| ||LIETUVOS ISTORIJA XIV – XVIIIa. ||1492m mirus Kazimierui LDK ponų taryba didžiuoju kunigaikščiu ||paskelbė Aleksandrą. 1492m valdovas paskelbė privilegiją, kuria ||praplėtė LDK bajorų teises. Jis įsipareigojo visais valstybės ||reikalais konsultuotis su Ponų taryba. Kazimiero 1447m ir Aleksandro||privilegija sudarė valstybinės teisės pagrindą. Jos nustatė Ponų ||tarybos – vyriausybės – galią, apribodamos asmeninę monarcho veiklą.||1501m pasirašytas Melniko aktas, jame deklaruota, kad Lenkija ir ||Lietuva yra sujungia-mos į vieną valstybę, ją valdo bendrai ||išrinktas karalius, šaukiamas bendras seimas, yra viena kariumenė ir||vieninga pinigų sistema. Šis aktas atspindėjo Jogailaičių dinastijos||siekius sukurti Didžiąją Lenkiją, tačiau šis aktas nebuvo priimtas. ||1558m kai kilo karas dėl Livonijos, o netrukus mūšiai su Maskva, ||Lietuvos bajorija ir Ponų taryba suprato, kad negalės apginti ||valstybės interesų prieš grėsmingą priešą. Taip pat Lietuvos bajorai||siekė šlėktų teisių, kurias turėjo Lenkijos bajorai. ||1569m sudaroma Liublino unija. ||Bendra: ||Valdovas, Seimas, užsienio politika, iždas. ||Atskira: ||Kariumenė, teismai, vietos valdžia. ||Po Liublino unijos įvedimo įvestas naujas pavadinimas Abiejų tautų ||respublika (ATR). 1572m mirus Žygimantui Augustui respublikoje ||prasidėjo karalių rinkimai.tarp seimo ir išrenkamo karaliaus buvo ||sudaroma sutartis Pacta conventa, kurioje karalius įsipareigo-davo ||ką konkrečiai darys, ir ko nedarys. Bajorams buvo suteikta ||konfederacijos teisė, kurioje, jei bajoras nusprendžia, jog karalius||sulaužė Pacta conventa, jis gali sukilti prieš bajorą. Taip pat ||bajorams suteikta Liberum veto teisė, kuri leidžia užprotestuoti ||viso seimo balsavimą UŽ. Konfederacijos ir liberum veto sudarė ||“aukso laisves”, kurios respublikos valdymą pavertė anarchija. ||1576-1586 respubliką valdo Steponas Batoras.1579m jis įkuria ||Vilniaus universitetą. 1581m įkuria Lietuvos vyr. tribunolą. Vyr. ||tribunolo užduotis buvo spręsti apeliacines bajorų byla, atėjusias ||iš pavietų teismų. Dabar patys bajorai sprendė apeliacines bylas. ||Steponas Batoras galutinai prijungia Livoniją prie LDK. |
|1587-1668 Vazų dinastijos laikotarpis. ||1595m LDK vykdoma Unitų bažnyčios reforma. Skirta stačiatykiams, ||kurios esmė bu-vo: apeigos paliekamos stačiatikiškos, o tikintieji ||atsisakydami paklusti Maskvos metropolitui, paklūsta Romos ||popiežiui. ||Zigmanto Vazos valdymo laikotarpiu Lietuvos bajorija gynė LDK ||savarankiškumą ir teises, užfiksuotas III-ajame statute, neleisdami ||Lenkijai apriboti LDK reikšmės ATR. Tačiau taip pat vyko dviejų ||tautų artėjimas. ||1600-1629 I-asis karas su Švedija. 1605m Salaspilio kautynės ||vadovaujamas J.K. Chodkevičius. Vyksta kova dėl Livonijos. Karas ||baigiasi Altmarko paliaubomis – dalis Livonijos atitenka Ųšvedijai. ||Vladislovo Vazos valdymo periodu toliau silpnėjo valdovo įtaka ||valstybei. Silpnėjo centrinė valdžia. ||1648-1654m B.Chmelnickiui vadovaujant Pietų Ukrainoje vyko kazokų ||sukilimas. Kazokai pasiprašo prijungiami prie Rusijos (Perejeslavo ||sutartimi), dėl to 1654-1667 Rusija kariauja prieš LDK. Andrusovo ||taikoje LDK praranda daug žemių, o nustatyta siena tarp LDK ir ||Rusijos išsilaiko iki 1772 (I-ojo padalijimo). ||Pasinaudodama silpna LDK 1655-1660 LDK vėl puola Švedija. ||1655m Lietuvą yra okupavę Švedija ir Maskva. Šiais metais Jonušas ||Radvila sustabdo kazokų veržimąsi į LDK. Jis pasirašo Kedainių ||sutartį su Švedija, kurioje LDK yra unijoje su Švedija, tačiau ||švedijos karalius jos atsisako. Mirus J.Radvilai per 1656m sukilimą ||LDK išvijo švedus iš šalies. Galutinai karas su Švedija baigės 1660m||pasirašius Olyvos sutartį. Neįvyko jokių teritorinių pakitimų, LDK ||išlaikė prieš karą tuėtas valdas Livonijoje. Jonas Kazimieras Vaza ||atsisakė pretenzijų į Švedijos sostą, kurios ilgą laiką prisidėjo ||prie karų tarp šių valstybių kurstymo. ||1656m Švedija pradėjo kovoti su Rusija dėl įtakos Baltijos jūros ||regione. Tai vertė Rusiją ieškoti susitaikymo su ATR. 1667m ||Andrusove pasirašyta paliaubų sutartis. LDK prarado daug teritorijų.