LIETUVOS ISTORIJA XIV – XVIIIa. ir EUROPA XIV-XVIIIa.

| |
|LIETUVOS ISTORIJA XIV – XVIIIa. |
|1492m mirus Kazimierui LDK ponų taryba didžiuoju kunigaikščiu |
|paskelbė Aleksandrą. 1492m valdovas paskelbė privilegiją, kuria |
|praplėtė LDK bajorų teises. Jis įsipareigojo visais valstybės |
|reikalais konsultuotis su Ponų taryba. Kazimiero 1447m ir Aleksandro|
|privilegija sudarė valstybinės teisės pagrindą. Jos nustatė Ponų |
|tarybos – vyriausybės – galią, apribodamos asmeninę monarcho veiklą.|
|1501m pasirašytas Melniko aktas, jame deklaruota, kad Lenkija ir |
|Lietuva yra sujungia-mos į vieną valstybę, ją valdo bendrai |
|išrinktas karalius, šaukiamas bendras seimas, yra viena kariumenė ir|
|vieninga pinigų sistema. Šis aktas atspindėjo Joogailaičių dinastijos|
|siekius sukurti Didžiąją Lenkiją, tačiau šis aktas nebuvo priimtas. |
|1558m kai kilo karas dėl Livonijos, o netrukus mūšiai su Maskva, |
|Lietuvos bajorija ir Ponų taryba suprato, kad negalės apginti |
|valstybės interesų prieš grėsmingą priešą. Taip pat Lietuvos bajorai|
|siekė šlėktų teisių, kurias turėjo Lenkijos bajorai. |
|1569m sudaroma Liublino unija. |
|Bendra: |
|Valdovas, Seimas, užsienio politika, iždas. |
|Atskira: |
|Kariumenė, teismai, vietos valdžia. |
|Po Liublino unijos įvedimo įvestas naujas pavadinimas Abiejų tautų |
|respublika (ATR). 1572m mirus Žygimantui Augustui respublikoje |
|prasidėjo karalių rinkimai.tarp seimo irr išrenkamo karaliaus buvo |
|sudaroma sutartis Pacta conventa, kurioje karalius įsipareigo-davo |
|ką konkrečiai darys, ir ko nedarys. Bajorams buvo suteikta |
|konfederacijos teisė, kurioje, jei bajoras nusprendžia, jog karalius|
|sulaužė Pacta conventa, jis gali sukilti prieš bajorą. Taip pat |
|bajorams suteikta Liberum ve

eto teisė, kuri leidžia užprotestuoti |
|viso seimo balsavimą UŽ. Konfederacijos ir liberum veto sudarė |
|“aukso laisves”, kurios respublikos valdymą pavertė anarchija. |
|1576-1586 respubliką valdo Steponas Batoras.1579m jis įkuria |
|Vilniaus universitetą. 1581m įkuria Lietuvos vyr. tribunolą. Vyr. |
|tribunolo užduotis buvo spręsti apeliacines bajorų byla, atėjusias |
|iš pavietų teismų. Dabar patys bajorai sprendė apeliacines bylas. |
|Steponas Batoras galutinai prijungia Livoniją prie LDK. |
|1587-1668 Vazų dinastijos laikotarpis. |
|1595m LDK vykdoma Unitų bažnyčios reforma. Skirta stačiatykiams, |
|kurios esmė bu-vo: apeigos paliekamos stačiatikiškos, o tikintieji |
|atsisakydami paklusti Maskvos metropolitui, paklūsta Romos |
|popiežiui. |
|Zigmanto Vazos valdymo laikotarpiu Lietuvos bajorija gynė LDK |
|savarankiškumą ir teises, užfiksuotas III-ajame statute, neleisdami |
|Lenkijai apriboti LDK reikšmės ATR. Tačiau taip pat vyko dviejų |
|tautų artėjimas. |
|1600-1629 I-asis karas su Švedija. 1605m Salaspilio kautynės |
|vadovaujamas JJ.K. Chodkevičius. Vyksta kova dėl Livonijos. Karas |
|baigiasi Altmarko paliaubomis – dalis Livonijos atitenka Ųšvedijai. |
|Vladislovo Vazos valdymo periodu toliau silpnėjo valdovo įtaka |
|valstybei. Silpnėjo centrinė valdžia. |
|1648-1654m B.Chmelnickiui vadovaujant Pietų Ukrainoje vyko kazokų |
|sukilimas. Kazokai pasiprašo prijungiami prie Rusijos (Perejeslavo |
|sutartimi), dėl to 1654-1667 Rusija kariauja prieš LDK. Andrusovo |
|taikoje LDK praranda daug žemių, o nustatyta siena tarp LDK ir |
|Rusijos išsilaiko iki 1772 (I-ojo padalijimo). |
|Pasinaudodama silpna LDK 1655-1660 LDK vėl puola Švedija. |
|1655m Lietuvą yra okupavę Švedija ir Maskva. Šiais metais Jo
onušas |
|Radvila sustabdo kazokų veržimąsi į LDK. Jis pasirašo Kedainių |
|sutartį su Švedija, kurioje LDK yra unijoje su Švedija, tačiau |
|švedijos karalius jos atsisako. Mirus J.Radvilai per 1656m sukilimą |
|LDK išvijo švedus iš šalies. Galutinai karas su Švedija baigės 1660m|
|pasirašius Olyvos sutartį. Neįvyko jokių teritorinių pakitimų, LDK |
|išlaikė prieš karą tuėtas valdas Livonijoje. Jonas Kazimieras Vaza |
|atsisakė pretenzijų į Švedijos sostą, kurios ilgą laiką prisidėjo |
|prie karų tarp šių valstybių kurstymo. |
