Lietuva (1569-1795 m.)

1569 m. liepos 4 d.
Žygimantas Augustas patvirtino Liublino unijos aktus.

1570 m.
Vilniuje įsteigta jėzuitų kolegija – pirmoji aukštesnioji Lietuvos mokykla.

1570 m.
Arijonai paskelbti eretikais ir pradėti persekioti.

1570 m.
Sandomiro susitarimas. Neilgam suvienijo didžiąją dalį Respublikos protestantų.

1570 m.
Lenkijos ir Lietuvos paliaubos su Maskva trejiems metams.

1571 m.
Nutrauktas Livonijos karas.

1571 m.
Jėzuitai Vilniuje įkūrė pirmąją gimnaziją.

1572–1573 m.
Pirmasis tarpuvaldis po Žygimanto Augusto mirties. Prasidėjo laisvai renkamų valdovų periodas.

1573 m.
Varšuvos konfederacijos aktas – visų nekatalikų tikėjimo laisvės įstatymas.

1573 m. gegužės 20 d.
Henriko artikulai – karaliaus sutartis su jį renkančia bajorija. Pacta conventa – konkretūs valdovo įssipareigojimai Respublikai.

1573–1574 m.
Henrikas Valua – Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis.

1574 m. birželio 18 d.
Henrikas Valua slapta išvyko į Prancūziją karaliauti, nes mirė jo brolis karalius Karolis IX.

1574–1576 m.
Antrasis tarpuvaldis.

1575–1589 m.
Biržuose pastatyta Lietuvoje pirmoji bastioninė pilis.

1576 m.
Baltarusų veikėjai Mamoničiai Vilniuje įsteigė spaustuvę, kurioje 1588 m. buvo atspausdintas III Lietuvos statutas.

1576–1586 m.
Steponas Batoras – Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius.

1577 m.
Atsirado Vilniaus konvokacijos – savitas Lietuvos seimas, išreiškęs Lietuvos suverenitetą.

1577 m. lapkričio 5 d.
Sutartis su Turkija, kuri pažadėjo neleisti Krymo totoriams puldinėti Lietuvos-Lenkijos valstybę.

1577 m. gruodžio 16 d.
Taikos sutartis suu Dancigo miestu.

1578 m.
LDK įsigalėjo Tridento visuotinio Katalikų bažnyčios susirinkimo nutarimai, sudarę sąlygas jėzuitų veiklai.

1578 m.
Kariuomenės reorganizacija.

1579 m. balandžio 1 d.
Įkurtas Vilniaus universitetas. S. Batoras pasirašė privilegiją perorganizuoti Vilniaus jėzuitų kolegiją į universitetą, pavadinimu Vilniaus jėzuitų draugijos akademija ir universitetas. Pirmasis rektorius –

Petras Skarga.

1581 m.
Rygos miestas prijungtas prie Lietuvos. Lietuva gavo išėjimą į Baltijos jūrą per Rygos uostą.

1581 m. kovo 1 d.
Įsteigtas LDK vyriausiasis tribunolas, turėjęs posėdžiauti Vilniuje, Trakuose, Naugarduke ir Minske.

1582 m.
Išleista Lietuvos kronininko, istoriko M. Strijkovskio „Lenkijos, Lietuvos, Žemaičių ir visos Rusijos kronika” lenkų kalba.

1582 m.
Lietuvos-Lenkijos valstybė turėjo apie 7 500 000 gyventojų ir užėmė 6 vietą Europoje.

1582 m. sausio 15 d.
Paliaubos su Rusija dešimčiai metų. Baigėsi karas dėl Livonijos, turkęs 25 metus.

1583 m.
Pliuso paliaubos tarp Švedijos ir Rusijos. Livonijos žemės tapo bendra ir laisvai valdoma Lietuvos ir Lenkijos teritorija (kondominiumas). Livonijos karo pabaiga.

1585 m.
Raseiniai tapo nuolatine bajorų seimelių ir teismų rinkimosi vieta.

