Krikščionybės atsiradimas ir plitimas I tūkstantmetyje.

KRIKŠČIONYBĖS ATSIRADIMAS IR PLITIMAS I TŪKSTANTMETYJE

1. Kas lėmė krikščionybės atsiradima?
Krikščionybės atsiradimą lėmė:
• Religinių sistemų vystymasisir vienintelio dievo pripažinimas
• Jėzaus Kristaus(manoma, kad tai realus asmuo) pasirodymas ir jo mokymo skelbimas
• Išeities iš dvasinio nuosmukio, būdingo to meta Romai,paieška
• Socialiniai ir religiniai konfliktai.
2. Kodėl krikščionybė tapo valstybinia religija?
Krikščionybė tapo valstybinia religija, nes:
• krikščionių persekiojimas dar labiau traukė žmones prie jos
• Romao imperatorius Konstantinas sudarė sąlygas krikščionybei vystytis
• Įstatymų, nukreiptų prieš pagonybę, išleidimas.
3. Kokios yra pagrindinės krikščioniškosios vertybės?
Pagrindinės krikščioniškosios vertybės išdėstytos dešimtyje Dievo įsakymų. Šiame religiniame dokumente nurodoma, kad reikia tikėti vienu Diievu, kad negalima vogti, žudyti, neteisingai apkaltinti kitų žmonių; negalima pavydėti ir geisti kitų turto, reikia laikytis religinių normų, dirbti šešias dienas, o septintą – švesti ir pan.

BALTAI IR LIETUVA IKI VALSTYBINIU LAIKOTARPIU
1. Kokias žinote lietuvių kilmės terijas? Ko jomis buvo siekiama?
Lietuvių kilmės teorijos
• Romėniškoji
• Gotiškoji
• Indiškoji
• J. Basanavičiaus teorija
• Šiandieninė- lietuvių protėviai- rytų baltai.
Tautų kilme, jų giminyste buvo susidomėta XV a. Tada atsirado ir lietuvių kilmę aiškinančių teorijų. Jomis LDK feodalinė diduomenė siekė įrodyti savo kilmingumą. Nereikia pamiršti, kad kurią nors tautą kildinti iš Romos ar Grraikijos buvo viduramžių tradicija.
2. Kaip formavosi lietuvių tauta?
V – VI a.rytinėje Lietuvos dalyje susiformavo lietuvių genčių sąjunga. Lietuvių tautos branduolį sudarė lietuvių ir aukštaičių genčių sąjunga. Vėliau prisijungė žemaičiai, pietiniai kuršiai, žemgaliai ir XIII – XV a. istorinę Lietuvą sudarė centrinės baltų gentys.
3. Kaip mo

okslininkai aiškina baltų genčių susidarymą?
R. Rimantienė ir kiti mokslininkai teigia, kad baltai yra senųjų gyventojų ir indoeuropiečių asimiliacijos rezultatas, t.y. baltai ≈ senieji gyventojai + indoeuropiečiai.
4. Ar tiksliai žinoma baltų visuomenės socialinė struktūra?
Baltų visuomenės socialinė struktūra tiksliai nėra žinoma. Duomenų pirmiausiai pateikia archeologiniai bei įvairūs rašytiniai šaltiniai, tačiau archeologinės medžiagos nėra labai daug, be to, mokslininkai skirtingai interpretuoja tuos pačius duomenis.
5. Kas sudarė baltų pasaulėžiūros pagrindą?
Baltųpasaulėžiųros pagrindą sudarė gamtos kultas, o žmogus laikomas gamtos dalimi.
6. Kuo vertėsi baltai III-Itūkst.pr. Kr.?
III-I tūkst..pr. kr. Baltai vertėsi:
• Medžiokle
• Žvejyba
• Rinkimu
• Gyvulininkyste
• Žemdirbyste.

VIDURAMŽIŲ CIVILIZACIJOS BRUOŽAI
1. Kokią įtaką viduramžių civilizacijos formavimuisi turėjo frankų valstybė?
Frankų valstybėje formavosi viduramžių Europos valstybingumo pagrindai beu feodalinė santvarka su visais jai būdingais bruožais.
2. Kaip šiandien suprantama viduramžių sąvoka?
Šiandien atsisakoma neigiamo viduramžių laikotarpio vertinimo(nors trys viduramžių etapai yra labai skirtingi tiek kultūriniu, tiek ekkonominiu, tiek politiniu vystymusi), pabrėžiant, kad šiuo laikotarpiu pradėjo formuotis dabartinės kalbos ir tautos, buvo sukurta daug kultūros vertybių ir kt.
3. Kas lėmė krikščionybės plitima Europoje?
Krikščionybės paplitimą ir įsitvirtinimą lėmė ne tik jėga(lietuviai, prūsai, saksai ir kitos tautos buvo jėga verčiamos krikštytis), kiek pačios religijos universalumas, sugebėjimas prisitaikyti prie įvairių aplinkybių.
4. Nurodyti Didžiojo tautų kraustymosi priežastis.
Didįjį tautų kraustymąsi lėmė gamtinės(klimato pasikeitimai) bei vidinės priežastys:
• Naujų, stiprių barbarų genčių sąjungų formavimasis
• Turtinės diferenciacijos dėjimas
• Valstybinės valdžios užuomazgų atsiradimas
• Karo grobis – vienas svarbiausių pragyvenimo šaltinių
• Genčių gyvenimo budas, papročiai, ve

eikla buvo pritaikyti karo reikalams.
5. Kaip Frankų imperijos suirimas paveikė Vakarų Europos raidą?
843m. pasirašius Verdeno taikos sutertį, Frankų imperiją pasidalijo Karolio Didžiojo vaikaičiai. Frankų imperijos teritorijoje ėmė formuotis trys dabartinės Vakarų Europos valstybės: Vokietija, Prancūzija bei Italija.
6. Kokias žinote islamo religijos nuostatas? Kokia tai religija- monoteistinė ar politeistinė?
Islamo religija yra trečioji susiformavusi pasaulinė monoteistinė religija.

Islamo religijos nuostatos:
• Kiekvienas žmogus yra atsakingas tik už save, o ne už visa tautą
• Žmogaus likimas yra nulemtas dievo
• Vyras gali turėti keturias žmonas ir daugybę meilužių
• Melstis privaloma keturis kartus oer dieną, veidru atsigręžus į Meką. Kartą gyvenime privalu aplankyti Meką
• Prieš maldą privaloma atlikti ritualinį apsiplovimą
• Privalu šelpti skurstančius ir pan.
7. Koks buvo viduramžių grožio idealas?
Viduramžiai išaukštino asketą – dievobaimingą žmogų, visiškai atsisakiusį visų gyvenimo malonumų.
8. Koks politinis ir kultūrinis krikščionių bažnyčios vaidmuo viduramžių gyvenime?

Bažnyčios įtaka kultūrai

Žlugus Vakarų Romos imperijai, krikščionių bažnyčia liko vienintelė gija, siejanti Europos kultūrą su antika. Bažnyčia steigė ir išlaikė pirmąsias viduramžių mokyklas, išsaugojo daugybę senųjų raštų, antikos veikalų, sudarė palankias sąlygas meno, architektūros, skulptūros bei tapybos klestėjimui. Kita vertus, kai kurios katalikybės dogmos trukdė vystytis mokslui.

Bažnyčios įtaka politiniam viduramžių gyvenimui

Bažnyčia pajungti savo valdžiai Europos valdovus, kišosi į valstybių vidaus reikalus.756m. buvo įkurta popiežiaus valstybė – Vatikanas – dar labiau sustiprinusi popiežiaus įtaką.
9. Kokį poveikį Azijai, Afrikai ir Europai turėjo Islamo civilizacija?
Islamo civilizacija perėmė svarbiausiusSenovės Ry

ytų bei antikos kultūros elementus, išlaikė, patobulino juos ir perdavė Azijos, Afrikos bei Europos tautoms, tokiu būdu darydama įtaką jų kultūros pažangai. Didelių laimėjimų pasiekė filosofija, matematika, medicina, chemija, poezija, geografija, astronomija.
10. Paaiškinti feodalinių santykių sąvoką.
Feodalinių santykių esmė – silpnesniojo atsidavimas stipresniojo globai(vasaliniai santykiai). Senjoras įsipareigodavo ginti vasalą , o vasalas duodavo senjorui ištikimybės prieaiką, pasižadėdamas jam visada ir visur padėtūi. Atsidavęs senjoro globai, vasalas gaudavo tam tikra nuosavybę, dažniausiai žemę, kuri buvo skiriama iki gyvos galvos(feodas). Nuo IX a. feodai tapo paveldimi. Vasaliniai santykiai apėmė visus žemvaldžius – nuo karaliaus iki smulkiausio riterio.
11. Apibūdinti viduramžių visuomenę.
Viduramžių visuomenė – luominė(dvasininkų, bajorų ir trečiasis luomas). Luomas gynė ir garantavo žmonėms tam tikras teises bei tam tikrą teisinį ir visuomeninį statusą. Viduramžių visuomenė dar vadinama korporacine visuomene, nes ją sudarė įvairios grupės: vienuolynų brolijos, pirklių gildijos, amatinikų cechai, vasalų sąjungos ir t.t. kiekviena grupė turėjo tam tikras tausykles, kurių privalu buvo laikytis visiems nariams. Grupės, korporacijos teikdavo savo nariams įvairią pagalbą.

LIETUVOS VALSTYBĖ NUO SUSIDARYMO IKI LIUBLINO UNIJOS
1. Nurodyti vidines ir išorines Lietuvos valstybės susidarymo priežastis.
Vidinės Lietuvos valstybės susidarymo priežastys:
• XIII a. jau buvo susiformavusios visos pagrindinės lietuvių žemės, jos jungėsi i konfederacijas
• Augo miestai
• Kunigaikštysčių tarpusavio kovos
• Didėjo turtinė diferenciacija.
Išorinės priežastys:
• Greta gyvenančių tautų antpuoliai
• Dviejų vokiečių ordinų atsikraustymas į Baltijos kraštus
• Pietiniai ir vakariniai lietuvių kaimynai ja

au turėjo savo valstybes.
2. Kokia svarbiausia lietuvių kovos su kryžiuočiais priežastis?
Svarbiausia Lietuvių kovų su kryžiuočiais priežastis yra vokiečių feodalų pastangos sukurti baltų žemėse savo valstybę ir pavergti jos gyventojus.
3. Nurodyti 1385m.sutarties su lenkija padarinius LDK.
Krėvos sutarties padariniai:
• Sutartis sudarė sąlygas Lenkijos ir Lietuvos politiniam, ekonominiam ir socialiniam suartėjimui
• Leido suvienyti lietuvių ir lenkų jėgas kovai su kryžiuočiais
• Spartino LDK feodalizaciją
• Į Lietuvą per Lenkiją ėmė plisti Europos civilizacija
• Nors LDK liko atskira nuo lenkijos valstybė, tačiau Krėvos sutartis davė lenkų feodalams teisinį pagrindą laikyti Lietuvą Lenkijos dalimi
• Jogailai tapus karaliumi, Lietuvoje neliko valstybingumą įkūnijančios institucijos
4. Nurodyti 1387m. krikšto reikšmę Lietuvai. Ar visa Lietuva buvo apkrikštyta?
Krikščionybės įvedimo reikšmė:
• Krikščionybė sudarė sąlygas tautoms bendrauti
• Per mokyklas ir raštą Lietuvoje plito krikščioniška Vakarų Europos kultūra
• Europos šalys pripažinoLietuvą, kuri tapo katalikybės atrama Rytuose
• Vokiečių feodalų idėja užkariauti Lietuvą žlugo, praradusi moralinį pagrindą
Visa Lietuva apkrikštyta nebuvo,nes Žemaitija tuo metu priklausė Ordiniu. Pokyčiai, vykę Lietuvoje po krikšto, yra vadinami europeizacija(Europoje viešpatavusių pažiūrų ir elgsenos normų perėmimas ir įtvirtinimas LDK viduje ir tarptautiniuse santykiuose.
5. Kodėl Vytautas ėmėsi Įgyvendinti valstybės centralizacijos politiką?
Vytautas suprato, kad didelei ir įvairiatautei LDK gresia pavojus, todėl ėmėsi įgyvendinti valstybės centralizacijos politiką. Tai leido sustiprinti didžiojo kunigaikščio valdžią, kurti naują centrinės valdžios aparatą, pašalinti kunigaikščius no vadovavimo kariuomenei. Visos Vytauto vidaus politikos tikslas- sustiprinti Lietuvą. Jis sukūrė modernios krikščioniškos monarchijos pagrindus bei sustiprino socialinę jos atramą- bajorų luomą.
6. Kodėl Vytautas siekė karūnuotis?
Vytautas siekė grąžinti Lietuvai visišką nepriklausomybę nuo Lenkijos.
7. Kokiame mūšyje ir kada buvo sutriuškintos pagrindinės Kalavijuočių ordino jėgos?
Pagrindinės Kalavijuočių ordino jėgos buvo sutriuškintos 1236m. Saulės mūsyje.
8. Kokiam didžiajam kunigaikščiui valdant kova su vokiečių riteriais tapo pagrindiniu Lietuvos užsienio politikos uždaviniu?
Kova su vokiečių riteriais tapo pagrindiniu Lietuvos užsienio politikos uždaviniu valdant didžiajam kunigaikščiui Traideniui(1269 – 1282m.).
9. Kam valdant pradėjo formuotis diarchijos(dvivaldystės) užuomazgos?
Valdant broliams Butigeidžiui(Budikidui) ir Butvydui-Pukuveriui Lietuvoje pradėjo formuotis diarchijos užuomazgos.
10. Koks buvo Žemaitijos statusas XIII – XIVa.?
Formuojantis Lietuvos valstybei, Žemaitijos statusas nesiskyrė nuo kitų valstybės žemių statuso. Padėtis pasikeitė 1253m., kai Žemaitija buvo perleista Livonijos ordinui. Tada Žemaitijoje pradėjo formuotis autonominės struktūros, kurios neišnyko ir 1260m., kai Žemaitija buvo grąžinta Lietuvos valstybei. Ypatingą Žemaitijos padėtį rodo tai, kad XIVa.šaltiniuose ji buvo dažnai lyginama ar išskiriama iš likusios Lietuvos. Be to, galima teigti, kad Žemaitija su likusia Lietuva palaikė greičiau susitarimu, o ne pavaldumu pagrįstus santykius.
11. Kokiam kunigaikščiui valdant Lietuvą pradėta vadinti Lietuvos Didžiąja Kunigaikštyste? Kodėl?
Valdant Gediminui, Lietuvą imta vadinti LDK, nes daug rusiškų žemių buvo prijungta tiek dinastinių vedybų, tiek ginkluotu būdu.
12. Dėl kokių priežasčių kilo konfliktas tarp Jogailos ir Kęstučio?
Konfliktas kilo tarp Jogailos ir Kęstučio kilo todėl, kad:
• Jogaila pasirašė su Ordinu Dovydiškių sutartį(1380m.), kuria pasižadėjo neremti Kęstučio, jei ordinas pultų Trakų kunigaikštystę
• Kęstučio politika, kurios tikslas – Ordino sutriuškinimas, reikalavo didelių išteklių ir ėmė nebetenkinti Lietuvos visuomenės.
13. Kodėl 1384m.tapo įmanomas kompromisas tarp Vytauto ir Jogailos?

Tiek Vytautas, tiek Jogaila jau buvo naujosios LDK politikų kartos atstovai. Jie suprato, kad tarpusavio kovos dar labiau susilpnins valstybę, kuri gali tapti lengvu užsieno valstybių grobiu, kad krikštas yra būtinas valstybei, siekiant įveikti krizę ir sustiprinti valstybės tarptautinį autoritetą.
14. Koks šiandienos istorikų požiūris į 1385m.Krėvos sutartį?
Nemaža dalis istorikų(tiek Lietuvos, tiek Lenkijos) laikosi nuomonės, kad Krėvos sutartis nebuvo unija. Krėvos aktu Jogaila tik patvirtino Jadvygai duotus pasižadėjimus. Be to, reikia pridurti, kad Krėvos sutartį suderė Lenkijos valstybė ir Lietuvos didysis kunigaikštis, nes lietuvių tauta dar nesuvokė turinti valstybę; valstybingumą įkūnijo didysis kunigaikštis. Apie tai buvo pažymėta, kad lietuva prijungiama(?) prie Lenkijos Karalystės. Teisiniai LDK ir Lenkijos karalystės santykiai akte tebuvo išreikšti žodžiu applicare, kuris nevienodai aiškinamas: prijungti, įjungti, prišlieti. Deja, iki šiol ginčijamasi, kaip išversti šį žodį. Kita vertus, reikia žinoti, kad tais laikais kunigaikštis negalėjo būti prilyginamas karaliui, todėl ir karalystė negalėjo būti prijungta prie pagoniškosios Lietuvos. Pačiam Jogailai, matyt, buvo vis tiek, kokia valstybė prie kokios bus prijungta. Jam svarbiausia buvo tai, kad jis valdys abi valstybes. Šiandien sprendžiamas ir pats dokumento autentiškumo klausimas. Manoma, kad tai gali būti politiniais tikslais Lenkijos ponų parengtas falsifikatas.
15. Kokiose sutartyse XIV – Xva.buvo sprendžiami Lenkijos ir LDK valdymo klausimai?
Lenkijos ir LDK valdymo klausimai XIV – Xva.buvo sprendžiami šiose sutartyse:
• Astravos sutartyje (1392m.)
• Vilniaus ir Radomo sutartyje (1401m.)
• Horodlės suvažiavimo aktuose (1413m.)
16. Ar vienodos buvo katalikų ir stačiatikių teisės, siekiant dalyvauti valstybės valdyme XV – XVIa.?
Stačiatikių teisės šiuo atžvilgiu buvo suvarzytos. Nuo 1413m. stačiatikiams buvo draudžiama užimti aukštus valstybės tarnybos postus bei būti Ponų tarybos nariais.
17. Kada Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje susiformavo luomai?
Luomai LDK susiformavo žymiai vėliau nei kitose Europas šalyse, t.y.XIVa.pabaigoje – XVIa I pusėje.
18. Kokių tikybų žmonės gyveno XIV – XVIa. Lietuvoje?
XIV – XVIa.LDK gyveno įvairių tikybų žmonės: pagonys, katalikai, stačiatikiai, musulmonai,
protestantai, karaimo, judaizmo išpažinėjai.
19. Kas buvo pirmieji reformacijos idėjų skleidėjai LDK?
Pirmieji reformacijos skleidėjai LDK buvo liuteronai. Iškiliausios asmenybės: A. Kulvietis,
M.Mažvydas, J.Zablodskis, S.Rapolionis ir kiti.
20. Kokios reformacijos sąjūdžio Lietuvoje sėkmės priežastys?
Reformacijos sąjūdžio Lietuvoje sėkmės priežastys:
• Katalikų bažnyčia buvo nepajėgi atremti protestantų spaudimą
• Reformacijos sąjūdį aktyviai rėmė aktyviausia ir labiausiai išsilavinusi LDK visuomenės dalis – bajorai ir didikai.
21. Koks dokumentas pateikia sutvarkytus, papildytus ir susistemintus visus LDK veikusius įstatymus?
Visi sutvarkyti, papildyti ir susisteminti LDK veikę įstatymai buvo pateikti Lietuvos Statute (1529m.,1566m.,1588m.)