|1656m Švedija pradėjo kovoti su Rusija dėl įtakos Baltijos jūros |
|regione. Tai vertė Rusiją ieškoti susitaikymo su ATR. 1667m |
|Andrusove pasirašyta paliaubų sutartis. LDK prarado daug teritorijų.|
|ATR įsipareigojo gerbti stačiatikių teises savo valstybėje, o |
|Rusija – ka-talikų. Tai tapo pretekstu Rusijai kištis į ATR vidaus |
|politiką. 1686m nustatyta LDK – Rusijos siena, nepakitusi iki 1772m.|
|Dėl karų sužlugdytas krašto ūkis, valstybei trūko pinigų, reikėjo |
|organizuoti ir išlaikyti kariumenę, rinkti mokesčius karui. |
|Šauktinių kariumenės neužteko, LDK didėjo samdomos kariuomenės |
|reikšmė, o jai pasamdyti reikėjo daugiau pinigų. 1655-1656 prasidėjo|
|badas, maras. LDK neteko (40( gyventojų. |
|Valdant Jonui Kazimierui Vazai reikėjo koreguoti liberum veto |
|neveiksmingumą, seimų darbą bei neefektyvią mokesčių sistemą. |
|Valstybė neturėjo nuolatinių mokesčių, juos seimuose užsidėdavo |
|bajorai pagal poreikį. Suvokdamas situaciją, valdovo dvaras siekė |
|sustiprinti centrinę valstybės valdžią – panaikinti liberum veto, |
|įvesti mokesčius. Dėl politinių planų žlugimo ir nesėkmingų ka
arų |
|J.Kazimieras Vaza atsisakė sosto. Jo valdymo metu vyravusią Radvilų |
|giminės įtaką pakeitė Pacų giminė. |
|Mykolas Kaributas Vyšniovieckis buvo silpna asmenybė, pasiduodanti |
|kitų įtakai. LDK galutinai įsigali Pacai. Jo valdymo metu labiau |
|nusilpo centrinė valdžia. |
|Jonas Sobieskis siekė valstybėje įgyvendinti vidaus reformas, |
|sustiprinti centrinę valdžią, tačiau reformoms vėl pasipriešino |
|bajorija. Centrinė valdžia vis labiau degradavo, išsiplėtė |
|anarchija. Didžioji dalis LDK, vadovaujama Pacų, o vėliau Sapiegų |
|buvo opozicijoje J.Sobieskiui. jis ieškojo santaikos su LDK, |
|silpnindamas įsigalėjusius Pacus ir palaikydamas Sapiegas ir |
|suteikdamas jiems pareigybes. Kazimieras Sapiega ėmė vadovauti LDK. |
|Sapiegų valdymą bajorija, vis labiau įsigalint anarchiškoms įdėjoms,|
|laikė bajorijos teisių pažeidimu. 1700m įvyksta Valkininkų |
|konfederacija. Bajorai susivienija į kariumenę ir išvaro Sapiegų |
|giminę. |
|Augustas II Saksas vidaus politikoje siekė užkariauti bajorijos |
|palankumą, grąžindamas jiems karuose pralaimėtas žemes. Vienas |
|asmeninių siekių buvo atkariauti iš Švedijos Livoniją ir padaryti ją|
|savo paveldima valda. |
|1700m Augusto II iniciatyva prasidėjo karas su Švedija. Švedija |
|atsilaikė prieš Augusto II pajėgas ir artėjo prie šr. LDK sienų. |
|Prieš Sapiegas kovoję Valkininkų konfederatai sudarė su Rusija |
|sutartį, nukreiptą prieš Švediją. Švedai buvo sumušti rusų |
|kariuomenės, o Livonija, dėl kurios Augustas II ir LDK kariavo, |
|atiteko Rusijai. |
|1700-1721 po Šiaurės karo Petras I Rusiją paskelbia imperija. |
|Po karo su Švediją LDK vėl prasidėjo ba
adas, siautėjo maras. |
|Augustas II ir po karo puoselėjo valstybės sustiprinimo, pavertimo |
|centralizuota monar-chija planus, ATR laikė savo karioumenę. |
|Bajorija bijodama netekti savo laisvių pradėjo ginkluotą |
|pasipriešinimą, nukreiptą prieš plėšikaujančius Sksonijos |
|kariuomenės laikymą valstybėje. Augustas II, nesugebėjęs įvesti |
|tvarkos valstybėje, į pagalbą pasikvietė Rusiją. |
|Abi pusės sutiko su Petro I tarpininkavimu. Tarpusavio klausimus |
|sprendė, Petro I prižiūrimi, 1717m ATR seime, pramintame Nebyliuoju.|
|Posedžiauta vieną dieną. Nuspręsta: |
|Augustas II turėjo iš valstybės išvesti kariuomenę; nebegalėjo |
|pradėti karo be seimo sutikimo; turėjo vykdyti senatorių nurodymus. |
|Rusija įsipareigojo saugoti ATR, t.y. įgijo teisę kištis į ATR |
|vidaus gyvenimą, jį regu-liuoti. LDK nuolatos buvo svetima |
|kariuomenė, vertusi daryti užsienio šalims palankius politinius |
|sprendimus. |
|Augusto II valdymo pabaigoje pradėjo formuotis dvi pagr. grupuotės: |
|respublikonai ir familija. Respublikonai, vadovaujami Potockių |
|giminės (iš LDK jiems priklausė Radvilos, Sapiegos, Višniovieckiai),|
|propagavo bajorų teisių ir laisvių išlaikymą, valdovo valdžios |
|apribojomą, priešinosi valstybės reformoms. Familijos šalininkai, |