||ATR įsipareigojo gerbti stačiatikių teises savo valstybėje, o ||Rusija – ka-talikų. Tai tapo pretekstu Rusijai kištis į ATR vidaus ||politiką. 1686m nustatyta LDK – Rusijos siena, nepakitusi iki 1772m.||Dėl karų sužlugdytas krašto ūkis, valstybei trūko pinigų, reikėjo ||organizuoti ir išlaikyti kariumenę, rinkti mokesčius karui. ||Šauktinių kariumenės neužteko, LDK didėjo samdomos kariuomenės ||reikšmė, o jai pasamdyti reikėjo daugiau pinigų. 1655-1656 prasidėjo||badas, maras. LDK neteko (40( gyventojų. ||Valdant Jonui Kazimierui Vazai reikėjo koreguoti liberum veto ||neveiksmingumą, seimų darbą bei neefektyvią mokesčių sistemą. ||Valstybė neturėjo nuolatinių mokesčių, juos seimuose užsidėdavo ||bajorai pagal poreikį. Suvokdamas situaciją, valdovo dvaras siekė ||sustiprinti centrinę valstybės valdžią – panaikinti liberum veto, ||įvesti mokesčius. Dėl politinių planų žlugimo ir nesėkmingų karų ||J.Kazimieras Vaza atsisakė sosto. Jo valdymo metu vyravusią Radvilų ||giminės įtaką pakeitė Pacų giminė. ||Mykolas Kaributas Vyšniovieckis buvo silpna asmenybė, pasiduodanti ||kitų įtakai. LDK galutinai įsigali Pacai. Jo valdymo metu labiau ||nusilpo centrinė valdžia. ||Jonas Sobieskis siekė valstybėje įgyvendinti vidaus reformas, ||sustiprinti centrinę valdžią, tačiau reformoms vėl pasipriešino ||bajorija. Centrinė valdžia vis labiau degradavo, išsiplėtė ||anarchija. Didžioji dalis LDK, vadovaujama Pacų, o vėliau Sapiegų ||buvo opozicijoje J.Sobieskiui. jis ieškojo santaikos su LDK, ||silpnindamas įsigalėjusius Pacus ir palaikydamas Sapiegas ir ||suteikdamas jiems pareigybes. Kazimieras Sapiega ėmė vadovauti LDK. ||Sapiegų valdymą bajorija, vis labiau įsigalint anarchiškoms įdėjoms,||laikė bajorijos teisių pažeidimu. 1700m įvyksta Valkininkų ||konfederacija. Bajorai susivienija į kariumenę ir išvaro Sapiegų ||giminę. ||Augustas II Saksas vidaus politikoje siekė užkariauti bajorijos ||palankumą, grąžindamas jiems karuose pralaimėtas žemes. Vienas ||asmeninių siekių buvo atkariauti iš Švedijos Livoniją ir padaryti ją||savo paveldima valda. ||1700m Augusto II iniciatyva prasidėjo karas su Švedija. Švedija ||atsilaikė prieš Augusto II pajėgas ir artėjo prie šr. LDK sienų. ||Prieš Sapiegas kovoję Valkininkų konfederatai sudarė su Rusija ||sutartį, nukreiptą prieš Švediją. Švedai buvo sumušti rusų ||kariuomenės, o Livonija, dėl kurios Augustas II ir LDK kariavo, ||atiteko Rusijai. ||1700-1721 po Šiaurės karo Petras I Rusiją paskelbia imperija. ||Po karo su Švediją LDK vėl prasidėjo badas, siautėjo maras. ||Augustas II ir po karo puoselėjo valstybės sustiprinimo, pavertimo ||centralizuota monar-chija planus, ATR laikė savo karioumenę. ||Bajorija bijodama netekti savo laisvių pradėjo ginkluotą ||pasipriešinimą, nukreiptą prieš plėšikaujančius Sksonijos ||kariuomenės laikymą valstybėje. Augustas II, nesugebėjęs įvesti ||tvarkos valstybėje, į pagalbą pasikvietė Rusiją. ||Abi pusės sutiko su Petro I tarpininkavimu. Tarpusavio klausimus ||sprendė, Petro I prižiūrimi, 1717m ATR seime, pramintame Nebyliuoju.||Posedžiauta vieną dieną. Nuspręsta: ||Augustas II turėjo iš valstybės išvesti kariuomenę; nebegalėjo ||pradėti karo be seimo sutikimo; turėjo vykdyti senatorių nurodymus. ||Rusija įsipareigojo saugoti ATR, t.y. įgijo teisę kištis į ATR ||vidaus gyvenimą, jį regu-liuoti. LDK nuolatos buvo svetima ||kariuomenė, vertusi daryti užsienio šalims palankius politinius ||sprendimus. ||Augusto II valdymo pabaigoje pradėjo formuotis dvi pagr. grupuotės: ||respublikonai ir familija. Respublikonai, vadovaujami Potockių ||giminės (iš LDK jiems priklausė Radvilos, Sapiegos, Višniovieckiai),||propagavo bajorų teisių ir laisvių išlaikymą, valdovo valdžios ||apribojomą, priešinosi valstybės reformoms. Familijos šalininkai, ||vadovaujami Čartoriskių, siūlė padidinti ATR