PASAULIS ŽENGIA Į NAUJUOSIUS LAIKUS
1. Kada pradėjo formuotis centralizuotos valstybės?
Centralizuotos valstybės (Anglija, Prancūzija) susiformavo XVa.
Centralizacijos priežastys:
• Ekonominiai veiksniai(amatų atskyrimas nuo žemės ūkio, trilaukės žemdirbystės sistemos plitimas, natūrinio ūkio irimas, specializacijos plėtimasis ir kt.)
• Miestų atsiradimas ir jų augimas
• Prekybos vystymasis
• Palitiniai veiksniai (nepasitenkinimas stambiųjų feodalų savivalė ir kt.)
2. Kas yra parlamentas? Kada ir kur jis buvo sušauktas pirmą kartą?
Parlamentas – trijų luomų (bajorų, dvasininkų, miestiečių) atstovų susirinkimas. Pirmą kartą sušauktas Anglijoje1265m.
3. Apibūdinti Renesanso epochos idealus bei jų raišką mene, moksle, kasdieniame gyvenime.
Renesansui būdingas pasaulietiškumas, proto kultas, tikėjimas žmogaus jėgomis, asmenybės laisvės
Ir nepriklausomybės skelbimas. Renesanso menui būdingas realizmas, daug dėmesio skiriama
Vidiniam žmogaus pasauliui(Mikelandželas, Rafaelės,Janas Van Eikas, Ticianas ir kt.).

Mokslininkai tyrė gamtą, jos reiškinius, tobulino pažinimo būdus.
Astronomų (DŽ.Bruno,G.Galilėjaus,M.Koperniko) atradimai pakeitė Renesanso laikotarpio žmonių
Mąstymą. Suklestėjo geografija, medicina, matematika ir kiti mokslai.

Pažanga pasiekė ir kasdienį gyvenimą: langai stiklinami lygiu stiklu, atsiranda plūgas su dviem
geležiniais noragais, įvairėja maistas, klesti spaustuvės, paplinta akiniai, pradedama(Europoje)
naudotis šakute ir kt.
4. Nurodyti kapitalistinių santykių formavimosi prielaidas.
Kapitalistinių santykių formavimosi prielaidos:
• Technikos laimėjimai didino visuomenės materialinius poreikius, kurių patenkinti cechinė gamyba nebegalėjo
• Pokyčiai socialinėje srityje(valstiečiai paleidžiami iš baudžiavos, įsigali samdomasis darbas)
• Prekybos vystymasis
5. Kur ir kada atsirado pirmosios manufaktūros?
Pirmosios manufaktūros atsirado XIV – Xva.Italijoje.
6. Išvardyti didžiuosius geografinius atradimus. Kada jie įvyko?
Didieji geografiniai atradimai:
• 1449m. K. Kolumbas atrado Ameriką
• 1497 – 1498m. Vasko da Gama atrado jūrų kelią į Indiją
• 1519 – 1521m. F. Magelanas pirmą kartą apiplaukė aplink pasaulį.
7. Dėl kokių priežasčių prasidėjo Reformacija?
Reformacija prasidėjo XVIa. Šį sąjūdį sukėlė:
• europos valstybių siekis apriboti Bažnyčios ir popiežiaus įtaką ir stiprinti karaliaus valdžią
• nepasitenkinimą kėlė Bažnyčios mokymo neatitinkantys jos turtai
• indulgencijų pardavinėjimas
• veikiant humanizmo idėjoms, formavosi kritiškas žmonių požiūris į Bibliją ir Bažnyčią
8. Išvardyti reformacijos sąjūdžio idėjas.
Reformacijos sąjūdžio pagrindinės idėjos:
• pamaldos skaitomos gimtąja kalba
• Biblija verčiama į įvairias kalbas
• Pasisakoma prieš prekybą indulgencijomis
• Atsisakoma prašmatnių bažnytinių apeigų, panaikinamas šventųjų ir relikvijų garbinimas.

LIETUVOS DIDŽIOJI KUNIGAIKŠTYSTĖ ABIEJŲ TAUTŲ RESPUBLIKOJE
1. Kada buvo pasirašyta Liublino unija? Kaip ji vertinama?
Liublino unija buvo pasirašyta 1569m. liepos 1 d. istorikai ją laiko tragedija, kurios priežastimi buvo Rusija. Teisės požiūriu, unija buvo tarptautinė sutartis, kurią sudarė dvi valstybės, turėjusios bendrą valdovą. Formaliai žiūrint, atrodytų, kad Liublino unija buvo laisva valia sudaryta tarpvalstybinė sutartis. Realiai tai buvo dalinės prievartos prieš LDK aktas. Be to, sudaryta nauja valstybė neturėjo grynos valdymo formos, o buvo kelių valdymo formų – monarchijos(vienas valdovas), aristokratijos(valdžia sukoncentruota kilmingųjų didikų ir bajorų rankose), demokratijos(visi bajorai buvo lygūs prieš įstatymą) – mišinys.
2. Kodėl XVIa. Laikomas išskirtiniu laikotarpiu LDK istirijoje?
XVI a.laikomas išskirtiniu laikotarpiu LDK istorijoje, nes valstybė pasiekė
aukščiausią feodalinės santvarkos lygį.
• Susiformavo aiškios feodalinės struktūros: didikai, bajorai, dvasininkai, miestiečiai ir valstiečiai
• Valajų reforma (1557m.) galutinai įtvirtino baudžiavą
• Susikūrė teismų sistema
• Visi feodalai įgijo vienodas teises.
• Teismų ir administracijos reforma (1564 – 1566m.) padėjo pagrindą bajorų demokratijai, o galutinai ši įsigalėjo paskelbus III Lietuvos Statuta (1588m.)
• 1563m. priimama pirmoji Europoje privilegija,suteikianti lygias teises išpažinti ir skelbti kiekvieną religiją
• lietuvos gyvenimą smarkiai paveikė Renesanso kultūra
• 1579m. įsteigtas Vilniaus universitetas ir baigta kurti LDK švietimo struktūra
• M. Daukša iškėlė tautinės valstybės idėją
• 1519m. Vilniuje įkuriama pirmiji spaustuvė
• 1547m. išleidžiama pirmoji lietuviška knyga – M. Mažvydo „Katekizmas“
• atsirado teatras. 1570m. buvo pastatytas pirmasis spektaklis
3. Nurodyti Abiejų Tautų Respublikos padalijimų padarinius.
Abiejų Tautų Respublikos padalijimų padariniai:
• lietuvių etninės žemės buvo padalytos į dvi dalis: Užnemunė atiteko Prūsijai, likusi dalis – Rusijai
• kraštą pradėjo valdyti kitataučiai
• caro vyriausybė pradėjo ekonominią ir kultūrinę ekspansiją, norėdama paversti Lietuvą savo kolonija, asimiliuoti lietuvių tautą
• dar labiau pablogėjo valstiečių padėtis
• liovėsi daug žalos darančios feodalų tarpusavio kovos
Visi šie padariniai pristabdė ekonominį ir kultūrinį valstybės vystymqsi, tačiau skatino kultūrinį priešinimąsi, tautinį atgimimą, o tai lėmė valstybingumo atkurimą.
4. Kokie požymiai bylojo apie XVII a. antrojoje pusėje įvykusį Lenkijos – Lietuvos valstybės nuosmukį?
Lenkijos – Lietuvos valstybės ūkis XVIIa.apusėje patyrė nuosmukį dėl vidaus ir dėl bendros Europos ekonominės krizės bei dėl karų su Rusija ir Švedija. Ūkio nuosmukį rodė: pinigų nuvertėjimas, žemės ūkio produktų mažėjimas, amatų gamybos sumažėjimas, miestų silpnumas, palivarkų žemės plotų mažėjimas, karai, badas, epidemijos, valstiečių priešinimasis dvarui. Valstybėjė įsigalėjo visuotinė anarchija: ją alino nuolatinės didikų tarpusavio kovos. Nuo XVII a. ėmė ryškėti ir kultūrinio gyvenimo nuosmukis. Vėl įsigalėjo religinė pasaulėžiūra, visos mokyklos priklausė Bažnyčios įstaigoms.
5. Kuo reikšmingas Lietuvai Stepono Batoro valdymas?
Steponas Batoras buvo gabus ir ryžtingas politikas, siekęs vykdyti savarankišką nuo bajorų politiką. Tuo tikslu jis išnaudojo nesutarimus tarp LDK ir Lenkijos, nepasidavė Lenkijos bajorų spaudimui dėl Livonijos perdavimo Lenkijai. Pergalė prieš Rusiją sustiprino S.Batoro autoritetą LDK. Jam valdant 1579 m. buvo įsteigtas Vilniaus universitetas ir taip baigta kurti LDK švietimo struktūra. Tvirta padėtis leido S.Batirui planuoti sujungti Lenkijos – Lietuvos Respubliką bei Rusiją ir, remiantis sąjungininkais, išstumti Turkiją iš Europos. Be to, jis planavo išlaisvinti ir savo tėvynę – Vengriją. Įgyvendinti šiuos planus sutrukdė mirtis (1586).
6. Išvardyti svarbiausias LDK tarptautines problemas po Liublino unijos (1569-1795)
svarbiausios LDK tarptautinės problemos po Liublino unijos(1569-1795):
• santykių su Švedija problema
• santykių su Rusija problema
7. Kas turėjo įtakos polonizuojant Lietuvos visuomenę?
XV a. viduryje vykusiam polonizacijos procesui įtakos turėjo:
• bažnyčia
• didžiojo kunigaikščio dvaras
• didikų dvarai
• raštas ir spauda
• viešasis valstybės gyvenimas
8. Ar atsispindėjo humanizmo idėjos III Lietuvos Statute?
III Lietuvos Statute atsispindėjo humanizmo idėjos. Jas rodo:
• visų piliečių lygybės teismuose įteisinimas
• tikėjimo laisvės garantija
• asmens ir turto neliečiamybės garantija
• nuosprendžiai turi būti priimami tik išklausius abi šalis
• galimybė bajorams laisvai keliauti
• draudimas paversti laisvą žmogų vergu(išimtį sudarė karo belaisviai)
• humaniškų moters ir šeimos teisių nuostatų patvirtinimas
9.Kokiame amžiuje Vilnius turėjo vandentiekį, kanalizaciją? Ką tai rodo?
XV a. Vilnius turėjo vandentiekį, o nuo XVII a. vidurio – kanalizaciją. Tai
Rodo aukštą kultūros lygį.
10. Kam priklausė mokyklos XVII a. LDK?
XVII a. visos mokyklos priklausė įvairioms Bažnyčios įstaigoms, pvz., universitetas – Jėzuitų ordinui, vidurinės mokyklos – vienuolynams, pradinės mokyklos – parapijų bažnyčioms.
11. Kaip XVII a. viduryje reiškėsi kultūros nuosmukis?
Kultūros nuosmukis XVII a. viduryje – XVIII a.viduryje reiškėsi:
• nepakantumu kitoms tikyboms
• politine ir moraline didikų degradacija
• prietarų paplitimu
• raštijos nuosmukiu
• senosios LDK visuomenės ideologinių vertybių sistemos nykimu.
12. Išvardinti, kokius žinome baroko architektūros paminklus Lietuvoje?
Baroko architektūros paminklai Lietuvoje:
• Sapiegų rūmai Vilniuje
• Petro ir Povilo bažnyčia Vilniuje
• Šv. Kazimiero bažnyčia Vilniuje
• Pažaislio architektūros ansamblis
• Evangelikų liuteronų bažnyčia ir koplyčios Kėdainiuose
13. Kokiam karaliui valdant ir kodėl Abiejų Tautų Respublikoje paplito nuomone, kad Respublika“laikosi netvarka“?
Valdant karaliui Augustui III Saksui, Abiejų Tautų Respublikoje paplito nuomone, kad Respublika „laikosi netvarka“, nes pats valdovas, daugiausia laiko praleisdamas Saksonijoje, nesiėmė jokių priemonių valstybei reformuoti ir sustiprinti. Kadangi valdovas negyveno Lenkijoje, centro valdžia sunyko, politinis šalies gyvenimas persikėlė į didikų dvarus, o suirutė pasiekė aukščiausią lygį. Be to, atskirų didikų kariuomenė buvo didesnė nei valstybės išlaikoma kariuomenė. Visa tai leido užsienio valstybėms kištis į Respublikos vidaus ir užsienio polotinį gyvenimą.
14. Kas rodo, kad XVIa. Pabaigoje – XVII a.I pusėje LDK galutinai susiformavo stambiosios žemėvaldos sistema?
XVI a. pabaigoje – XVII a. I pusėje LDK galutinai susiformavo stambiosios žemėvaldos sistema. Tai liudija faktai:
• bajorija įgijo teisę laisvai disponuoti nuosava žeme
• pradėjo veikti ordinacijų institutas, t.y. stambios žemės valdos neskaldomos
• didėjo žemės apyvarta
15. Kas leidžia teigti, kad silpna Respublikos valdžia buvo nulemta iš anksto?
Silpna Respublikos valdovo valdžia buvo nulemta iš anksto, nes:
• sostas nebuvo paveldimas
• bajorija turėjo efektyvių priemonių valdovui kontroliuoti(Henriko artikulai, pacta conventa ir kt.).
16. Ar galima teigti, kad nuo XVII a.pradžios svarbia Respublikos politinio gyvenimo forma tapo konfederacijos?
Nuo XVII a. pradžios svarbia Respublikos politinio gyvenimo forma tapo konfederacijos. Konfederacijos – bajorų sąjungos, sudaromos tam tikram laikotarpiui, siekiant įgyvendinti tuos polotinio gyvenimo uždavinius, kurių negelėjo(ar nenorėjo) išspręsti šalies valdovas ir centrinė valdžia(semas, aukštieji pareigūnai). XVII – XVIII a. didikų įsigalėjimo laikotarpiu, konfederacijos buvo dažnas reiškinys, rodęs valstybės valdžios silpnumą. Konfederacijos rodė ir tam tikrą politinį valstybės susiskaldymą, seimo silpnumą.
17. Kokias reformas1764 – 1766m. ėmėsi iniciatyvos įgyvendinti Čartoryskių grupuotė, palaikoma S.A.Poniatovskio? kokių tikslų buvo siekiama?
Čartoryskių grupuotė, palikoma S.A.Poniatovskio, 1764 – 1766m.ėmėsi iniciatyvos įgyvendinti šias reformas:
• nustatyti naują Seimo darbo tvarką
• panaikinti liberum veto teisę sprendžiant ekonominius klausimus
• įsteigti Lenkijos ir LDFK Iždo ir Karo reikalų komisijas
• padidinti kariuomenę
• valdovais turi būti renkami tik Respublikos piliečiai
be to, S.A.Poniatovskis ėmėsi priemonių valdovo valdžiai stiprinti. Jeigu šios reformos būtų įgyvendintos, Prepublika būtų sutvirtėjusi ekonomiškai ir politiškai, o tai visiškai nebuvo naudinga Rusijai ir Prūsijai.
18. Koks buvo tarptautinis Respublikos statusas po 1772m. įvykdyto I valstybės padalijimo?
S.A.Poniatovskis išsaugojo valstybės sostą ir toliau vykdė ankstesnę užsienio polotoką. Buvo siekiama išlaikyti gerus santykius su Rusij, manant, kad taip pavyks išsaugoti valstybę ir sumažinti Rusijoa kišimąsi į jos vidaus reikalus. Buvo ieškoma kitų valstybių paramos. Rusija ir Prūsija neatsisakė planų likviduoti Respubliką. Kuriam laikui buvo atsisakyta atviros karinės agresijos, tačiau buvo dedamos visos pastangos, kad būtų sutrukdyta reformuoti Respublikos vidaus santvarką ir tokiu būdu ją sustiprinti.
19. Kodėl Baro konfederacija laikoma vienu sudėtingiausių politinių judėjimų Respublikos istorijoje?
1768m. Podorėje, Baro mieste, susikūrė Baro konfederacija, kurios tikslas – kova prieš Rusijos įtaką Respublikoje ir jos statytiniu tapusį S.Augustą. baro konfederacija laikoma vienu sudėtingiausių politinių judėjimų Respublikos teritorijoje, nes šiame judėjime susipynė bajorų konservatizmas ir naujos XVIII a. idėjos. 1768 -1772m. Baro konfederacija išplito po visąLDK, tačiau šiame judėjime buvo pastebimas tam tikras organizacinis karinis pakrikimas, nebuvo vienybės konfederatų gretose ir vieningo vadovavimo. Nepavyko mėginimas nuversti nuo sosto S.Augustą, neefektyvi buvo ir Prancūzijos pagalba.
20. Kuriame amžiuje įvyko pirmasis visuotinis LDK gyventojų surašymas?
XVIII a. pab.(1790m.) įvykopirmasis visuotinis LDK gyventojų surašymas, kurio duomenimis valstybėje gyveno daugiau kaip 3,5 mln.žmonių.
21. Kokia konfederacija ir kodėl tapo valstybės žlugimo simboliu? Kokia jos vieta LDK istorijoje?
Valstybės žlugimo simboliu tapo Targovicos konfederacija (1792m.). ji sugriovė viską, ką Ketverių metų Seimas buvo sukūręs: ji skelbe, kad atkuria senąja valstybinę santvarką, naikina 1788 – 1792m. reformas. Nustatyti Targovicos konfederacijos vietą LDK istorijoje pakankamai sudėtinga. Greta bendrųjų ir Lenkijos konfederatų siekimo atkurti archaišką, valstybę žlugdančią santvarka, buvo ir vienas skirtumas. LDK konfederatai pasisakė už LDK savarankiškumo stiprinimą, tačiau pasirinko pavojingą valstybingumo gynimo būdą – padadant Rusijos kariuomenei.
22. Kokie buvo 1794m. sukilimo rezultatai?
1794m. sukilimą numalšino Rusija, Austrija, Prūsija. 1794m. rugsėjo 10d. Rusijos kariuomenė užėmė visą Lietuvos teritoriją iki Nemuno, o Prūsijos kariuomenė – Užnemunę. Taip pasibaigė paskutinis bamdymas išgelbėti valstybę.
23. Kokias reformas siekė įgyvendinti Ketverių metų Seimas? Ar jos padėjo išgelbėti valstybę?
1788 – 1792m. Seimas įgyvendino nemažai svarbių reformų:
• padidino kariuomenę ir nustatė naują jos komplektavimo tvarka
• įvedė pastovų valstybės mokestį žemvaldžiams
• miestiečiams suteikė teisių ir privilegijų, kuriomis iki tol naudojosi tik bajorija
• įvykdyta miestų reforma sudarė sąlygas bajorų ir miestiečių sąjungos formavimuisi bei luominės visuomenės pertvarkymui i pilietinę
• buvo panaikinta Nuolatinė taryba
šios reformos, deja, neišgelbėjo valstybės.