1586 m. gruodžio 12 d.
Gardine mirė Steponas Batoras.

1587–1632 m.
Zigmantas Vaza – Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis.

1588 m.
Patvirtintas Trečiasis Lietuvos Statutas. Galutinai įbaudžiavinti valstiečiai.

1588 m.
Statutas išspausdintas Vilniuje kanceliarine sllavų kalba.

1589 m. sausio 6 d.
Įsigaliojo Trečiasis Lietuvos statutas.

1590 m.
Zigmantas Vaza surašė kazokus į rejestrus.

1590 m. gruodžio 2 d.
Varšuvos seime valstybės iždas atskirtas nuo valdovo iždo.

1593 m.
Zigmantas Vaza karūnuojasi Švedijos karaliumi.

1595 m.
Lietuvos ir Lenkijos pravoslavų vyskupų bažnytinė unija su katalikų bažnyčia.

1595 m.
M. Daukša išleido „Katekizmo” vertimą į lietuvių kalba. Tai pirmoji lietuviška knyga LDK.

1596 m.spalio 9 d.
Tikybinė Brastos unija. Pravoslavų unija su katalikais, tačiau pravoslavų tarpe įvyko skilimas. Dauguma tapo unitais, kiti liko pravoslavais.

1599 m.
Švedijos seimas (riksdagas) nuvertė Zigmantą Vazą nuo sosto. Baigėsi Lietuvos ir Le

enkijos asmeninė unija su Švedija.

1599 m.
Vilniuje atspausdinta Mikalojaus Daukšos išversta J. Vujeko pamokslų knyga „Postilė”.

1600–1629
Karas su Švedija.

1600 m.
Karo su Švedija pradžia. Švedija užėmė beveik visą Livoniją.

1601 m. birželio 23 d.
Kuoknesės mūšis. Vilniaus vaivada Radvila Rudasis atrėmė švedus, atgavo Cėsių pilį.

1604 m.
Pradėta statyti šv. Kazimiero bažnyčia Vilniuje – vienas pirmųjų baroko stiliaus statinių.

1604 m. rugsėjo 25 d.
J. K. Chodkevičiaus pergalė prie Paidės.

1605 m. rugsėjo 27 d.
Salaspilio mūšis. Jonas Karolis Chodkevičius sutriuškino švedų kariuomenę.

1606–1607 m.
Vidaus karas Lenkijoje (Žebržydovskio rokošas).

1607 m. liepa.
Karolis IX pradėjo puolimą Livonijoje.

1608 m.
Švedų kariuomenė užėmė Livoniją iki pat Dauguvos.

1609 m.
Lietuvos-Lenkijos kariuomenė užima Maskvą. Karo su Rusija pradžia.

1609 m.
Atgauta visa Livonija.

1611 m. spalio 16 d.
Paliaubos su Švedija (1614 m. sausio 20 d. pratęstos iki 1616 m. rugsėjo 29 d.). Karo veiksmai Livonijoje liovėsi.

1613 m.
Įsteigta unitų kolegija Vilniuje.

1613 m.
Sudarytas pirmasis LDK žemėlapis.

1614 m.
Kražiuose įsteigta jėzuitų kolegija.

1615 m.
LDK lauko etmonu paskirtas Kristupas Radvila.

1617 m.
Lietuvių ir lenkų kariuomenės bandė užimti Maskvą.

1617 m. birželio 19–rugpjūčio 11 d.
Švedai užėmė Baltijos pajūrį nuo Šventosios iki Piarnu.

1618 m. lapkričio 11 d.
Pasirašytos paliaubos su švedais iki 1620 m.

1619 m. sausio 3 d.
Deulino paliaubos su Maskva.

1620 m.
K. Sirvydas išleido studentams skirtą „Trijų kalbų žodyną” lenkų, lotynų ir lietuvių kalbomis.

1620–1621 m.
Lenkija įsitraukė į karą su Turkija ir Krymo totoriais dėl Podolės ir Volynės.

1621 m.
J. K. Chodkevičius ties Chotinu atrėmė turkus ir totorius.

