Lietuvos politika 1926 – 1940

Lietuvos užsienio politika 1926 – 1940 m.

1 Lietuvos ir Lenkijos santykiai.

1927 m. rudenį Vilniaus krašte lenkai uždarė daug lietuviškų mokyklų, suėmė
nemažai lietuvių. Kilo Lenkijos įsiveržimo pavojus (dėl tariamo 28 lenkų mokytojų skundo iš Varnių koncentracijos stovyklos). Lietuva kreipėsi į Tautų Sąjungą;

1928 m. Karaliaučiuje atnaujintos tiesioginės Lietuvos – Lenkijos skyrybos.
Abi šalys susitarė dėl lengvatų gyventojų, kurių ūkius perkirto administracinė linija. Ginčas vyko dėl Lentvario – Kaišiadorių geležinkelio atidarymo. Lenkija dėl to kreipėsi į Tautų Sąjungos susiekimo ir tranzito komisija.

Lenkai ėmėsi dar labiau varžyti Vilniaus krašto lietuvių kultūrinį
gyvenimą. Svarbią vietą Liietuvos užsienio politikoje užėmė neoficialios derybos su Lenkijos vyriausybe.

1938 m. padaugėjo incidentų Lietuvos – Lenkijos pasienyje. Kovo 17 d.
Lenkijos pasiuntinys Taline įteikė ultimatumą, oficialiai pavadintą notą, Lietuvos pasiuntiniui.

Lenkija reikalavo:
– per 48 valandas nuo notos įteikimo užmegzti diplomatinius santykius;
– iki kovo 31 d. pasikeisti diplomatiniais atstovais;

Atsižvelgdama į tarptautinę padėtį ir tai, kad Lenkija gali pulti, kovo 19 d. Lietuvos vyriausybė priėmė ultimatumą. Taip buvo užmegzti Lenkijos ir Lietuvos diplomatiniai santykiai. Lietuvos visuomenė buvo atvirai priešiška Lenkijai, didėjo nepasitenkinimas vyriausybe. A. Smetonos autoritetas krito. Prezidentas pakeitė vyriausybę – premjeru paskyrė savo biičiulį Vladą Mironą.

2 Lietuvos ir Vokietijos santykiai:

I etapas – 1923-1933 Vokietija buvo svarbiausia žemės ūkio produktų realizavimo
rinka. Prekybinės sutartys pasirašytos 1923, 1928 m. Pasirašyta keletą sutarčių dėl Klaipėdos krašto (dėl Evangelikų bažnyčios, dėl karių pensininkų aprūpinimo, dėl civilinių pensijų).

1928 m. pasirašyta sutartis su Vokietija dėl si

ienų; Klaipėdos kraštą pripažino Lietuvai.

II etapas 1933 – 1939 Vokietija vis dažniau ėmė reikalauti peržiūrėti sienas. Nuo
1928 m. Klaipėdoje veikė nacių organizacijos.

Klaipėdos krašto direktorijos pirmininkas V. Biotckeris ėmė nepaisyti Lietuvos centrinės valdžios, pradėjo pats tvarkyti reikalus su Vokietija. 1932 m. iš direktorijos pirmininko pareigų buvo atleistas. Tada Vokietijos vyriausybė iškėlė Tautų Sąjungoje Lietuvai bylą, kuri pateko į Hagos tribunolą. Jis pripažino Lietuvos vyriausybės veiksmų laisvę Klaipėdos krašte.

Tačiau konfliktai nesiliovė ir po to – Vokietija ėmėsi ekonominio spaudimo. Lietuva ėmėsi daugiau eksporto į Angliją

* Visgi didžioji ekonominė krizė ir Vokietijos ekonominis spaudimas atsiliepė 1935 m. Suvalkijos valstiečių streikų bangai.

Nacistinės Klaipėdos organizacijos, vadov. pastoriaus T. Zaso ir E. Noimano, ginklavosi ir ruošėsi sukilimui. 1934 m. valdžios pareigūnai Klaipėdoje ėmė daryti kratas ir suiminėti sąmokslininkus. Baudžiamojon atsakomybėn patraukti 88 žmonės. 4 asmenys nuteisti sušaudyti, 84 – įvairų laaiką kalėti. Dėl šio teismo Vokietija paskelbė ekonominį karą. Nuteistieji padavė malonės prašymą prezidentui, mirties bausmė buvo atšaukta.

1936 m. Vokietija vėl atnaujino Lietuvos importą.

1938 m. po Austrijos anšliuso, Vokietija reikalavo:

– panaikinti Klaipėdos krašte karo padėtį;
– likviduoti politinę policiją;
– anuliuoti gubernatoriaus teisę vetuoti seimelio priimtus įstatymus;
– įteisinti vokiečių kalbos vartojimą visose Klaipėdos įstaigose;
– garantuoti spaudos, susirinkimų laisvę;

Lietuvos vyriausybė vykdė visus Vokietijos reikalavimus, matydama Anglijos ir Prancūzijos nuolaidžiavimą.