|vadovaujami Čartoriskių, siūlė padidinti ATR kariuomenę, reformuoti |
|iždą, seimų ir seimelių darbą, panaikinti liberum veto. |
|Bajorai didžiavosi savo “aukso laisvėmis”, kokių neturėjo nė vienos |
|Europos valstybės kilmingieji, bijojo tų laisvių sumažinimo, todėl |
|įtariai žiūrėjo į bet kokias naujoves, vadovavosi šūkiu “nieko |
|nauja”. |
|Augusto III valdymo metu siekė sukurti Didžiąją Švediją. Tuo metu |
|ATR įsigalėjo politinės grupuotės. Siekdamos ateiti į valdžią, jos |
|rėmėsi užsienio valstybėmis, šioms sudarydamos galimybes įtakoti ATR|
|vidaus gyvenimą. Respublikonai ieškojo Prūsijos, Prancūzijos, |
|Turkijos, familija – Rusijos palaikymo. |
|Čartoriskių familija, iš LDK remiama etmono M.J.Masalskio, Vilniaus |
|vyskupo I.J.Masalskio, propogavo stiprios monarchijos idėją. Jų |
|siūlomas kandidatas Stanislovas Augustas Poniatovskis, Rusijos |
|įtakoje, buvo išrinktas valdovu. Jis siekė su Rusijos pagalba |
|įvykdyti valstybės reformas ir nugalėti vidaus opoziciją. Tačiau |
|Rusija valdovui vykdyti savarankiškos vidaus politikos neleido. |
|Čartoriskių iniciatyva seime įvykdyta radikalių reformų: panaikinta |
|liberum veto, įvesti generaliniai muitai, įsteigtos Lenkijos ir LDK |
|iždo bei karo komisijos, nustatyta nauja seimo darbo tvarka, |
|atmestas reikalavimas stačiatikiams ir protestantams suteikti tokias|
|pat teises kaip katalikų polit. teises valstybėje. Pasinaudodama |
|šiuo pretekstu Rusija pasipriešino 1766m seimo reformoms. Rusijos |
|valdovė Jekaterina II paskelbė 1767m deklaraciją prieš reformas. |
|Reformomis buvo nepatenkinti ir familijos priešininkai, vadovaujami |
|K.S.Radvilos. Jie 1767m sudarė Vilniaus konfederaciją, norėdami |
|nušalinti S.A.Poniatovskį. 1767m susibūrė Radomo konfederacija, |
|nukreipta prieš valstybės reformas. |
|1767-1768 vykusiame ATR seime vyravo Radomo konfederatai. Seimas |
|dirbo Rusijos kariuomenės, bauginusios represijomis, apsuptyje. |
|Tokiomis sąlygomis S.A.Poniatovskis perėjo į Radomo konfederatų |
|pusę. Seime buvo atkurta senoji tvarka. |
|1768m susibūrė Baro konfederacija, kuri prieštaravo Varšuvos seimo |
|nutarimams. Jos programoje senosios konservatyvios bajorų pažiūros |
|persipynė su naujomis XVIIIa idėjomis. Tačiau konfederatai nebuvo |
|vieningi ir tuo pasinaudojo Rusija. 1773m ATR seimas ratifikavo |
|I-ojo užgrobimo rezultatus. |
|To pasekoje 1775m seime įkurta Nuolatinė taryba, turėjusi pakeisti |
|senatą. Ji susidėjo iš 5 departamentų: karo, iždo, policijos, |
|teisingumo ir užsienio politikos. Kitomis reformomis buvo |
|modernizuota ir padidinta kariuomenė, pagerinta teisės sistema ir |
|teismų darbas, pertvarkyti mokesčiai, pradėtos kalti naujos monetos,|
|įvykdytos ekonominės reformos. |
|1773m įkurta Edukacinė komisija (Masalskis pirmininkas). Su šia |
|komisija buvo pertvarkomos LDK mokyklos, kūriamos naujos, |
|valstiečiai atleidžiami nuo baudživos. |
|Daugiausia reformų įvykdė 1788-1792 vykęs Ketverių metų seimas. |
|Seime veikė dvi pagrindinės grupuotės: reformatoriai ir |
|konservatoriai. 1791 05 03 jie paruošė Konstitu-ciją, kurioje: |
|katalikybė – valstybinė religija; bajorų teisių ir privilegijų |
|patvirtinimas; valstybė įpareigoja globoti valstiečius (nors vis dar|
|įteisinta baudžiava); valdžia: leidžiamojo, vykdomoji ir teisminė; |
|karinės pajegos turi ginti tautą. |
|Ši konstitucija neišsprendė visų valstybėje buvusių prieštaravimų. |
|1792m įsiveržusi Rusijos kariuomenė paskelbė Targovicos |
|konfederaciją. Konstitucijos šalininkų kariuomenė buvo silpna ir |
|negalėjo rimčiau pasipriešinti Rusijai. 1793m Rusija ir Prūsija |
|pasirašė II-ojo ATR užgrobimo aktą. |
|Norėdami pasipriešinti konstitucijos šalininkai – 1794m paskelbė |
|sukilimo manifestą. Sukilime dalyvavo T.Kosciuška (Lenkijoje), |
|J.Jasinskis (Lietuvoje). LDK ir Lenkijos sukileliams svarstant |
|valstybės pertvarkimo būdus, išryškėjo nesutarimai. Susiskaldymas |
|palengvino Rusijai, Austrijai ir Prūsijai malšinti sukilimą, o taip |
|pat 1795m pasirašyti III-ojo ATR užgrobimo sutartį. |
| |
|ASMENYBĖS |