kariuomenę, reformuoti ||iždą, seimų ir seimelių darbą, panaikinti liberum veto. ||Bajorai didžiavosi savo “aukso laisvėmis”, kokių neturėjo nė vienos ||Europos valstybės kilmingieji, bijojo tų laisvių sumažinimo, todėl ||įtariai žiūrėjo į bet kokias naujoves, vadovavosi šūkiu “nieko ||nauja”. ||Augusto III valdymo metu siekė sukurti Didžiąją Švediją. Tuo metu ||ATR įsigalėjo politinės grupuotės. Siekdamos ateiti į valdžią, jos ||rėmėsi užsienio valstybėmis, šioms sudarydamos galimybes įtakoti ATR||vidaus gyvenimą. Respublikonai ieškojo Prūsijos, Prancūzijos, ||Turkijos, familija – Rusijos palaikymo. ||Čartoriskių familija, iš LDK remiama etmono M.J.Masalskio, Vilniaus ||vyskupo I.J.Masalskio, propogavo stiprios monarchijos idėją. Jų ||siūlomas kandidatas Stanislovas Augustas Poniatovskis, Rusijos ||įtakoje, buvo išrinktas valdovu. Jis siekė su Rusijos pagalba ||įvykdyti valstybės reformas ir nugalėti vidaus opoziciją. Tačiau ||Rusija valdovui vykdyti savarankiškos vidaus politikos neleido. ||Čartoriskių iniciatyva seime įvykdyta radikalių reformų: panaikinta ||liberum veto, įvesti generaliniai muitai, įsteigtos Lenkijos ir LDK ||iždo bei karo komisijos, nustatyta nauja seimo darbo tvarka, ||atmestas reikalavimas stačiatikiams ir protestantams suteikti tokias||pat teises kaip katalikų polit. teises valstybėje. Pasinaudodama ||šiuo pretekstu Rusija pasipriešino 1766m seimo reformoms. Rusijos ||valdovė Jekaterina II paskelbė 1767m deklaraciją prieš reformas. ||Reformomis buvo nepatenkinti ir familijos priešininkai, vadovaujami ||K.S.Radvilos. Jie 1767m sudarė Vilniaus konfederaciją, norėdami ||nušalinti S.A.Poniatovskį. 1767m susibūrė Radomo konfederacija, ||nukreipta prieš valstybės reformas. ||1767-1768 vykusiame ATR seime vyravo Radomo konfederatai. Seimas ||dirbo Rusijos kariuomenės, bauginusios represijomis, apsuptyje. ||Tokiomis sąlygomis S.A.Poniatovskis perėjo į Radomo konfederatų ||pusę. Seime buvo atkurta senoji tvarka. ||1768m susibūrė Baro konfederacija, kuri prieštaravo Varšuvos seimo ||nutarimams. Jos programoje senosios konservatyvios bajorų pažiūros ||persipynė su naujomis XVIIIa idėjomis. Tačiau konfederatai nebuvo ||vieningi ir tuo pasinaudojo Rusija. 1773m ATR seimas ratifikavo ||I-ojo užgrobimo rezultatus. ||To pasekoje 1775m seime įkurta Nuolatinė taryba, turėjusi pakeisti ||senatą. Ji susidėjo iš 5 departamentų: karo, iždo, policijos, ||teisingumo ir užsienio politikos. Kitomis reformomis buvo ||modernizuota ir padidinta kariuomenė, pagerinta teisės sistema ir ||teismų darbas, pertvarkyti mokesčiai, pradėtos kalti naujos monetos,||įvykdytos ekonominės reformos. ||1773m įkurta Edukacinė komisija (Masalskis pirmininkas). Su šia ||komisija buvo pertvarkomos LDK mokyklos, kūriamos naujos, ||valstiečiai atleidžiami nuo baudživos. ||Daugiausia reformų įvykdė 1788-1792 vykęs Ketverių metų seimas. ||Seime veikė dvi pagrindinės grupuotės: reformatoriai ir ||konservatoriai. 1791 05 03 jie paruošė Konstitu-ciją, kurioje: ||katalikybė – valstybinė religija; bajorų teisių ir privilegijų ||patvirtinimas; valstybė įpareigoja globoti valstiečius (nors vis dar||įteisinta baudžiava); valdžia: leidžiamojo, vykdomoji ir teisminė; ||karinės pajegos turi ginti tautą. ||Ši konstitucija neišsprendė visų valstybėje buvusių prieštaravimų. ||1792m įsiveržusi Rusijos kariuomenė paskelbė Targovicos ||konfederaciją. Konstitucijos šalininkų kariuomenė buvo silpna ir ||negalėjo rimčiau pasipriešinti Rusijai. 