1621 m. rugsėjo 25

5 d.
Švedams pasidavė Ryga.

1622 m.
Varniuose atidaryta seminarija.

1622 m. rugpjūčio 10 d.
Mintaujos (Jelgavos) dvejų metų paliaubos.

1623 m.
Atkurtos Respublikos ir Turkijos sienos palei Dnestrą.

1625 m.
Švedija atnaujino karo veiksmus, įsiveržė į Lietuvą ir užėmė Biržus.

1626 m.
Švedijos kariuomenė pasiekė Vyslos žiotis.

1627 m.
Paliaubos su Švedija.

1628–1629 m.
Siautėjo maras.

1629 m. rugsėjo 26 d.
Pasirašyta Altmarko paliaubų sutartis su Švedija.

1631 m.
Protestantai pertvarkė Kėdainių mokyklą į gimnaziją.

1632 m.
Mirė Zigmantas Vaza.

1632–1648 m.
Valdė Vladislovas Vaza.

1632–1634 m.
Smolensko karas. Rusija bandė susigrąžinti Smolenską.

1634 m. birželio 14 d.
Polianovkos taika su Rusija. Smolenskas liko Lietuvai ir Lenkijai.

1635 m.
Vladislovas Vaza pradėjo karą su Švedija.

1635 m. rugsėjo 12 d.
Štumdorfo paliaubos su Švedija 26 metams.

1635 m.
Varniai gavo Magdeburgo teisę.

1637–1638 m.
Kazokų sukilimas. Po jo panaikinta kazokų savivalda ir teisė gyventi miestuose.

1641 m.
Vilniaus universitetui suteikta privilegija įsteigti teisės ir medicinos fakultetus.

1642 m.
Jėzuitai atidarė gimnaziją Kaune.

1644 m.
Universitete įkurtas teisės fakultetas.

1648 m.
Mirė karalius Vladislovas Vaza.

1648–1654 m.
Ukrainiečių išsivadavimo karas, vadovaujamas Bogdano Chmelnickio.

1648–1668 m.
Jono Kazimiero valdymas.

1650 m.
Išleista A. Vijūko-Kojelavičiaus Lietuvos istorija „Historia Lituaniae”.

1652 m.
Maras Lietuvoje.

1652 m.
Seime pirmą kartą pasinaudota liberum veto teise.

1654 m. sausis.
Perejeslavlio sutartis. B. Cmelnickio ir Rusijos sutartis dėl Ukrainos prijungimo prie Rusijos.

1654–1667 m.
Karas su Rusija dėl Ukrainos ir Gudijos žemių.

1655 m.
Pirmą kartą LDK istorijoje priešas paėmė Vilnių.

1655–1660 m.
Karas su Švedija.

1655 m. spalio 20 d.
Kėdainių sutartis, kuria LDK nutraukia uniją su Lenkija ir sudaro su Švedija.

1656 m. balandis–gegužė.
Lietuvoje įvyko sukilimas prieš švedus.

/p>

1656 m. rugpjūčio 12 d.
Respublikos paliaubos su Rusija.

1657 m.
Prūsija atsisakė Lenkijos siuzereniteto.

1658 m.
Arijonų išvarymas iš Lenkijos ir LDK. Kontrreformacijos pergalė.

1659 m.
Atsinaujino karas su Rusija.

1660 m. gegužės 3 d.
Respublikos ir Švedijos taika, sudaryta Olyvoje. Teritorinių pakitimų neįvyko.

1665 m.
Liubomirskio rokošas. Didikų maištas prieš karaliaus valdžios stiprinimą.

1666–1667 m.
Karas su Turkija.

1667 m. sausio 30 d.
Andrusovo taika tarp Rusijos ir Respublikos. Respublika prarado daug žemių.

1668 m.
Jonas Kazimieras atsisakė Respublikos valdovo karūnos (mirė 1672 m. Prancūzijoje).

1669–1673 m.
Valdė Mykolas Kaributas Višnioveckis.

1672–1676 m.
Naujas karas su Turkija.