|P. Skarga pirmasis universiteto rektorius (1579m įkurtas VU). |
|M. Daukša 1595m “Katekizmas” ir 1599m “Postilė” |
|J. Sobieskis sustabdo turkų puolimą, bando sustiprinti centrinę |
|valdžią. |
|Masalskis vadovauja Edukacinei komisijai (pirmininkas) |
|V. Protasevičius 1569m Vilniaus vyskupas, pakvietęs jezuitus į |
|Lietuvą. |
|M. Giedraitis žemaičių vyskupas, subūręs šviesuolius kaip M. |
|Strijkovskį ir M. Daukšą. |
|M. Strijkovskis 1582m “Lenkijos, Lietuvos, Žemaičių ir visos Rusios |
|kronika” |
|A.V. Kojelavičius “Retorikos pagrindai”, “Lietuvos istorija”. |
|Pr. Skorina 1522-1525m jo leidybinė veikla Vilniuje – pirmoji knygų |
|spaustuvė Lietuvoje. |
|Ž. Liauksminas parašė populiarų Europoje vadovėlį “Iškalbos politika|
|arba retorikos meno taisyklės” |
|M. Sarbievijus parengė literatūros veikalą “Poetika”. Profesorius, |
|poetas. |
|M.K. Radvila – Našlaitėlis išleido pirmąjį LDK žemėlapį (XVIIa). |
|Keliavo į Egiptą “Kelionė į Jeruzalę” |
|K. Sirvydas parengė trikalbį (lenk-liet-lot) žodyną. “Punktai |
|sakymų” – pamokslų rinkinys. |
|A. Tyzenhauzas LDK iždininkas, valdė Šiaulių ir Alytaus ekonomijas, |
|vykdė reformas, išplėtė palivarkų skaičių, įvedė lažą. Kūrė |
|manufaktūras. |
|L. Stuoka – Gucevičius architektas suprojektavęs Vilniaus katedrą, |
|rotušę, Verkių rūmus. |
| |
| |

| |
|EUROPA XIV-XVIIIa. |
|RENESANSO KULTŪRA |
|Frančeskas Petrarka – meilės sonetai mylimajai Laurai. |
|Džovanis Bokača – “Dekameronas” – 100novelių Florencijos miesto |
|gyvenimo temomis. Pagrindai humanistinei literatūrai. |
|Viljamas Šekspyras vaizdavo renesanso laikų visuomenę, parodė |
|humanizmo idealų ir tikrovės neatitikimą. Jis aukštino žmogaus grožį|
|ir didybę, bet kartu matė ir blogį. |
|Fransua Rablė pajuokė feodalinę visuomenės santvarką, dvasininkų |
|ydas. Tikėjo proto galia. |
|Nikolas Makiavelis. Jį domino Italijos suvienijimas. Sukūrė |
|absoliutizmą, “valstybė pagrįsta jėga”. |
|Tomas Moras – “Utopija”, naujo tipo valstybė, kurioje nėra |
|privatinės nuosavybės. Parodė baisias nelaimes, kurias kentėjo anglų|
|valstiečiai dėl aptvėrimų. |
|Mikolojus Kopernikas – Žemė sukasi apie savo ašį ir kartu su kitomis|
|valstybėmis skrieja aplink saulę. |
|Džordanas Brunas – Visata beribė, neturi nei pradžios, nei pabaigos.|
|Saulė nėra visatos centras, otik viena iš žvaigždžių. |
|Galilėjas Galilėjus – Žemę skiria milžiniški atstumai. Atrasti |
|Menulio kalnai, lygumos, įdubimai. Ištyrė kūnų judėjimo dėsnius ir |
|suformulavo mokslinės mechanikos pradmenis. |
|Leonardas da Vinčis – tapytojas, skulptorius, architektas, |
|rašytojas, mokslo ir meno teoretikas. Stengėsi pažinti žmogaus |
|anatomiją, fiziologiją. |
|Mikelandželas – skulptorius, architektas, tapytojas. Galingos |
|skulptūros simbolizuoja heroizmą, jėgą ir energiją. |
|Rafaelis. Amžininkų portretai ir madonų su kūdikiais atvaizdai. |
|Sukurta erdvės iliuzija. Išaukštintas renesanso žmogaus laisvės ir |
|žemiškos laimės idealas. |
| |
|REFORMACIJA EUROPOJE |
|Reformacijos priežastys: |
|Kunigaikščiai pasauliečiai, riteriai ir miestiečiai manė, kad |
|Bažnyčia yra per brangi; |
|Feodalams kėlė pavydą didelės Bažnyčių pajamos; |
|Humanistų judėjimas tiriantis Senąjį ir Naująjį Testamentus; |
|Žymiausias humanistas buvo Erazmas Roterdamietis. Savo veikaluose |
|jis išjuokė Katalikų bažnyčią. |
|Martynas Liuteris protetavo prieš indulgencijų prekybą. 1517m prie |
|Vitenbergo bažnyč. Prikalė “95 tezes”, kuriose teigė: Bažnyčia gali |
|apsieiti be popiežiaus; patarė nusavinti Bažnyčios žemes |
|Vokietijoje; neigė dvasininkijos kaip tarpininkės tarp žmonių ir |
|Dievo vaidmenį; žmogus galįs išganyti sielą tikėjimu; vienintelis |
|tikėjimo šaltinis Šv. Raštas. 1521m M.Liuteris iškviestas į Vormse |
|posedžiavusį reichstagą išsakyti savo idėjas. |
|Tomas Miunceris. Jo mokymas apie išganymą arba tikėjimą ganytojiška |
|Kristaus auka, yra viena scarbiausių protestantizmo dogmų. Liuteris|
|stojo už ankstyvosios Krikščionių bažnyčios tradicijų grąžinimą, |
|t.y. norėjo panaikinti visą brangiai kainuojančią hierarhiją. Pigios|