1793m Rusija ir Prūsija ||pasirašė II-ojo ATR užgrobimo aktą. ||Norėdami pasipriešinti konstitucijos šalininkai – 1794m paskelbė ||sukilimo manifestą. Sukilime dalyvavo T.Kosciuška (Lenkijoje), ||J.Jasinskis (Lietuvoje). LDK ir Lenkijos sukileliams svarstant ||valstybės pertvarkimo būdus, išryškėjo nesutarimai. Susiskaldymas ||palengvino Rusijai, Austrijai ir Prūsijai malšinti sukilimą, o taip ||pat 1795m pasirašyti III-ojo ATR užgrobimo sutartį. || ||ASMENYBĖS ||P. Skarga pirmasis universiteto rektorius (1579m įkurtas VU). ||M. Daukša 1595m “Katekizmas” ir 1599m “Postilė” ||J. Sobieskis sustabdo turkų puolimą, bando sustiprinti centrinę ||valdžią. ||Masalskis vadovauja Edukacinei komisijai (pirmininkas) ||V. Protasevičius 1569m Vilniaus vyskupas, pakvietęs jezuitus į ||Lietuvą. ||M. Giedraitis žemaičių vyskupas, subūręs šviesuolius kaip M. ||Strijkovskį ir M. Daukšą. ||M. Strijkovskis 1582m “Lenkijos, Lietuvos, Žemaičių ir visos Rusios ||kronika” ||A.V. Kojelavičius “Retorikos pagrindai”, “Lietuvos istorija”. ||Pr. Skorina 1522-1525m jo leidybinė veikla Vilniuje – pirmoji knygų ||spaustuvė Lietuvoje. ||Ž. Liauksminas parašė populiarų Europoje vadovėlį “Iškalbos politika||arba retorikos meno taisyklės” ||M. Sarbievijus parengė literatūros veikalą “Poetika”. Profesorius, ||poetas… ||M.K. Radvila – Našlaitėlis išleido pirmąjį LDK žemėlapį (XVIIa). ||Keliavo į Egiptą “Kelionė į Jeruzalę” ||K. Sirvydas parengė trikalbį (lenk-liet-lot) žodyną. “Punktai ||sakymų” – pamokslų rinkinys. ||A. Tyzenhauzas LDK iždininkas, valdė Šiaulių ir Alytaus ekonomijas, ||vykdė reformas, išplėtė palivarkų skaičių, įvedė lažą. Kūrė ||manufaktūras. ||L. Stuoka – Gucevičius architektas suprojektavęs Vilniaus katedrą, ||rotušę, Verkių rūmus. || || || ||EUROPA XIV-XVIIIa. ||RENESANSO KULTŪRA ||Frančeskas Petrarka – meilės sonetai mylimajai Laurai. ||Džovanis Bokača – “Dekameronas” – 100novelių Florencijos miesto ||gyvenimo temomis. Pagrindai humanistinei literatūrai. ||Viljamas Šekspyras vaizdavo renesanso laikų visuomenę, parodė ||humanizmo idealų ir tikrovės neatitikimą. Jis aukštino žmogaus grožį||ir didybę, bet kartu matė ir blogį. ||Fransua Rablė pajuokė feodalinę visuomenės santvarką, dvasininkų ||ydas. Tikėjo proto galia. ||Nikolas Makiavelis. Jį domino Italijos suvienijimas. Sukūrė ||absoliutizmą, “valstybė pagrįsta jėga”. ||Tomas Moras – “Utopija”, naujo tipo valstybė, kurioje nėra ||privatinės nuosavybės. Parodė baisias nelaimes, kurias kentėjo anglų||valstiečiai dėl aptvėrimų. ||Mikolojus Kopernikas – Žemė sukasi apie savo ašį ir kartu su kitomis||valstybėmis skrieja aplink saulę. ||Džordanas Brunas – Visata beribė, neturi nei pradžios, nei pabaigos.||Saulė nėra visatos centras, otik viena iš žvaigždžių. ||Galilėjas Galilėjus – Žemę skiria milžiniški atstumai. Atrasti ||Menulio kalnai, lygumos, įdubimai. Ištyrė kūnų judėjimo dėsnius ir ||suformulavo mokslinės mechanikos pradmenis. ||Leonardas da Vinčis – tapytojas, skulptorius, architektas, ||rašytojas, mokslo ir meno teoretikas. Stengėsi pažinti žmogaus ||anatomiją, fiziologiją. ||Mikelandželas – skulptorius, architektas, tapytojas. Galingos ||skulptūros simbolizuoja heroizmą, jėgą ir energiją. ||Rafaelis. Amžininkų portretai ir madonų su kūdikiais atvaizdai. ||Sukurta erdvės iliuzija. Išaukštintas renesanso žmogaus laisvės ir ||žemiškos laimės idealas. || ||REFORMACIJA EUROPOJE ||Reformacijos priežastys: ||Kunigaikščiai pasauliečiai, riteriai ir miestiečiai manė, kad ||Bažnyčia yra per brangi; ||Feodalams kėlė pavydą didelės Bažnyčių pajamos; |
|Humanistų judėjimas tiriantis Senąjį ir Naująjį Testamentus; ||Žymiausias humanistas buvo Erazmas Roterdamietis. Savo veikaluose ||jis išjuokė Katalikų bažnyčią. ||Martynas Liuteris protetavo prieš indulgencijų prekybą. 1517m prie ||Vitenbergo bažnyč. Prikalė “95 tezes”, kuriose teigė: Bažnyčia gali ||apsieiti be popiežiaus; patarė nusavinti Bažnyčios žemes ||Vokietijoje; neigė dvasininkijos kaip tarpininkės tarp žmonių ir ||Dievo vaidmenį; žmogus galįs išganyti sielą tikėjimu; vienintelis ||tikėjimo šaltinis Šv. Raštas. 