LIETUVIŲ ETNOGENEZĖ
Etnogenezė- tai mokslas tyrinėjantis tautų ir kitų etninių bendrijų kilmę, formavimąsi. Etnogenezė remiasi lingvistika, archeologija, antropologija ir kt. mokslais.
Lietuvių tautos susiformavimo procesas nuėjo dėsningą kelią nuo genčių iki tautos ir nacijų. Taigi norint išsiaiškint lietuvių etnogenezę, reikia pirmiausia nagrinėti priešistorę t.y. laikotarpį iki valstybės atsiradimo XIIIa.
Lietuvos priešistorė skirstoma taip:
I. Paleolitas 11-9 tūkst.pr.Kr. (ankst.akmens.a.)II. Mezolitas 8-5 tūkst.pr.Kr. (vidur.akmens.a.)III. Neolitas 5-2 tūkst.pr.Kr. (nauj.akmens.a.)IV. Žalvario 2 tūkst.pr.Kr. – 500m. pr.Kr.V. Geležies 500m. pr.Kr. – XIIIa.
Lietuvos teritorijos apgyvendinimas:
I. Patys pirmieji gyventojai Lietuvos teritorijoje pasirodo prieš 12tūkst. pr.Kr. Jie buvo medžiotojai ir rankiotojai.II. Antra krašto apgyvendinimo banga pasirodo 3-2 tūkst. pr.Kr. ir čia iš pietų ir vakarų (dabartinės Vokietijos ir Danijos) atsikelia indoeuropiečiai, kurių protėvynė buvo teritorija į rytus nuo Juodosios jūros (Aralo sritis). Ši antra banga susimaišo su pirmaisiais ir susiformuoja BALTAI. Indoeuropiečių pasirodymas keičia gyventojų gyvenimo būdą- jie tampa sėslūs, ima verstis žemdirbyste ir gyvulininkyste,III. I tūkst. Pr. Kr. Baltų teritorija užėmė didžiulius plotus. Rytuose jų arialas siekė Maskvą, Šiaurėje Pskovą, Vakaruose Berlyną, Pietuose Kijevą.IV. Baltų gentys formavosi apie 1000 metų, o VIa., dėl slavų spaudimo, jų teritorija sumažėja taip: Šiaurėje Gaujos upė, Rytuose Pagal Berezinos upę, Pietuose Nemuno aukštupys, Vakaruose Vysla. Šitam ariale Šiaurinėje dalyje formuojasi latviai, centrinėje lietuviai, vakaruose prūsai. Šios gentys turės skirtingą istorinį likimą.
Pirmieji baltų paminėjimai istoriniuose šaltiniuose.
Kadangi baltai senovėje prekiavo su Romos provincijomis ir pagrindinė manų prekė buvo gintaras (,,Gintaro kelia”), tai baltai dėl to pateko į antikos autorių raštus:
I. Tacitas ,,Germanija” 98 m. mini aisčius (baltus). Jis rašo, kad jie verčiasi žemdirbyste ir prekiauja gintaru. II. Geografas Ptolemėjas mini sūduvius (gentį)III. Pirklys Vulfstanas lankėsi Prūsijoje ir susipažinęs su prūsais juos aprašė.IV. Vyskupas Rimbertas 853m. aprašė kuršius. Jis dar yra aprašęs vikingų žygį į Apuolę (dabartinis Skuodo rajonas). Šis aprašymas svarbus tuo, kad t.y. PIRMAS LIETUVOS VIETOVĖS PASMINĖJIMAS.V. Ypač įsidėmėtinas 1009m. Lietuvos vardo paminėjimas Kvedlinburgo analuose. Šis paminėjimas sietinas su misionieriaus Brunono užmušimu Lietuvos žemėje.