1673 m.
Nekatalikams uždrausta įgyti bajorystę.

1673 m. lapkritis.
Respublikos kariuomenė laimėjo mūšį prie Chotino.

1674 m.
Žygio į Chotiną metu mirė Mykolas Kaributas Višnioveckis.

1674–1696 m.
Jonas Sobieskis – Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius.

1676 m. spalio 17 d.
Žuravno taika. Ja pasibaigė Respublikos-Turkijos karas.

1678–1679 m.
Švedijos antpuoliai.

1680 m.
LDK protestantai išleido Katekizmą lietuvių kalba.

1683–1699 m.
Respublikos-Turkijos karas.

1688–1696 m.
Iširo visi seimai.

1691 m.
Pastatyti Sapiegų rūmai Vilniuje Antakalnyje.

1694 m. balandis.
Lietuvos etmonas Kazimieras Sapiega atskiriamas nuo bažnyčios.

1696 m. birželio 17 d.
Mirė karalius Jonas Sobieskis.

1697–1706, 1709–1733 m.
Fridrichas Augustas II – Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius.

1697 m.
Lenkų kalba įteisinta kaip oficiali LDK raštinių kalba.

1699 m.
Taika su turkais.

1699 m. lapkritis.
Petro I ir Augusto II slapta sutartis prieš Švediją.

1700 m.
Valkininkų konfederacija prieš Sapiegas.

1700–1721 m.
Šiaurės karas dėl Baltijos.

1701 m. vasara.
Švedų kariuomenė įžengė į LDK.

1701 m.
Augusto II ir Petro I sutartis Biržuose.

1702 m. balandžio 3 d.
LDK ir Rusijos susitarimas dėl bendrų veiksmų prieš švedus.

1702 m. ruduo.
Švedų kariuomenė užėmė Lenkiją.

1703 m. pavasaris.
Valkininkų konfederacija persitvarkė į LDK konfederaciją. Ji turėjo ginti teisėtą valdovą, katalikybę, bajorų teises ir laisves.

1703 m. liepos 9 d.
LDK ir Rusijos sutartis. LDK įsipareigojo kariauti su švedais.

1703 m. gruodžio 13 d.
Trišalė sutartis tarp LDK, Rusijos ir Augusto II kaip Saksonijos kunigaikščio.

1704 m. vasario 16 d.
Varšuvoje sudaryta konfederacija prieš Augustą II, nuvertusi jį nuo sosto.

1704 m. gegužės 20 d.
Sandomiro konfederacija, palaikanti Augustą II.

1704 m. liepos 12 d.
Valdovu išrinktas S. Leščinskis.

1704–1709, 1733–1736 m.
Valdė Stanislovas Leščinskis.

1704 m. rugpjūčio 30 d.
Rusijos ir Respublikos (Augusto II šalininkų) sutartis Narvoje. Respublika oficialiai įstojo į karą.

1704–1708 m.
Respublikos žemėse vyko permainingos kovos.

1706 m. rugsėjo 24 d.
Altranstadto sutartis. Augustas II atsisakė Respublikos sosto.

1707 m.
Petras I atgaivino Sandomiro konfederaciją.

1708–1711 m.
Badas ir maras.

1710 m. vasario 4 d.
Seimas sugrąžino Augustui II sostą.

1712 m.
Vilniaus amatininkai išsirinko sau atskirą valdžią.

1712 m.
Augustas II persikrikštijo iš protestantų į katalikus.

1713 m.
Į Respubliką įvesta Saksonijos kariuomenė.

1715 m.
Ginkluotas pasipriešinimas Augustui II, peraugęs į Tarnogrodo konfederaciją.

1715 m.
Augustas II paprašė Petro I pagalbos kovai su konfederatais. Į Respubliką įvesta Rusijos kariuomenė.

1715 m.
Varšuvos susitarimas tarp konfederatų ir Augusto II.

1716 m.
Tarnogrodo konfederacija prieš Augustą II.