ŠVIEČIAMOJI EPOCHA IR JOS IDĖJŲ NULEMTI POLITINIAI POKYČIAI
1. Nurodyti švietimo idėjas
Švietimo idėjos:
• tikėjimas, kad žmonija žengia pažangos keliu
• luomų privilegijų, religinio nepakantumo smerkimas
• žmonių lygybės prieš įstatymus reikalavimas
• siekimas pertvarkyti visuomenę pasitelkiant švietimą
• visų žmonių teisė svarstyti įvairius visuomenės gyvenimo klausimus, nebijant griauti senų tradicijų
2. Kokias reformas ir kodėl XVIII a. vykdė Europos valstybių monarchai?
Norėdami sutvirtinti savo valdžią, monarchai įvykdė nemažai reformų:
• centralizuojama administracija
• plėtojamas švietimas
• tvarkomi finansai
• remiama pramonė, prekyba ir žemdirbystė
• baudžiava lengvinama arba visai naikinama
• švelninami baudžiamieji įstatymai
• priimamas religinio pakantumo įstatymas
3. Kokius žinome Šviečiamosios epochos žmogaus teisių dokumentus? Kokia jų reikšmė pilietinės visuomenės formavimuisi?
Žmogaus teisės atsispindėjo 1787m. JAV Konstitucijoje, 1789m. Prancūzijos „Žmogaus ir piliečio teisių deklaracijoje“ bei 1791m. gegužės 3-iosios Lenkijos – Lietuvos valstybės konstitucijoje. Visi šie dokumentai darė įtaką pilietinės visuomenės formavimuisi. Juose deklaruojamos žmogaus teisės ir laisvės, pažymima, kad valdžios šaltinisyra tauta; valdžia skirstoma į įstatymų leidžiamąją, vykdomąją ir teisminę tam, kad nesusitektų vienose rankose.
4. Kokie valstybės organizavimo principai atsispindėjo 1791m. gegužės 3-iosios Konstitucijoje?
1791m. gegužėe 3-iosios Konstitucijoje buvo skelbiama, kad aukščiausioji valdžia skirstoma į įstatymų leidimo, vykdomąją ir teismų. Vyriausiąją valdžią Konstitucija atidavė Seimui, sumažino Senato riekšm. Įstatymus turėjo leisti tik Seimas; klausimai jame turėjo būti sprendžiami balsų dauguma. Vykdomoji valdžia priklausė karaliui ir Ministrų Tarybai. Valdovas turėjo būti renkamas iš valdančiosios dinastijos;jis turėjo teisę skirti ministrus ir vyskupus. Be Ministrų Tarybos karalius negalėjo spręsti jokių klausimų. Vykdomajai valdžiai priklausė ir kariuomenė. Neliko valstybės dalijimo į Lenkijos Karalystę ir LDK, tačiau vienalytės valstybės Konstitucija nesukūrė. Naujoji valstybė vadinama tik lenkija. Konstitucija skelbė naują valstybinę formą – konstitucinę manarchiją.
5. Kokį poveikį Europos raidai turėjo Napoleono Bonaparto epocha?
Napoleono epochos (1799 – 1815m.) poveikio Europos raidai vienareikšmiškai vertinti negalima. Viena vertus, Napoleono karai buvo užkariaujamojo pobūdžio, kita vertus, jo politika griovė pasenusią Europos feodalinę absoliutinę sistemą. Be to, XIX a. pradžioje ėmėformuotis tautinės idėjos, tapusios taip vadinamuoju Tautų pavasar sąjūdžiu.
6. Apibūdinti Šviečiamojo amžiaus visuomenę.
Šviečiamojo amžiaus visuomenėje sparčiai kito įvairių grupių socialiniai vaidmenys. Valstybes valdė monarchai, turėję absoliučią arba beveik absoliučią valdžią. Kilmingoji diduomenė užėmė aukštą padėtį visuomenėje. Smulkūs ir vidutiniai bajorai naudojosi savo luomo privilegijomis, tačiau buvo prieš pokyčius, kurie galėjo smarkiai paveikti ju ekonominę ir politinę padėtį. Šiuo laikotarpiu formavosi taip vadinamoji tarnautojų bajorija, nes įvairiose valdymo institucijose prireikė žinių ir lotynų kalbos mokėjimo, o tituluota bajorija ne visada turėjo reikiamų žinių. Dvasininkų luomas gyveno pakankamai uždarą gyvenimą, tačiau dėl celibato buvo priverstas papildyti savo gretas naujais nariais iš kitų luomų ir sluoksnių. Be to, šio laikotarpio visuomenę sudarė labai margas luomas (pirkliai, valstiečiai, amatininkai) bei kitos visuomenės grupės (manininkai, mokytojai, manufaktūrų darbininkai ir kt.).
7. Kokios priežastys sukėlė XVIII a. pabaigos įvykius Prancūzijoje?
XVIII a. pabaigos įvykius Prancūzijoje sukėlė pažangios švietėjų idėjos bei feodalinės visuomenės ir absoliutizmo krizė:
• nepasitenkinimas neribota monarcho valdžia
• valstiečių išnaudojimas (dešimtinės mokestis Bažnyčiai, kiti mokesčiai)
• cechų sistema
• verslininkystės laisvės varžymai (vidaus muitai, valstybės monopoliai)
• pirmųjų dviejų luomų privilegijos
• nesėkmingi karai
• finansų krizė
• buržuazijos negalėjimas dalyvauti valstybės valdyme, užimti aukštas pareigas.
8. Kokią įtaką Prancūzijos revoliucija turėjo kitų šalių vystymuisi?
Įvykiai Prancūzijoje pakeitė ne tik pačią šslį, bet ir visą Europą. Paspartėjo feodalizmo irimo procesas visose Europos šalyse, atsivėrė kelias naujų, kapitalistinių santykių vystymuisi. Nors švietėjų skelbti tautos suvereniteto ir laisvės idealai Prancūzijoje nebuvo įgyvendinti, judėjimų vystymuisi (pvz., Amerikos kolonijų kovoje ir pan.).
9. Po kokių įvykių Prancūzijos revoliucija įgavo pilietinio karo bruožų?
Prancūzijos karalius Liudvikas XVI buvo apkaltintas tėvynės išdavyste ir giljotinuotas. Šis įvykis pribloškė ne tik Europos valdovus, bet ir nemažą Prancūzijos provincijos gyventojų dalį. Prasidėjo sukilimai, kurių centru tapo Vakarų Prancūzijos provincija Vadėja. Tai rodo, kad revoliucija įgavo pilietinio karo bruožų.

10. Kokią reikšmę LDK švietimoepochoje turėjo Edukacinės komisijos Įkūrimas?
1773m. buvo įkurta Edukacinė komisija – pirmoji Europoje pasaulietinė švietimo ministerija. Jos žiniai buvo perduotos visos mokyklos, pavesta rūpintis jų materialine baze, mokymu ir mokslu. Komisija keitė mokymo programas (įtraukė tiksliųjų ir gamtos mokslų kursus), leido naują mokyklų administravimo sistemą. Vilniaus universitetas buvo reformuotas pasaulietine dvasia ir tapo ryšiu, siejančiu LDK visuomenę su Europos mokslu ir kultūra. Be teigiamų Edukacinės komisijos darbų reikėtų paminėti ir neigiamą – lenkų kalbos mokyklose įvedimą. Lankų kalba, vadinta visų Respublikos bajorų gimtąja kalba, buvo skiepijamas lenkiškas patriotizmas ir pilietiškumas. Tokia situacija grėsė nutautėjimu, susiliejimu su lankų bajorija ir atsisakymu tų pasiekimų, dėl kurių buvo kovojama ištisus 200 metų.
11. Kokios buvo Šiaurės Amerikos anglų kolonijų Nepriklausomybės karopriežastys?
Anglijos valdžia siekė apriboti kolonijų savivaldą išgauti iš jų kuo daugiau pajamų. Šiaurės Amerikos anglų kolonijų Nepriklausomybės karo priežastys:
• kolonistams draudžiama kurtis naujose žemėse anapus Apalačių kalnų
• įvestas žyminės rinkliavos įstatymas (apmokestinami visi prekybiniai sandoriai, teismo dokumentacija, įvairūs spaudiniai)
• įvesti griežti apribojimai kolonijų pramonei ir prekybai
• padidinti muitai iš Anglijos įvežamons prekėms.
12. nurodyti Amerikos Nepriklausomybės karo rezultatus ir reikšmę.
Dėl nepriklausomybės karo Amerikos ženyne susikūrė pirmoji savarankiška valstybė. Buvo nuversta kolonijinė valdžia, panaikinti feodalizmo elementai. Visi gyventojai(išimtį sudarė indėnai ir negrai) tapo kygūs prieš įstatymą. Šiaurinėse valstijose buvo panaikinta vergija. Šie įvykiai turėjo didelę įtaką tiek Europai, tiek Centrinei ir Pietų Amerikai.

PASAULIS XIX a.
1. Kada ir kodėl atsirado liberalizmas? Kokia pagrindinė liberalizmo doktrina?
Liberalizmas atsirado XVIIa. Siekiant sukurti naują valstybės doktriną kaip atsvarą absoliutizmui, žmonių skirstymi į luomus ir t.t. liberalizmo doktriną sudaro dvi idėjos. Pirmoji apima ekonominę valstybės veiklą (ekonominis liberalizmas), o antroji nagrinėja valstybės valdžios realizavimo būdus, valstybės ir piliečių tarpusavio santykius (politinis liberalizmas).
2. Kodėl Pirmojo pasaulinio karo Lietuvoje nebuvo sąygų liberalizmui plėtotis?
Sąlygos liberalizmui plėtotis Lietuvoje po Pirmojo pasaulinio karo nebuvo palankios, nes:
• nabuvo tvirtų demokratinių tradicijų
• lietuvoje gausu buvo tautinių mažumų, kurių statusas buvo suvokiamas savotiškai
• privilegijuota Katalikų bažnyčios padėtis valstybėje trukdė plėtotis idėjinėms politinėms mintims
• bolševikinės Rusijos valstybės atsiradimas kėlė baimę, nes liberali atmosfera galėjo būti panaudota veiklai plėtoti.
3. Nurodyti esminius skirtumus tarp konservatizmo ir liberalizmo.
Liberalizmas:
• išaukštindami asmens laisvę, skatino kiekvieną žmogų veikti individualiai, neatsižvelgiant į kitus.
• Valstybė turėtų minimaliai kištis į privačios nuosavybės sritį; neturi kištis į ekonominį ir socialinį gyvenimą.
Konservatizmas
• Laikėsi nuomonės, kad veikdami organizuotai, žmonės gali nuveikti daugiau nei kiekvienas atskirai
• Pabrėžiamas valstybinės valdžios vaidmuo žmonių gyvenime; neatmetama valstybės kišimosi į privatų verslą ir socialinį gyvenimą galimybė
4. Už kokią nuosavybės formą pasisakė socialistai?
Socialistai pasisakė už visuomeninę gamybos priemonių nuosavybę.
5. Kada vyko pramonės perversmas? Kokius pokyčius jis sukėlė?
Pramonės perversmas vyko XVIII a. viduryje – XX a. pradžioje Europoje, Šiaurės Amerikoje bei kažkuriose Azijos valstybėse.pramonės perversmas sukėlė didelius pokyčius visose gyvenimo srityse:
• Atsirado fabrikinė gamyba
• Rankų darbą pakeitė mašinos
• Susiformavo du nauji socialiniai sluoksniai: buržuazija ir samdomieji darbininkai
• Keitėsidemografinė situacija: kaimo gyventojų skaičius mažėjo, o miesto – didėjo.
• Keitėsi moters padėtis visuomenėje
• Pagerėjus gyvenimo sąlygoms, didėjo gyventojų skaičius
• Dėl gyventojų pertekliaus prasidėjo emigracijos procesai
• Prasidėjo valstybių „persigrupavimo´procesas ir kt.
6. Paaiškinti nacionalizmo sąvoką. Koks nacionalizmo poveikis politiniam visuomenės gyvenimui?
Nacionalizmas – vienos kurios nors tautos žmones vienijančios pažiūros, savo tautos interesus pripažįstančiuo didžiausia vertybe, paremts kilmės, kalbos, istorijos ir kultūros bendrumu. Nacionalizmo poveikis politiniam visuomenės gyvenimui yra dvejopas. Nacionalizmas skatino pavergtų tautų siekį atkurti ar sukurti savo nacionalines valstybes, o didžiąsias valstybes skatino dar labiau plėsti savo valstybių teritorijas, remiantis tomis pačiomis tautiškumo idėjomis. Be to, vis aktyvesnė kova vyko už platesnes rinkimų teises, už tautų susivienijimą ir tautinių valstybių kūrimą.
7. Kodėl 1848-1849 m. (revoliucijų metai) dar vadinami Tautų pavasariu?
1848 – 1849 m. per Europą nusirito revoliucijų banga. Revoliucijas sukėlė įvairių valstybių gyventojų nepasitenkinimas valdžia ir jos vykdoma politika, siekimas dalyvauti politiniame šalies gyvenime. Taip pat revoliucinį udėjimą skatino nacionalinės idėjos. Judėjimas už tautinių valstybių kūrimą ir atkųrimą buvo pavadintas Tautų pavasariu.
8. Apibūdinti pagrindinius konservatizmo principus.
Konservatizmo principai:
• Pasisako už pastovumą, nekintamumą
• Netiki žmonijos pažanga
• Nepalaiko pasaulio pertvarkymo doktrinos ir visuotinės lygybės idėjos
• Pripažįsta nuosaikią pusiausvyrą tarp valdžios ir atskirų individų ar jų grupių
• Konservatoriai yra vietinės savivaldos šalininkai
• Visa ko pagrindu laiko religiją
• Gerbia tradicijas, praeitį
9. Nurodyti kolonializmo priežastis XIX a.
Kolonializmo priežastys XIX a.:
• Pereinant prie fabrikinės gamybos, reikėjo vis daugiau žaliavų, o šios kolonijose buvo superkamos pusvelčiui
• Pigi kolonijų darbo jėga
• Kolonijos tapo pelningomis metropolijų rinkomis
• Kova tarp Europos valstybių dėl pasaulio perdalijimo
• Kolonijų išnaudojimas leido sukaupti didelį kapitalą, kurį buvo galima investuoti į gamybą
10. Kokia nauja politinė jėga atsirado XIX a.?
XIX a. atsirado ir gausėjo samdomųjų darbininkų sluoksnis, kuris siekė tik ekonominio gyvenimo pagerinimo, bet ir polotinių teisių. Atsirado ir naujas politinis judėjimas – socializmas, kuris siekė pagerinti darbininkų klasės padėtį.
11. Išskirti teigiamus ir neigiamus kolonializmo padarinius.
Teigiami kolonializmo padariniai:
• Priespauda kėlė afrikiečių tautinę savimonę ir savigarbą
• Daugėjo gyventojų miestuose, kūrėsi vietos buržuazija, radosi demokratinė spauda
• Diegiama europietiška pažanga
• Kolonijinė valdžia stiprino teisėtvarką ir gyventojų saugumą (priblėso vietos tautinių grupių karai)
Neigiami kolonializmo padariniai:
• Europos pramonės dirbinių įvežimas žlugdė vietos amatininkus ir manufaktūras
• Kolonijos tapo metropolijų agrariniais ir žaliavų priedėliais, pramonės prekių rinkomis
• Pablogėjo gyventojų padėtis (skurdas, badas, didelis mirtingumas) , paaštrėjo visuomeniniai prieštaravimai
• Prekyba vergais
• Dėl opijaus gaminomo Indijoje didėjo narkomanija Azijos žemyne
• Dėl Amerikos žemyno kolonizacijos išnaikinta daugelis vietos gyventojų indėnų
• Nukariautojai nepaisė kolonijų vietos tradicijų ir įstatymų, naikino kultūros vertybės
• Kolonijos kuriamas monokultūrinis ūkis, naudingas metropolijoms
• Europiečiai padėjo pagrindus būsimiems etniniams konfliktams Afrikoje (valstybių sienos buvo nustatytos neatsižvelgiant į etnines ribas)
• Europiečiai nualino kolonijų žemę ir išgrobstė gamtos turtus