1934 – 1935 m. Klaipėdos krašte buvo įkurtos 2 aukštosios mokyklos, Klaipėdos valstybės teatras, Valstybinė amatų mokyklų, steigiamos privačios lietuvių pradžios mokyklos, plečiama lietuvių organizacijų veikla, si

iekiama Klaipėdą paversti vakarinės Lietuvos kultūros centru. Šie Lietuvos vyriausybės veiksmai suerzino Vokietiją. Paskelbta ekonominė blokada, grasinta karu, siuntė protesto notas Tautų Sąjungos tarybai – sudrausminti Lietuvą. Nuo 1935 m. Lietuvos vyriausybė pradėjo nuolaidžiauti: ji atšaukė gubernatorių J. Navaką, 1936 m. sudarė su Vokietija prekybos sutartį, pradėjo amnestuoti nuteistus nacius. 1938 m. atšaukė karo stovį, saugumo policiją, leido laisvai veikti naciams, tuomet čia kūrėsi Hitlerjugendo, smogikų, tvarkos tarnybos dalinius. Smogikai terorizavo lietuvius, žydus, lojalius vokiečius. 1939 kovo 20 d. Ribentropas pareiškė, kad padėtis krašte esanti tokia, jog bet kurią minutę ten gali būti pralietas vokiečių kraujas, ir taip atsitikus, Vokietijos kariuomenė įžengs į Lietuvą; o kur sustos, niekas negalėtų pasakyti. Kovo 23 d. Vokietijos karo laivai su Hitleriu įplaukė į uostą.

1939 Vokietija užėmė Čekoslovakiją

1939 kovo 20 d. J. Ribentropas pareiškė ultimatumą Lietuvos užsienio reikalų
ministrui J. Urbšiui: arba Lietuva pati geruoju atiduos Klaipėdos kraštą arba. Susitarus geruoju bus atsižvelgta į Lietuvos ekonominius interesus Klaipėdos krašte.

kovo 22 d. Berlyne J. Urbšys pasirašė sutartį dėl Klaipėdos krašto.
– kraštas perduodamas Vokietijai;
– iš krašto išvedama Lietuvos kariuomenė, policija;
nebuvo įvykdyti punktai
– uoste Lietuva gauna laisvą zoną užsienio prekybai;
– abi šalys įsipareigoja viena prieš kitą nesiimti jėgos.

Klaipėdos krašto netektis padarė didelę žalą Lietuvos ekonomikai, nes per uostą buvo išgabenama 80 % eksporto prekių.

Vyriausybės veiksmais nepatenkinti bu kariškiai, reikalavo ministrų kabineto pertvarkymo. 1939 kovo 28 d. prezidentas patvirtino generolo Jo

ono Černiaus sudarytą naują vyriausybę.

3 Baltijos šalių santykiai.

Tautininkų vyriausybė skeptiškai žiūrėjo į suartėjimo su Latvija ir Estija perspektyvą. Vis dėto 1934 m. Lietuva, Latvija ir Estija sukūrė sąjungą – Baltijos “antantę”. Latvija ir Estija neįsipareigojo padėti Lietuvai išlaikyti Klaipėdą ir atgauti Vilnių !
Per keletą metų įvyko nemažai Baltijos šalių konferencijų, kur be politinių klausimų buvo svarstomi ūkinio ir kultūrinio bendradarbiavimo klausimai. Nutarė suvienodinti savo Neutralumo įstatymus. 1939 sausio 10 d. Neutralumo įstatymą priėmė Lietuvos vyriausybė. Lietuvos neutralumą palaikė Anglija ir Prancūzija. Tikėtasi, kad neutralumas padės neprarasti savarankiškumo.

Sutartis nulėmusi Baltijos šalių likimą

4 1939 m. rugpjūčio 23 d. Vokietijos – SSRS nepuolimo sutartis –
gavusi pavadinimą Ribentropo – Molotovo paktas

– šalys įsipareigoja nepulti viena kitos;
– įsipareigoja nesuteikti jokios pagalbos puolančiai (trečiai) valstybei agresijos atveju;
– susitarta konsultuotis ir informuoti vieną kitą abiem rūpimais klausimais;
– nedalyvauti valstybių grupuotėse, tiesiogiai nukreiptose prieš vieną iš jų;
– tarpusavio ginčus ir konfliktus spręsti tik taikiai.