1521m M.Liuteris iškviestas į Vormse ||posedžiavusį reichstagą išsakyti savo idėjas. ||Tomas Miunceris. Jo mokymas apie išganymą arba tikėjimą ganytojiška ||Kristaus auka, yra viena scarbiausių protestantizmo dogmų. Liuteris||stojo už ankstyvosios Krikščionių bažnyčios tradicijų grąžinimą, ||t.y. norėjo panaikinti visą brangiai kainuojančią hierarhiją. Pigios||bažnyčios reikalavimas atitiko biurgerių interesus. Vieninteliu ||tikėjimo šaltiniu turi būti Šv. Raštas. Liuterio mokymas darė ||religiją pasaulietiškesnę. Jis teigė, jog žmogaus veikla turi ||tarnauti Dievui. ||1555m Ausburgo religinė taika. Kunigaikščiai gavo teisę pasirinkti ||savo valdomų žemių gyventojams tikėjimą. Atsirado atskiros katalikų ||ir protestantų teritorijos – dar labiau susiskaldė Vokietija. ||Liuteronų bažnyčia pasidarė visiškai pavaldi kunigaikščio valdžiai. ||Reformuota bažnyčia atsisakė prašmatnių apeigų, supaprastino ||pamaldas, panaikino šventųjų ir relikvijų garbinimą. ||Ulrichas Cvinglis šveicarų reformatorius. Jis radikaliai pertvarkė ||Bažnyčią į demokratiš-kesnę. Cvinglis komuniją laikė paprastu ||veiksmu Jėzaus Kristaus mirčiai atminti, nepripažino duonos ir vyno ||virtimą Kristaus kūnu ir krauju. ||Jonas Kalvinas – kalvinizmo kūrėjas. Absoliutinė lemties dogma: ||Dievas nulėmęs žmogaus likimus (rojus ir pragaras). Jo mokymas ||skatino veiklumą. Didžiausia dorybė taupumas. Svarbiausią vaidmenį ||pamaldose užėmė Biblijos skaitymas. Kalvinai panaikino Bažnytinę ||hierarhiją. ||Prancūzijoje kalvinus vadino HUGENOTAIS. Jie čia sudarė stiprią ||partiją, priešišką absoliutinei monarchijai ir Katalikų bažnyčiai. ||1572m Baltrametiejaus naktis. Paryžiuje nužudoma (3000 hugenotų. ||Kalvinizmo įtaka Nyderlandų revoliucijai buvo l. Didelė. Reformacija||tapo pagrindiniu akstinu kovoti su Ispanijos absoliutizmu ir ja ||remiančia Katalikų bažnyčia. ||PURITONAIS Anglijoje buvo vadinami kalvinizmo šalininkai. Jie norėjo||“apvalyti” Anglikonų bažnyčią, t.y.reformuoti ją. Puritonizmas virto||Anglijos revoliucijos ideologija. ||Anglikonų bažnyčia pasidarė valstybine, privaloma. Ji išpažino ||protestantizmo dogmas – tikėjimą išganytojiška Kristaus auka ir Šv. ||Raštą kaip tikėjimo šaltinį. ||Džonas Noksas. Reformacija Škotijoje buvo susijusi su kova prieš ||Stiuartų dinastiją. Katalikai pralaimėjo, įsitvirtina Presbiterionų ||bažnyčia. ||Katalikų kontrreformacija prasidėjo Tridento bažnyčios susirinkimais||1545-1563. Jie paskelbė visus protestantus eretikais ir nusprendė: ||aukšč. autoritetas – popiežius, paliktos senosios katalikų dogmos, ||apeigos, nuspręsta šviesti dvasininkus. ||Ignotas Lojola įkūrė Jezuitų ordiną. Jie ypač stengėsi įgyti ||palankumą aukštų pareigūnų ir panaudoti juos savo tikslams. Ordinui ||vadovavo jėzuitų generolas, tiesiogiai pavaldus popiežiui. Jėzuitų ||ordinas visur steigė bendrojo lavinimo mokyklas, jie paprastai ||būdavo rūmų dvasininkai – karalių ir karalienių nuodemklausiai. ||REFORMACIJOS ||KONTRREFORMACIJOS || ||XVIa. ||XVIa.vid – XVIIa. || ||Panaikintas indulgencijų pardavinėjimas; ||Atsisakyta prašmatnių bažnytinių apeigų; Panaikintas šventųjų ir ||relikvijų garbinimas; ||1525m panaikintas Kryžiuočių ordinas ||Įsteigtas vyr. inkvizicijos tribunolas (1542m); Įkurtas Jėzuitų ||ordinas (1540m); Visi protestantai paskelbti eretikais; Aukšč. ||autoritetu tikėjimo dalykuose paskelbtas popiežius; Įvesta griežta ||bažnytinė cenzūra; Kurtos dvasininkų seminarijos || || ||NYDERLANDŲ REVOLIUCIJA XVIa ||PRIEŽASTYS ||REZULTATAI || ||Ispanijos viešpatavimas; ||Feodalinė santvarka, kurią palaikė Ispanija; ||Katalikų bažnyčios kova su reformacija ||Nyderlandų šiaur. buvo panaikintas Isapanijos viešpatavimas; Įsikūrė||nepriklausoma Olandijos respublika (1579m); pradėjo sparčiau augti ||ekonomika ir kultūra: ||išaugo gelumbės, šilko, linų, laivų statybos pramonė; ||Amsterdamas tapo galingiausia jūrų valstybė; ||Olandija tapo galingiausia jūrų valstybe; ||ji užgrobė daug kolonijų; || || ||Olandija buvo tankiausiai gyvenama teritoija Europoje. Čia kūrėsi ||manufaktūros. Olandija buvo prekybos kelių sankrižoje: prekiavo su ||Anglija, Prancūzija, Vokietija, Pabalčiu. Lėšas skyrė kapitalistinei||gamybai. XVIa. sparčiai iro feodalizmas. Kapitalistinių santykių ||raidą labai stabdė svetimšalių įtaka, priespauda. Ispanijos karalius||žlugdė pramonę nepakeliamais mokesčiais, įv. suvaržymais, gynė ||feodalinę santvarką. Olandijoje smuko gelumbės gamyba dėl didelių ||muitų. Ispanijos valdžia Nyderlanduose rėmėsi katakikų bažnyčia, ||kuri persekiojo reformatus (kalvinus). Reformacija tapo ne tik ||religinis sąjudis, bet ir kovos su Ispanijos absoliutizmu forma. ||1566m prasidėjo Olandijos revoliucija. 