Lietuva prie Europos slenkščio

Galvosūkis dėl draudimo

Apsisprendimui laiko vis mažiau, nes būtent kovo pabaigoje daug kam nustoja galioti metiniai privalomojo vairuotojų civilinės atsakomybės draudimo polisai, o dar po mėnesio, Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, įsigalios Transporto priemonių savininkų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo papildymai. Natūralu, kad kyla klausimas, ar draustis įprastu draudimu, ar nereikės po gegužės 1-osios perrašyti taip pasirašytų polisų, ar draustis pagal naujus, europinius, reikalavimus. Iki paskutinės kovo mėnesio savaitės vairuotojai šią dilemą turėjo spręsti pasikliaudami vien nekonkrečiais specialistų speliojimais ir savo nu uojauta. Tačiau dabar šioks toks aiškumas jau yra – Lietuvos finansų ministerija išplatino pranešimą, kuriame sakoma, kad gyventojai, kurie važinėja tik Lietuvoje ir po gegužės 1 dienos neplanuoja vykti į užsienį savo automobiliu, iki gegužės 1d. dar gali apdrausti civilinę atsakomybę pagal šiuo metu galiojantį Transporto priemonių savinikų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą.

Pasirinkimo teisę, kokiai sumai draustis pratęsiant privalomojo draudimo polisus, vairuotojams suteikia Seime priimtas Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 13 straipsnio papildymo įstatymas.

Drausdamiesi jau didesnėmis dr raudimo sumomis (500 000 eurų dėl žalos asmeniui ir 100 000 eurų dėl žalos turtui), jie mokės tuo pačiu įstatymu reglamentuojamas draudimo įmokas. Pavyzdžiui, įstatyme nustatyta, kad bazinės draudimo įmokos didys lengviesiems automobiliams negali viršyti 220 litų, numatyta įvairių lengvatų.
“Taigi, iki gegužės 1 d. sumokėjus draudimo įm

moką dabar galiojančiomis sąlygomis, atsitykus draudiminiam įvykiui, žala bus atlyginama pagal didesnes drudimo sumas. Šia įstatymų leidėjo suteikta galimybe verta pasinaudoti gyventojams, kurie važinės tik Lietuvoje”, – aiškina Finansų ministerijos Finansų rinkos departamento direktorė Audrutė Dziskienė.

Nuo gegužės 1 d. Lietuvoje įsigalios nauja Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo redakcija, suderinta su Europos Sąjungos teisės aktais. Visos Lietuvoje registruotos transporto priemonės turės būti apdraustos draudimo sutartimis, atitinkančiomis naujuosius reikalavimus.
“Pagal šiuos reikalavimus sudarytas draudimo liudijimas galios visoje Europos Sąjungos teritorijoje, visos draudimo sutartys turės būti sudarytos ne mažesnėms kaip 500 000 eurų asmeniui ir 100 000 eurų turtui draudimo sumoms, bus paprasčiau tvarkyti nuostolius nukentėjusiems asmenims, kurie žalą patyrė ne Lietuvoje, o kitoje Europos Sąjungos valstybėje”, – sako A. Dziskienė.

Ji dar kartą pabrėžia, kad jei gyventojas sudarys dr raudimo sutartį tokiomis draudimo sumomis pagal dabar galiojančiame įstatyme nustatytus bazinės draudimo įmokos dydžius, ši sutartis galios ir po gegužės 1d., tačiau su ja nebus galima vykti į užsienį.

Sudariusieji draudimo sutartis pagal dabar galiojantį įstatyma, kuriame numatytos draudimo sumos 30 000 litų asmeniui ir 30 000litų turtui, po gegužės 1 dienos turės šias sutartis pakeisti, kad jos atitiktų naujuosius reikalavimus. Sumokėta draudimo įmoka už nepanaudotą laikotarpį bus įskaitoma į naujos draudimo sutarties kainą.

