LIETUVA TARPUKARIO METAIS

Steigiamasis seimas ir konstitucija

Valstybės Taryba 1918 metų lapkričio mėnesio 2 d.atšaukė Uracho išrinkimą Lietuvos karalium , valdymo formos klausimą ji paliko spręsti steigiamajam seimui.Tą pačią dieną V.Taryba priėmė „Laikinės konstitucijos pamatinius dėsnius“,kuriais ji pasiėmė suvereninės Lietuvos galią .Vyriausius laikinės valstybės organus sudarė tada Valstybės Taryba, Valstybės Tarybos prezidiumas –iš prezidento ir dviejų viceprezidentų – ir ministerių kabinetas , atsakingas prieš Valstybės Tarybą . Tais pat laikinės konstitucijos dėsniais buvo paskelbta visų piliečių lygybė prieš įstatymus ,pašalintos luomų privilegijos , laiduotos įvairios piliečių laisvės ir palikti visi prieš karą veikę įstatymai ,kiek jie neprieštaravo šitiems dėsniams .Vėliau ministerių kabinetui buvo duota teisė leisti įstatymus Valstybės Tarybos tarpusesijų metu . 1919 metų balandžio mėn. 4 d. Laikinės konstitucijos pamatiniai dėsniai buvo pakeisti ,būtent ,vietoj V.Tarybos prezidiumo ,buvo įsteigtas valsybės prezidento organas. Tą pačią dieną V.Taryba išrinko A. S m e t o n ą pirmuoju Lietuvos prezidentu . Tada buvo taip pat įkurta ir valstybės kontrolė . Rinkimai į steigiamąjį seimą buvo paskelbti jau 1920 metų pradžioje o renkamosios dienos nustatytos balandžio mėn. 14 – 15 d. . Susirinkęs gegužės 15 d., stegiamasis seimas vienu balsu patvirtino Lietuvos valstybės nepriklausomybės atstatymą ir tuojau pareiškė ,kad ji būsianti demokratinė respublika . Turėdamas uždavinį sudaryti valstybės konstituciją ,steigiamasis seimas iš pradžių sudarė naują laikinę konstituciją ,kuri buvo prezidento A.Smetonos paskelbta 1920 metų birželio 10 dieną . Prezidentą turėjo rinkti stegiamasis seimas , tačiau ,ligi jis buvo išrinktas , jo pareigas ėjo st.seimo pirmininkas A. Stulginskis .Lenkų puolimo metu , 1920 m.spalio mėnesį ,st.seimas padarė pertrauką ir įkūrė vadinamąjį mažajį seimą iš st.seimo pirmininko ir šešių renkamų narių , kurie perėmė einamuosius st. Seimo darbus.

Galutinė konstitucija buvo priimta tik 1922 metų rugpjūčio mėn.1 d. Konstitucija nustatė Lietuvos valstybei demoktarinės respublikos formą su valstybės spalvomis – geltona , žalia , raudona – ir valstybės ženklu – baltu Vyčiu raudoname dugne .Piliečiams laidavo plačias teises ir laisves ir apsaugojo nuosavybės teisę.Tautos atstovai , renkami kas treji metai visuotiniu ,lygiu ,tiesioginiu ir slaptu balsavimu ,proporcingąja rinkimų sistema , turėjo sudaryti seimą ,kurs turėjo leisti įstatymus ,prižiūrėti vyriausybės darbus ,tvirtinti biudžetą ,sutartis ,pradėti ar baigti karą ir t.t. Tuojau įsigaliojus konstitucijai buvo paskelbti rinkimai į pirmąjį seimą .Jis susirinko lapkričio mėn.13 dieną ir išrinko konstitucijos nustatyta tvarka prezidentą Aleksandrą Stulginskį kurs ligi tol , kaip steigiamojo seimo pirmininkas ,ėjo prezidento pareigas . Valstybė perėjo į konstitucinio demokratinio parlamentarizmo periodą.

