LDK santvarka XVa.-XVIa.

LDK santvarka XVa. II pusėje – XVI amžiuje.
Ponų tarybos iškilimas Xva. Pab. Krašto valdymas. Seimeliai
Ponų taryba, anksčiau buvusi patariamąja institucija, įgijo valstybėje lemiamą balsą- buvo pripažinta Valstybės valdymo ir teismo vykdomuoju organu.
1492m. Liepos 18d. Lietuvos didikai išrinko Aleksandra didžiuoju kunigaikščiu. Pasikeitus valdovui, lietuvos ponų taryba pasirūkino kad Aleksandras paskelbtų privilegiją. Ji buvo paskelbta 1492m. Rugpjučio 6d. Šiame dokumente akcentuojama jog be ponu tarybos sutikimo, negali buti leidžiami istatymai, ivedami mokesciai, sprendziami karo ir taikos klausimai, skiriami aukšti pareigūnai. Privilegija apribojo Aleksandro vaaldžią, praplėtė ponu tarybos teises. Reikalai galejo buti sprendziami tik pritaru ponu tarybai. Taip pat buvo paskelbta žemaičių žemės privilegija(1492m. Rugpjūčio 15d.) Aleksandras buvo išrinktas lenkijos karaliumi. 1501m. Spalio 23d. Pasirašytas dokumentas skelbiantis kad lenkija ir LDK susivienija ir jame pasisakoma kad lenkai ir lietuviai yra viena tauta,visuomenė,brolija. Šis dokumentas buvo vadinamas Melniko aktu. Taip pat jame buvo skelbiama, kad valstybės turi teikti viena kitai pagalbą. Tačiau šiam politiniam vienetui turėjo vadovauti Lenkija. Taigi LDK neteko atskiro valdovo, o tai buuvo vienas iš savarankiškumo praradimo požymių. Lietuvos ponų taryba Melniko akto patvirtinima atideliojo, o 1505m. Vasario mėn. Brastos seime jo iš vis atsisakė.
Svarbiausieji LDK pareigūnai ir jų funkcijos:
Ponų taryba, Vilniaus vaivada, kancleris Mikalojus Radvila, žemaitijos seniūnas Stanislovas Kesgaila, Naugarduko vietininkas Al

lebrtas Goštautas 1506m. Spalio 20 d. LDK valdoų tapęs Žygimantas Senasis.

Teismų ir administracijos reformos 1564-1566m.
Žygimantas Augustas įvykdė teismo reformą:
1. 1564m. Bielsko seime LDK didikai atsisakė visų turėtų teisminių privilegijų ir pakluso bendram su bajorais teismui; pridėta kurti nauja teismų sistema;
2. 1565m. Gruodžio 30d. Žygimantas Augustas išleido privilegiją,kuri įykdė seimo reformą: buvo įsteigti seimeliai(pavietai), kur rinkdawosi visi pavieto bajorai , kur svastydavo valstybės gyvenimo klausimus, kinkdavo po 2 delegatus į seimą, parengdavo jiems instrukcijas.

Lietuvos Statutai.
Pirmasis Lietuvos statutas (1529m.) :
1. sudarytas iš 13 skyrių,turinčių 243straipsnius
2. straipsniuose aptariamos valstybinės,baudžiamosios,civilinės bei kitų teisės šakų normos;
3. teisiškai įformino LDK valstybę bei visuomeninę santvarką, privilegijuotą feodalu padėtį ir valstiečių išnaudojimą;
4. įtvirtino vadovaujanti didiku vaidmenį LDK politiniame gyvenime;
5. tai buvo savotiška feodalų konstitucija, užfiksavusi visas jų laisves, teises bei pareigas;
6. statute sulygintos katalikų ir stačiatikių teisės
Statuto reikšmė : Lietuvos sttatutas-tai savotiškas fenomenas feodalinėje teisėje,puikus Europos teisės ir kultūros paminklas.
Antrasis Lietuvos statutas(1566m.) :
1. jame 14 skyrių,386straipsniai)
2. jame itvirtintos LDK XVI a. Vid. Reformos : administracinė(suskirstymas į pavietus), teismine, seimo (bajoru dalyvavimas pavietu seimeliuose ir LDK seime); įteisintas vasltiečių vertimas baudžiauninkais ir jų išnaudojimas;
statuto reikšmė:
1. pakeitė, modernizavo senaja Lietuvos monarchija
2. reformos leido įsiviešpatauti vienam- bajorų luomui- valstybėje, o tai neleido vystytis miestams(t.y. trukde formuotis trečiajam luomui).
LDK luomai

Magdeburgo miestai.
Daugeliui LDK gyvenviečių buvo suteiktos Magdeburgo ar Kulmo savivaldos teisės, miestelių steigimo bei prekybos privilegijos(šio miesto teisės susikloste XII-XIIIa.) nauji pr

rekybos ir amatų centrai kūrėsi ūkiniu požiūriu svarbiose vietose. Miestai feodalinėse valstybėse naudojosi išimtinėmis teisėmis , vadintomis bendru privilegijų vardu. XV a. Pr. Kūrėsi nauji miestai, miesteliai prie svarbesnių prekybos kelių dvarų centrų. Amatininkai ir prekybininkai steigė susivienijimus: brolijas ir cechus.
Vilnius –LDK sostinė

Valakų reforma (1557-1577) reformos tikslai ir uždaviniai:
1. askirsti didžiojo kunigaikščio žemes nuo bajorų valdomų žemių;
2. išmatuotuose valakuose įkurdinti valstiečius ir paskirti jiems prievoles (činšą ir lažą) pagal žemės plotą ir kokybę);
3. nustatyti dirbamos žemės plotą didžiojo kunigaikščio dvaruose ir sunormuoti valstiečių darbą juose;
4. ištirti ir nustatyti kitokias pajamas bei jų šaltinius;
5. suorganizuoti nauja valstiečių administracija
valaku reformos reikšmė:
1. reforma įtvirtino feodalinę žemės nuosavybę ir baudžiavinius santykius, panaikino bendruomeniniu santykiu liekanas
2. suvienodino valstiečių ūkių pajeguma, prisidėjo prie iždo pajamų didėjimo
3. tokia žemėvaldos sistema egzistawo iki baudžiavos panaikinimo.

Leave a Comment