Atsižvelgiant į Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimus, draudimo įmokų nustatymo principai naujojoje Transporto priemonių valdytojų c
civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo redakcijoje nereglamentuojami, t.y. draudimo įmokas nustatys pačios draudimo įmonės. A. Dziskienės nuomone, draudimo sumų didėjimas, be abejo, atsilieps draudimo įmokų dydžiui, tačiau jos neturėtų labai padidėti dėl didelės draudimo įmonių konkurencijos.

Įstojus į ES, Klaipėdoje gali gausėti užsieniečių

Jau kitą mėnesį tapę visateisiais Europos Sąjungos piliečiais galėsime laisvai važinėti į kitas „sąjungines“ valstybes. Ar į Lietuvą neplūstelės Azijos šalių žmonės, kol kas tik spėliojama. Valstybės saugumo bei migracijos tarnybos nelegalų antplūdžio nesibaimina ir tiki, jog Lietuvos siena saugoma budriai. Tačiau įvairių interesų turinčių emigrantų iš Rytų mūsų šalyje gausės. Klaipėdoje net buvo svarstoma, ar neteks ateityje įkurti specialios mokyklos atvykėlių vaikams.
Slėpė kabinoje
Apie Lietuvą, kaip migrantų tranzito į Vakarus šalį, pasauliui žinoma jau seniai. Daugybė migrantų čia buvo sulaikyta prie Lenkijos sienos, aptikta laivų triumuose, Lietuvos kaimuose, besislapstant daržinėse. Pamelavę, kad tai Vokietija ar Švedija, apsukrūs nusikaltėliai ne kartą palikdavo bėglius iš Rytų mūsų šalyje. Pastaruoju metu nelegalių migrantų sulaikoma vis mažiau, tačiau niekas negali atsakyti, ar taip yra dėl geresnės sienos apsaugos, ar nelegalų vedliai tapo gudresni. Pirmadienio vakarą Lenkijos pasieniečiai sulaikė vilkiko vairuotoją iš Lietuvos, kuris savo sunkvežimio kabinoje per sieną mėgino į Lenkiją įvežti tris nelegalius migrantus. Tikrindami vilkiko kabiną, pasieniečiai po gultu aptiko Ukrainos gyventojus. Jie tu

