Lietuvos kultūros padėtis XX a.

Kultūros padėtis

Susiformavo ir sėkmingai vystėsi tautinė literatūra, dailė, muzika, architektūra.

* Sukurta moderni švietimo sistema. 1930 m. įvestas privalomas pradinis mokslas. Veikė 9 aukštosios mokyklos.

1923 surašymo duomenimis beraščių buvo trečdalis gyventojų, o1941 m. beraščiai sudarė 6 % visų gyventojų. Taigi buvo likviduotas neraštingumas.

Prieš pirmąjį pasaulinį karą veikė:

15 gimnazijų

10 progimnazijų

1938 / 1939 veikė 62 gimnazijos

27 progimnazijos

(amatų)

146 specialios ir vidurinės mokyklos

Vedanti aukštoji mokykla – Kauno universitetas, atidarytas 1922, o 1930 m. gavo Vytauto vardą. Dar veikė Dotmuvos žemės ūkio akademija, Veterinarijos akademija, Aukštoji karo mokykla, Konservatorija, Pedagoginis institutas.

Privalomas mokslas buvo 4 skyrių (pradinis)

Nemokamas – šešių skyrių. Toliau progimnazijose, gimnazijose (jų buvo ir privačių) mokslas mokamas. Valstybinėje – 150 Lt. per metus. Dalį mokinių nuo mokesčių atleisdavo tėvų komitetas, kuris rengdavo labdaros vaikams.
Gimnazijų buvo lietuviškų, lenkiškų, vokiškų, žydiškų ir rusiškų. Jose dėstomi įvairūs mokslai. Dalis baigusių galėjo rasti darbo be aukštojo mokslo diplomo. Mokslas Kauno Vytauto universitete irgi buvo mokamas, todėl kai kuriems studijos tęsdavosi 8-10 metų. Dauguma studentų dirbo. Gavus diplomą, darbo ieškotis reikėjo pačiam.

Gimnazistams ir kareiviams politikuoti draudžiama. Gimnazistus mokė karinio parengimo. Jaunimas studijavo užsienyje: Vokietijos, Austrijos, Šveicarijos, Prancūzijos, Belgijos, Anglijos aukšt. m-lose.
* 1938 m. leidžiami 1559 periodiniai leidiniai. Keliant krašto kultūrą ypač pasižymėjo žurnalai “Naujoji Romuva”, “Žiolinys”, “Vairas”. Oficialus valdžios laikraštis buvo “Lietuva”, vėliau “Liet. Aidas”.

1931 m. profesorių Biržiškų (V. ir M.), P. Dovydaičio iniciatyva buvo pradėta keisti lietuvišką enciklopediją.

Didžiausią biblioteką turėjo Vytauto Didžiojo universitetas. 1940 m. veikė 13

35 viešos, 2.5 tūkst. mokyklų bibliotekų.

Tarpukario laikotarpyje buvo išleista ≈ 17 tūkst. knygų. Veikė moderni “Spindulio” spaustuvė; nemažai knygų leidyklų: “Spaudos”, “Sakalo” ir kt.

Kaune nuo 1932 m. veikė Lietuvių rašytojų draugija, kuri jungė apie 100 literatų. Draugijos pirmininkas buvo I. Šeinius, J. Tumas – Vaižgantas, V. Mykolaitis – Putinas, J. Grušas, L. Gira, B. Brazdžionis, F. Kirša.

* Kūrė daug rašytojų, atstovavusių įvairioms literatūrinėms srovėms:

(rašytojų plejada)
realistai – Maironis, Vaižgantas, V. Krėvė, Vienuolis, L. Gira;

simbolistai – V. Putinas, B. Sruoga, F. Kirša (estetizmas);

futuristai – K. Binkis, J. Tysliava, J. Žlabys – Žengė (1924-1927 m. “keturių
vėjų” grupė);
(V. Majakovskio įtakoje)

modernistai – J. Savickis, P. Vaičiūnas, J. A. Herbačiauskas, Butkų Juzė
(Juozas Butka);

naujoji literatų karta, pasireiškusi lyrikoje ir beletristikoje:

J. Aistis, B. Brazdžionis, A. Miškinis, S. Nėris,
S. Santvaras, K. Boruta, V. Sirijos – Gira, V. Mačernis.

naujoji prozos kūrėjų karta :
I. Siimonaitytė, J. Grušas, J. Paukštelis, J.
Marcinkevičius, P. Cvirka.

vaikų literatūros kūrėjai – klasikas P. Mašiotas; M. Grigonis, K. Jakubėnas,
V. Tamulaitis ir kt.

* 1921 m. buvo atidarytas Kauno karo muziejus. 1919 Kauno zoologijos muziejus. 1922 m. Pedagoginis muziejus. 1925 m. Čiurlionio paveikslų galerija.

Įkurta ≈ 20 kraštotyros muziejų.