1717 m.
Nebylusis seimas. Patvirtintas valdovo ir konfederatų susitarimas. Valdovas neteko galimybių stiprinti savo valdžią.

1718 m.
Uždrausta statyti naujas protestantų bažnyčias.

1719 m.
Rusų armija pasitraukė iš Lietuvos.

1721 m.
Ništato taika. Baigėsi Šiaurės karas. Livonija atiteko Rusijai.

1725 m.
Prie Karaliaučiaus universiteto įsteigta seminarija lietuvių kunigams ruošti.

1726 m.
Įkurta pijorų ordino mokykla Vilniuje.

1726 m.
Merkinėje įkurta jėzuitų mokykla.

1727 m.
Brandenburge, Halės mieste įsteigta seminarija ruošti lietuvių kunigams.

1728 m.
Įkurta pijorų ordino mokykla Panevėžyje.

1732 m.
Respublikos vidaus reikalus ima spręsti užsienio valstybės: Rusija, Austrija, Prūsija.

1733 m. vasario 2 d.
Mirė Respublikos valdovas Augustas II.

1733 m.
Apribotos nekatalikų teisės eiti valstybines pareigas, būti renkamais į seimą.

1733 m. rugsėjo 12 d.
Pirmasis elekcinis seimas. S. Leščinskis paskelbtas Respublikos valdovu.

1733 m. spalio 5 d.
Antrasis elekcinis seimas. Valdovu paskelbtas Fridrichas Augustas.

1734 m. sausio 20 d.
Fridrichas Augustas karūnuotas Augusto III vardu.

1734 m. balandžio 5 d.
LDK didikų konfederacija Vilniuje, ginanti katalikų tikėjimą, bajorų laisves.

1734 m. balandžio 10 d.
Trakų vaivadijos konfederacija, nukreipta prieš Vilniaus konfederaciją.

1734–1763 m.
Valdė Augustas III.

1737 m.
Vilniuje pradėti leisti mokslo populiarinimo kalendoriai.

1742 m.
Jėzuitai Vilniuje įkūrė Kilmingųjų kolegiją, priklausančią universitetui.

1745 m.
Išėjo Pilypo Ruigio veikalas „Lietuvių kalbos tyrinėjimas”, skirtas lietuvių kalbos kilmei.

1748 m.
Rekonstruota Vilniaus Šv. Jonų bažnyčia.

1749 m. birželio 8 d.
Sudegė daugiau kaip pusė Vilniaus, taip pat miesto rotušė su magistrato archyvu.

1751 m.
Kilmingųjų kolegija tapo atskira modernia mokykla.

1753 m.
Įkurta Vilniaus universiteto observatorija.

1754 m.
M. Dogelis pradėjo skelbti LDK istorijos dokumentus iš užsienio archyvų.

1759 m.
P. Paprockis ėmė leisti pirmąjį Lietuvoje laikraštį „Kuryer Litewski”.

1763 m. spalio 5 d.
Mirė karalius Augustas III.

1763 m. lapkričio 11 d.–1764 m. rugsėjo 7 d.
Tarpuvaldis.

1764 m. rugsėjo 7 d.
Elekcinis seimas išrinko karaliumi Augustą Poniatovskį.

1764–1795 m.
Stanislovas Augustas Poniatovskis – Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius.

1765–1775 m.
Sukurta Donelaičio poema „Metai”. Lietuvių grožinės literatūros pradžia.

1765–1777 m.
A. Tyzenhauzo ekonominės reformos.

1766 m.
Dalinės valstybės valdymo reformos. Panaikinta liberum veto teisė.

1766 m.
Įkurta pijorų ordino mokykla Dūkšte.

1767 m. kovo 20 d.
LDK pravoslavų ir protestantų konfederacija Slucke.

1767 m.
Radomo konfederacija. Siekė lygių teisių kitatikiams.

1768 m.
Konfederatai remiami Rusijos kariuomenės užėmė Varšuvą.

1768 m. vasario 24 d.
Varšuvos sutartis. Kitatikiams suteiktos politinės teisės.