urėjo suklastotus asmens dokumentus su perklijuotomis nuotraukomis. Buvo padirbti ir pasienio kontrolės antspaudai.
Terorizmas keisis
Valstybės saugumo departamento Klaipėdos skyriaus vadovas Algirdas Grublys mano, kad Lietuva masinio svetimšalių antplūdžio nesulauks. Esame pernelyg neturtinga valstybė, kad Rytų šalių žmonės svajotų čia gyventi. Tikriausiai, kaip ir anksčiau, liksime tik tranzito valstybė keliaujantiems į labiau išsivysčiusias šalis. Pasak A.Grublio, nelegalų turėtume išvengti sustiprinę savo valstybės sieną. Jau keletą metų nelegalų migracija iš Rytų per Lietuvą yra sustabdyta. Dar geresnei sienos kontrolei užtikrinti tikimasi nemažų investicijų iš Europos Sąjungos fondų. Valstybės saugumo darbuotojų teigimu, svetimšalių judėjimas yra prognozuojamas ir stebimas reiškinys. Kaip sakė A.Grublys, siekdami užkirsti kelią terorizmui, tarnybos darbuotojai mokosi ir jau ne vienerius metus dirba. Spėjama, kad Lietuvoje terorizmas gali įgauti naujų formų. Čia teroristais gali tapti ir mūsų valstybės piliečiai, pasamdyti už rytiečių pinigus.
Įstatymai švelnėjo
Klaipėdos apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko Arvydo Daugėlos teigimu, pastaraisiais metais nebeliko baudžiamųjų bylų dėl kaltinimo gabenus nelegalus. Vargu ar tai lėmė naujojo Baudžiamojo kodekso priėmimas. Naujieji įstatymai numato gerokai švelnesnes bausmes už neteisėtą žmonių gabenimą. Anksčiau vien už nelegalų slėpimą buvo baudžiama nuo 5 iki 10 metų, o dabar ir už slėpimą bei gabenimą baudžiama iki 6 metų. Tokio nusikaltimo organizavimas anksčiau grėsdavo įkalinimu iki 15 metų, o na
aujasis įstatymas numato bausmę iki 10 metų.
Užsieniečiai gudraus
Migracijos tarnybos kol kas taip pat nelaukia svetimšalių antplūdžio. Pasak Lilijanos Preikšaitienės, laikinai einančios Klaipėdos migracijos skyriaus viršininkės pareigas, klaipėdiečiai dar nematė net naujojo užsieniečių teisinės padėties įstatymo projekto. Gegužės 1-ąją naujų įstatymų tikrai nebus, galios senieji. L.Preikšaitienė pasakojo, kad Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos piliečiai domisi, kaip galės apsigyventi Lietuvoje, koks jiems bus taikomas režimas, ar jie galės laisvai važinėti į Europos Sąjungos šalis, jeigu atvyks į Lietuvą ir gaus leidimą nuolat čia gyventi. Gauti Lietuvos piliečio pasą yra sunku, tad artimiausi kaimynai jau planuoja kitokių gudrybių. Jiems atsakoma, kad, būdami užsieniečiai, jie privalės gauti ES vizą ir tik tada legaliai keliauti. Prognozuojama, kad dalis jų taip nedarys. Svarbu bus legaliai atvykti į Lietuvą, o toliau per atviras sienas nelegaliai važiuos į Europą.
Yra ir estų, ir graikų
Kaip pasikeis demografinė Lietuvos situacija, kol kas prognozuoti sunku. Klaipėdos teritorinės statistikos valdybos duomenimis, iki 2030 metų Lietuvoje gyventojų turėtų sumažėti 10 procentų. Mirtingumo lygis lėtai mažės. 2001 metų gyventojų ir būstų visuotinio surašymo duomenimis, Klaipėdoje, be lietuvių, gyveno rusų, baltarusių, ukrainiečių, žydų, vokiečių, totorių, latvių, čigonų, armėnų, azerbaidžaniečių, moldavų, gruzinų, estų, karaimų, čiuvašų, graikų, osetinų, amerikiečių, bulgarų, suomių, libaniečių, vietnamiečių, kazachų bei kitų tautybių žmonės. Klaipėdoje gyvenantys žmonės išpažįsta ne tik tradicines religijas, bet ir musulmonų sunitų, sekmininkų, judėjų, budistų, graikų apeigų, Krišnos sąmonės ir kitas mažai girdėtas religijas.
Iš viso pasaulio
Šiuo metu Lietuvos mokyklose mokosi apie 200 užsieniečių vaikų. Pasak Klaipėdos savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjo pavaduotojos Virginijos Kazakauskienės, šiais mokslo metais uostamiestyje mokosi 31 užsieniečio vaikas. Atvykėlių geografija – plati: JAV, Ukraina, Rusija, Čečėnija, Armėnija, Azerbaidžanas, Kipras, Norvegija, Turkija, Kanada, Vokietija, Didžioji Britanija.
Su atžalomis į Klaipėdą atvykę užsieniečiai studijuoja, pusmečiui ar keleriems metams įsidarbina uosto bei kitose bendrovėse, pvz., „Philip Morris Lietuva“, taip pat tarptautinėje Lietuvos krikščioniškojo fondo aukštojoje mokykloje. Yra ir politinio prieglobsčio ieškančių šeimų. Daugiausiai užsieniečių vaikų mokosi valstybinėse A.Rubliovo pagrindinėje bei „Žaliakalnio“, M.Gorkio vidurinėse mokyklose, tačiau bemaž pusė visų į Klaipėdą atvykusių dirbti kitataučių renkasi nevalstybinę pagrindinę „Universa Via“ mokyklą.
Rūpi saugumas
„Užsieniečiai rūpinasi, kad jų vaikai kuo saugiau jaustųsi pasikeitus gyvenamajai ir kalbinei aplinkai“, – „Klaipėdai“ paaiškino „Universa Via“ mokyklos direktorė Regina Kontautienė. Pasak jos, kitų valstybių piliečiai vengia didelių mokyklų su perpildytomis klasėmis. Privačioje mokykloje yra geresnės sąlygos mokytojams individualiai padirbėti su užsieniečių sūnumis ir dukterimis. Šie, be savo gimtosios, dažniausiai gerai moka ir anglų kalbą. Todėl su jais „Universa Via“ mokyklos pedagogai iš pradžių bendrauja anglų kalba, paskui – ir lietuviškai. „Jie greitai išmoksta mūsų kalbos. Nepatikėsite, bet turėjome dvi sesutes iš Kanados, kurios be klaidų rašė lietuvių kalbos diktantus“, – prisiminė R.Kontautienė. Pasak jos, užsieniečiai ir lietuviai mokosi tose pačiose klasėse. „Tarp vaikų vyksta natūralūs kalbiniai ir kultūriniai mainai. Klaipėdiečiams tampa lengviau mokytis užsienio kalbų, o užsieniečiams – lietuvių kalbos“, – sakė mokyklos direktorė.
Studentai rengs šviesos akcijos generalinę repeticiją