LIETUVA RUSIJOS IMPERIJOS VALDŽIOJE
1. Kada ir kodėl Lietuvoje buvo panaikinta baudžiava? Kodėl baudžiavos panaikinimo sąlygos Lietuvoje buvo lengvesnės nei kitose Rusijos imperijos dalyse?
1861 m. Lietuvoje buvo panaikinta baudžiava. XIX a. Rusijos imperijoje labai paaštrėjo feodalinės baudžiavos krizė, kuri vertė Rusijos vyriausybę panaikinti baudžiavą. Baudžiavos panaikinimo sąlygos Lietuvoje buvo lengvesnės nei kitose Rusijos imperijos dalyse dėl 1863 – 1864m. sukilimo.
2. Paaiškinti tautinio sąjūdžio sąvoką.
Tautinis sąjūdis – tai tautos judėjimas, siekiantis laisvės ir nepriklausomos, savarankiškos valstybės atkūrimo.
3. Nurodyti tautinio sąjūdžio atsiradimo priežastis. Kada jis kilo?
Tautinis sąjūdis kilo XIX a. I pusėje. Tautinį sąjūdį skatino:
• Tautų pavasario idėjos
• Rusijos imperialistinė politika
• Vilniaus universiteto studentų veikla
• Romantizmo idėjos
• S. Daukantas ir jo darbai
• Naujoji (iš valstiečių kilusi) inteligentija
• „Aušros“ idėjos
4. Ar lietuvių tautinio sąjūdžio siekiai skyrėsi nuo bajorų politinės tautos siekių? Atsakymą pagrįsti.
Lietuvių tautinio sąjūdžio siekiai skyrėsi nuo bajorų politinės tautos siekių. Bajorų politinė tauta siekė atkurti Abiejų Tautų Respubliką. Tuo tarpu lietuvių tautinis sąjūdis siekė atkurti savarankišką Lietuvos valstybę.
5. Kas rodė, kad XIX a. formavosi modernioji lietuvių tauta?
Moderniosios lietuvių tautos formavimąsi XIX a. rodė tai, kad susiformavo nacionalinė inteligentija, vystėsi literatūrinė lietuvių kalba, atsirado politinės partijos.
6. Kokie reikalavimai buvo keliami Didžiajame Vilniaus Seime? Kada jis buvo sušauktas?
Didysis Vilniaus Seimas buvo sušauktas 1905m. gruodžio 4 – 5d. priimtoje rezoliucijoje buvo reikalaujama:
• autonomijos lietuvai su visuotinio balsavimo renkamu Seimu Vilniuje
• nemokėti rusų valdžiai jokių mokesčių
• neleisti vaikų į rusiškas mokyklas
• neiti į kariuomenę
• uždrausti degtinės monopolius
• mokyklose visi dalykai turi būti dėstomi lietuvių kalba
7. Kada susiformavo politinė lietuvių tauta? Kas tą rodė?
Lietuvių politinė tauta susiformavo XXa. Pradžioje. Šiuo laikotarpiu steigėsi įvairios lietuvių draugijos, kūrėsi politinės partijos. Suaktyvėo kultūrinis gyvenimas: kūrėsi lietuviški chorai, teatrinės trupės, dailininkū draugijos, aktyvėjo literatūrinis gyvenimas irpan. Į politinį gyvenimą aktyviai įsijungė ir moterys.
8. Įrodyti, kad Lietuvai patekus į Rusijos imperijos sudėtį lietuviai tapo engiama tauta.
Lietuvai patekus į Rusijos imperijos sudėtį lietuviai tapo engiama tauta, nes:
• gubernijų pavadinimuose nebeliko Lietuvos vardo
• aukščiausias pareigas valdymo aparate užimdavo rusai
• raštvedyba vedama rusų kalba
• vykdoma reakcinė agrarinė politika (grūdai centre buvo pigesni nei pasienio, tarp jų ir Lietuvoje, rajonuose)ir t.t.
9. Dėl kokių priežasčių žlugo carinė spaudos draudimo politika?
Spaudos draudimo politika žlugo dėl tautinės inteligentijos leidybinės veiklos užsienyje ir aktyvios knygnešių veiklos pačioje Lietuvoje.
10. Kokių tikslų, prasidėjus Napoleono karui su Rusija, siekė dauguma Lietuvos bajorų?
Dauguma Lietuvos bajorų siekė atkurti Abiejų Tautų Respubliką.
11. Nurodyti 1830 – 1831. sukilimo reikšmę.
1830 – 1831m. sukilimo reikšmė:
• sukilimas pažadino lietuvių tautą kovai dėl tautinio ir socialinio išsivadavimo
• sukilimas paspartino lietuvių tautos susidarymą
• sukilimas Lenkijoje ir Lietuvoje išgelbėjo Europą (Prancūziją, Belgiją) nuo Rusijos kariuomenės įsiveržimo
• sukilimas skatino vakarų Gudijos ir Latvijos gyventojų priešinimąsi
• sukilusi Lietuva suteikė paramą Lenkijos sukilėliams, atitraukdama nuojos dalį caro kariuomenės
12. Išvardyti 1863 – 1864m. sukilimo padarinius ir nurodyti jo reikšmę.
1863 –n 1864m. sukilimas pralaimėjo. Sukilimo padariniai:
• 1864m. uždrausta lietuviška spauda
• didinama rusų žemėvalda
• uždrausta visų draugijų veikla
• apribota Katalikų bažnyčios ir dvasininkų veikla
• mokyklose ir įstaigose uždrausta lietuvių kalba
• represijomis slopinamas tautinis judėjimas
Cro vyriausybė buvo priversta padaryti tam tikrų nuolaidų:
• 1863m. viduryje buvo panaikintas lažas
• sumažinta žemės kaina ir piniginsprievolės
• sudarytos geresnės sąlygos kapitalizmo raidai kaime
• palikti daugmaž iki reformos turėti žemės sklypai
Be to,valstiečiams palanki žemės reformos pabaiga ir baudžiavos panaikinimas darė įtaką Lietuvos ekonominei ir socialiniai raidai.
13.Apibūdinti Lietuvos visuomenės Raidą XIXa.II pusėje.
Baudžiavos panaikinimas, išaugusi samdomojo darbininko darbo paklausa spartino valstiečių skaidymosi procesą. Susidarė trys valstiečių grupės: vidutiniai, pasiturintieji ir samdiniai. Pasikeitė luominis ir tautinis gyventojų pasiskirstymas, kurį parodo 1897m.gyventojų surašymo duomenys. XIX a. pabaigoje prasidėjus pramonės kilimui, išaugo darbininkų skaičius, padaugėjo miesto gyventojų. Lirtuvių pramonininkų atsirado tik XIX a. pabaigoje – Xxa. Pradžioje (daugelis pramonės įmonių savininkų, bajorų ir balis miestiečių buvo lenkai). Nuo 1868m. prasidėjo Lietuvos gyventojų emigracija į Vakarų Europą ir Šiaurės Ameriką.
14. Didysis Vilniaus Seimas buvo itin reikšmingas plečiant nacionalinį išsivaduojamąjį judėjimą. Įrodyti.
Didysis Vilniaus Seimas buvo itin reikšmingas plečiant nacionalinį išsivaduojamąjį judėjimą, nes jame buvo suformuluota tautinio sąjūdžio programa:
• autonomija Rusijos valstybės sudėtyje
• tautos savarankiškumas
• caro valdžios boikotas

PIRMASIS PASAULINIS KARAS IR JO PADARINIAI
1. Kada vyko Pirmasis pasaulinis karas? Kokios buvo jo priežastys?
Pirmasis pasaulinis karas vyko nuo 1914m. rugpjūčio 1d. iki 1918m. lapkričio 11d. Karo priežastys:
• padidėjęs kapitalistinių valstybių ekonominės raidos netolygumas
• prieštaravimų tarp jų paaštrėjimas
• suintensyvėjusios ginklavimosi varžybos
• išaugęs Europos tautų nacionalizmas
• kova tarp dviejų karinių – politinių Europos valstybių blokų (Antantės ir Trilypės sąjungos).
2. Kodėl Pirmąjį pasaulinį karą istorikai vadina pasauliniu, totaliniu, imperialistinu?
Karas vadinamas pasauliniu todėl, kad jame dalyvavo įvairių žemynų kariai, o karo veiksmai vyko ne tik Europoje, bet ir Azijoje, Afrikoje, Australijoje, vandenynuose bei jūrose. Karas vadinamas totaliniu, nes karo poreikiams buvo pertvarkyta pramonė ir žemės ūkis; į karą buvo mobilizuota apie 70 mln. žmonių. Karas apibūdinamas kaip imperialistinis – grobikiškas karas, nes nuo 1910m. vyko aktyvi Europos valstybių kova dėl kolonijų, įtakos sferų; didėjo ginklavimosi varžybos, jūrėsi karinės sąjungos.
3. Apibūdinti Rusiją Pirmojo pasaulinio karo metais.
Karas Rusijai buvo nesėkmingas. Pralaimėjimai fronte pakeitė požiūrį į karą, mažino caro autoritetą. 1917m. susiklostė sudėtinga politinė, ekonominė ir karinė padėtis. Caro valdžios nesugebėjimas kariauti sukėlė nepasitenkinimą visuose visuomenės sluoksniuose, kuris peraugo į revoliuciją. Vasario buržuazinės demokratinės revoliucijos metu caro valdžia buvo nuversta ir sudaryta Laikinoji vyriausybė. Dėl labai sudėtingų sąlygų, kuriomis vyko revoliucija, šalyje sasiklostė dvivaldystė (Laikinoji vyriausybė ir tarybos). 1917m. spalio pabaigoje bolševikai paėmė valdžią į savo rankas. II Tarybų suvažiavime buvo paskelbti dekretai dėl taikos ir dėl ženės, patvirtinta Liaudies komisarų taryba, kurią sudarė tik bolševikai.
4. Kodėl, daugelio istorikų nuomone, Versalio sistema nagalėjo garantuoti taikos Europoje?
Versalio sistema, kaip mano daugelis istorikų, negalėjo garantuoti taikos Europoje, nes:
• Vokietija nebuvo suskaldyta ir visiškai nuginkluota, o tai reiškė, kad paliko galiybę Vokietijos militarizmui atsigauti
• Polotinio Europos žemėlapio pertvarkymas sudarė sąlygas naujiems konfliktams, nes sienos tarp valstybių buvo nustatytos neatsižvelgiant į kalbinę, kultūrinę, polotinę ir ekonominę valstybių situaciją
• Tarp nugalėtojų nebuvo vienybės
5. Nurodyti Pirmojo pasaulinio karo padarinius.
Pirmojo pasaulinio karo padariniai:
• Vokietija nebuvo suskaldyta, tačiau ji neteko kolonijų, prarado Elzasą ir Lotaringiją
• Suiro Austrijos – Vengrijos imperija; susikūrė Austrijos, Vengrijos, Čekoslovakijos, Jugoslavijos valstybės
• Suiro Osmanų (Turkijos) imperija; Albanija gavo nepriklausomybę;Sirija ir Libanas buvo perduoti Prancūzijai, o Irakas, Jordanija ir Palestina – Anglijai
• Susikūrė Lenkijos, Suomijos, Lietuvos, Latvijos, Estijos valstybės
• Įkurta Tautų Sąjunga
6. Kada ir kokiu tikslu Įkurta Tautų Sąjunga?
1920m., siekiant garantuoti taiką Europoje, buvo įkurta tarptautinė organizacija – Tautų Sąjunga.
7. Kokie veiksniai lėmė lietuvių pastangas atkurti nepriklausomą valstybę?
Lietuvių pastangas atkurti nepriklausomą valstybę lėmė:
• Tautos apsisprendimas turėti nepriklausomą valstybę (vidinis veiksnys)
• Tautą supantis geopolitinis laukas (išorinis veiksnys)
8. Kodėl Paryžiaus taikos konferencijoje Lietuvos atstovai nebuvo pripažinti kaip valstybės delegacija?
Paryžiaus taikos konferencijoje Lietuvos atstovai nebuvo pripažinti kaip valstybės delegacija, nes:
• Konferencijos dalyviai vis dar siekė atkurti kapitalistinę Rusiją
• Lenkijos atstovai skelbė, kad turi būti atkurta Lenkijos – Lietuvos valstybė
• Neaiški buvo Lietuvos vidaus padėtis
• Neaiškios galimos Lietuvos valstybės sienos
9. Kodėl 1918m. tapo įmanoma atkurti nepriklausomą Lietuvos valstybę?
1918m. tapo įmanoma atkurti nepriklausomą Lietuvos valstybę, kadangi:
• Valstybingumo atkūrimui įtakos turėjo Pirmojo pasaulinio karo baigtis, pakeitusi geopolitinę padėtį Rytų Europoje
• Žlugus tiek Rusijos, tiek Vokietijos imperijoms, jų teritorijoje gyvenusioms tautoms susidarė galimybė atkurti ar sukurti savo valstybes
• Didelės įtakos turėjo JAV prezidento V. Vilsono iškeltas tautų apsisprendimo principas
• Lietuvos valstybei palanki buvo ir Spalio revoliucija, nes bolševikai oficialiai taio oat pripažino tautų apsisprendimo principą
• Lietuvos inteligentijos veikla, siekianti valstybingumo atjūrimo (viena svarbiausių priežasčių)
10. Kuo reikšminga valstybingumo atkūrimui 1917m. Vilniuje įvykusi Lietuvių konferencija?
1917m. Vilniuje įvykusi Lietuvių konferencija reikšminga tuo, kad buvo nutarta:
• Etnografiniame regione atkurti nepriklausomą Lietuvos valstybę, tvarkomą demokratiniais principais
• Vilniuje sušaukti Steigiamąjį Seimą, kuris parengtų ir paskelbtų valstybės Konstituciją, nustatytų santykius su kitomis valstybėmis
• Tautinėms mažumoms suteiktikultūrines teises
• Vokietijai pripažinus Lietuvos valstybę ir Taikos konferencijai parėmus, Lietuva, nepakenkdama savarankiškai šalies plėtotei, užmegs su Vokietija tam tikrus santykius
Taip pat, buvo išrinktas vykdomasis organas – Lietuvos Taryba
11. Kuo reikšmingas Vasario 16-osios aktas? Ar galima teigti, kad šis aktas sukūrė Lietuvos valstybę?
Vasario 16-osios aktas Lietuvos valstybės nesukūrė. Tačiau Taryboje ir už jos prasidejo kova dėl Nepriklausomybės Akto įgyvendinimo. Akto data skiria dvi Lietuvas. Iki jo Lietuva egzistavo tik idėjų pasaulyje. Po jo pasirašymo Lietuvos valstybė pradėjo materializuotis. Vasario 16-osios aktas – tai apsisprendimas turėti kultūrinį, politinį, ekonominį savarankiškumą.
12. Kodėl galima teigti, kad 1918 – 1920m. paaiškėjo Lietuvos valstybės likimas?
Tik susikūrusiai Lietuvos valstybei teko kovoti su Raudonaja armija, bermontininkais ir Lenkija, todėl 1918 – 1920m. laikotarpis yra vadinamas Nepriklausomybės kovų metais. Sovietų Rusija siekė atkurti buvusios Rusijos imperijos valdas ir todėl okupuoti Lietuvą. Užėmus Vilnių, buvo sudaryta Laikinoji revoliucinė darbininkų ir valstiečių Vyriausybė, o užimtoje Lietuvos dalyje buvo paskelbta tarybų valdžia. Sudarius savanorių kariuomenę bei padedant Vokietijai ir Lenkijai, bolševikai buvo išstumti iš Lietuvos. Vokietija taip pat siekė išlaikyti savo viešpatavimą ne tik Lietuvoje, bet ir visame Baltijos regione. Jai pasiūlius, iš rusų baltagvardiečių ir vokiečių nelaisvėje buvusių rusų caro armijos karių buvo sudaryta kariuomenė, gavusi bermontininkų vardą. Bermontininkai užėmė šiaurinę Lietuvos dalį, bet prie Radviliškio buvo sumušti ir netrukus pasitraukė iš Lietuvos. Sudėtingiausi santykiai buvo su Lenkija, kuri siekė atkurti Lenkijos – Lietuvos valstybę. L. Želigovskio kariuomenė užėmė Vilnių, tačiau tolesni lenkų veiksmai buvo sustabdyti, jiems praleimėjus prie Širvintų ir Giedraičių. Konfliktas su Lenkija tęsėsi iki pat 1939m.