1768 m. vasario 29 d.
Baro konfederacija. Nukreipta prieš kitatikius, Rusijos įtaką Respublikoje.

1769 m.
K. Narbuto logikos vadovėlis.

1769 m.
Valstiečių sukilimas Šiaulių ekonomijoje.

1771 m.
Perstatyta Kauno rotušė.

1772 m.
Likviduota Baro konfederacija.

1772 m. rugpjūčio 5 d.
Pirmasis Lenkijos ir Lietuvos padalijimas tarp Rusijos, Austrijos ir Prūsijos.

1773 m. liepos 21 d.
Popiežiaus bule uždarytas Jėzuitų ordinas.

1773 m.
Vilniaus universiteto biblioteka paskelbta vieša.

1773 m. spalio 15 d.
Edukacinės komisijos įkūrimas. Tai pirmoji pasaulietinė švietimo įstaiga.

1773–1794 m.
Veikė Edukacinė komisija.

1773–1775 m.
Sukurta Nuolatinė Taryba, turėjusi pakeisti seimą.

1773–1776 m.
Įvesta vieninga svorio ir tūrio sistema.

1775 m.
Vilniuje įkurta pirmoji pasaulietinė mokytojų seminarija.

1775–1788 m.
Nuolatinės Tarybos valdymo laikotarpis.

1776 m.
Kai kuriems miestams panaikintos Magdeburgo teisės.

1778 m.
Vyriausioje mokykloje buvo pradėta dėstyti architektūra.

1781 m.
Vilniaus universitetas pavadintas LDK vyriausiaja mokykla.

1783 m.
Suprojektuota Vilniaus Rotušė (architektas L. Stuoka-Gucevičius).

1783–1801 m.
Perstatyta Vilniaus katedra.

1788–1792 m.
Ketverių metų seimas. Priimtos valstybės valdymo reformos.

1789 m.
Pradėtas rengti naujas Respublikos konstitucijos projektas.

1789 m. sausio 19 d.
Panaikinta Nuolatinė Taryba kaip Rusijos įtakos Respublikai įrankis.

1789 m. pavasaris.
Iš Lietuvos ir Lenkijos respublikos išvesta Rusijos kariuomenė.

1791 m. balandžio 18 d.
Seimas priėmė įstatymą dėl miestiečių, suteikiantį jiems daugiau laisvių ir teisių.

1791 m. gegužės 3 d.
Priimta Gegužės 3-osios dienos konstitucija. Čia surašyti pagrindiniai ketverių metų seimo reformų principai. Konstitucija panaikino Lietuvos valstybingumo liekanas.

1791–1792 m.
52 Lietuvos miestams grąžinta miestų savivalda.

1792 m.
Targovicos konfederacija. Nukreipta prieš ketverių metų seimo nutarimus.

1792 m. birželio 14 d.
Rusija užėmė Vilnių.

1793 m. sausio 23 d.
Antrasis Lenkijos ir Lietuvos padalijimas tarp Prūsijos ir Rusijos.

1793–1864 m.
Simono Daukanto gyvenimo metai.

1794 m. kovo 12–lapkričio 16 d.
Kosciuškos sukilimas. Nacionalinio išsivadavimo sukilimas prieš Rusijos ir Prūsijos intervenciją.

1794 m. gegužės 3 d.
Sukurtas baudžiamasis teismas Konstitucijos priešams teisti.

1794 m. gegužės 7 d.
Polaneco universalas. Visiems Respublikos valstiečiams pripažinta asmens laisvė.

1795 m.
Vilniaus universitete veikė trys fakultetai: moralės, fizikos ir medicinos mokslų.

1795 m.
Rusijai priklausiusi Lietuvos dalis padalinta į Vilniaus ir Slonimo gubernijas.

1795 m.
Trečiasis Lenkijos ir Lietuvos padalijimas. Lietuva atiteko Rusijai. Užnemunė – Prūsijai.

1795 m. lapkričio 25 d.
Paskelbtas sosto atsisakymo aktas.

Leave a Comment