Lietuvos studentų sąjunga balandžio 20 d. surengs šviesos akcijos generalinę repeticiją. Pasak pranešimo spaudai, studentai raginami minėtą dieną 22 val. 5 minutėms uždegti šviesas visuose Lietuvos studentų bendrabučiuose. Kaip pranešė Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Mindaugas Reinikis, informacija apie planuojamą pasiruošimą akcijai studentams bus išplatinta elektroniniu paštu, o studentų bendrabučiuose bus pakabinti skelbimai apie planuojamą iniciatyvą. Įžanginės akcijos metu Lietuvos studentų sąjunga ragina patikrinti elektros instaliacijos patikimumą, realias elektros energijos šaltinių galimybes. Lietuvos studentai vieni iš pirmųjų pareiškė palaikantys akciją „Lietuva – šviesiausia naujosios Europos valstybė“, kurios metu gyventojai balandžio 30 dieną vakare kviečiami 5 minutėms įjungti visus galimus šviesos šaltinius, kad Lietuva tuo metu iš kosmoso padarytoje nuotraukoje būtų užfiksuota kaip šviesiausia valstybė tarp naujųjų Europos Sąjungos (ES) narių. Akciją „Lietuva – šviesiausia naujosios Europos valstybė“ pareiškė palaikantys ir būsimieji studentai – Lietuvos moksleivija, atstovaujama Lietuvos moksleivių parlamento. Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto studentai, balandžio 13 – 15 dienomis švęsdami tradicinę Merkurijaus dieną, savo bendrabučių languose įžiebė simbolines raides „EF“ (Ekonomikos fakultetas). Akcijos iniciatoriai informuoja, kad norint pasiekti maksimalų efektą, reikėtų išeiti į savo namų kiemus ir turimus šviesos šaltinius – prožektorius ar lempas – nukreipti į dangų. Taip pat galima uždegti visus kiemo apšvietimo žibintus, įžiebti laužus ar deglus laukymėse, ant kalvelių. Galimi ir kiti būdai – išvažiuoti į užmiestį ar tuščią kelią su įjungtais automobilių žibintais, palikti įjungtas šviesas namuose ar darbovietėse.
Balandžio 30 d. – stojimo į Europos Sąjungą išvakarėse – vyksianti akcija, kaip ir pats Lietuvos stojimo į ES faktas, yra unikali. Toks projektas yra pirmasis Europoje. Aktyviausi šio projekto rėmėjai – Lietuvos moksleivių parlamentas ir Lietuvos studentų sąjunga.

Leave a Comment