartoje pasirodė 1922 m. spalio 2 d., o 1922 m. lapkričio mėn.-1923 m. kovo mėn. apyvartoje pasirodė ir nuolatiniai centų bei litų banknotai. Lietuvos banko muziejaus surengtoje parodoje „Litas: tradicijos ir dabartis“ eksponuoti visų nominalų 1922 m. lapkričio mėn. 16 d. data pažymėti banknotai, jų autoriaus – dailininko A. Varno 1, 2, 5 centų banknotų projektai. Parodoje pristatyti 1925-1926 m. į apyvartą išleisti 500 ir 1000 litų banknotai, kuriuos spausdino Anglijos firma „Bradbury, Wilkinson & Co. Ltd“, taip pat dailininko V. Jomanto sukurti šių nominalų banknotų projektai.

1924 m. birželio 20 d. Seimas priėmė Monetų įstatymą. Šis įstatymas suteikė Valstybės iždui išimtinę teisę kaldinti ir leisti į apyvartą metalinius pinigus. Monetos buvo kaldinamos Anglijos karališkuosiuose monetų rūmuose „Royal Mint“ ir Anglijos firmoje „King’s Norton Metal Works“. Parodoje eksponuota bronzinių monetų kaldinimo sutartis su šia firma. 1925 m. apyvartoje pasirodė monetos. 1936-1938 m. laidos monetos buvo nukaldintos Kaune. Monetų autorius – skulptorius J. Zikaras.

Vėlesnių laidų litų banknotai (dailininkai A. Žmuidzinavičius ir A. Galdikas) buvo spausdinami toje pačioje Anglijos firmoje „Bradbury, Wilkinson & Co. Ltd“. 1938 m. vasario 16 d. laidos 10 litų banknotai su A. Smetonos portretu ir Nepriklausomybės Aktu averse bei Lietuvos Taryba reverse į apyvartą nebuvo išleisti.

Po Lietuvos aneksijos 1940 m. birželio 15 d. Lietuvos bankas buvo paverstas TSRS valstybinio banko Lietuvos respublikine kontora, ir nuo 1941 m. kovo 25 d. litų apyvarta buvo uždrausta. Iš parodoje eksponuotų dokumentų matyti, kad TSRS valstybinio banko pirmininko 1941 m. vasario 18 d. įsakymu buvo sudaryta lietuviškų litų sunaikinimo komisija, kuri 1941 m. balandžio 1-30 d. buvusio Lietuvos banko centrinio šildymo krosnyse sunaikino visus saugyklose laikytus litų banknotus.Dar iki Nepriklausomybės atkūrimo, 1989 m. gegužės 18 d., LTSR Aukščiausioji Taryba priėmė įstatymą „Dėl Lietuvos TSR ekonominio savarankiškumo pagrindų“, kuriame numatyta ir sava pinigų bei kredito sistema. 1989 m. gruodžio 14 d. paskelbtas litų ir centų projektų rengimo konkursas. Litams spausdinti buvo pasirinkta Prancūzijos kompanija „Francois Charles Oberthur“. Pirmą kartą eksponuoti 1990 m. minėtai kompanijai pateikti Lietuvos dailininkų R. Miknevičiaus, L. Pociaus, G. Jonaičio, A. Mandeikos, R. Bartkaus, J. Tolvaišio, R. Valantino sukurti litų banknotų projektai su grafiniais elementais. Deja, sutartis su šia kompanija buvo nutraukta. 1990 m. kovo 1 d. įsteigus Lietuvos banką ir kovo 11 d. atkūrus Nepriklausomybę, pradėta aktyviau rengtis įvesti savus pinigus. Vyriausybės komisijos posėdyje buvo nutarta litus spausdinti JAV firmoje „US Banknote Corporation“. 1991 m. spalio mėn. į Lietuvą atgabentos pirmos išspausdintų litų siuntos.

Esant sudėtingai ekonominei situacijai, Lietuvos bankas, siekdamas apginti Lietuvos prekių rinką nuo nuvertėjančių rublių srauto, 1991 m. vasarą išleido į apyvartą bendruosius talonus, kurie buvo naudojami kartu su rubliais įsigyjant didelės paklausos pramonines prekes. Eksponuoti ir pirmi bandomieji bendrųjų talonų (obligacijų) atspaudai, pagaminti Kauno „Spindulio“ spaustuvėje. 1992 m. gegužės 1 d. į apyvartą išleidžiami rublių piniginių ženklų pakaitalai – talonai, kurie jau cirkuliavo kartu su rubliais. Vienas rublis buvo prilygintas vienam talonui. 1992 m. rugsėjo 16 d. Lito komitetas nutarė 1992 m. spalio 1 d. Lietuvos Respublikoje įvesti laikinuosius pinigus talonus, o rublius išimti iš apyvartos. Teisėta mokėjimo priemone Lietuvoje tapo talonas – nacionalinis piniginis vienetas. Greta 1992 m. 1, 10, 50, 100, 200, 500 talonų į apyvartą buvo išleisti ir 1991 m. laidos bendrieji talonai. Jų projektus sukūrė dailininkai G. Jonaitis, R. Miknevičius, J. Tolvaišis, R. Valantinas. Eksponuoti 1991-1993 m. laidų visų nominalų talonai, jų spausdinimo klišės, E. Žukausko ir R. Visokavičiaus parašais spausdinimui patvirtinti talonų atspaudai. Pagal eksponuotą patvirtintą 5 talonų atspaudą banknotai nebuvo išleisti.