PASAULIS IR LIETUVA TARP DVIEJU PASAULINIŲ KARŲ
1. Su kokiomis problemomis susidūrė Lietuvos laikinoji vyriausybė?
Lietuvos laikinoji vyriausybė, spręsdama valstybės kūrimo uždavinius, susidūrė su šiomis problemomis:
• Krašto valdymo perėmimo iš okupacinės vokiečių valdžios
• Patyrusių žmonių, gebančių valdyti kraštą, trūkumu
• Pinigų stygiumi
• Būtinybe užmegzti diplomatinius santykius su užsienio valstybėmis
• Nesutarimais tarp politinių partijų
• Būtinybe išlydėti iš Lietuvos vokiečių okupacinę kariuomenę
2. Kodėl Italija tapo pirmąja Europos valstybe, kurioje įsigalėjo fašizmas?
Pirmojo pasaulinio karo metais Italija patyrė didelių nuostolių. Po karo jai nepavyko įtikinti sąjungininkų garantuoti jos teritorinius laimėjimus. 1919 – 1922m. Italiją apėmė visuotinė krizė. Kovai su vyriausybe, nepajėgusia išspręsti iškilusių problemų, komunistais, visuotine netvarka kūrėsi partija, kurios vadovo tapo B. Musolinis. 1922m. Italijoje perversmo keliu į valdžią atėjo fašistai.
3. Kodėl 1919 – 1939m. daugelyje Europos valstybių įsigalėjo diktatūrinis režimas?
Pasibaigus Pirmajam pasauliniam karui, valstybių sienos pagal Versalio taikos sutartį buvo nustatytos neatsižvelgiant į kalbinę, kultūrinę, ekonominę ar politinę vienos ar kitos valstybės situaciją. Todėl išliko valstybių tarpusavio prieštaravimai, teritorinės pretenzijos (ypač tarp Vokietijos ir Prancūzijos). Daugelyje šalių (Lenkijoje, Čekoslovakijoje) buvo nemažai tautinių mažumų, npatenkintų savo padėtimi. Todėl kilo įvairūs tautiniai konfliktai, kurių nepajėgė išspręsti nei šalių, nei Tautų Sąjunga. Be to, pasibaigus karui, padėtis daugelyje valstybių buvo labai sunki: nedarbas, infliacija, valdžių negebėjimas spręsti iškilusias problemas, lėtas ekonomikos augimas ir kitos priežastys didino visuotinį nepasitenkinimą.
4. Įrodyti, kad 1933m. Vokietijoj buvo griaunama demokratinė ir kuriama fašistinė santvarka.
Didžioji ekonominė krizė ypač skaudžiai veikė Vokietiją, nes JAV buvo investavusios dideles lėšas į Vokietijos ūkį. Esant labai sunkiai padėčiai, žmonės patikėjo, kad tik stiprus lyderis gali išgelbėti valstybę. 1933m. pradžioje prezidentas P. Hindenburgas pavedė A. Hitleriui suformuoti vyriausybę. Hitleris ir jo partija dėl visų sunkumų kaltino Versalio taikos sutartį, demokratinę santvarką ir žydus. Pasinaudojęs gaisru Reichstage, Hitleris panaikino politines laisves, uždraudė Komunistų partiją, išleido įstatymus, leidžiančius išmesti iš darbo žydus bei kairuoliškai nusiteikusius asmenis, uždraudė nefašistinę spaudą ir kt.
5. Nurodyti administracinės komandinės sistemos susiformavimo Rusijoje prielaidas.
Administracinės komandinės sistemos susiformavimo Rusijoje prielaidos:
• Įtvirtinus visuomeninę gamybos priemonių nuosavybę ir nesugebant valdyti gamybos priemonių, turtas buvo nuvertintas, tadėl buvo būtina skirstyti tai, kas yra, kad būtų patenkinti bent minimalūs gyventojų poreikiai; tai atlikti galėjo tik stipri centralizuota valdžia
• SSRS neturėjo demokratinių tradicijų, buvo atsilikusi, neraštinga šalis; žmonės nuo seno buvo mokomi nuolankumo, auklėjami ištikimybės carui dvasia ir nesuprato, kad galima gyventi kitaip
• Šalyje nebuvo jėgų, galėjusių pasipriešinti administracinei komandinei sistemai
• Įvedus terorą, šalyje susiformavo baimės, nepasitikėjimo, įtarumo atmosfera
• Asmeninės J. Stalino savybės, tokios kaip garbės troškimas, valdingumas, veidmainiškumas ir kitos, prisidėjo prie administracinės komandinės sistemos sukūrimo
• Esant sunkiai tarptautinei padėčiai, buvo skelbiama, kad reikia taikstytis su demokratijos apribojimais, nepritekliais tam, kad būtų išsaugota taika.
6. Kokios reformos ir kokiu tikslu buvo įvykdytos Sovietų Rusijoje iki 1922m. pabaigos?
Iki 1922m. pabaigos, siekiant pertvarkyti Sovietų rusijos valdymą, visuomeninį ir ūkinį gyvenimą, buvo įvykdyta nemažai reformų:
• Įvestas vienpartinis valdymas
• Kuriamas represinis aparatas
• Naikinama privatinė ir kuriama valstybinė nuosavybė
• Įvestas „karinis komunizmas“
• 1921m. įvedama naujoji ekonominė politika
• bažnyčia atskirta nuo valstybės, mokykla – nuo Bažnyčios
• sužlugdyta švietimo sistema
7. Koks yra esminis fašizmo Vokietijoje ir totalitarizmo SSRS skirtumas?
Fašizmo represijos buvo nukreiptos prieš kitas tautas (žydus, čigonus) , o Stalinas naikino savo tautą. 1987m. duomenimis, nuo 1917m. iki 1956m. tiesioginėmis stalinizmo aukomis tapo apie 17 – 18mln. žmonių.
8. Kokios 1926m. gruodžio 17d. perversmo priežastys?
1926m. gruodžio 17d. perversmas įvyko dėl šių priežasčių:
• nepakankama kova su komunistais
• naujų lenkiškų mokyklų kūrimas; toks švietimo ministro žingsnis užgavo tautinę savimeilę, nes Vilniaus krašte tuo metu buvo skleidžiama lenkinimo politika
• susidorojimas su studentų demonstracija
• bažnytinės provincijos nepripažinimas; tokia politika kėlė dvasininkų nepasitenkinimą
• Gruodžio 17-osios perversmas buvo logiškas parlamentinės krizės rezultatas
9. 1922 – 1926m. – demokratinės raidos laikotarpis. Ar tuo laikotarpiu Lietuvoje buvo įvesta tikrai demokratinė politika?
Lietuvoje nebuvo įvesta tikrai demokratinė santvarka. Tam įtakos turėjo keletas priežasčių
• Demokratinių tradicijų nebuvimas
• Komunistinių idėjų plitimo pavojus
• Įtempti santykiai su Lenkija(1920m. viduryje dėl lenkų agresijos paskelbiama karo padėtis)
10. Įrodyti, kad po 1926m. perversmo Lietuvoje pradėjo formuotis autoritarinis režimas.
Po 1926m. gruodžio 17d. perversmo Lietuvoje pradėjo formuotis autoritarinis režimas:
• Pradėta kova su LKP (keturi LKP CK nariai buvo nubausti mirties bausme)
• Cenzūruojama spauda
• Iš politikos pamažu buvo išstumtos visos partijos(išskyrus tautininkus)
• Įsigaliojo ypatingieji valstybės apsaugos įstatymai
• Apribotos politinės piliečių laisvės(persekiojami demokratiškų pažiūrų veikėjai)
• Panaikinama 1922m. Konstitucija, įtvirtinusi demokratinį valdymą. 1928m. Konstitucija suteikė prezidentui daugiau įgaliojimų, o pagal 1938m. Konstituciją prezidentas tapo niekam nepavaldus ir niekieno neatšaukiamas
• 1931m. priėmus Savivaldybių įstatymą, vietos valdžia tapo kontroliuojama Vidaus reikalų ministerijos
11. Kokių laimėjimų buvo pasiekta kultūros srityje prezidentinės Lietuvos Respublikos laikotarpiu (1927 – 1940m.)?
Šiuo laikotarpiu švietimo ir kultūros srityje buvo labai didelių laimėjimų:
• 1928m. įvedamas privalomas pradžios mokslas; steigiamos gimnazijos, amatų mokyklos; padaugėjo moksleivių
• 1939m. Lietuvoje jau veikė devynios aukštosios mokyklos
• įkurtas Lietuvos valstybinis teatras
• 1924m. buvo surengta pirmoji dainų šventė Kaune
• 1932m. įkurta lietuvių rašytojų draugija; intensyvėjo literatūrinis gyvenimas
• 1936m. pradėjo veikti Klaipėdos radijo stotis
• didelių laimėjimų pasiekta sporto, meno, muzikos srityse: Lietuvos vyrų krepšinio komanda 1937m. tapo Europos čempione; Lietuvos moterų krepšinio komanda 1938m. Europos čempionate užėmė antrąją vietą; 1925m. pradėjo veikti Lietuvos dailės muziejus; 1920m. pastatytas operos spektaklis ir t.t.
12. Kaip Lietuvos Taryba dalyvavo krašto valdyme?
Lietuvos Taryba pakankamai aktyviai dalyvavo krašto valdyme. Pirmiausia buvo siekiama užmegsti santykius su Vokietijos kancleriu dėl Lietuvos valdymo planų aptarimo, tačiau vokiečiai siekė paversti Tarybą tik patariamuoju okupacinės valdžios organu. Nepaisydama vokiečių pastangų, Lietuvos Taryba kūrė Lietuvos valstybės valdžios institucijų užuomazgas: skundų, sveikatos, švietimo, tremtinių ir belaisvių, finansų, teisės, agronomijos ir kt. komisijas. Kurios sudarė palankias sąlygas pirmosios Lietuvos vyriausybės veiklai.
13. Kokią politiką Vilniaus krašte vykdė lenkų okupacinė valdžia?
1922m. Lenkijos Seimas priėmė valstybės valdžios perėmimo Vilniaus krašte įstatymą. Nuo to laiko čia pradėjo veikti Lenkijos įstatymai. 1920m. pabaigoje buvo pradėta vykdyti žemės reforma, kurios tikslas – kolonizuoti Vilniaus kraštą. Daugiau negu 90 proc. ūkių priklausė lenkų kolonistams; lietuvių valstiečiai negavo leidimo pirkti žemę ir pan. Vilniaus kraštas įjungtas į Lenkijos sudėtį, neteko istoriškai susiformavusių ekonominių ryšių su Lietuva. Pramonė galėjo remtis tik labai siaura vietos rinka. Be to, pramonę smukdė ir Lenkijos vykdoma ekonominė politika, kuri laikė Vilniaus kraštą pigios žaliavos ir darbo rinkos šaltiniu. Vilniaus krašte ne lenkų tautybės žmonės kentė tautinę priespaudą. Gyventojai buvo lenkiami per kultūrą ir švietimą.
14.Kodėl Lietuva pasuko prezidentinės valstybės keliu?
1919m. greita įvykių kaita Lietuvoje reikalavo greitų ir ryžtingų sprendimų. Vyriausybė nesugebėjo gerai atlikti savo funkcijų, todėl buvo nutarta pakeisti Lietuvos laikinąją Konstituciją ir įvesti valstybės prazidento instituciją. Prezidentas turėjo perimti Valstybės Tarybos prezidiumo vykdomosios valdžios funkcijas ir eiti savo pareigas iki Steigiamojo Seimo sušaukimo. Valstybės Taryba turėjo teisę rinkti prezidentą, kontroliuoti vykdomąją valdžią, priimti įstatymus bei keisti konstituciją.
15. Palyginti tarybų valdžios paskelbimo 1918m. scenarijų su 1991m. sausio įvykiais Lietuvoje.
1918m. tarybų valdžios paskelbimo scenarijus.

Pasinaudodama vokiečių nesėkmėmis, 1918m. pab. Sovietų Rusijos vyriausybė paskelbė negaliojančia Bresto taikos sutartį ir motyvuodama tuo, kad reikia padėti lietuvių bolševikams, davė įsakymą RA pradėti puolimą. Iš tikrųjų Sovietų Rusija siekė atkurti buvusios Rusijos imperijos teritoriją. Kad viskas atrodytų tikroviškai, 1918m. pab. Vilniuje buvo sudaryta Lietuvos laikinoji revoliucinė darbininkų ir valstiečių vyriausybė, vadovaujama V. Kapsuko. Ši vyriausybė paskelbė Lietuvą Tarybų Respublika, kurią tuoj pat pripažino Sovietų Rusija. Dabar Rusijos vyriausybei tapo lengviau įgyvendinti pagrindinį savo tikslą – prijungti Lietuvą prie Sovietų Rusijos.

1991m. sausio įvykiai.
1988 – 1990m.įvykiai Lietuvoje sukėlė SSRS nepasitenkinimą. 1990m. SSRS paskelbė Lietuvai ekonominę blokadą. Vėliau prasidėjo tiesioginis SSRS kišimasis į Lietuvos valstybės reikalus. 1991m. sausio mėn. sovietų kariuomenė užėmė kai kuriuos svarbius strateginius punktus Vilniaus mieste. Sausio 13-ąją sovietų kariai užėmė TV bokštą, o kitą dieną buvo pranešta, kad „Lietuvos gelbėjio komitetas“ paėmė valdžią.
16. Kokios buvo pagrindinės Lietuvos pramonės ir žemės ūkio sritys tarpukario laikotarpiu?
Tarpukario laikotarpiu Lietuva išliko agrarinė valstybė. Žemės ūkio pagrindinės specializacijos buvo grūdinių kultūrų auginimas bei gyvulininkystė. Be to, buvo auginama daug pašarinių kultūrų. Sparčiai vystantis žemės ūkiui, susikūrė naujos jos šakos: pieno gyvulininkystė, kiaulininkystė, cukrinių runkelių ir pašarinių kultūrų auginimas. Labiausiai vystėsi žemės ūkio produktų perdirbimo pramonė. Svarbiausia pramonės šaka buvo maisto pramonė. Taip pat vystėsi chemijos, tekstilės, medžio, popieriaus, odų ir kailių, poligrafijos pramonė.
17. Kas yra bendra tarp fašizmo ir bolševizmo?
Fašizmas ir bolševizmas turėjo ne tik daug skirtumų, bet ir bendrų bruožų:
• oficiali revoliucinė ideologija
• valstybės prievarta visose gyvenimo srityse
• neigiamas požiūris į inteligentiją
• valdžios kultas
• griežta cenzūra
• neigiamas požiūris į religiją
• ribų tarp privataus ir visuomeninio gyvenimo panaikinimas
• jėgos naudojimas
18. Išvardinti tarpukario Europos valstybes, kuriose įsigalėjo diktatūrinis režimas.
Tarpukario Europos valstybės, kuriose įsigalėjo diktatūrinis režimas: Sovietų Rusija (nuo 1922m. – SSRS), Vokietija, Bulgarija, Ispanija, Albanija, Lenkija, Austrija, Italija, Portugalija, Jugoslavija, Lietuva, Latvija, Estija, Vengrija, Rumunija, Graikija.