|bažnyčios reikalavimas atitiko biurgerių interesus. Vieninteliu |
|tikėjimo šaltiniu turi būti Šv. Raštas. Liuterio mokymas darė |
|religiją pasaulietiškesnę. Jis teigė, jog žmogaus veikla turi |
|tarnauti Dievui. |
|1555m Ausburgo religinė taika. Kunigaikščiai gavo teisę pasirinkti |
|savo valdomų žemių gyventojams tikėjimą. Atsirado atskiros katalikų |
|ir protestantų teritorijos – dar labiau susiskaldė Vokietija. |
|Liuteronų bažnyčia pasidarė visiškai pavaldi kunigaikščio valdžiai. |
|Reformuota bažnyčia atsisakė prašmatnių apeigų, supaprastino |
|pamaldas, panaikino šventųjų ir relikvijų garbinimą. |
|Ulrichas Cvinglis šveicarų reformatorius. Jis radikaliai pertvarkė |
|Bažnyčią į demokratiš-kesnę. Cvinglis komuniją laikė paprastu |
|veiksmu Jėzaus Kristaus mirčiai atminti, nepripažino duonos ir vyno |
|virtimą Kristaus kūnu ir krauju. |
|Jonas Kalvinas – kalvinizmo kūrėjas. Absoliutinė lemties dogma: |
|Dievas nulėmęs žmogaus likimus (rojus ir pragaras). Jo mokymas |
|skatino veiklumą. Didžiausia dorybė taupumas. Svarbiausią vaidmenį |
|pamaldose užėmė Biblijos skaitymas. Kalvinai panaikino Bažnytinę |
|hierarhiją. |
|Prancūzijoje kalvinus vadino HUGENOTAIS. Jie čia sudarė stiprią |
|partiją, priešišką absoliutinei monarchijai ir Katalikų bažnyčiai. |
|1572m Baltrametiejaus naktis. Paryžiuje nužudoma (3000 hugenotų. |
|Kalvinizmo įtaka Nyderlandų revoliucijai buvo l. Didelė. Reformacija|
|tapo pagrindiniu akstinu kovoti su Ispanijos absoliutizmu ir ja |
|remiančia Katalikų bažnyčia. |
|PURITONAIS Anglijoje buvo vadinami kalvinizmo šalininkai. Jie norėjo|
|“apvalyti” Anglikonų bažnyčią, t.y.reformuoti ją. Puritonizmas virto|
|Anglijos revoliucijos ideologija. |
|Anglikonų bažnyčia pasidarė valstybine, privaloma. Ji išpažino |
|protestantizmo dogmas – tikėjimą išganytojiška Kristaus auka ir Šv. |
|Raštą kaip tikėjimo šaltinį. |
|Džonas Noksas. Reformacija Škotijoje buvo susijusi su kova prieš |
|Stiuartų dinastiją. Katalikai pralaimėjo, įsitvirtina Presbiterionų |
|bažnyčia. |
|Katalikų kontrreformacija prasidėjo Tridento bažnyčios susirinkimais|
|1545-1563. Jie paskelbė visus protestantus eretikais ir nusprendė: |
|aukšč. autoritetas – popiežius, paliktos senosios katalikų dogmos, |
|apeigos, nuspręsta šviesti dvasininkus. |
|Ignotas Lojola įkūrė Jezuitų ordiną. Jie ypač stengėsi įgyti |
|palankumą aukštų pareigūnų ir panaudoti juos savo tikslams. Ordinui |
|vadovavo jėzuitų generolas, tiesiogiai pavaldus popiežiui. Jėzuitų |
|ordinas visur steigė bendrojo lavinimo mokyklas, jie paprastai |
|būdavo rūmų dvasininkai – karalių ir karalienių nuodemklausiai. |
|REFORMACIJOS |
|KONTRREFORMACIJOS |
| |
|XVIa. |
|XVIa.vid – XVIIa. |
| |
|Panaikintas indulgencijų pardavinėjimas; |
|Atsisakyta prašmatnių bažnytinių apeigų; Panaikintas šventųjų ir |
|relikvijų garbinimas; |
|1525m panaikintas Kryžiuočių ordinas |
|Įsteigtas vyr. inkvizicijos tribunolas (1542m); Įkurtas Jėzuitų |
|ordinas (1540m); Visi protestantai paskelbti eretikais; Aukšč. |
|autoritetu tikėjimo dalykuose paskelbtas popiežius; Įvesta griežta |
|bažnytinė cenzūra; Kurtos dvasininkų seminarijos |
| |
| |
|NYDERLANDŲ REVOLIUCIJA XVIa |
|PRIEŽASTYS |
|REZULTATAI |
| |
|Ispanijos viešpatavimas; |
|Feodalinė santvarka, kurią palaikė Ispanija; |
|Katalikų bažnyčios kova su reformacija |
|Nyderlandų šiaur. buvo panaikintas Isapanijos viešpatavimas; Įsikūrė|
|nepriklausoma Olandijos respublika (1579m); pradėjo sparčiau augti |
|ekonomika ir kultūra: |
|išaugo gelumbės, šilko, linų, laivų statybos pramonė; |
|Amsterdamas tapo galingiausia jūrų valstybė; |
|Olandija tapo galingiausia jūrų valstybe; |
|ji užgrobė daug kolonijų; |
| |
| |
|Olandija buvo tankiausiai gyvenama teritoija Europoje. Čia kūrėsi |
|manufaktūros. Olandija buvo prekybos kelių sankrižoje: prekiavo su |
|Anglija, Prancūzija, Vokietija, Pabalčiu. Lėšas skyrė kapitalistinei|
|gamybai. XVIa. sparčiai iro feodalizmas. Kapitalistinių santykių |
|raidą labai stabdė svetimšalių įtaka, priespauda. Ispanijos karalius|
|žlugdė pramonę nepakeliamais mokesčiais, įv. suvaržymais, gynė |