1993 m. birželio 14 d. Lito komiteto nutarimu birželio 25 d. į apyvartą išleidžiami litai ir centai. Daugiau kaip po 50 metų pertraukos litas vėl sugrįžo. Parodoje eksponuoti visų nominalų litų banknotų pavyzdžiai, spausdinti JAV firmoje „US Banknote Corporation“, Anglijos firmoje „Thomas De La Rue and Company Limited“ ir Vokietijos kompanijoje „Giesecke & Devrient“, pažymėti 1991, 1993, 1994, 1997 m. datomis, Anglijos firmos dovana Lietuvos bankui – tarpukario Lietuvos 5, 20, 100, 1000 litų ir 1993-1994 m. laidos 1, 2, 5 litų atspaudai.

Daug vietos ekspozicijoje skirta Lietuvos monetų kalyklai, pradėjusiai savo veiklą 1992 m. Po Nepriklausomybės atkūrimo pirmosios lietuviškos apyvartinės monetos (10, 20, 50 ct ir 1, 2, 5 Lt) buvo nukaldintos Anglijos Birmingemo kalykloje. 1992 m. rugsėjo 30 d. Lietuvos monetų kalykla pradėjo kalti apyvartines 1, 2, 5 centų monetas. Parodoje eksponuoti Lietuvos Respublikos finansų ministro A. Misevičiaus parašu patvirtinti šių monetų gipsiniai modeliai, sukurti dailininko P. Garškos, ir monetų konkursiniai modeliai, sukurti dailininkų R. Eidėjaus, R. J. Belevičiaus, A. Žukausko.

Pirmoji proginė Lietuvos monetų kalyklos 10 Lt moneta išleista 1993 m. liepos mėn. ir skirta Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydžio per Atlantą 60-osioms metinėms (autorius – P. Garška). Eksponuoti šios monetos gipsiniai, guminiai, epoksidiniai modeliai, darbiniai puansonai. Parodoje eksponuojamas pirmosios 50 Lt sidabrinės monetos „1994 m. žiemos olimpinės žaidynės Lilehameryje“ gipsinis modelis (autorius – P. Gintalas). Moneta nebuvo išleista. Pristatytos ir visos vėliau išleistos proginės ir apyvartinės monetos, jų gipsiniai modeliai, tarp jų – 1997 m. proginės vario ir nikelio bei aukso monetos, skirtos Lietuvos banko ir Lito 75-ečiui (autorius – R. Eidėjus).Baltų genčių prekybiniai ryšiai I-XIII a. ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pinigai XIV-XVIII a.Čia trumpai parodomas laikotarpis iki pirmųjų lietuviškų monetų atsiradimo: eksponuojama gintaro žaliava, kuri pirmaisiais mūsų eros amžiais buvo pagrindinė ir svarbiausia baltų genčių prekė prekiaujant su kitais kraštais, eksponuojami Romos imperijos pinigai, kurie randami Lietuvos teritorijoje archeologinių kasinėjimų metu tiriant kapinynus, piliakalnius, ankstyvąsias gyvenvietes.

Čia eksponuojami XII-XIV a. sidabro lydiniai, lietuviški pinigai nuo pirmųjų kaldintų monetų pasirodymo XIV a. pabaigoje iki XVIII a. Ekspozicijoje matome trijų rūšių pirmąsias lietuviškas monetas su Gediminaičių stulpais ir ietigaliu, dvigubu kryžiumi skyde ir Vyčiu, Gediminaičių stulpais ir Vyčiu. Kartu eksponuojami to meto aplinkinių kraštų pinigai: Kryžiuočių ordino brakteatai, Livonijos ordino šilingai ir ferdingai, Prahos grašiai ir kt.

Plačiai pristatomos Lietuvos didžiųjų kunigaikščių Aleksandro (1492-1506), Žygimanto Senojo (1506-1544/1548), Žygimanto Augusto (1544/1548-1572), Stepono Batoro (1576-1586), Zigmanto Vazos (1587-1632), Jono Kazimiero (1648-1668) valdymo metais kaldintos lietuviškos monetos: sidabriniai pusdenariai, denarai, dvidenariai, pusgrašiai, grašiai, pusantrokai, dvigrašiai, trigrašiai, ketvirtokai, šeštokai, ortai, taip pat biloniniai ir variniai šilingai, auksinės monetos.

Bankininkystės raida Lietuvoje. Lietuvos banko istorijaŠiose nuotraukose rodomi autentiški Lietuvos banko, pradėjusio savo veiklą 1922 m., ir komercinių bankų eksponatai: baldai, iškabos, dokumentai, leidiniai, skaičiavimo technika ir kiti daiktai. Eksponuojamos pirmojo Lietuvos banko valdytojo profesoriaus V. Jurgučio (1885-1966), vėlesnių valdytojų, Lietuvos banko valdybos ir tarybos narių, skyrių direktorių fotografijos. Lankytojai gali susipažinti su Lietuvos banko pastatų istorija.

Ekspozicija supažindina su Lietuvos pinigų istorija po Lietuvos valstybės atkūrimo 1918 m. Čia eksponuojami iki lito įvedimo 1922 m. Lietuvoje mokėjimams naudoti Vokietijos, Rusijos, Lenkijos, kitų kraštų, įvairių karinių junginių piniginiai ženklai, visos tarpukario Lietuvoje išleistos litų ir centų laidos, neišleisti į apyvartą lietuviškų banknotų ir monetų pavyzdžiai.

Čia galite pamatyti nacionalinių pinigų kūrimo ir gamybos istorija po Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 1990 m. Eksponuojami dailininkų sukurti pinigų eskizai, projektai, modeliai, gamybos klišės, plokštės, šiuolaikiniai banknotai, apyvartinės ir proginės monetos.