Žemės reforma ir sava valiuta

Žemės valdymo ir nuosavybės santykiais ėmėsi rūpintis dar laikinė vyriausybė 1918 metais. Laikinį žemės reformos įstatymą steigiamasis seimas beveik be pakeitimų patvirtino ,tepridėjęs tik tiek ,kad aprūpinus žeme kariškius ,žemės galėjo gauti ir bežemiai su mažažemiais . Šalia tos mažosios reformos ,1920 metais steigiamasis seimas pradėjo ir didžiąją žemės reformą . Didžiosios žemės reformos įstatymas buvo išleistas tik1922 metais kovo 29 d. Jos tikslas buvo ne tik aprūpinti žeme bežemius ir mažažemius ,bet ir patį žemės valdymą taip sutvarkyti ,kad būtų tinkamos sąlygos tarpti žemės ūkiui, -pirmiausia smulkiajam ir vidutiniam ūkiui Reforma dar norėjo perimti į valstybės nuosavybę tuos žemės turtus ,kuriuos valstybė gali tikslingiau sunaudoti ir apsaugoti ,negu privatiniai asmens.. Greta žemės reformos ,tvarkančiosi valstybės ūkiui didžiausią reikšmę turėjo ir savos lietuviškos valiutos įvedimas .Savų pinigų klausimą išsprendė1922 metų rugpjūčio 16 d. įstatymas paskelbęs naują piniginį vienetą – litą ir pinigų sistemą , paremtą auksu ( litas – 0,150462 gramų gryno aukso ) .

Tarptautiniai santykiai

Susikūrus Tautų Sąjungai Lietuvos vyriausybė kreipėsi į ją , prašydama priimti Lietuvą į tą naują tarptautinių santykių tvarkymo ir taikos saugojimo įstaigą ,kaip savarankišką nepriklausomą valstybę.Visuotiniame Tautų Sąjungos susirinkime visų trijų Pabaltijo valstybių priėmimo klausimas buvo teigiamai išspręstas . .Nuo 1921 metų rugsėjo 22 d.Lietuva įėjo lygiomis teisėmis į pasaulio valstybių draugiją. Bet tas įėjimas dar neišsprendė juridinių santykių su visa eile valstybių . De jure Lietuva tebuvo pripažinta tik Vokietijos , Rusijos ,Šveicarijos,Argentinos , Meksikos ir Latvijos bei Estijos.Iš didžiųjų santarvės valstybių pirmoji pripažino Lietuvą Šiaurės Amerika ,Anglija ,Prancūzija ,Italija ir Japonija pripažino tiktai 1922 metų gruodžio 20 d. pateikusios sąlygą , kad Lietuva pripažintų Versalio sutarties nuostatus,liečiančius Nemuno navigacijos režimą,t.y. jo internacionalizavimą.Nuo tos dienos Lietuvos valstybė užmezgė normalius diplomatinius santykius su visomis valsybėmis ,išėmus Lenkiją ir įsteigė svarbesniosiose valstybėse savo pasiuntinybes.

Klaipėdos krašto prijungimas prie Lietuvos

Taikos konferencija tik iš dalies teatsižvelgė į tuos lietuviu reikalavimus: ji atskyrė nuo Vokietijos tik mažą dalį žemių , kuriose nuo senų senovės gyveno lietuviai. Bet kadangi tada Lietuvos likimas formaliai dar nebuvo išspręstas, tai tas atskirtas kraštas, gavęs Klaipėdos krašto vardą, nebuvo prijungtas prie Lietuvos, o buvo laikinai paliktas didžiųjų valstybių žinioje. Klaipėdos krašto klausimas buvo iškeltas ir Hymanso projekto svarstymuose, kurių metu paaiškėjo, kad krašto prijungimas prie Lietuvos galėjo būti viena iš to projekto priėmimo perspektyvų.1922 metų rudenį, Hymanso projektui žuvus didžiosios valstybės sudarė komisiją būsimam Klaipėdos krašto statutui svarstyti .Paruošiamieji darbai Paryžiuje parodė ,kad tos komisijos sumanymuose buvo ir „laisvojo krašto „ idėja .Pačiame krašte vokiečiai varė kaskart vis didesnę ir griežtesnę propagandą už tą idėją ,nepaisydami ekonominių sunkenybių ir nuostolių . Susipratę vietos lietuviai , nenorėdami leisti tokiai krypčiai įsivyrauti , padedami savanorių būrio iš Lietuvos , sukilo su ginklu rankose prieš Klaipėdos krašto vyriausybę ir 1923 metų sausio mėn. Pradžioj užėmė kraštą .Didžiosios valstybės ,arba vadinamoji Ambasadorių Konferencija 1923 metų vasario 16 d. nutarė Klaipėdos kraštą priskirti prie Lietuvos valstybės , pačiam kraštui suteikiant autonominį režimą.