|feodalinę santvarką. Olandijoje smuko gelumbės gamyba dėl didelių |
|muitų. Ispanijos valdžia Nyderlanduose rėmėsi katakikų bažnyčia, |
|kuri persekiojo reformatus (kalvinus). Reformacija tapo ne tik |
|religinis sąjudis, bet ir kovos su Ispanijos absoliutizmu forma. |
|1566m prasidėjo Olandijos revoliucija. 1572m Baltramiejaus naktis – |
|(3000 hugenotų buvo nužudyti. 1609m Ispanija pripažino Olandijos |
|nepriklausomybę ir ją 1648m Vestfalio taikoje patvirtino. Su šia |
|taika nusistovėjo Europos politinis žemėlapis. |
| |
| |
|ANGLIJOS REVOLIUCIJA |
|PRIEŽASTYS |
|REZULTATAI |
| |
|Absoliutinė karaliaus valdžia; Feodalinė santvarka; Anglikonų |
|bažnyčios viešpatavimas |
|Anglija tapo konstitucinė monarchija; Buvo paspartintas senos |
|luominės santvarkos irimas ir naujos – demokratinės formavimasis |
| |
| |
|Svarbiausia Anglijos šaka – gelumbės gamyba. Dėl ganyklų bajorai |
|grobė bendruomenės žemes, valstiečių skypus, prievarta nuvarydami |
|juos nuo žemės. Atimtos žemės pavadintos “aptvėrimais”. Valstiečiai |
|tapdavo samdomaisiais darbininkais. Naujieji bajorai pradėjo |
|ūkininkauti naujoviškai, į žemės ūkį pradėjo skverbtis |
|kapitalistiniai santykiai. Jūrų prekyboje Anglija sukaupė nemaža |
|dalį kapitalo. Dėl įsigalėjimo jūroje vyksta kovos su Ispanija. |
|1588m anglai nugali “nenugalimąją armadą”. |
|XVIa anglai pradeda kolonijinę ekspansiją. |
|XVIIa Anglijoje steigiamos manufaktūros (XVa panaikinta baudžiava). |
|Turtingi miestiečiai galėjo tapti bajorais. Susidarė palankios |
|sąlygos verslininkystei. |
|Anglija – demokratinė respublika be rašytinės konstitucijos, |
|vadovavosi 1215m Didžiąja laisvių chartija. Karalius įsipareigojo |
|nedidinti mokesčių, be parlamento pritarimo nekeisti įstatymų, |
|kariuomenės dydžio. Karalius sutinka, jog valdžią gauna iš |
|parlamento, kuris atstovauja visus luomus išskyrus valstiečius. |
|Valstybės santvarka Anglijoje skyrėsi nuo kitų šalių: ją valdė |
|karalius atsiklausdamas parlamento, kurį sudarė dveji rūmai: lordų |
|(aristokratai ir vyskupai) ir bendruomenių (žemvaldžiai, pirkliai). |
|Be parlamento nebuvo priimamas joks įstatymas. |
|Karalius vadovavo anglikonų bažnyčiai. Katalikškų apeigų ir vyskupų |
|išlaikymas kėlė puritonų nepasitenkinimą. Puritonai smerkė prabangą |
|pasisakė už asketizmą. |
|XVIIa padidėjo prieštaravimai, nes po Šimtamečio karo karalius |
|sustiprina savo galią. 1640-1649m vyksta pilietinis karas tarp |
|parlamento, (miestiečiai ir bajorija) puritonai ir karaliaus |
|(anglikonai, katalikai). 1640m sušaukiamas Ilgasis parlamentas. |
|Atšaukiami neteisėti mokesčiai, paleisti nusikaltėliai už |
|nusikaltimus valdžiai, puritonai. Buvo priimtas įstatymas |
|draudžiantis paleisti parlamentą be jo sutikimo. Karalius neturi |
|jėgų gintis. Parlamento kariuomemė nugalėdama karalių užima ir |
|Airiją, Škotiją. 1649m Karoliui I nukirsdinama galva, kad sukėlė |
|karą nesilaikydamas įstatymų. Anglija paskelbiama respublika. |
|Po karaliaus nukirsdinimo vyko levelerių ir digerių judėjimai, kurie|
|buvo greitai numalšinti Kromvelio kariuomenės. |
|1679m priimtas Habeas corpus act (žmogus yra nekaltas, kol jo kaltė |
|nėra pripažinta) |
|1688m priimtas “Teisių bilis”. Šiuo dokumentu karalius pagrindinę |
|valdžią parlamentui. Anglijoje įsigali konstitucinė monarcija. |
| |
|NEPRIKLAUSOMYBĖS KARAS ŠIAURĖS AMERIKOJE 1775-1783 |
|PRIEŽASTYS |
|REZULTATAI |
| |
|Anglijos uždraudimas kolonistams be leidimo keltis į Vakarus už |
|Apalačų kalnų; |
|Žyminės rinkliavos įstatymo išleidimas; |
|Kolonijų pramonės ir prekybos plėtros apribojimai; |
|Naujų įdėjų, kad valdžią vyriausybei turi suteikti tauta, plitimas. |
|Anglija pripažino JAV nepriklausomybę; |
|Susikūrė pirma savarankiška respublika Amerikoje; |
|Buvo nuversta kolonijinė Anglijos valdžia; |
|Panaikinti feodalizmo elementai, apribojimai kolonijų ūkinei |
|veiklai; |
|Visi gyventojai, išskyrus negrus, vergus ir indėnus, tapo lygūs |
|prieš įstatymus; |
|Šiaurėje buvo panaikinta vergija. |
| |
| |