1572m Baltramiejaus naktis – ||(3000 hugenotų buvo nužudyti. 1609m Ispanija pripažino Olandijos ||nepriklausomybę ir ją 1648m Vestfalio taikoje patvirtino. Su šia ||taika nusistovėjo Europos politinis žemėlapis. || || ||ANGLIJOS REVOLIUCIJA ||PRIEŽASTYS ||REZULTATAI || ||Absoliutinė karaliaus valdžia; Feodalinė santvarka; Anglikonų ||bažnyčios viešpatavimas ||Anglija tapo konstitucinė monarchija; Buvo paspartintas senos ||luominės santvarkos irimas ir naujos – demokratinės formavimasis || || ||Svarbiausia Anglijos šaka – gelumbės gamyba. Dėl ganyklų bajorai ||grobė bendruomenės žemes, valstiečių skypus, prievarta nuvarydami ||juos nuo žemės. Atimtos žemės pavadintos “aptvėrimais”. Valstiečiai ||tapdavo samdomaisiais darbininkais. Naujieji bajorai pradėjo ||ūkininkauti naujoviškai, į žemės ūkį pradėjo skverbtis ||kapitalistiniai santykiai. Jūrų prekyboje Anglija sukaupė nemaža ||dalį kapitalo. Dėl įsigalėjimo jūroje vyksta kovos su Ispanija. ||1588m anglai nugali “nenugalimąją armadą”. ||XVIa anglai pradeda kolonijinę ekspansiją. ||XVIIa Anglijoje steigiamos manufaktūros (XVa panaikinta baudžiava). ||Turtingi miestiečiai galėjo tapti bajorais. Susidarė palankios ||sąlygos verslininkystei. ||Anglija – demokratinė respublika be rašytinės konstitucijos, ||vadovavosi 1215m Didžiąja laisvių chartija. Karalius įsipareigojo ||nedidinti mokesčių, be parlamento pritarimo nekeisti įstatymų, ||kariuomenės dydžio. Karalius sutinka, jog valdžią gauna iš ||parlamento, kuris atstovauja visus luomus išskyrus valstiečius. ||Valstybės santvarka Anglijoje skyrėsi nuo kitų šalių: ją valdė ||karalius atsiklausdamas parlamento, kurį sudarė dveji rūmai: lordų ||(aristokratai ir vyskupai) ir bendruomenių (žemvaldžiai, pirkliai). ||Be parlamento nebuvo priimamas joks įstatymas. ||Karalius vadovavo anglikonų bažnyčiai. Katalikškų apeigų ir vyskupų ||išlaikymas kėlė puritonų nepasitenkinimą. Puritonai smerkė prabangą ||pasisakė už asketizmą. ||XVIIa padidėjo prieštaravimai, nes po Šimtamečio karo karalius ||sustiprina savo galią. 1640-1649m vyksta pilietinis karas tarp ||parlamento, (miestiečiai ir bajorija) puritonai ir karaliaus ||(anglikonai, katalikai). 1640m sušaukiamas Ilgasis parlamentas. ||Atšaukiami neteisėti mokesčiai, paleisti nusikaltėliai už ||nusikaltimus valdžiai, puritonai. Buvo priimtas įstatymas ||draudžiantis paleisti parlamentą be jo sutikimo. Karalius neturi ||jėgų gintis. Parlamento kariuomemė nugalėdama karalių užima ir ||Airiją, Škotiją. 1649m Karoliui I nukirsdinama galva, kad sukėlė ||karą nesilaikydamas įstatymų. Anglija paskelbiama respublika. ||Po karaliaus nukirsdinimo vyko levelerių ir digerių judėjimai, kurie||buvo greitai numalšinti Kromvelio kariuomenės. ||1679m priimtas Habeas corpus act (žmogus yra nekaltas, kol jo kaltė ||nėra pripažinta) ||1688m priimtas “Teisių bilis”. Šiuo dokumentu karalius pagrindinę ||valdžią parlamentui. Anglijoje įsigali konstitucinė monarcija. || ||NEPRIKLAUSOMYBĖS KARAS ŠIAURĖS AMERIKOJE 1775-1783 ||PRIEŽASTYS ||REZULTATAI || ||Anglijos uždraudimas kolonistams be leidimo keltis į Vakarus už ||Apalačų kalnų; ||Žyminės rinkliavos įstatymo išleidimas; ||Kolonijų pramonės ir prekybos plėtros apribojimai; ||Naujų įdėjų, kad valdžią vyriausybei turi suteikti tauta, plitimas. ||Anglija pripažino JAV nepriklausomybę; ||Susikūrė pirma savarankiška respublika Amerikoje; ||Buvo nuversta kolonijinė Anglijos valdžia; ||Panaikinti feodalizmo elementai, apribojimai kolonijų ūkinei ||veiklai; ||Visi gyventojai, išskyrus negrus, vergus ir indėnus, tapo lygūs ||prieš įstatymus; ||Šiaurėje buvo panaikinta vergija. || || ||1607m pirmoji