LIETUVOS KUNIGAIKŠČIAI

Mindaugas
Lietuvos feodalinės valstybės susidarymas (13 a.) susijęs su Mindaugo vardu. Metraščiuose rašoma, kad Mindaugas savo brolius ir brolėnus žudė arba vijo iš jų žemių. Tai buvo konkretus Lietuvos vienijimo kelias: Mindaugas svarbiausius konkurentus šalino, smulkesnieji kunigaikščiai pakluso jo galybei.
Mindaugas buvo talentingas politikas. Krikščionybė buvo nauja ir svetima, aršiausių Lietuvos priešų religija, tačiau Mindaugas, priėmęs krikštą, pasirinko mažesnį blogį. 1253 m. Mindaugas tapo Lietuvos karaliumi (kaip vėliau paaiškėjo, jis buvo vienintelis Lietuvos karalius), ir Lietuva – jauna valstybė – įžengė į to meto Europos politinę sistemą.

Kęstutis
Tai buuvo aukštas, liesas vyras, išblyškusiame veide spindėjo ugningos akys, žilsva barzda klojo krūtinę. Kalbėjo mažai, bet kiekvienas jo žodis buvo prasmingas. Kęstutis buvo karingas, bet teisingas net kare. Prieš užpuldamas priešą visada iš anksto pranešdavo.
Kęstučio kilnumą, žmoniškumą ir taurumą pripažįsta net priešų kronikos. Jo gyvenimas – tai žygiai, kurie priešams parodė Lietuvos galybę. Visur ėjo tiesiai, be klastos, pasitikėdamas savimi ir žmonėmis (nors už pasitikėjimą Jogaila teko sumokėti gyvybe). Kęstučio karinis talentas padarė jį labai populiarų tarp priešų.
Išskirtinė ypatybė – Kęstučio patriotiškumas. Taai prisirišimas prie savo dievų, papročių ir tautos.
Vedė Kęstutis mergelę Birutę, buvusią pasižadėjusią dievams. Ši santuoka davė Lietuvai Vytautą Didįjį.

Algirdas
Nors Algirdas buvo vyriausias Gedimino sūnus, po tėvo mirties jis netapo didžiuoju kunigaikščiu. Bet broliai Algirdas ir Kęstutis nušalino Jaunutį nuo so

osto, ir kunigaikščiu tapo Algirdas.
Algirdas visą gyvenimą siekė rusų žemes prijungti prie Lietuvos. Nemaža dalis to buvo pasiekta vedybų keliu.
Algirdas buvo išmintingas, mokėjo daug kalbų, kariavo ne tiek jėga, kiek gudrumu. Buvo klastingas. Skirtingai nuo brolio, viską darė slaptai, todėl visi jo bijojo.
Jis visą gyvenimą buvo pagonis, bet gerbė ir kitus tikėjimus.
Jis tris kartus žygiavo į Maskvą, bet nesėkmingai. Algirdas valdė rytinę Lietuvą, o Kęstutis – vakarinę. Brolių 32 valdymo metai išgarsino Lietuvą.

Jogaila
Jogaila – Algirdo sūnus, pirmagimis, kuriam po tėvo mirties atiteko sostas. Trokšdamas vienvaldystės, jis sunaikino savo dėdę Kęstutį su žmona Birute. O pusbroliui Vytautui iš Krėvos pilies pavyko pabėgti.
Jogaila valdydamas žvelgė į vakarus. Su Lenkija jis sudarė Krėvos uniją, priėmė krikščionybę, vedė Lenkijos karalaitę Jadvygą ir tapo Lenkijos karaliumi (ir juo buvo neet 48 metus!). Gyvenant Krokuvoje, silpnėjo Jogailos įtaka Lietuvai. Visa Lietuva buvo ne Algirdaičių (Jogailos ir Skirgailos), o jų mylimo Vytauto, Kęstučio sūnaus, pusėje. Taigi 14 amžiuje vyko grėsminga kova tarp Algirdaičių ir Kęstutaičių.

Leave a Comment