IŠVADOS:
1. Lietuvos teritorijos apgyvendinimas vyko dviem etapais ir svarbiausią vaidmenį čia suvaidino indoeuropiečiai.2. Baltų gyvenamoji teritorija pirmo tūkstantmečio viduryje smarkiai sumažėjo ir jie buvo suspausti tarp Gaujos ir Vyslos upių.3. Baltai- lietuvių, latvių, prūsų protėviai, nuėjo skirtingą istorinio likimo kelią. Vakarų baltai buvo kolonizuoti ir asimiliuoti vokiečių, o iš rytinių baltų gyvuoja tik lietuvių ir latvių tautos. Lietuviams vieninteliams iš baltų, vėlyvaisiais viduramžiais XIIa. Pavyko sukurti savo valstybę (Mindaugas).
Tačiau istorijos bėgyje atsirado mažai mokslu pagrįstų Lietuvių kilmės teorijų:
1. Romėniškoji, aiškinusi, kad Lietuvių tautos protėviai buvę romėnai (lenkų kronininkas J.Dlugašas).2. Gotiškoji, kuri aiškino, kad mūsų protėviai gyvenę Jutlandijoje (Erazmas Stela).3. Jono Basanavičiaus teorija, kuri lietuvius kildino iš Balkanų pusiasalyje gyvenusių Trakų ir Frygų genčių.
Dėl geografinės padėties su Europos civilizacija pirmiausia kontaktavo prūsų ir kurčių gentys, o lietuvių gentys buvo masyvo viduje. Tačiau galbūt dėl šios priežasties ji buvo saugesnė, karingesnė ir asimiliavo kaimynines gentis, o tai lėmė valstybės susidarymą. Taigi, kaip matome, lietuviai susiformavo perėję įvairias etnoso formas.
Etnosas- tai istoriškai susiformavusi žmonių bendrija, turinti bendrą kalbą, papročius, tikėjimo tradicijas.
Pirminė etnoso forma buvo gentis. Jungiantis giminingoms gentims formavosi tauta.
Tauta- tai, save suvokianti bendru kultūriniu pagrindu, istorinė žmonių bendrija, kuri turi tautinę savimonę.
Tautos suvokimas XIII-Xva. Skyrėsi nuo dabartinio. Tada save lietuviu laikė krašto valdovas ir artimiausi jo pavaldiniai. Vėliau tautos sąvoka skleidžiasi Bajorijoje ir XVI-XVIIa. Mes galime kalbėti apie bajorų politinę tautą, kuri kalbėjo lenkiškai, gudiškai, bet buvo suvienyta bajorų luomo. XIXa. Lietuvoje vyksta tautinis atgimimas, formuojasi- atgimsta lietuvių tauta, kurios pagrindinis bruožas yra lietuvių kalba ir Lietuvos suvokimas. XXa. Formuojasi aukščiausia etnoso stadija- nacija.
Nacija- tai tautos sugebėjimas solidarizuotis ir sukurti savo tautinę valstybę.
Lietuvos etnoso raida:
(bajorų t.) (nacija)MODER.T.
POLITINĖ TAUTA XIXa.pab- XXa.
TAUTA XVIa.Lemiamas Tuo metu vyksta lietu-
GENTYS XIII-XIVa.Valdovas ir veiksnys- luominė pri- vių tautinis atgimimas ir Neolitas 1-oji etnoso forma jo pavaldiniai. Jie yra elitas, valdantys valstybę ir laikantys save lietuviais. Liaudis yra gentinės orientacijos. Valstybė padėjo kurtis lietuvių tautos pradžiai. klausomybė, o ne kalbinė, kultūrinė. Tuo metu, nežiūrint, kad LDK bajoras kalbėjo lenkiškai, gudiškai, buvo katalikas ar stačiatikis, jis laikė save lietuviu. pagrindiniu tautiškumo požymiu yra laikoma lie-tuvių kalba kaip tėvynės suvokimas. Nacija nuo tautos skirias tuo, kad jai yra būdingas politinis sa-moningumas ir gebėjimas kurti savo nacionalinę valstybę.