Lietuva Rusijos imperijos sudėtyje ( 1795 – 1915 )

Lietuva Rusijos imperijos sudėtyje (1795- 1915)

Po 1795 m. III Respublikos padalijimo didesnė Lietuvos dalis buvo prijungta prie Rusijos imperijos, o Užnemunė prie Prūsijos.

Svarbiausi įvykiai

1794 m. kovas- lapkritis – T. Kosčiuškos vadovaujamas sukilimas.
1807 – 1812 m. Laviravimas tarp Rusijos ir Prancūzijos (Napoleono). Bandymai atkurti ATR.
1814 – 1815 m. Lenkijos karalystės Rusijos imperijoje įkūrimas. Lietuvos Užnemunės prijungimas prie Rusijos Lenkijos karalystės sudėties.
1801 – 1825 m. Aleksandro I valdymas: laviravimas tarp rusifikacijos ir kultūrinės autonomijos.
1825 – 1855 m. Nikolajaus I valdymas: „lenkiškų pradų naikinimo politika“.
1830 – 1831 m. sukilimas – bandymas atkurti Abiejų Tautų Respubliką (ATR).
· sukilimo pralaimėjimas;
· likviduota 1815 m. įkurta Lenkijos Karalystė;
· 1832 m. uždarytas Vilniaus unniversitetas;
· 1840 m. sustabdytas III Lietuvos statuto galiojimas.
Baudžiavos panaikinimas 1861 m.
· 1861 m. vasario 19 d. paskelbtas manifestas apie baudžiavos panaikinimą (valstieč· iai, dvarininkui sutinkant, galės gauti žemės, bet ją turės išsipirkti per 49 m. Po dviejų metų jie gaus asmenų laisvę. Dvejus metus dar privalės eiti lažą).
1863 – 1864 m. sukilimas – antrasis bandymas ginklu atkurti ATR. Lietuvos, Gudijos, Ukrainos federacijos idėja.
· Raudonieji (miestieč· iai, inteligentija, bežemiai, bajorai, besimokantis jaunimas).
· Baltieji (dvarininkija ir stambieji buržuazijos atstovai).
· Sukilimo pralaimėjimas.
· Uždrausta lietuviška spauda (1864 – 1904),uždrausta draugijų veikla, mokyklose ir įstaigose uždrausta lietuvių kalba, kuriamos rusiškos mokyklos, slopinamas tautinis judėjimas, diidinama rusų žemėvalda.
Spaudos draudimo laikotarpis (1864 – 1904).
· 1855 – 1881 m. Aleksandro II valdymas: „lenkiškų pradų naikinimo“ ir „rusiškų pradų atkūrimo politika“.
· Rusifikacija (lietuvių spaudos draudimas, kalbos pašalinimas iš mokyklų, rusiškų mokyklų steigimas, bažnyč· ių ir vienuolynų uždarymas, draudimas dirbti valdžios įstaigose).
· Nelegalus knygų platinimas ir knygnešių viekla.
· Vaikų mo

okymas namuose ir slaptose mokyklose, mokytojai – daraktoriai.
· Tautinis atgimimas XIX a. pab. – XX a. pr.
· Žemaič· ių sajūdis XIX a. pr. („Lietuvos žadintojai“).
· Tautinis atgimimas XIX a. antroje pusėje („Aušra“, „Varpas“, „Tėvynės sargas“).
· Didysis Vilniaus seimas (1905 m. gruodžio 4 – 5 d.). Tikslas – siekti Lietuvos autonomijos.
· Politinių partijų kūrimasis.
· 1904 m. – Lietuviškos spaudos draudimo panaikinimas.
· 1914 – 1918 m. – Pirmasis pasaulinis karas.
· 1917 m. rugsėjo 18 – 22 d. – Lietuvių konferencija (sutarė atkurti nepriklausomą Lietuvos valstybę etninėse lietuvių žemėse, sušaukti Steigiamąjį seimą, išrinko Lietuvos Tarybą iš 20 asmenų).

Sąvokos

Baudžiava – tokie visuomeniniai santykiai, kai valstiečiai yra tapę bajorų, feodalų nuosavybe, netekę žemės ir laisvės, priversti eiti lažą, duoti duoklę, atlikinėti kitas prievoles.
Germanizacija – XVIII a. Mažojoje Lietuvoje vykdyta vokietinimo politika.
Polonizacija – bajorų lenkinimo politika Lietuvoje XV – XVI a.
Rusifikacija – po III Respublikos padalijimo ir ypač nuo 1863 – 1864 m. rusų vykdyta politika Lietuvoje.
Daraktorius – slaptos mokyklos mokytojas spaudos draudimo meetais.
Graždanka – 1864 – 1904 m. caro įvesti rusiški rašmenys (kirilicos atmaina), kuriais pakeisti lietuviški, lotyniški rašmenys.
Knygnešys – spaudos draudimo metu užsienyje spausdintų lietuviškų knygų gabentojas per sieną ir platintojas.
Spaudos draudimas – 1864 – 1904 m. caro vyriausybės vykdyta politika Lietuvoje – rašto lotyniškomis raidėmis draudimas.
Nacionalinis judėjimas – XIX a. Lietuvoje kilęs sąjūdis, kuriuo siekta atgauti laisvę ir nepriklausomybę.
Tautinis atgimimas – XIX a. Lietuvoje kilęs judėjimas, kuriuo siekta išsaugoti lietuvių kalbą ir kultūrą.
Tautinis Sąjūdis – lietuvių tautos judėjimas XIX a. dėl laisvės ir valstybingumo. Reiškėsi romantizmo stoka.
Autonomija – savivalda, savarankiškumas, teisė patiems valdytis ir tv

varkyti savo vidaus reiklus.
Politinė partija – organizacija, kurios pagrindinis tikslas – valdžios siekimas.

Asmenybės

A. Gelgaudas, D. Chlapovskis – 1831 m. sukilimo vadai.
E. Platerytė – 1830-1831 m. sukilimo veikėja (Literatūroje vadinama sukilimo Žana d‘Ark)
K. Kalinauskas, A.Mackevičius, Z. Sierakauskas – 1863-1864 m. sukilimo vadai.
M. Muravjovas – Vilniaus generalgubernatorius, už žiaurumą slopinant sukilimą pramintas Koriku.
S. Daukantas, M. Valančius, S. Stanevičius, D. Poška, L. Jucevičius, L. Ivinskis – „Lietuvos žadintojai“
J. Basanavičius, V. Kudirka, J. Tumas-Vaižgantas – Tautinio atgimimo veikėjai.

Literatūra

A. Gečas, J. Jurkynas ir kt. Lietuva ir pasaulis 12 klasei
Lietukienė N. , Geneika J. Istorija. Politologija.
Kamuntavičius ir kiti. Lietuvos istorija 11-12 klasėms.
Lietuvos istorijos atlasas p. 14-18.

Leave a Comment