Kreta ir Mikėnai

1. KRETOS – MIKĖNŲ CIVILIZACIJOS BRUOŽAI.

Senoji Europos c-ja kelis tūkst. metų ilgiau išsilaikė Viduržemio Jaros Kretos saloje. Kretos civilizacija gyvavo nuo 3 tūkts. pr.Kr.pab. iki 1400 m.pr.Kr. Kretos c-ja seniausia išvystyta Europos istorinė c-ja. Apie ją sužinota tik XX a.pab. Tyrinėjimus atliko anglų ekspedicija, vadovaujama A.Evanso, ir atrasta civilizaciją pavadino Mino vardu (Minos gr. mituose – Europos ir Dzeuso sūnus, kurio namai buvo Knoso rūmai. Paaiškėjo, kad mituose slypi istorinė tiesa – rasti rūmai; mitas apie minotaurą).
Kretos civilizacija pirminė, tačiau susikūrė vėliau negu kitos (Egipto, šumero ciivilizacijos).
Bruožai:
1) Kretos civilizacija atsirado kaip atsakas į jūros iššūkį(pg. Toynbee). Kretos miestai buvo neįtvirtinti. Sala maža, kalnuota, todėl sąlygos žemdirbystei nepalankios. Augino avis, alyvmedžius.
2) II tūkts. pr.Kr.pab. Kretoje atsirado pirmi valstybingumo požymiai. Susikūrė mažos valstybės, kuriu centrai: Knosas, Mali, Kato Lakras. Galėjo būti centralizuota vieninga valstybė.
3) Kretos c-ja apibūdinama kaip rūmų c-ja, buvo rūmų ūkis, panašus á Mesopotamijos. Neveikė rinkos mechanizmas, gėrybės patekusios á rūmus buvo paskirstomos natūra.
Kretos c-joje skiriamos 2-rūmų civilizacijos epochos: 1) I – senoji (tęsėsi iki 1700 m.pr.Kr) 2) II – oji (tęsėsi  300 m.).
Pirmuosius rūmus, matyt, nuugriovė gamtos stichija. Buvo pastatyti kiti puošnūs rūmai. Geriausiai ištirinėti Knoso rūmai: 1 ha ploto, 300 patalpų, 2-3 aukštų, daug kolonų, balkonų, ložių, verandų, raižinių, atviros erdvės, didžiulis kiemas, kuriame vyko religinės apeigos, buvo natūralus apšvietimas, kanalizacija, vandentiekis. Tyrinėtojus nustebino rūmų freskos – sienos sp

palvingai ištapytos, puikaus meninio skonio ir aukšto lygio; nėra žiaurių scenų, vaizduojami augalai, gyvūnai, žmonės. Freskos sudarė įspūdį, kad Kreta buvo klestinti civilizacija su grožio kultu.
4) Ypatinga soc. Struktūra – Kretoje buvo priveligijuota moterų padėtis: vyrai buvo vaizduojami nuošaliai arba jų visai nėra, moterys pirmame plane. Jos – tarpininkas tarp dievų ir žmonių pasaulio. Potnija – gamtos deivė. Jai skirtas sostas rastas Knoso rūmuose. Moterys vaizduojamos kaip dvasininkės ir valdovės. Jos dėvi ilgus drabužius, pabrėžiančius moteriškumą. Jaunuoliai – nuogi su juostomis. Jie prekiautojai, darbininkai. Moterys priversdavo vyrus paklusti. Kretos c-ja išlaikė senosios Europos c-jos bruožus.
5) Kretos c-ja turėjo raštą. Jis buvo kelių tipų: 1) Kretos hieroglifų raštas (nuo XXI a.pr.Kr.) 2) Linijinis raštas.
Kretos c-ja smuko staiga. Priežastys iki šiol nėra iki galom išaiškintos. Yra keletas hipotezių: 1) žuvo dėl uggnikalnio išsiveržimo kitoje saloje 2) graikų gentys įsiveržė į salą iš šiaurės. Kretos c-ja tapo gr. Achajų provincija. Persikėlė į žemyną, kur buvo įsikūrę gr. miestai.
MIKĖNŲ CIVILIZACIJA. Gyvavo iki 12-13 a.pr.Kr. ribos. Ankstyvosios Mikėnų kultūros paminklai – šachtiniai kapai, iškalti olose. Rastų ginklų, dramblio kaulo, aukso, sidabro dirbinių kapuose. Mikėnų civilizacija – rūmų civilizacija. Žemė priklausė rūmams. Apie verslus žinoma nedaug. Gamino iš aukso, sidabro, vario ir bronzos – durklus ir juos eksportuodavo. Iš Ispanijos, Kipro atsiveždavo žaliavų. Minimi linai, kitos grūdinės kultūros.
Tyrinėjant rūmus, aptikta freskų: piešiama ka
aro temomis (akrobatas ant jaučio). Kitokios nuotaikos – patriarchatas. Labiausiai ištirinėti miestai: Tirintas, Atėnai, Pilas. Buvo rasta kanalizacijos sistema, sienos išplanavimas (Kretoje buvo labirintas), nežinoma ar buvo vieninga valstybė. Achajai buvo karingi, ruošė užjūrio žygius (Trojos puolimas XII a.pr.Kr. pab). 1870 m. buvo atrastas Trojos miestas. Buvo žinomas linijinis B raštas.
Balkanuose c-ja smuko, kai dorėnai juos užgrobė. graikų miestai (poliai) atsirado traukiantis achajams á M.Aziją. Tarpinis laikotarpis –Homero.
XI-IX a.pr.m.e. vystėsi amatai, ypač geležies metalurgija, plėtojama žemdirbystė, vynuogių auginimas.

Leave a Comment