Slaptaisiais protokolais Vokietija ir SSRS pasidalijo Lenkiją ir Pabaltijį;
Lenkijoje riba Narevo – Vyslos upės;
Lietuvoje riba šiaurinė Lietuvos siena; Estija ir Latvija pateko SSRS įtakos sferoms; Vokietija siekė įsitvirtinti Lietuvoje ir priversti ją stoti į karą prieš Lenkiją (moraliai parodyti pasauliui, kad su lenkais kariauja ne tik vokiečiai !). SSRS interesų sferai : Suomija, Estija, Latvija, rumuniškoji Besarabija, rytinė Lenkija iki Vyslos upės.

5 Antrojo pasaulinio karo pradžia: 1939 09 01 – 1940 birželis

1939 09 01 Lietuva dar kartą paskelbė neutralumą.
1939 09 17 SSRS armija įžengė į Vakarų Gudiją ir Va

akarų Ukrainą;
Lietuva pradėjo dalinę mobilizaciją.

09 18 Lietuva per administracinę liniją praleido Lenkijos karių
dalinius.
09 19 SSRS armija įėjo į Vilnių; daliniai sustojo ties administracine
linija.
10 02 mobilizuoti Lietuvos kariai buvo paleisti. A. Smetona siekė
išlaikyti kuo didesnį neutralumą.

Supdami Varšuvą, persekiodami lenkų kariuomenę, vokiečiai forsavo Vyslą ir užėmė SSRS įtakos žemes: rytinę Varšuvos vaivadijos dalį / Liublino sritį.

Po Lenkijos sutriuškinimo SSRS ir Vokietija pasidarė kaimynės. Jos turėjo nustatyti tarpusavio sienas.

1939 09 28 Vokietijos – SSRS sienų nustatymo ir draugystės sutartis.

3 protokolai:

konfidencialus dėl SSRS gyvenančių ir iš Vokietijos
likusių gyventojų perkėlimo į tėvynę;

du slapti protokolai:

1 – Vokietija mainais už Liublino vaivadiją, rytinę
Varšuvos vaivadijos dalį, už Suvalkų trikampį arba Liublino vaivadiją atiduoda Sovietų Sąjungai Lietuvą;

2 – nurodoma, kad SSRS ir Vokietija neleis savo
teritorijoje Lenkijos agitacijos prieš susitariančias šalis.

Taip buvo galutinai palaidotas Lenkijos valstybingumas. SSRS gavo visas 3 Baltijos šalis, privertė pasirašyti savitarpio pagalbos sutartį:

1939 09 28 – Estija (25.000 sovietų karių)

1939 10 05 – Latvija (30.000 karių)

1939 10 10 – Lietuva (20.000 karių)

Baltijos šalyse įkurdintos sovietų karinės įgulos.

Įrengtos karinio jūrų laivyno bazės, aerodromai.

Suomija atmetė sutartį ir išlaikė garbę ir nepriklausomybę.
Baltijos šalys kapituliavo, atsidavė Maskvos malonei, prarado neutralios valstybės statusą, negalėjo turėti savarankiškos užsienio politikos.

SSRS pasiuntinys Kaune N. Pozdniakovas šiurkščiai į Lietuvos vidaus reikalus.

1939 10 10 Lietuvos visuomenė sutartį įvertino taip:

Lietuva prarado neutralios valstybės statusą;
Suveriniteto krizė. Keičiamas ministrų kabinetas (1121) A. Merkys.
Vilniaus ir Vilniaus srities perdavimo Lietuvos Respublikai ir Lietuvos – Sovietų Sąjungos savitarpio pagalbos sutartis.
“Vilnius – mūsų, o mes – rusų” (20.000 karių dislokuotų Alytuje, Prienuose, Gaižiūnuose, N. Vilnioje nuo 1939 10 15).

Vilnius (1939 09 19 – 1939 10 28) buvo Sovietų Sąjungos okupuotas. Jis buvo
laikomas Vakarų Gudijos dalimi. Pradėtas kurti sovietinis socializmas – suėmimai ir deportacijos (tremiami teisininkai, gydytojai, pramonės ir prekybos darbuotojai). Kraštas įjungtas į Sovietų Baltarusijos sudėtį. Vilniuje kilo sumaištis, kai paaiškėjo, jog miestą teko grąžinti Lietuvai. Miestas buvo sovietų valdžios apiplėštas (demontuotos ir išvežtos gamyklos, klinikų įrenginiai, traukiniai, benzinas; archyvai ir bibliotekos; apiplėšti butai).

1939 10 10

Vilniaus ir Vilniaus srities perdavimo Lietuvos Respublikai ir Lietuvos –
Sovietų Sąjungos savitarpio pagalbos sutartis.

Vilnius mūsų (1/4 teritorijos 1920 m. sutartimi), o mes rusų”.

Leave a Comment