anglų kolonija Virdžinijoje. ||1773m Bostono uosto darbininkai, persirengę indėnais, išmeta į jūrą ||anglų apmuitintą arbatą (Bostono arbatėlė). ||1775m nepriklausomybės karo pradžia. ||1776 liepos 4 dieną Nepriklausomybės deklaracijos priėmimas. ||1783m Nepriklausomybės karo pabaiga. Versalio taikos sutartis. ||1787m JAV Konstitucijos priėmimas. ||1789m Džordžas Vašingtonas išrenkamas pirmuoju šalies prezidentu. ||1789m priimamas Teisių bilis, kuris įsigalėjo 1791m. ||Šiaurės Amerikoje dirbo “sutartiniai tarnai” – vargingieji išeiviai ||iš Anglijos, dirbę, kad sumokėtų už kelionę, turėjo galimybę gauti ||žemės. Kolonijose vyravo plantacijų ūkis. Indėnai, vietiniai ||gyventojai, buvo stumiami į vakarus. Kolonistų sparčiai gausėjo, ||plėtojosi ūkis, augo miestai. Naujojoje Anglijoje plėtojosi ||laivininkystė, prekyba ir pramonė, vergų prekyba. ||Lemiama kova dėl viešpatavimo Šr.Amerikoje įsiliepsnojo Septynerių ||metų kare 1756-1763m kariumenės persvara karą laimėjo Anglija. ||Kolonijoms nepatiko karaliaus vykdoma politika: apribojamos kolonijų||savivaldos, priimtos žyminės rinkliavos įst., pagal kurį ||apmokesdinami visi prekybiniai sanderiai, dokumentacija…; įvesti ||griežti apribojimai kolonijų pramonei ir prekybai. B. Franklinas ||pradėjo kalbėti apie kolonijų atsiskyrimą nuo Anglijos. 1775m ||Masačiutsete prasidėjo karo veiksmai, persimetė į kt. kolonijas. ||Karaliui nedarant jokių nuolaidų sudaryta reguliarioji armija (Dž. ||Vašingtonas) ||1776m kongresas priėmė “Nepriklausomybės deklaraciją”, kuri skelbia,||kad 13 valstijų atsiskiria nuo Anglijos ir sukuria savarankišką ||valstybę. Anglijos varžovės rėmė sukilusias prieš ją kolonijas. ||Amerikiečius palaikė ir Europos šviesuomenė. Įsivyravo silpna ||centrinė valdžia, tačiau 1787m JAV priima konstituciją. 1791m ||konstituciją Teisių bilis. || ||PRANCŪZIJOS REVOLIUCIJA 1789-1799m. ||PRIEŽASTYS ||REZULTATAI || ||Absoliutinė karaliaus valdžia; ||Feodalinė santvarka; ||Luominė santvarka; ||Švietėjų mintys apie santvarkos pakeitimo būtinumą. ||Panaikinta absoliutinė monarchija; ||Panaikinta feodalinė santvarka; ||Panaikinta luomų santvarka; ||Paspartintas feodalinės santvarkos irimas visoje Europoje; ||Atvertos galimybės verslų plėtrai; || || || || || ||I etapas ||1789m Generalinių luomų darbo paradžia. ||1789 liepos 14d Bastilijos šturmas – absoliutizmo žlugimas. ||1789 rugpjūčio 26d Žmogaus ir piliečio teisių deklaracija. ||1791m priimama Prancūzijos konstitucija – įtvirtinama konstitucinė ||monarchija. ||1792m Liudviko XVI nušalinimas nuo sosto ir jo įkalinimas ||–konstitucinės monarchijos pabaiga. || || ||II etapas ||1792m Prancūzija paskelbiama respublika. ||1793m Giljotinuotas Liudvikas XVI. Jakobinų atėjimas į valdžią. ||Visuomenės gelbėjimo komiteto veiklos pradžia || || ||III etapas ||1793m Konventas priima naują Konstituciją. Vykdoma jakobinų ||diktatūra. ||1794m Termidoro perversmas. Robespjero nukirsdinimas – jakobinų ||diktatūros pabaiga (Revoliucija ryja savo vaikus || || ||Absoliutizmas – tai tokia valstybės valdymo forma, kai visa aukšč. ||valdžia priklauso monarchui. Karalius Prancūzijoje rūpinosi pramone ||bei prekyba, globojo steigė manufaktūras. Finansinėmis operacijomis,||perkant tarnybas valstybės valdžios aparate vietas, išplėtė ||biurokratują. Bajorai mokesčių nemokėdavo, pagrinde viską apmokėjo ||valstiečiai, pramoninkai, prekybininkai. Prancūzijos karalius ||išlaikė feodalinę sistemą, bajorų privilegijas. Absoliutizmas ||Prancūzijoje pradėjo formuotis XVa, kai Generaliniai luomai karaliui||leido rinkti nuolatinį žemės mokestį (taliją). XVIa vid. religiniai ||karai sustabdė absoliutizmo kilimą. Tačiau vėliau biurokratija tapo ||ištikimiausiu absoliut. monarchijos ramsčiu. ||XVIIa vid. Prancūzija tapo galingiausia vakarų Europos valstybe. ||Valdant Liudvikui XIV absoliutizmas suklestėjo, parlamentas visiškai||neteko įtakos. Dažni karai alino kraštą, valstiečiai nuskurdo, ||nepataisomai suiro finansai, padidėjo