|1607m pirmoji anglų kolonija Virdžinijoje. |
|1773m Bostono uosto darbininkai, persirengę indėnais, išmeta į jūrą |
|anglų apmuitintą arbatą (Bostono arbatėlė). |
|1775m nepriklausomybės karo pradžia. |
|1776 liepos 4 dieną Nepriklausomybės deklaracijos priėmimas. |
|1783m Nepriklausomybės karo pabaiga. Versalio taikos sutartis. |
|1787m JAV Konstitucijos priėmimas. |
|1789m Džordžas Vašingtonas išrenkamas pirmuoju šalies prezidentu. |
|1789m priimamas Teisių bilis, kuris įsigalėjo 1791m. |
|Šiaurės Amerikoje dirbo “sutartiniai tarnai” – vargingieji išeiviai |
|iš Anglijos, dirbę, kad sumokėtų už kelionę, turėjo galimybę gauti |
|žemės. Kolonijose vyravo plantacijų ūkis. Indėnai, vietiniai |
|gyventojai, buvo stumiami į vakarus. Kolonistų sparčiai gausėjo, |
|plėtojosi ūkis, augo miestai. Naujojoje Anglijoje plėtojosi |
|laivininkystė, prekyba ir pramonė, vergų prekyba. |
|Lemiama kova dėl viešpatavimo Šr.Amerikoje įsiliepsnojo Septynerių |
|metų kare 1756-1763m kariumenės persvara karą laimėjo Anglija. |
|Kolonijoms nepatiko karaliaus vykdoma politika: apribojamos kolonijų|
|savivaldos, priimtos žyminės rinkliavos įst., pagal kurį |
|apmokesdinami visi prekybiniai sanderiai, dokumentacija.; įvesti |
|griežti apribojimai kolonijų pramonei ir prekybai. B. Franklinas |
|pradėjo kalbėti apie kolonijų atsiskyrimą nuo Anglijos. 1775m |
|Masačiutsete prasidėjo karo veiksmai, persimetė į kt. kolonijas. |
|Karaliui nedarant jokių nuolaidų sudaryta reguliarioji armija (Dž. |
|Vašingtonas) |
|1776m kongresas priėmė “Nepriklausomybės deklaraciją”, kuri skelbia,|
|kad 13 valstijų atsiskiria nuo Anglijos ir sukuria savarankišką |
|valstybę. Anglijos varžovės rėmė sukilusias prieš ją kolonijas. |
|Amerikiečius palaikė ir Europos šviesuomenė. Įsivyravo silpna |
|centrinė valdžia, tačiau 1787m JAV priima konstituciją. 1791m |
|konstituciją Teisių bilis. |
| |
|PRANCŪZIJOS REVOLIUCIJA 1789-1799m. |
|PRIEŽASTYS |
|REZULTATAI |
| |
|Absoliutinė karaliaus valdžia; |
|Feodalinė santvarka; |
|Luominė santvarka; |
|Švietėjų mintys apie santvarkos pakeitimo būtinumą. |
|Panaikinta absoliutinė monarchija; |
|Panaikinta feodalinė santvarka; |
|Panaikinta luomų santvarka; |
|Paspartintas feodalinės santvarkos irimas visoje Europoje; |
|Atvertos galimybės verslų plėtrai; |
| |
| |
| |
| |
| |
|I etapas |
|1789m Generalinių luomų darbo paradžia. |
|1789 liepos 14d Bastilijos šturmas – absoliutizmo žlugimas. |
|1789 rugpjūčio 26d Žmogaus ir piliečio teisių deklaracija. |
|1791m priimama Prancūzijos konstitucija – įtvirtinama konstitucinė |
|monarchija. |
|1792m Liudviko XVI nušalinimas nuo sosto ir jo įkalinimas |
|–konstitucinės monarchijos pabaiga. |
| |
| |
|II etapas |
|1792m Prancūzija paskelbiama respublika. |
|1793m Giljotinuotas Liudvikas XVI. Jakobinų atėjimas į valdžią. |
|Visuomenės gelbėjimo komiteto veiklos pradžia |
| |
| |
|III etapas |
|1793m Konventas priima naują Konstituciją. Vykdoma jakobinų |
|diktatūra. |
|1794m Termidoro perversmas. Robespjero nukirsdinimas – jakobinų |
|diktatūros pabaiga (Revoliucija ryja savo vaikus |
| |
| |
|Absoliutizmas – tai tokia valstybės valdymo forma, kai visa aukšč. |
|valdžia priklauso monarchui. Karalius Prancūzijoje rūpinosi pramone |
|bei prekyba, globojo steigė manufaktūras. Finansinėmis operacijomis,|
|perkant tarnybas valstybės valdžios aparate vietas, išplėtė |
|biurokratują. Bajorai mokesčių nemokėdavo, pagrinde viską apmokėjo |
|valstiečiai, pramoninkai, prekybininkai. Prancūzijos karalius |
|išlaikė feodalinę sistemą, bajorų privilegijas. Absoliutizmas |
|Prancūzijoje pradėjo formuotis XVa, kai Generaliniai luomai karaliui|
|leido rinkti nuolatinį žemės mokestį (taliją). XVIa vid. religiniai |
|karai sustabdė absoliutizmo kilimą. Tačiau vėliau biurokratija tapo |
|ištikimiausiu absoliut. monarchijos ramsčiu. |
|XVIIa vid. Prancūzija tapo galingiausia vakarų Europos valstybe. |
|Valdant Liudvikui XIV absoliutizmas suklestėjo, parlamentas visiškai|
|neteko įtakos. Dažni karai alino kraštą, valstiečiai nuskurdo, |
|nepataisomai suiro finansai, padidėjo valstybės skolos. Tai |