PASAULIS IR LIETUVA ANTROJO PASAULINOI KARO METAIS
1. Nurodyti Antrojo pasaulinio karo priežastis.
Antrojo pasauinio karo priežastys:
• Antrojo pasaulinio karo priežastys pirmiausiai glūdėjo Pirmojo pasaulinio karo padariniuose (Versalio sutertyje)
• Vokietijos, Japonijos, Italijos agresyvumo didėjomas
• Ginklavimosi varžybos
• Imperialistinių valstybių prieštaravimų paaštrėjimas
• SSRS siekis atkurti buvusios Rusijos imperijos ribas
• Dviejų ideologijų – fašizmo ir komunizmo – kova
• Vakarų valstybių nuolaidžiavimas Vokietijai, siekiant išvengti karo Europoje.
2. Kodėl nebuvo sudaryta kolektyvinė saugumo sutartis Europoje?
Vokietija visą laiką buvo nepatenkinta Versalio sutarties sąlygomis. Didžiosios valstybės (Anglija ir Prancūzija) neturėjo bendros nuomonės Vokietijos atžvilgiu. Didžioji Britanija siūlė daryti nuolaidas, o Prancūzija – ne. Be to, Prancūzija iškėlė taip vadinamo Rytų pakto idėją, pagal kurią, sutartys turėjo būti pasirašytos su Čekoslovakija, Lenkija, Suomija, Estija, Latvija ir Lietuva. Lenkija ir Suomija nesutiko pasirašyti sutarčių, nes bijojo, ir ne be pagrindo, kad tai gali padėti sustiprėti SSRS įtakai. Todėl bandymas sudaryti kolektyvinio saugumo sistemą Europoje nepavyko.
3. Kodėl SSRS nebuvo pasiruošusi karui su Vokietija?
Pasirašiusi Molotovo – Ribentropo paktą, SSRS laikėsi grobikiškos politikos. Pasinaudojusi palankiomis tarptautinėmis sąlygomis, SSRS okupavo Baltijos šalis, Besarabiją. Motyvuodama tuo, kad prasidėjus karui su Vokietija, Lenkija pralaimėjo ir reikėjo „apginti“ Vakarų Ukrainą ir Vakarų Baltarusiją, užėmė šias teritorijas. 1940m. Berlyne buvo aptarti SSRS ir Vokietijos politiniai santykiai. Buvo apsvarstyta galimybė prisijungti SSRS prie trišalio Vokietijos-Japonijos-Italijos pakto. Tokiu būdu SSRS nespėjo pertvarkyti savo pramonės ir kariuomenės koro reikalams (tai galėjo būti baigta tik 1942m.).
4. Kokias užsienio politikos problemas ir kaip 4-ajame deš. sprendė Lietuva?
4-ajame deš. Lietuva sprendė šias užsienio politikos problemas:
• Konfliktas su Lenkija. Lenkijos vyriausybė, pasinaudodama incidentu Lenkijos-Lietuvos pasienyje, 1938m. įteikė Lietuvai ultimatumą ir pareikalavo, kad būtų užmegsti diplomatiniai santykiai. Tai reiškė Vilniaus atsisakymą. Lietuvos Vyriausybė priėmė ultimatumą. Tai sukėlė Lietuvos visuomenės nepasitenkinimą, smuko A. Smetonos ir Vyriausybės autoritetas.
• Vokietijos agresija Europoje vertė Baltijos valstybes ieškoti būdų išsilaikyti. 1939m. Lietuvos Seimo nepaprastoji sesija priėmė Neutralumo įstatymą. Laikytis neutralumo politikos vertė ir vidaus padėtis. Smetonos valdymu buvo nepatenkinta dalis Lietuvos gyventojų. Lietuvai pradėjus kariauti, vidaus padėtis galėjo dar labiau komplikuotis ir pasidaryti pavojinga tautininkų diktatūrai. Lietuvos neutralumą palaikė Anglija ir Prancūzija.
• Konfliktas su Vokietija dėl Klaipėdos ir Klaipėdos krašto. 1939m. Vokietija įteikė Lietuvai ultimatumą dėl Klaipėdos ir Klaipėdos krašto. Ultimatumas buvo priimtas. Dar nepasirašius sutarties, vokiečių kariniai daliniai peržengė Vokietijos-Lietuvos sieną.
5. Įrodyti, kad Antrojo pasaulinio karo pradžioje SSRS vykdė agresyvią užsienio politiką.
Antrojo pasaulinio karo pradžioje SSRS vykdė agresyvią užsienio politiką. Tai įrodo daugybė faktų:
• 1939m. rugpjūčio 23d. pasirašomas SSRS – Vokietijos nepuolimo paktas. Juo abi šalys įsipareigojo nepulti viena kitos. Pagal „Slaptąjį papildomą protokolą“ abi šalys pasidalijo Europos įtakos sritimis.
• 1939m. rudenį SSRS užėmė rytin Lenkijos valstybes dalį
• 1939m. rugsėjo 28d. pasirašyta draugystės ir sienų sutartis tarp SSRS ir Vokietijos. Slapti protokolai patvirtino abiejų valstybių siekį neleisti Lenkijai atkurti nepriklausomybę ir patikslino jų interesų sritis. Lenkijoje riba buvo perkelta į rytus Vokietijos naudai, o Lietuva pateko SSRS įtakon
• 1939m. spalio mėnesį SSRS primetė Baltijos šalims pagalbos sutartis
• 1939m. pabaigoje SSRS užpuolė Suomiją. SSRS siekė „pastumti“ Suomijos sieną kuo toliau nuo Leningrado, reikalavo, kad Suomija atiduotų dideles Karelijos teritorijas ir sutiktų išnuomoti laivyno bazes suomių salose. Už tai mainais buvo siūloma du kartus didesnė teritorija.
6. Kada ir kodėl Lietuva neteko neutralios valstybės statuso?
Vokietijai okupavus Lenkiją, sumažėjo Baltijos valstybių išlikimo galimybė. 1939m. SSRS ne kartą kvietė Lietuvos atstovus į Maskvą, reikalaudama pasirašyti tarpusavio pagalbos sutartį. Lietuvos atstovams spiriantis J. Stalinas be užuolankų paskelbė, kad SSRS susitarusi su Vokietija ir kad didžioji Lietuvos dalis atitenka SSRS. Taip ir Lietuvai buvo pranešta apie slaptuosius SSRS ir Vokietijos susitarimus. 1939m. spalio 10d. pasirašiusi Lietuvos ir SSRS tarpusavio pagalbos sutartį, Lietuva neteko neutralios valstybės statuso. Be to, buvo sudarytos prielaidos ją okupuoti.
7. Kodėl 1938 – 1940m. laikomi Lietuvos tarptautinės padėties komplikavimosi, atsitraukimų ir praradimų laikotarpiu?
1938-1940m. Lietuvai buvo labai sunkūs ir įtempti. 1938m. labai pablogėjo Lietuvos – Lenkijos santykiai. 1938m. Lietuva priėmė Lenkijos ultimatumą dėl diplomatinių santykių užmezgimo, tuo parodydama, kad atsisako Vilniaus. Tai labai paaštrino šalies vidaus padėtį. 1938m. komplikavosi ir Lietuvos – Vokietijos santykiai. 1939m. kovo mėn. Lietuva pasirašė sutartį su Vokietija, kuri skelbė, kad Klaipėdos kraštas perduodamasVokietijai. Ribentropo – Molotovo sutartis iš esmės nulėmė Baltijos valstybių likimą. 1939m. spalio10d. pasirašiusi sutartį, Lietuva ne tik neteko neutralios valstybės statuso, bet šios sutarties ketvirtu straipsniu jau buvo patvirtinama ir Lietuvos okupacijos pradžia.
8. Ar buvo galima pasipriešinti 1940m.įvykdytai sovietų okupacijai?
1940m. vasarą išlaikyti Lietuvos nepriklausomybę, matyt, nebuvo galima, tačiau gėdingai kapituliacijai alternatyva buvo. Kadangi armija yra pagrindinis valstybės gynybos garantas, per visą nepriklausomybės laikotarpį jai buvo skiriama daug dėmesio: kariuomenė buvo aprūpinta modernia ginkluote, apmokomi karininkai. Visiškai mechanizuota buvo priešlėktuvinės apsaugos rinktinė. Lietuva turėjo 118 karo lėktuvų. 1939m. Lietuvos kariuomenę sudarė 27 000 karių, tačiau, paskelbus mobilizaciją galėjo padidėti iki 150 000 karių. Taigi pasipriešinti buvo galima. Kita vertus, vyriausybė galėjo priešintis politiškai – nepriimti ultimatumo, išvykti į užsienį. Deja, 1940m. Lietuvoje nebuvo jėgų, galėjusių vesti tautą į kovą dėl nepriklausomybės
9. Kokie mūšiai ir kada lėmė karo rytuose eigą?
Visą karo Rytuose eigą lėmė Stalingrado (1942m. vasara – 1943m. pradžia) ir Kursko (1943m.) mūšiai, pasibaigę vokiečių armijos pralaimėjimu.
10. Nurodyti 1941m. Birželio sukilimo tikslus ir reikšmę.
1941m. Birželio sukilimui postūmį davė prasidėjęs SSRS – Vokietijos karas. Pirmoji sovietizacija paliko labai skaudžių pėdsakų, todėl lietuviai tikėjo, kad pasinaudodami karu ir Vokietija atkurs Lietuvos nepriklausomą valstybę. Be to, buvo numatyta užimti strateginius punktus: telefono, telegrafo stotis, centrinio pašto rūmus, sudaryti Laikinąją vyriausybę.
Sukilimo reikšmė:
• paspartino Sovietų armijos traukimąsi
• atkreipė pasaulio dėmesį į tai, kad Lietuva ne savo noru įstojo į SSRS
• išgelbėjo nemažai politiniū kalinių ir tremtinių
• tauta atgavo pasitikėjimą savimi
Nepriklausomybės iškovoti šio sukilimo metu, deja, nepavyko. Buvo sudaryta Laikinoji vyriausybė, kuri siekė paimti valdžią iki vokiečių atėjimo, nes tik taip buvo galima išlaikyti nepriklausomybę.
11. Ko siekė V.M. Krėvė, E. Galvanauskas ir kiti Lietuvos patriotai, dirbdami „Liaudies vyriausybėje“?
V.M. Krėvė, E. Galvanauskasir kiti patriotai siekė išlaikyti bent ribotą Lietuvos valstybingumą.
12. Kokių priemonių ėmėsi SSRS vyriausybė, vykdydama Lietuvos sovietizaciją 1940 – 1941m.?
SSRS vyriausybė, vykdydama Lietuvos sovietizaciją 1940-1941m. ėmėsi šių priemonių:
• valstybingumo griovimo
• kariuomenės pertvarkymo
• ūkio pertvarkymo
• Bažnyčios suvaržymo
• kultūros sovietizacijos
• Sovietinės kadrų politikos
• teroro
• švietimo pertvarkymo
13. Kaip buvo priešinamasi okupacijai 1940m.?
Okupacijai 1940m. buvo priešinamasi įvairiomis formomis:
• pasyvus priešinimasis: Kalėdų, Velykų ir kitų švenčių šventimas. Antisovietinių lapelių platinimas, kapų puošimas per Vėlines ir kt.
• aktyvus priešinimasis reiškėsi tuo, kad Lietuvoje kūrėsi pogrindinės rezistencijos grupės
14. Apibūdinti hitlerinės okupacijos režimą Lietuvoje Antrojo pasaulinio karo metais.
Hitlerinės okupacijos metais Lietuva tapo Rytų krašto (Ostlando) sudėtinia dalimi. Lietuvą valdė vokiečių komisarai. Lietuviškos įstaigos buvo pavaldžios vokiškoms įstaigoms. Okupacinė valdžia grąžino Laikinosios vyriausybės panaikintą sovietinę teisę, nes ši buvo jai naudingesnė. Reicho nuosavybe tapo sovietų nacionalizuotas turtas, be savininkų likusios įmonės bei žemė, ištremtų žmonių turtas. Buvo uždrausta švęsti tautines šventes, kabinti tautinę vėliavą. Vokiečių okupacijos metais labai sunki buvo ūkininkų padėtis: turėjo mokėti natūrines duokles, draudžiama prekiauti turgavietėse ir pan. Buvo slopinama kultūra ir tautinė sąmonė. 1941m. vasarą prasidėjo Lietuvos kolonizacija. 1942m. pabaigoje čia gyveno 3500 vokiečių ūkininkų šeimų. Tolesnę kolonizaciją pristabdė vokiečių nesėkmės fronte.
15. Kaip vertiname Lietuvos prezidento A. Smetonos pasitraukimą į užsienį 1940m.?
1940m. birželio 15d. A.Smetona informavo vyriausybės narius apie sprendimą pasitraukti į užsienį. Savo sprendimą Lietuvos prezidentas motyvavo nenoru dalyvauti Lietuvos įjungimo į SSRS sudėtį procese. Kaip žmogų A. Smetoną galima suprasti. Jis gerai žinojo apie tai, kas vyko SSRS, ir suprato, kad jis ir jo šeima bus represuoti. Bet kaip prezidentas jis turėjo iki galo būti su savo tauta. Prezidentas ir vyriausybė galėjo nepriimti ultimatumo, pasitraukti į užsienį ir taip parodyti prievartinį Lietuvos įjungimą į SSRS.
16. Ar teisėtai buvo sudaryta „Liaudies vyriausybė“? Pakomentuoti.
„Liaudies vyriausybė“ buvo sudaryta neteisėtai, apie tai liudija tokie faktai. 1940m. birželio 15d. į Kauną atvykę V.Dekanazovas ir N. Pozniakovas turėjo parengti ir atlikti Lietuvos aneksijos įforminimą taip, jog atrodytų, kad reformos vyksta pagal valstybėje veikiančius įstatymus ir remiantis liaudies valia, t.y. teisėtai. Pagal tuo metu veikusią LR Konstituciją naują ministrą pirmininką galėjo skirti prezidentas, o ministras pirmininkas galėtų vadovauti valstybei tokiu atveju, jei, prezidentas būtų miręs ar atsistatydinęs. Todėl iš Maskvos buvo duotas nurodymas aiškinti A.Smetonos išvykimą kaip jo atsistatydinimą ir tokiu būdu buvo sudarytas tariamasis teisinis pagrindas A. Merkiui skirti naują ministrą pirmininką. Be to, žmonėms buvo aiškinama, kad SSRS kariuomenės įvedimas užtikrins Lietuvos saugumą.
17. Kodėl vokiečių teroro aukomis Lietuvoje daugiausiai tapo žydai?
Okupacinis režimas Lietuvoje buvo įvedamas teroro, represijų pagalba. Pradėjo veikti priverčiamųjų darbų (koncentracijos) stovyklos. Taip buvo siekiama įbauginti vietos gyventojus. Dar prieš kara su SSRS Vokietijoje buvo pradėti formuoti specialūs būriai, turėję naikinti žmones okupuotise teritorijose. Be to, reikia nepamirši, kad nacionalistų ideologija „blogais“ laikė negrus, komunistus, kapitalistus ir žydus, tadėl daugiausia Lietuvos gyventojų buvo nužudyta dėl rasinių motyvų. Taigi ištisai buvo naikinami žydai, kurie 1941m. sudarė apie 7 proc. (be Vilniaus krašto) gyventojų.
18. Kada, kur ir kodėl buvo atidarytas antrasis frontas?
1944m. birželio 6d. Prancūzijos šiaurinėje dalyje, Normandijoje, buvo atidarytas antrasis frontas. Sąjungininkų puolimo tikslas – kuo greičiau sutriuškinti fašistinę Vokietiją ir baigti karą.
19. Koks buvo Antrojo pasaulinio karo poveikis Pietryčių Azijai?
Antrasis pasaulinis karas tiesiogiai pegreitino kolonializmo žlugimą Pietryčių Azijoje ir Indijoje.

ŠALTOJO KARO EPOCHA
1. Kas rodė, kad po Antrojo pasaulinio karo prasidėjo šaltasis karas?
Po Antrojo pasaulinio karo sustiprėjo tarptautinis SSRS autoritetas. SSRS priklausomybėn pateko Lenkija, Rumunija, Bulgarija, Čekoslovakija, Vengrija. Šiose šakyse pamažu įsitvirtino komunistinis režimas. JAV pasiūlė Europai ekonominę paramą (Maršalo planas), kurios atsisakė SSRS ir jos įtakoje buvusios valstybės. 1949m. SSRS išbandė atominį ginklą, įkūrė Europos savitarpio Pagalbos Tarybą(ESPT). 1949m. buvo įkurtas NATO. Tokiu būdų Europa suskilo į dvi dalis. Negane to, didžiosios valstybės ėmė varžytis dėl įtakos sferų Azijoje. Vakarų Europos valstybės, matydamos didėjančią komunizmo įtaką ir Azijoje, įkųrė Anglies ir plieno susivienijimą, veliau virtusį Europos Ekonomine Bemdrija (EEB). Šaltojo karo simboliu tapo Berlyno siena.
2. Koks įvykis privertė supervalstybes suvokti, kad būtinas dialogas ir ginklavimosi varžybų apribojimas?
1962m. kai vos nekilo Trečiasis pasaulinis karas (Karibų krizė), supervalstybės pagaliau suvokė, kad būtinas dialogas ir ginklavimosi varžybų apribojimas.
3. Nurodyti šaltojo karo poveikį SSRS ekonomikai ir politikai.
Ginklavimosi varžybos sekino SSRS ekonomiką. SSRS ekonomika buvo paremta planiniu principu, ūkis vystomas ekstensyviu keliu, todėl nepavyko suderinti karinės ir lengvosios pramonės vystymo. Valstybė grimzdo į skolas, vyko visuomenės degradacija, ekonominė krizė, augo biurokratinis aparatas. Gyventojams trūko ir maisto produktų, ir buitinių prekių. SSRS technologijos ir kompiuterizacija atsiliko nuo Vakarų valstybių. Tai vedė prie pokyčių SSRS politiniame gyvenime. M.Gorbočiovas paskelbė perėjimą prie naujo politinio kurso.
4. Kaip ir kodėl vadinamas N. Chruščiovo valdymo laikotarpis (1953 – 1964m.)?
N. Chruščiovo valdymo laikotarpis buvo vadinamas „atšilimo“ laikotarpiu. Tuo metu buvo pasmerktas Stalino asmenybės kultas (XX partijos suvažiavime), paleista daug politinių kalinių, laisvesnis tapo kultūris gyvenimas. Buvo vykdomos ekonomikos, ypač žemės ūkio reformos, kurios, deja, iš esmės nepakeitė padėties ekonomikoje, tik padarė labai didelę žalą gamtai (Kazachstano žemių įsisavinimas). Buvo iškeltas ekonominis tikslas – pavyti ir pralenkti JAV (nebuvo įgyvendintas). Pagyvėjo užsienio politika. N.Chruščiovas pirmasis iš SSRS vadovų kalbėjo iš JTO tribūnos. Visgi esminių pokyčių užsienio politikos srityje nebuvo padaryta, – apie tai liudija Karibų krize, tolesnės ginklavimosi varžybos.
5. Kokie yra svarbiausi XX a. mokslo atradimai?
Svarbiausi atradimai padaryti XX a.:
• Sukurtas atominis ginklas
• Sukurtas reaktyvinis variklis
• Išrastas kompiuteris, faksas, internetas
• Panaudotas lazeris
• Persodinta žmogaus širdis
• Išskirtas ŽIV virusas
• Sukurtas sintetinis pluoštas
• Sukurta genų inžinerija ir kt.
6. Ar mokslo ir technikos atradimai pakeitė žmonių sampratą apie pasaulį, moralines vertybes? Atsakymą pagrįsti.
Mokslo ir technikos atradimai pakeitė žmonių sampratą apie pasaulį, moralines vertybes. Susiformavo vartotojiška visuomenė. Pradėjo plisti masiniam vartojimui skirta kūryba, dažnai žadinanti žemiausius instinktus. Iškilo būtinybė apsaugoti jaunąją kartą nuo žalingo naujų technologijų poveikio. Pasikeitė ir žmonių moralinės vertybės. Į pirmąją vietą iškilo materialiniai dalykai. Pradedama ignoruoti šeima, prasideda feministinis, seksualinių mažumų judėjimas. Savo pozicijas prarado ir religija.
7. Nurodyti L.Brežnevo valdymo laikotarpio rezultatus.
L.Brežnevo valdymo laikotarpis vadinamas sąstingio laikais. Buvo vengiama reformų, labai pralobo partinė ir valstybinė nomenklatūra. Sąstingis apėmė visas gyvenimo sritis. Nesugebėta pakeisti esamos padėties, toliau vyko ginklavimosi varžybos. Daug lėšų buvo skiriama armijai, komunistiniams ar „draugiškiems“ režimams remti, karui Afganistane. Pramonės produkcijos kokybė buvo labai prasta, neracionaliai buvo naudojamos žaliavos, energija. Ekonomikos vystymąsi stabdė ir objektyvios priežastys: žaliavų atsargas europinėje šalies dalyje seko, o naujų telkinių įsisavinimas Sibire, Tolimuosiuose Rytuose kainavo labai brangiai. 9-ojo deš. pradžioje visuomenę apėmė apatija, cinizmas, moralinė degradacija, alkoholizmas, vagiliavimas ir pan.
8. Nurodyti šaltojo karo išraiškos formas ir pasekmes.
Šaltojo karo išraiškos formos:
• Ideologinė ir propagandinė kova
• Ginklavimosi varžybos, karinių blokų kūrimas
• Lokaliniai karai
• Ryšių tarp Vakarų ir Rytų Europos valstybių susilpnėjimas ar net nutraukimas
• Kova dėl įtakos sričių
Šaltojo karo pasekmės:
• Lokalinių karų metu žuvo daug žmonių
• Žala gamtai (buvo kuriami ir bandomi nauji ginklai)
• Siaurėjo ekonominiai, politiniai, kultūriniai ryšiai
• Pagrindinis dėmesys buvo skiriamas karinės praonės vystymuisi, dėl to smuko pragyvenimo lygis
9. Kada ir dėl kokių priežasčių buvo įkurtas NATO?
Šiaurės Atlanto blokas buvo įkurtas 1949m. įkūrimo priežastys:
• Dėl SSRS ekspansinės politikos
• Dėl Vakarų Europos valstybių ekonomikos ir karinių pajėgų silpnumo
• Dėl SSRS karinių pajėgų stiprinimo
10. Kodėl po Antrojo pasaulinio karo Vidurio ir Pietryčių Europoje buvo įmanoma sukurti socializmo bloką?
Po Antrojo pasaulinio karo pasaulinės socializacijos sistemos susidarymą lėmė politinis ir ekonominis Europos skilimas:
• Teherano ir Krymo (Jaltos) konferencijose JAV ir Didžioji Britanija sutiko, kad Vidurio ir Pietryčių Europos valstybės po karo patektų SSRS įtakon
• Karo metu daugelyje šalių išaugo socialistų ir komunistų partijų vaidmuo ir jų įtaka
• Komunistai ir socialistai aktyviai dalyvavo pasipriešinimo judėjime
• Raudonoji armija neskubėjo išeiti iš išvaduotų valstybių
• Dešiniosios partijos karo metu prarado populiarumą
11. Apibūdinti L.Brežniavo doktriną.
L.Brežnevo doktrina – po 1968m. Čekoslovakijos įvykių pripažinta SSRS teisė kištis į kitų socialistinių valstybių vidaus reikalus socializmo gynimo dingstimi.
12. Nurodyti kolonijineė sistemos krizės priežastis.
Kolonijinės sistemos krizės priežastys:
• Antrojo pasaulinio karo įtaka; Europos valstybės buvo nusilpusios, neturėjo jėgų kariauti kolonijose
• Kolonijose sustiprėjo nacionalinis išsivaduojamasis judėjimas
• Tobulėjant karinei technikai, kai kurių kolonijų strateginė padėtis neteko savo reikšmės
• Gamyboje pradėti taikyti nauji mokslo atradimai, – tai leido sumažinti žaliavų sąnauda ir Vakarų valstybių pramonės priklausomybę nuo atvežamų iš kolonijų žaliavų
• Metropolijos buvo priverstos daryti kolonijoms nuolaidų, nes bijojo komunistinio režimo įsitvirtinimo šiose šalyse
13. Kaip suprantame sąvoką Trečiasis pasaulis?
Sąvoka Trečiasis pasaulis atsirado XX a. 6ajame deš. atsilikusioms šalims, napriklausančioms socializmo sistemai, apibūdinti. Šiandien taip vadinamos visos Afrikos, Centrinės ir Pietų Amerikos, Azijos (be Izraelio ir Japonijos) ir Okeanijos (be Australijos ir Naujosios Zelandijos) šalys bei Vidurinės Azijos respublikos ir Azerbaidžanas.