valstybės skolos. Tai ||paspartino revoliucijos pradžią. ||Visuomenės sluoksnių nepasitenkinimas: ||miestiečiai piktinosi ūkinės veiklos suvaržymais; skirstymas į ||luomus: dvasininkija, bajorija, III-iasis luomas – ||neprivilegijuotieji; nebuvo konstitucinių garantijų, teismas nebuvo ||savarankiškas. Politinė veikla buvo neįmanoma, nes buvo persekiojami||kritikai, švietėjai. ||Generaliniai luomai susirinko 1789m. Buržuazija ir daugelis deputatų||siekė panaikinti absoliutizmą. Trečiojo luomo deputatams ||reikalaujant Generaliniai luomai pasiskelbė Steigiamuoju ||susirinkimu, kurio užduotis parengti konstituciją. Liepos 14d. ||sukilėliai užėmė Bastilijos tvirtovę. Valstiečiai siekė nusikratyti ||feodalinių prievolių ir tapti žemės savininkais. Po Bastilijos ||užgrobimo žlugo absoliutizmas, o Aukščiausia valdžia priklausė ||Steigiamajam susirinkimui. Netrukus 1789m mbuvo priimta “Žmogaus ir ||piliečio teisių deklaracija”, o 1791m Prancūzijos konstitucija. ||Revoliuciniai pertvarkymai kėlė vis didėjantį buvusių ||privilegijuotųjų luomų nepasitenkinimą. Bajorija prarado ||pirmaujančią padėtį, valdžia atiteko turtingajai buržuazijai, ||kaimuose nesiliovė bruzdėti valstiečiai, kurie reikalavo visiškai ||panaikinti feodalines prievoles. Tačiau visi iki tol vykę ||pertvarkymai nieko nedavė sankiulotams. Jie tapo grėsminga jėga. ||Sankiulotų pastangos pagerinti gyvenimą sutapo su vienos iš ||politinių grupuočių – jakobinų – planais. Jų svarbiausias uždavinys ||buvo sumažinti turtinę nelygybę. ||1791m žlugo konstitucinė monarchija, vietoj jo išrinktas konventas. ||1792m Prancūzija paskelbta respublika. Konvente prasidėjo kova dėl ||valdžios tarp jakobinų ir nuosaikiųjų respublikonų – žerondistų. ||1793m Liudvikas XVI buvo nukirsdintas. Po to vyko kovos tarp ||žirondistų ir jakobinų, kurios trukdė respublikai kovoti su vidaus ||kontrrevoliucija ir užsienio priešais. Jakobinai buvo artimesni ||liaudžiai, nes žirondistai stojo prieš senjorų žemių nusavinimą ir ||būtiniausių prekių kainų kontolę, kurių reikalavo sankiulotai. 1793m||sankiulotai apsupo konventą ir privertė iš jo pašalinti žerondistus.||Valdžia atiteko jakobinams. 1793m buvo priimta konstitucija. Po jos ||valdžia priklausė konventui ir gelbėjimo komitetui. ||Nuo 1794m jakobinų diktatūra išgyveno krizę. Prancūzija per ||penkerius audringų revoliucijos sukrėtimų metus pavargo ir troško ||ramybės. 1794m Termidoro perversmu konvento daugumos nutarimu ||Robespjerui nukirsdinta galva. || ||ŠVIETĖJAI ||I. Kantas – “išdrįsk būti protingas, turėk drąsos remtis savo ||protu”. Norint pasiekti pažangą reikia šviesti žmones. Jis reikalavo||žmonių lygybės prieš įstatymą. ||Dž. Lokas suskirstė valdžią į įstatymų vykdomąją ir leidžiamąją. ||Stojo už sąžinės laisvę. ||Š. Monteskjė kritikavo absoliutizmą. Idealizvo konstitucinę ||monarchiją. Skirstė valdžią į įstatymų leidžiamąją, vykdomąją ir ||teisminę. ||Volteras pasisakė už apsišvietųsį monarchą. Karalių ir filosofų ||bendras priešas – Katalikų bažnyčia. Jis negailestingai išjuokė ||bažnyčią. ||Ž. Žakas Ruso smerkė teisinę ir turtinę nelygybę. Teigė, kad valdžia||turi priklausyti tautai, pasisakė už respubliką. ||Ž. Melje ragino panaikinti privatinę žemės nuosavybę, skirstymą į ||luomus ir net valstybę, kaip žmonėms priešišką bei svetimą jėgą. ||G. Mabli teigė, kad visų nelaimių priežastis yra privatinė ||nuosavybė. O blogybes galima sušvelninti įvedant išmintingus ||įstatymus, kurie ribotų prabangą bei žmonių gobšumą ir įtvirtintų ||paprastą gyvenimo būdą. ||Švietėjų sąjudžio esmė – kritikavo valstybės bei visuomenės ||santvarką ir siūlė įvairius būdus jai tobulinti. Susidomėta mokslu ||bei švietimu. ||“Apšviestasis absoliutizmas” – laisvės, lygybės ir tautos suverenumo||idėja. Pertvarkymus turėjo vykdyti apsišvietę valdovai. ||Sostų ir filosofų sąjunga: valdovams reikėjo sąjungininkų, kurie ||kritikuotų bei išjuoktų kas yra sena ir atgyvenę. Ši sąjunga truko ||iki Prancūzijos revoliucijos. |