|paspartino revoliucijos pradžią. |
|Visuomenės sluoksnių nepasitenkinimas: |
|miestiečiai piktinosi ūkinės veiklos suvaržymais; skirstymas į |
|luomus: dvasininkija, bajorija, III-iasis luomas – |
|neprivilegijuotieji; nebuvo konstitucinių garantijų, teismas nebuvo |
|savarankiškas. Politinė veikla buvo neįmanoma, nes buvo persekiojami|
|kritikai, švietėjai. |
|Generaliniai luomai susirinko 1789m. Buržuazija ir daugelis deputatų|
|siekė panaikinti absoliutizmą. Trečiojo luomo deputatams |
|reikalaujant Generaliniai luomai pasiskelbė Steigiamuoju |
|susirinkimu, kurio užduotis parengti konstituciją. Liepos 14d. |
|sukilėliai užėmė Bastilijos tvirtovę. Valstiečiai siekė nusikratyti |
|feodalinių prievolių ir tapti žemės savininkais. Po Bastilijos |
|užgrobimo žlugo absoliutizmas, o Aukščiausia valdžia priklausė |
|Steigiamajam susirinkimui. Netrukus 1789m mbuvo priimta “Žmogaus ir |
|piliečio teisių deklaracija”, o 1791m Prancūzijos konstitucija. |
|Revoliuciniai pertvarkymai kėlė vis didėjantį buvusių |
|privilegijuotųjų luomų nepasitenkinimą. Bajorija prarado |
|pirmaujančią padėtį, valdžia atiteko turtingajai buržuazijai, |
|kaimuose nesiliovė bruzdėti valstiečiai, kurie reikalavo visiškai |
|panaikinti feodalines prievoles. Tačiau visi iki tol vykę |
|pertvarkymai nieko nedavė sankiulotams. Jie tapo grėsminga jėga. |
|Sankiulotų pastangos pagerinti gyvenimą sutapo su vienos iš |
|politinių grupuočių – jakobinų – planais. Jų svarbiausias uždavinys |
|buvo sumažinti turtinę nelygybę. |
|1791m žlugo konstitucinė monarchija, vietoj jo išrinktas konventas. |
|1792m Prancūzija paskelbta respublika. Konvente prasidėjo kova dėl |
|valdžios tarp jakobinų ir nuosaikiųjų respublikonų – žerondistų. |
|1793m Liudvikas XVI buvo nukirsdintas. Po to vyko kovos tarp |
|žirondistų ir jakobinų, kurios trukdė respublikai kovoti su vidaus |
|kontrrevoliucija ir užsienio priešais. Jakobinai buvo artimesni |
|liaudžiai, nes žirondistai stojo prieš senjorų žemių nusavinimą ir |
|būtiniausių prekių kainų kontolę, kurių reikalavo sankiulotai. 1793m|
|sankiulotai apsupo konventą ir privertė iš jo pašalinti žerondistus.|
|Valdžia atiteko jakobinams. 1793m buvo priimta konstitucija. Po jos |
|valdžia priklausė konventui ir gelbėjimo komitetui. |
|Nuo 1794m jakobinų diktatūra išgyveno krizę. Prancūzija per |
|penkerius audringų revoliucijos sukrėtimų metus pavargo ir troško |
|ramybės. 1794m Termidoro perversmu konvento daugumos nutarimu |
|Robespjerui nukirsdinta galva. |
| |
|ŠVIETĖJAI |
|I. Kantas – “išdrįsk būti protingas, turėk drąsos remtis savo |
|protu”. Norint pasiekti pažangą reikia šviesti žmones. Jis reikalavo|
|žmonių lygybės prieš įstatymą. |
|Dž. Lokas suskirstė valdžią į įstatymų vykdomąją ir leidžiamąją. |
|Stojo už sąžinės laisvę. |
|Š. Monteskjė kritikavo absoliutizmą. Idealizvo konstitucinę |
|monarchiją. Skirstė valdžią į įstatymų leidžiamąją, vykdomąją ir |
|teisminę. |
|Volteras pasisakė už apsišvietųsį monarchą. Karalių ir filosofų |
|bendras priešas – Katalikų bažnyčia. Jis negailestingai išjuokė |
|bažnyčią. |
|Ž. Žakas Ruso smerkė teisinę ir turtinę nelygybę. Teigė, kad valdžia|
|turi priklausyti tautai, pasisakė už respubliką. |
|Ž. Melje ragino panaikinti privatinę žemės nuosavybę, skirstymą į |
|luomus ir net valstybę, kaip žmonėms priešišką bei svetimą jėgą. |
|G. Mabli teigė, kad visų nelaimių priežastis yra privatinė |
|nuosavybė. O blogybes galima sušvelninti įvedant išmintingus |
|įstatymus, kurie ribotų prabangą bei žmonių gobšumą ir įtvirtintų |
|paprastą gyvenimo būdą. |
|Švietėjų sąjudžio esmė – kritikavo valstybės bei visuomenės |
|santvarką ir siūlė įvairius būdus jai tobulinti. Susidomėta mokslu |
|bei švietimu. |
|“Apšviestasis absoliutizmas” – laisvės, lygybės ir tautos suverenumo|
|idėja. Pertvarkymus turėjo vykdyti apsišvietę valdovai. |
|Sostų ir filosofų sąjunga: valdovams reikėjo sąjungininkų, kurie |
|kritikuotų bei išjuoktų kas yra sena ir atgyvenę. Ši sąjunga truko |
|iki Prancūzijos revoliucijos. |

Leave a Comment