LIETUVOS VISUOMENĖ SOVIETŲ OKUPACIJOS METAIS
1. Išvardinti partizaninio judėjimo Lietuvoje priežastis.
Partizaninio judėjimo Lietuvoje priežastys:
• Vokiečių okupacijos metais išsiplėtęs pasipriešinimo sąjūdis buvo pertvarkytas kovai su komunistais
• Būtinybė ginti gyventojus nuo RA ir saugumo siautėjimo
• Pirmosios sovietų okupacijos patirtis parodė, kad pasyvi laikysena nesumažino aukų skaičiaus
• Daugelis vyrų pasitraukė į miškus, norėdami išvengti mobilizacijos ar suėmimo
• Karininkų nepasitenkinimas dėl nepasipriešinimo okupacijai 1940m.
• Siekis parodyti Vakarams, kad Lietuva ne savo noru įstojo į SSRS
• Patriotizmas
2. Apibūdinti demografinius Antrojo pasaulinio karo ir okupacijos padarinius Lietuvoje.
Antrojo pasaulinio karo metais Lietuva patyrė didelių demografinių nuostolių, savo mastu prilygstančių XVII – XVIII a. nuostoliams. 1941m. pasirašius SSRS ir Vokietijos vyriausybių susitarimą dėl Vokietijos piliečių bei vokiečių tautybės asmenų perkėlimo iš LSSR į Vokietiją, o Lietuvos piliečių – iš Vokietijos į Lietuvą, iš Lietuvos išvyko 53 000 gyventojų, o iš Klaipėdos ir Suvalkų kraštų persikėlė gyventi 12 000 lietuvių ir 9 300 rusų bei baltarusių. Per pirmąją sovietinę okupaciją beveik 20 000 žmonių buvo išvežta. Hitlerinės okupacijos metais buvo sunaikinta apie 200 000 žydų, gyvenusių Lietuvoje. Frontuose ir krašte žuvo ar buvo nužudyta keliasdešimt tūkstančių įvairių tautybių Lietuvos gyventojų. Daugelis pasitraukė į Vakarus (apie 64 000). 1941 – 1944m. Lietuvos gyventojų skaičius sumažėjo nuo 3,1 iki 2,5 mln.
3. Kada ir kaip vyko didžiausias Lietuvos istorijoje trėmimas?
Didžiausias Lietuvos istorijoje trėmimas vyko 1948m. gegužės mėnesį. Šio trėmimo tikslas – „banditų ir jų pagalbininkų – buožių sšeimų“ iškeldinimas. Kitaip nei per 1945 – 1946m. trėmimus, kai buvo vežamos aktyviai rezistencijoje dalyvavusių asmenų šeimos, ar jų pagalbininkai, dabar imta tremti ir žuvusių ar nuteistų rezistentų šeimas. Remiantis turimais duomenimis, galima daryti išvadą, kad šiuo laikotarpiu buvo ištremta daugiau negu 40 000 žmonių.
4. Kodėl pralaimėjo partizaninis karas?
Partizaninis judėjimas pralaimėjo dėl kelių priežasčių. Pirmiausia buvo labai nelygios jėgos. Antra – partizanai neįstengė apginti Lietuvos gyventojų nuo areštų, smurto, trėmimų. Be to, paramos Vakarų valstybės taip ir nesutieikė.
5. Dėl kokių priežasčių sovietų okupacijos laikotarpiu lietuvių tauta išsaugojo savo tautiškumą?
Tai lėmė ne vien gyvi praeities idealai, tautinė savimonė bei palanki demografinė situacija. Per visus sovietinės okupacijos metus lietuviai sudarė apie 80proc. Lietuvos gyventojų. Be to, maždaug iki 8-ojo dešimtmečio Lietuva buvo mažai industrializuota, pramonė plėtota daugelyje miestų, todėl užteko vietinės darbo jėgos.
6. Kokį vaidmenį Lietuvos disidentiniame judėjime suvaidino „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronika“?
Viena iš disidentinio sąjūdžio formų buvo pogrindžio spauda. 1972m. pasirodė „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronika“. Ji suvaidino nemažą vaidmenį, nes leidinys registravo valdžios nusikaltimus, daromus Bažnyčiai, kaupė tikinčiųjų persekiojimo faktus ir t.t. Taigi leidinys parodė žmonėms tikrąjį tarybų valdžios „veidą“, ugdė savigarbos, tautinės savimonės, patriotiškumo jausmus.
7. Kokį vaidmenį Antrajame Lietuvos sovietizacijos procese suvaidino LKP(b)?
Aukščiausioji SSRS valdžia buvo KP rankose, todėl ir LKP turėjo vykdyti centro nurodymus. Tokiu būdu LKP(b) tapo okupacinio režimo įtvirtinimo Lietuvoje garantu. Antrosios sovietų okupacijos pradžioje LKP(b) pagrindinis uždavinys buvo kuo greičiau įtvirtinti sovietinį režimą Lietuvoje. Kadangi LKP(b) buvo negausi, į Lietuvą buvo atsiųsta apie 6 000 rusakalbių gyventojų. 1944m. pabaigoje buvo sudarytas VKP(p) CK biuras Lietuvai, kuriam vadovavo M.Suslovas(1947m. nutraukė darbą, nes atliko savo vaidmenį). Daug dėmesio buvo skiriama ideologiniam darbui. LKP(b) CK sugebėjo visoje Lietuvoje sukurti naują partinę struktūrą, kuri padėjo komunistams paimti valdžią krašte. Ilgainiui atsakingais valstybės aparato darbuotojais, įvairių įstaigų vadovais galėjo dirbti tik komunistai.
8. Kaip pasikeitė Lietuvos padėtis N.Chruščiovo valdymo laikotarpiu?
Iki J.Stalino mirties Lietuva buvo visiškai beteisė. N.Chruščiovo valdymo laikotarpiu Lietuva pamažu įgijo oficialiai neįteisintos kultūrinės autonomijos statusą. Nusistovėjo dvikalbystė, nors ir apribota „socialistinio realizmo“, vis dėlto plėtojosi tautinė kultūra. Buvo leista veikti kraštotyros, etnografijos ir kitoms kultūros draugijoms. Pasirodė leidinių istorijos, meno, kraštotyros klausimais.
9. Apibūdinti antrąją Lietuvos socializaciją.
Antrąją Lietuvos socializaciją vykdė komunistai. Itin daug dėmesio buvo skiriama valdymo aparatui. Buvo kuriama sovietinė teisėsaugos sistema, iš įstaigų ir žinybų nuolat „valomi liaudies priešai“. Lietuva neturėjo galimybių savarankiškai vykdyti užsienio politikos, spręsti karo, taikos, valstybės saugumo, valiutos ir kitų klausimų. Kadangi buvo siekiama sudaryti socialinę atramą kaime, buvo vykdoma žemės reforma, kurios metu buvo nusavinama ne tik žemė, bet ir dalis pastatų, inventoriaus, gyvulių. Iki masinės kolektyvizacijos KP skleidė „buožių apribojimo“ ir likvidavimo politiką. Nuo 1947m. prasidėjo kolūkių kūrimo procesas, kurio metu vyko masinis žmonių trėmimas. Vyko privataus sektoriaus nacionalizacija. SSRS buvo suinteresuota atkurti ir plėtoti Lietuvos pramonę, tačiau industrializacija vyko neatsižvelgiant į ekonominę Lietuvos struktūrą, gamtos sąlygas, ekonomines tradicijas. Daug dėmesio bovo skiriama švietimo pertvarkai ir kultūrai. Pagrindinis tikslas – išugdyti sovietinį žmogų, kuris neišmanytų savo tautos istorijos, papročių, nemokėtų gimtosios kalbos.

DABARTINIS PASAULIS
1. Kuo Lietuvai svarbūs 1988 – 1989m.?
1988m. svarbūs politiniais įvykiais. Tai kovos dėl nepriklausomybės metai. Birželio mėnesį susikūrė iniciatyvinė grupė, kuri įkūrė LPS (Lietuvos pertvarkymo sąjūdį). Spalio mėnesį įvyko LPS Steigiamasis suvažiavimas, kuriame buvo išrinktas LPS Seimas, pradėta kalbėti apie nepriklausomybę. 1988 – 1989m. LSSR AT sugrąžino tautinę simboliką, suteikė lietuvių kalbai valstybinės kalbos statusą, 1940m. aneksiją paskelbė neteisėta. Baltijos kelio akcija pasmerkė Molotovo – Ribentropo paktą. lKP XX suvažiavime buvo paskelbta apie atsiskyrimą nuo SSKP. Suaktyvėjo politinis gyvenimas. Rinkimus į LSSR AT laimėjo sąjūdis.
2. Kokiu tikslu ir kada Lietuvoje apsilankė M.Gorbočiovas?
1990m. sausio mėnesį į Lietuvą atvyko M.Gorbočiovas. jis mėgino atkalbėti lietuvius nuo nepriklausomybės.
3. Kaip reagavo SSRS ir Vakarų valstybės 1990m.kovo 11d. Parlamentui priėmus Lietuvos valstybės tęstinumo juridinį aktą „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atkūrimo“?
SSRS vadovybė balandžio mėnesį paskelbė Lietuvai ekonominę blokadą. Jos tikslas – sugriauti Lietuvos ekonomiką, sukelti Lietuvos gyventojų nepasitenkinimą Lietuvos Vyriausybe. Vakarų valstybės kaip visada tylėjo. Vėliau prasidėjo tiesioginis SSRS kišimasis į Lietuvos valstybės vidaus reikalus (1991m. sausio 13-osios įvykiai).
4. Kodėl nepavyko SSRS bandymas 1991m. sausio mėnesį atstatyti Lietuvoje tarybų valdžią?
SSRS bandymas 1991m. sausio mėnesį atstatyti Lietuvoje tarybų valdžią nepavyko dėl kelių priežasčių:
• SSRS pervertino kitataučių Lietuvos gyventojų nepritarimą nepriklausomybei
• Ryžtinga Parlamento pozicija
• Bendra gyventojų ir valdžios pozicija
• Efektyvi ir ryžtinga gyventojų parama valdžiai ir Parlamentui
5. Ko siekė 1991m. rugpjūčio 19-20 antivcalstybinis pučas SSRS? Kas jį organizavo?
Pučo organizatoriai – Kp, saugumo, vidaus organai ir karinio pramoninio komplekso konservatyviosios jėgos. Pučistai siekė nušalinti nuo valdžios prazidentą M.Gorbačiovą ir grįžti prie senosios santvarkos.
6. Kokie požymiai rodė, kad 6-9 dešimtmetyje brendo socializmo sistemos krize?
Socializmo sistemos krizę rodė šie požymiai:
• Europos socialistinių valstybių priklausomybės sumažėjimas nuo SSRS
• Smuko partijos autoritetas
• Sulėtėjo ekonominis vystymasis, visos socialistinės šalys išgyveno ekonomikos sunkumus
• Politinės krizės Lenkijoje
• Kinija ir Albanija nutraukė diplomatinius santykius su SSRS. Albanija išstojo iš Varšuvos sutarties ir ESPT
• Rumunija nedalyvavo Varšuvos sutarties šalių intervencijoje į Čekoslovakiją bei nenutraukė santykių su Izraeliu
7. Išvardinti svarbiausias ES institucijas.
Svarbiausios ES institucijos:
• Europos Parlamentas
• Europos Sąjungos Taryba
• Europos Sąjungos Teisingumo Teismas
• Europos Komisija
• Europos centrinis bankas
• Europos Audito rūmai
8. Kodėl iširo SSRS?
SSRS iširo dėl šių priežasčių:
• Blogėjo šalies ekonominė padėtis (dėl blogo vadovavimo, nepakankamo šalies techninio aprūpinimo)
• Sumažėjo Europos socialistinių valstybių priklausomybė nuo SSRS
• Stiprėjo disidentinis judėjimas
• Prie šalies iširimo prisėdėjo M.Gorbačiovo reformos „glasnost“ ir „perestroika“
• Viešumas leido Baltijos tautoms prabilti apie okupaciją, represijas, siekį atkurti nepriklausomybę
9. Kokios buvo SSRS iširimo pasekmės?
SSRS iširimo pasekmės:
• Baltijos valstybės atgavo nepriklausomybę
• Iširo pasaulinė socializmo sistemas
• Suvienyta Vokietija
• Naujose nepriklausomose valstybėse iškilo tautinės, teritorinės, ekonominės ir kt. problemos
• Baigėsi šaltasis karas Vakarų valstybių pergale
• Susikūrė Nepriklausomų Valstybių Sandrauga (Rusija, Baltarusija, Ukraina).
10. Kokią politiką Trečiojo pasaulio šalių atžvilgiu vykdo Vakarų valstybės?
Vakarų valstybės Trečiojo pasaulio šalių atžvilgiu vykdo savanaudišką politiką:
• Šios šalys gauna iš Vakarų valstybių paskolas, tačiau turi mokėti dideles palūkanas (9-20proc.)
• Didinamos į Trečiojo pasaulio šalis importuojamos produkcijos kainos
• Eksportuojamų iš šių šalių gamtos išteklių ir žemės ūkio produktų kainos krinta
• Iš ūkinių ryšių su Vakarų valstybėmis pelnosi tik nedidelė gyventojų dalis, o dauguma skursta
• Iš Vakarų valstybių į Trečiojo pasaulio šalis plūsta menkavertės masinės kultūros produkcija: narkotikai, alkoholis, TV laidos ir pan
• Neigiama Tarptautinio valiutos fondo įtaka (vykdoma prievartinė privatizacija, mažinamos išlaidos socialinėms reikmėms)
11. Kodėl buvusiose socialistinėse šalyse daugelis rinkėjų balsuoja už buvusių komunistų partijas?
Buvusiose socialistinėse šalyse daugelis rinkėjų balsuoja už buvusių komunistų partijas dėl šių priežasčių:
• Paėmusios valdžią, priešiškos komunistams partijos dažnai vykdė politiką, kuri atitiko komunistinės nomenklatūros interesus
• Paaštrėjo seni tautiniai nesutarimai (ypač buvusioje Jugoslavijoje)
12. Kokių pranašumų kovoje su JAV ir ES turi Japonija?
Kovoje su ES ir JAV Japonija turi nemažai pranašumų:
• Labai mažos išlaidos gynybai(mažiau kaip 1proc. BVP)
• Japonų gyvenimo būdas (kantrybė, atkaklumas ir kt.)
• Naujausių vakarietiškų technologijų diegimas; kuriamos naujos technologijos, kurioms reikia mažai žaliavų ir energijos, bet daug žinių ir aukštos kvalifikacijos
• Japonijos gamyklose dirba apie 60proc. visų pasaulio roborų
• Naudojama pigi Rytų Azijos tautų darbo jėga
13. Nurodyti neigiamus mokslo ir technikos revoliucijos padarinius šiuolaikiniam pasauliui.
Mokslo ir technikos revoliucija šiuolaikiniam pasauliui turi neigiamų padarinių:
• Radioaktyvus užterštumas
• Neapgalvotas aplinkos keitimas
• Ekologinės problemos
14. Su kokiomis socialinėmis problemomis susiduria Lietuva? Kaip jas galima išspręsti?
Lietuvos visuomenė socialinės problemos:
• Sunki pensininkų, invalidų, daugiavaikių šeimų padėtis
• Ekologijos problemos
• Jaunų šeimų materialinės problemos
• Demografinė krizė (gimstamumo mažėjimas)
• Didėja emigracija („proto nutekėjimas“)
• Atlyginimai neatitinka realios ekonominės padėties
• Nemaža visuomenės dalis nusivylusi, netiki ateitimi
• Daug problemų kultūros, švietimo, sveikatos apsaugos srityse.
Jas išspręsti galima tik iš esmės išsprendus ekonomines problemas.