Lietuvos vidaus politinė raida

Pokarinių revoliucijų atmosferos įtakoje Lietuvai teko pergyventi didelių politinių įtempimų ir viduje. Partiškas susiskaldymas Lietuvoje jau buvo pasirodęs ir valstybės kūrimo laikotarpy , o pirmuose nepriklausomosios respublikos metuose stipriai pasireiškė daugiausia iš Rusijos atnešta socialinio radikalizmo ir neriboto demokratizmo įtaka.Ir steigiamasis seimas ir kiti paprastieji seimai tą radikalizmą reiškė tiek konstitucijoje ,tiek visose reformose. Katalikiškosios ir socialistiškosios srovės viena su kita varžėsi ,kuri demokratiškesnė ir radikalesnė . Pirmas paprastasis seimas , išrinktas 1922 metų pabaigoje ,nedavė jokios partijų daugumos.Net renkant prezidentą atsirado keblumų , kurie negalėjo būti pašalinti , nes opozicija nenorėjo pripažinti prezidento rinkimų teisėtais dėl nepakankamo skaičiaus balsų.Tačiau toksai valstybės reikalų tvarkymas atsitiktinės daugumos dėka seime ilgai negalėjo tęstis , ir seimas dėl to buvo prieš laiką paleistas . Naujajame seime iniciatyvą valdžiai sudaryti , kaip gausingiausiai,paėmė valstiečiai liaudininkai .Vyriausybė buvo sudaryta koalicijos pagrindais iš pačių valstiečių liaudininkų , socialdemokratų ir tautinių mažumų atstovų . Valstybės prezitentu buvo išrinktas dr.Kazys Grinius , o ministeriu pirmininku buvo paskirtas valstiečių liaudininkų lyderis M.Sleževičius .Vyriausybė buvo sudaryta iš radikalių , bet skirtingų srovių .

1926 metų gruodžio 17 dienos perversmas

Gruodžio 17 d.,anksti rytą ,seimui dar nuo 16 d.vakaro tebeposėdžiaujant , posėdis buvo pertrauktas grupės karininkų .Buvo užimtos ir visos įstaigos.Po to turėjo pasitraukti ministerių kabinetas .Naujoji vyriausybė buvo sudaryta iš taytininkų ir krikščioniškųjų grupių bloko. Valstybės prezidentas K.Grinius taip pat atsistadydino ,o seimas jo vietoj išrinko A.Smetoną .Viskas vėl ėjo legaliu konstitucijos keliu .Po kurio laiko kilo vyriausybės konfliktas su seimu ir seimas1927 metais balandžio mėnesį buvo paleistas .Kraštą paėmė valdyti autoritetinė prezidento A.Smetonos vyriausybė. J. 1928 m. paskelbė naują konstituciją ,kuri sustiprino vykdomosios valdžios galią , įkūrė Valstybės Tarybą ,kaip įstatymų ruošiamąją įstaigą , ir išėmė valstybės prezidento rinkimus iš seimo kompetencijos .Naująja konstitucija prezidentas yra renkamas visos tautos . Pati konstitucija per 10 metų nuo jos paskelbimo turi būti pateikta referendumui . Prezidento rinkimai naujuoju būdu įvyko 1930 m. , o 1936 m. buvo paskelbtas naujasis seimo įstatymas ir išrinktas pats seimas .