* 1922 m. dramos, operos, baleto trupės susijungė į valstybinį teatrą.

1931 m. įsikūrė Šiaulių dramos teatras. 1935 m. Klaipėdos teatras.

Kaune veikė profesionalūs ir visuomeninių organizacijų teatrai (pvz. karių, šaulių) A. Sutkaus satyros teatras “Vilkolakis” (įkurtas 1919).

Valstybės teatre dirbo režisieriai B. Dauguvietis, K. Glinskis, A. Oleka – Žilinskas, A. Su

utkus.

Operos teatrą kūrė kompozitorius J. Tollat – Kelpša, solistai A. Sodeika ir K. Petrauskas. 1925 m. V. Dubeneckienės iniciatyva baleto trupė suvaidino I spektaklį.

* 1926 m. birželio 12 d. pradėjo laidos Kauno radijo stotis.

* Mokslininkai:

gamtininkai – T. Ivanauskas, J. Dagys, K. Brundza, A. Minkevičius;

fizikos mokslo pradininkai –

V. Čepinskis, P. Brazdžiūnas, K. Šliūpas, A. Žvironas;

kalbininkai, bibliografai

broliai Biržiškos, K. Būga, J. Jablonskis;

Kauno universiteto mokslininkai ir pedagogai: M. Biržiška, V.
Čepiskis, M. Riomeris, Š. Šalkauskis, Z. Žemaitis, J. Šimkus

(pirmas direktorius);

menotyrininkai – P. Galaunė;

filosofai – S. Šalkauskis, A. Maceina, S. Dovydaitis, V. Sezemamas, L.
Karsavinas;

istorikai – A. Šapoka, K. Avižonis, A. Janukaitis, Z. Ivinskis, Z.
Jonynas.

* Kūrė architektai V. Dubeneckis, M. Songaila, V. Landsbergis –
Žemkalnis. Suprojektuoti visuomeniniai pastatai: V. Dubeneckis – Vytauto Didžiojo kultūros muziejaus rūmai; M. Songaila – Lietuvos bankas. V. Landsbergis – Žemkalnis – Kūno kultūros rūmai. Prekybos ir Pramonės rūmai.

Dailininkų sąjunga 1935 – 1940 turėjo 110 narių.

* Klestėjo dailė. Kūrė įvairių srovių dailininkai: realistai (D. Žmuidz.), simbolistai ir impresionistai (P. Kalpokas, A. Varnas, J. Šileika) 1920 m. A. Žmuidzinavičius atgaivino dailės draugiją. 1922 m. įkurta Meno mokykla. Vyresnioji karta atstovavo realizmui (A. Žmuidz.)

1930 – 1932 pradėjo kurti nauja dailininkų karta. Modernistai įkūrė “Ars” grupę: J. Mikėnas, K. Jonynas, A. Gudaitis, A. Goldikas, A. Samuolis ir kt. Akvarelizmo atstovas – K. Sklėrius. Romantizmo (pasakų) – K. Šimonis.

* Vyko dainų šventės 1924, 1928, 1930. Kūrė įžymūs kompozitoriai J. Naujalis, J. Šimkus, J. Tallat – Kelpša, J. Gr

ruodis, K. Banaitis, V. Jakubėnas, B. Dvarionas.

Nuo 1929 m. Lietuvos sportininkai ėmė dalyvauti Europos ir pasaulio čempionatuose. Gerai sekėsi stalo tenisininkams, šachmatininkams.

* 1937, 1939 Lietuvos krepšininkai buvo Europos čempionai. Kūrėsi daug sporto organizacijų ir klubų (Lietuvos sporto lyga, Kauno sporto klubas, Lietuvos gimnastikos ir sporto federacija, sporto klubas “Kovas” ir pan.). Veikė žydų “Makabi”, “Juspo”, “Hapoel” ir kt., lenkų “Sparta”, vokiečių “Olimpia”, “Kubus”, rusų R.S.O. sporto organizacijos ir klubai. Sportu rūpinosi Kūno kultūros rūmai. 1937 m. buvo įsteigtas Tautinis olimpinis komitetas, 1939 priimtas į Tarptautinį Olimpinį komitetą – “Kopeliją”.

* 1933 m. Darius ir S. Girėnas perskrido Atlanto vandenyną (Amerikos lietuvių aeroklubas). Pagal to meto skridimo tolį bei tikslumą jie užėmė II vietą pasasulyje.

* Skulptoriai: realistas J. Zikaras, jo reljefams būdingas patriotizmas. “Už nepriklausomybę ir Laisvę” statula pastatoma Vytauto Didžiojo muziejaus sodelyje.

Simbolizmui atstovavo P. Rimša

Kūrė skulptoriai V. Grybas, J. Mikėnas, R. Autinis, B. Pundzius.

* Lietuvos vitražo pradininkas S. Ušinskis.

Leave a Comment