POLITINIS ŠIUOLAIKINĖS VISUOMENĖS GYVENIMAS
1. Kaip klasifikuojamos valstybės pagal valdymo formą, t.y. pagal tai, kam priklauso aukščiausia valdžia?
Pagal valdymo formą valstybės klasifikuojamos taip
• Monarchija:
 Absoliutinė
 Konstitucinė
 Dualistinė
 Parlamentinė
• Respublika:
o Prezidentinė
o Parlamentinė
o Pusiau prezidentinė
2. Kaip klasifikuojamos valstybės pagal valstybinę santvarką, t.y. pagal tai, kokie ryšiai yra tarp centro ir teritorinių pakraščių?
Pagal valstybinę santvarką valstybės klasifikuojamos:
• Unitarinės valstybės:
 Formaliai decentralizuotos
 Atvirai centralizuotos
• Federacinės valstybės
• Konfederacijos
• Europos Sąjunga
3. Koks yra svarbiausias šiuolaikinės valstybės požymis?
Svarbiausias šiuolaikinės valstybės požymis – suverenitetas, arba aukščiausioji valdžia, kuri veikia visoje valstybės teritorijoje ir kuriai pavaldūs visi joje gyvenantys piliečiai bei svetimšaliai. Šiuolaikinėje valstybėje suverenitetas priklauso visiems valstybės piliečiams, bet realiai aukščiausią valdžią valstybėje piliečių sutikimu įgyvendina vyriausybės, kurioms suteikiami atitinkami įgaliojimai – kompetencija.
4. Apibūdinti Lietuvos Respublikos valdymo formą.
Lietuvos Respublikos valdymo forma – tarpinė demokratinio valdymo forma – pusiau prezidentinis arba parlamentinis – prezidentinis valdymas. Šia valdymo forma siekiama išvengti ir prezidentinio, ir parlamentinio valdymo trūkumų. Pusiau prezidentinio valdymo sistemos bruožai:
• Respublikos Prazidentą renka valstybės tauta
• Prezidentui nepriklauso visi vykdomosios valdžios įgaliojimai, nes Vyriausybei vadovauja Ministras Pirmininkas]
• Ministrą Pirmininką parlamentui pritarus skiria Prazidentas
• Ministras Pirmininkas gali vadovauti Vyriausybei tuomet, kai turi parlamento daugumos pasitikėjimą
• Lietuvos Prezidentas negali pirmininkauti Vyriausybės posėdžiams
5. Išvardinti demokratinio valdymo požymius
Demokratinio valdymo požymiai:
• Įstatymų leidžiamoji, vykdomoji ir teisminės valdžios yra atskirtos
• Žmonių suverenumas
• Daugumos valdžia
• Pagrindinių žmogaus teisių garantija
• Laisvi rinkimai
• Visų lygybė prieš įstatymus
• Visuomeninis, ekonominis, politinis pliuralizmas
• Konstitucinis vyriausybės funkcijų apribojimas
• Tolerancijos, bendradarbiavimo ir kt. vertybių palaikymas
• Sprendimų priėmimas remiantis daugumos principu
6. Nurodyti skirtumus tarp demokratinio ir totalitarinio režimų.
Demokratinio režimo bruožai.
Totalitarinio režimo bruožai.
• Egzistuoja renkamos tautos atstovavimo institucijos
• Pripažįstamos ir gerbiamos piliečių teisės ir laisvės
• Valstybės aparatas sudaromas pagal valdžių pasiskirstymo principą
• Legali ne tik valdančiosios vyriausybės, bet ir opozicinių partijų veikla
• Būdinga tolerancija, bendradarbiavimas, kompromisų paieška ir kitos vertybės
• Yra tik viena partija, kuriai priklauso valdžia
• Gamyba ir ekonomika kontroliuojamos visapusiškai
• Vyrauja viena ideologija, privaloma visiems visuomenės nariams
• Būdinga teroristinė policinė kontrolė, kurią patiria visos socialinės visuomenės grupės
7. Kas tai yra demokratija?
Demokratija – tai tokia valstybės forma, kurioje valdžia yra kilusi iš tautos per reguliariai ir laisvai rengiamus visuotinius rinkimus; kai valdžia rūpinasi piliečių laisvės ir ūkinės gerovės užtikrinimu. Demokratinės valstybės esmė – daugumos įsipareigojimas nepaneigti mažumos laisvės. Norint sužinoti visų valstybės piliečių nuomonę, rengiama visuotinė piliečių apklausa – plebiscitas ar referendumas, kurie yra svarbi priemonė, leidžianti taikyti tiesioginę demokratiją.
8. Kas tai yra rinkimų teisė?
Rinkimų teisė – tai teisė dalyvauti renkant įstatymų leidžiamąsias arba valstybės valdymo ir savivaldos institucijas.
9. Kokie yra rinkimų organizavimo etapai?
Rinkimų organizavimo etapai yra šie:
• Rinkimų teisės nustatymas
• Valstybės teritorijos padalijimas į rinkimų apygardas
• Rinkėjų sąrašų sudarymas
• Kandidatų iškėlimas ir registravimas
• Rinkimų kampanija
• Balsavimas
• Rezultatų vertinimasis mandatų suteikimas
10. Kaip Lietuvos Respublikoje renkami Seimo nariai?
Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo 1 straipsnis skelbia, kad LR Seimo nariai renkami ketveriems metams vienmandatėse ir daugiamandatėse rinkimų apygardose, remiantis visuotine ir lygia rinkimų teise, slaptu balsavimu tiesioginiuose mišrios sistemos rinkimuose.
11. Kas tai yra politinė partija ir partinė sistema? Kokie yra partinių sistemų tipai?
Politinė partija – visuomenės dalis, kurią sieja bendra idėja, tikslai, griežta narystė.
Partinė sistema – tam tikroje politinėje sistemoje veikiančių partijų santykių modelis.

Skiriami šie partinių sistemų tipai:
• Daugpartinė sistema
• Dvipartinė sistema
• Partinė sistema su viena dominuojančia partija
• Vienpartinė sistema
12. Paaiškinti ir apibūdinti sąvoką teisinė valstybė.
Teisinė valstybė – valstybė, kurioje valdymas pagrįstas teise bei atitinka teisės turinį. Tai tokia valstybė, kuri turėtų įveikti klasinės valstybės tradiciją ir tapti klasių bei socialinių grupių bendradarbiavimo, gerovės garantavimo teisine bei politinia organizacija. Teisinė valstybė – tai tokia valstybė, kurioje:
• Egzistuoja įstatymų viešumas
• Piliečiai turi teisinių priemonių savo interesams ir teisėms ginti
• Atsisakoma jėgos vartojimo visose gyvenimo srityse
• Asmens teisės atskirtos nuo valstybės teisių
• Egzistuoja valdžių padalijimas
• Veikia legeli opozicija
• Užtikrinama asmens laisvė
• Teismas yra nepriklausomas
• Egzistuoja teisinė lygybė
• Valstybės institucijos kuriamos ir kontroliuojamos remiantis įstatymais
13. Išvardinti vyriausybės politikos kryptis.
Vyriausybės politikos kryptys:
• Gynybos ir saugumo politika
• Ekonominė politika
• Finansų politika
• Socialinė ir sveikatos apsaugos politika
• Švietimo politika
14. Kas tai yra politinė doktrina? Kokios yra pagrindinės dabartinės politinės doktrinos?
Politinė doktrina – tai politinių pažiūrų sistema. Pagrindinės dabartinės politinės doktrinos: konservatizmas, liberalizmas, socializmas.
15. Kas yra NATO? Kokie yra NATO tikslai?
Pagrindine NATO susikūrimo priežastimi galima laikyti JAV vyriausybės apsisprendimą prisiimti atsakomybę ir įsipareigoti ginti ir saugoti ne tik savo, bet ir Vakarų Europos šalis. NATOsiekia didinti saugumą ir stabilumą. Iširus SSRS, buvo nutarta patvirtinti NATO atvirų durų politiką, be to, buvo priimta programa „Partnerystė taikos labui“. Tikslas – kurti tikrąją partnerystę – Taikos Partnerystę, kuri išplės ir išlaisvins politinį ir karinį bendradarbiavimą visoje Europoje, didins stabilumą, mažins grėsmę taikai ir pan.
16. Kokie tarptautiniai dokumentai gina žmogaus teises?
1948m. JTO Generalinė Asamblėja paskelbė Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją. Joje visiems žmonėms pripažįstamos lygios teisės ie laisvės neatsižvelgiant į lytį, rasę, kalbą, religiją, tautybę, turtinę ar kitą padėtį. 1966m. buvo paskelbti bar du teisiniai dokumentai:
• Tarptautinis ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktas
• Tarptautinis politinių ir pilietinių teisių paktas
Šie dokumentai sudaro Žmogaus teisių chartiją. Ji paskatino parengti ir daugiau dokumentų: dėl religijų, spaudos ir informacijos laisvės, vergijos ir išnaudojimo, karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmonijai, prieš badą ir rasizmą ir pan.

2000m. priimta Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija

1969m. paskelbta Amerikos žmogaus teisių chartija

1981m. – Afrikos žmogaus ir tautų teisių chartija
17. Kokiuose 1992m. Lietuvos Respublikos Konstitucijos skyriuose išdėstytos piliečių teisės?
1992m. Lietuvos Respublikos Konstitucijos II sk. – „Žmogus ir valstybė“, III sk. „Visuomenė ir valstybė“, VI sk. – „Tautos ūkis ir darbas“ yra išdėstytos piliečių teisės.
18. Paaiškinti sąvokas tauta populus ir tauta natio.
Tauta populus yea politinis valstybės piliečių junginys ir gali egzistuoti tol, kol egzistuoja valstybė. Tauta populus (piliečiai) yra valstybės egzistavimo pagrindas. Tauta natio pasižymi tuo, kad nebutinai sutampa su valstybe ir gali egzistuoti tiek valstybės viduje, tiek ir be jos. Kai kuriais atvejais tauta populus ir tauta natio sutampa. Tačiau tai labai retas reiškinys, nes net gryniausioje vienatautėje valstybėje yra kitų tautų natio atstovų bendrijų, tautinių mažumų, kurie, būdami tos valstybės piliečiais, yra jos tautos populus dalis.
19. Kaip įgijama Lietuvos Respublikos pilietybė?
Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama:
• Gimus
• Suteikus LR pilietybę
• Įgyvendinus teisę į LR pilietybę ar atgavus LR pilietybę
• Optacijos būdu ar kitais LR tarptautinių sutarčių numatytais pagrindais
20. Kas sudaro Lietuvos Respublikos Vyriausybę? Kam ji atsiskaito?
Lietuvos Respublikos Vyriausybę sudaro Ministras Pirmininkas ir ministrai. Lietuvos Respublikos Vyriausybė solidariai atsako Seimui už bendrą Vyriausybės veiklą. Ministrai, vadovauja pavestoms valdymo sritims ir yra atskaitingi Seimui, Respublikos Prezidentui ir tiesiogiai pavaldūs Ministrui Pirmininkui.
21. Kokias funkcijas atlieka Lietuvos Respublikos Vyriausybė?
Lietuvos Respublikos Vyriausybė atlieka šias funkcijas:
• Tvarko krašto reikalus, saugo LR teritorijos neliečiamybę, garantuoja valstybės saugumą ir viešąją tvarką
• Vykdo įstatymus ir Seimo nutarimus dėl įstatymų įgyvendinimo, taip pat Respublikos Prazidento dekretus
• Rengia ir teikia Seimui svarstyti įstatymų projektus
• Užmezga diplomatinius santykius ir palaiko ryšius su užsienio valstybėmis ir tarptautinėmis organizacijomis
• Koordinuoja ministerijų ir kitų Vyriausybės įstaigų veiklą
• Rengia valstybės biudžeto projektą ir teikia jį Seimui; vykdo valstybės biudžetą, teikia Seimui biudžeto įvykdymo apyskaitą
22. Kokia yra politikos samprata?
Politika apibrėžiama kaip žmonių grupių viešųjų reikalų tvarkymas per valdymą.

VISUOTINĖ ISTORIJA. ĮSIMINTINOS DATOS
Kada atsirado pirmasis žmogus? Prieš 47 mln. metų
Kada susikūrė seniausias pasaulyje miestas Jerichonas? X tūkst..pr.Kr.
Kada tarpupyje apsigyveno šumerai? IV tūkst.. pr. Kr. I p.
Kada finikiečiai sukūrė abėcėlinį raštą? I tūkst.. pr.Kr. pr.
Kada paskelbtas seniausias pasaulyje Urnamu(šumerų)įstatymų kodeksas? Apie 2065-2046 m. pr. Kr.
Kada vyko Echnatono religinė reforma? XV a. pr. Kr. Pab.
Kada vyko didžioji graikų kolonizacija? VIII a. pr. Kr. Vid.
Olimpinių žaidynių pradžia. 776m. pr. Kr.
Romos įkūrimas. 753m. pr. Kr.
Kokia seniausia pasaulio religija? Budizmas susiformavo – VI-V a. pr. Kr.
Kada buvo vykdomos Solono reformos? 594m. pr. Kr.
Kada Egiptą užkariavo persai? 525m. pr. Kr.
Romos respublika. VI a. pr. Kr. Pab.-30m. pr. Kr.
Atėnų demokratija. V a. pr. Kr.
Aleksandro Didžiojo(Makedoniečio) valdymas. 336-323m. pr.Kr.
Romos imperija. 30(27)m. pr. Kr. -476m.
Dominatas. 284-476m.
Kada įvyko Nikėjos bažnytinis susirinkimas? 325m.
Kada įvyko Romos imperijos padalijimas? 395m.
Kada atsirado Islamo religija? VII a.
Verdeno sutartis. 843m.
Didžioji laisvių chartija. 1215m.
Knygų spausdinimo pradžia. XV a.
Amerikos atradimas. 1492m.
Nyderlandų revoliucija. 1566-1604m.
Pramonės perversmas. XVIII a. vid. -XIX a. I p.
Petras I paskelbė Rusiją imperija. 1721m.
JAV nepriklausomybės deklaracija. 1776m.
Didžioji Prancūzijos revoliucija. 789-1794m.
JAV Konstitucija. 1787m.
Vienos kongresas. 1814-1815m.
Baudžiavos panaikinimas Rusijoje. 1861m.
Trilypės sąjungos susidarymas. 1882m.
Antantės susidarymas. 1907m.
Pirmasis pasaulinis karas. 1914-1918m.
Paryžiaus taikos konferencija. 1919m.
Ribentropo-Molotovo paktas. 1939 09 23
Antrasis pasaulinis karas. 1939 09 01-1945 09 02
SSRS ir Vokietijos karas. 1941 06 22-1945 05 08
Šaltasis karas 947-1989m.
Socializmo sistemos žlugimas Centrinėse ir Pietryčių Europos šalyse. 1989m.

LIETUVOS ISTORIJA. ĮSIMINTINOS DATOS
Priešistorė. X tukst. pr. Kr. – XII a.
Pirmųjų gyventojų atsiradimas LT teritorijoje. X – IX tūkst.. pr.Kr.
Indoeuropiečių atsikraustymas. Baltų atsiradimas. II tūkst.. pr. Kr.
Pirmasis baltų vardo paminėjimas. 98m.
Pirmasis Lietuvos vardo paminėjimas 1009m.
Pirmykštės visuomenės suirimas. X – XIIa.
Lietuvos valstybės susidarymas. XIII a. 4-5 deš.
Mindaugo krikštas. 1251m.
Mindaugo vainikavimas. 1253m.
Lietuvos karalystė. 1253-1263m.
Gediminaičių dinastijos valdymas. 1285-1572m.
Vilniaus, kaip LT sostinės, pirmasis paminėjimas. 1323m.
Krėvos sutartis. . 1385m.
Lietuvos krikštas. 1387m.
Žalgirio mūšis 1410m.
Melno taika 1422m.
Baudžiavos įteisinimo pradžia 1447m.
M.Mažvydo“Katakizmas“ – pirmoji lietuviška knyga. 1547m.
Liublino unija. 1569m.
Pirmasis Respublikos padalijimas. 1772m.
Ketverių metų Seimas. 1788-1792m.
Antrasis Respublikos padalijimas. 1793m.
Trečiasis Respublikos padalijimas. 1795m.
Lietuvių tautinis sąjūdis XIXa. -XX a. pr. Kr.
Lietuviškos spaudos draudimo laikotarpis. 1864-1904m.
Masinė lietuvių gyventojų emigracija į Vakarus. 1868m.
Leidžiama „Aušra“ 1883-1886m.
Leidžiamas „Varpas“ 1889-1905m.
Didysis Vilniaus Seimas 1905 12 04-1905 12 05
Vilniaus lietuvių konferencija. Išrinkta LT Taryba. 1917 09 18-1917 09 23
Paskelbtas Lietuvos nepriklausomybės aktas. 1918 02 16
Nepriklausomybės kovos. 1918-1920m.
Autoritarinis A.Smetonos režimas 1926-1936m.
Lenkijos ultimatumas Lietuvai 1938m.
Vokietijos ultimatumas Lietuvai 1939m.
Lietuvos ir SSRS savitarpio pagalbos sutartis.Vilniaus ir jo sritie perdavimas LT 1939 10 10
SSRS okupuoja Lietuvą 1940 06 15
Pirmieji trėmimai 1940 vasara
Lietuvos įjungimas į SSRS 1940 08 03
Pirmoji Lietuvos sovietizacija 1940-1941m.
Hitlerinė okupacija 1941-1945m. pradžia
Pirmasis masinis Lietuvos gyventojų trėmimas 1941 06 14-18
Birželio sukilimas 1941m.
Rezistencinis judėjimas 1944-1953m.
Atgimimo pradžia 1988m.
Baltijos kelias 1989 08 23
Sąjūdžio pergalė rinkimuose į Aukščiausiąją Tarybą 1990 02 24
Nepriklausomos valstybės tęstinumo aktas 1990 03 11
SSRS bandymas nuslopinti nepriklausomybės siekius 1991 01 13
2004m.Lietuva priimama į NATO 2004m.
Lietuva priimama į Europos Sąjungą Lieruvos istorijos mokymasis yra labai NAUDINGAS.

Leave a Comment