Kiek a suprantu , konstitucija yra pagrindinis valstybės įstatymas , kuris turi aukščiausią teisminę galią , nustato šalies politinius , teisminius ir ekonominius sistemų pagrindus . Pasiskaitęs enciklopediją sužinojau , kad konstitucija atspindi klasinių jėgų santikį jos sudarymo metu , įtvirtina vals-tybės valdymo ir valstybės santvarkos formą , valdžios ir valdymo organų centre ir vietoje organizavimo tvarką ir kompetenciją , teisinę asmens padėtį, teisingumo organizaciją ir vykdymo principus , rinkimų sistemą . Manyčiau , kad konstitucijos aptartis ir supratimas istorijos eigoje ir teisės mokslo teritorijoje įvairuoja . Pavyzdžiui romėnų teisėje konstitucijos vardu buvo at-žymimi imperatoriaus išleisti įstatymai bei įstatymų rinkiniai , pvz.: Codex Constitutionum , novellae constitutiones . Anglijoje Constitutions of Claren-don (1164) aktu buvo bandyta nustatyti civilines ir bažnytines jurisdikcijos ribas . XIX a. palaipsniui absoliutinio monarcho galia buvo ribojama konsti-tucijomis , kurias formaliai suteikdavo valdovas iš savo malonės ( constitu-tions octroyers) ; iš esmės tai buvo naujų socialinių santykių kūrinys . Konstitucijos yra skirstomos į rašytąsias ir nerašytąsias . Rašytoji konstitucija , valstybės santvarkos pagrindai , atitinkama tvarka yra išdėstyti raštu viename dokumente , pavyzdžiui : JAV , Prancūzijos , Belgijos ir kt. Tokių konstitucijų priėmimas , paprastai , priklauso nepaprastiems tautos atstovų susirinkimams ( Steigiamasis seimas , Assamlee nationale , Conven-tion ) . Praktikoje , šalia konstitucinių tekstų , egzistuoja ir konstituciniai įstatymai ; tai dažnai vartojama kaip tolygios sąvokos . Todėl konstitucija ne visuomet yra atbaigta pagrindinių valstybės nuostatų kodifikacija . Rašytinę konstituciją priima steigiamasis susirinkimas ( pvz. , Italijoje ) , o kai kur ir tautos referendumas ( pvz. , Prancūzijoje ) , arba išleidžia valstybės vadovas ( pvz. , Irane ) , arba aukščiausias valstybės valdžios organas ( pvz. , kai kuriose socialinėse šalyse ) . Nerašytas konstitucijas sudaro papročiai , precedentai , atskiri įstatymai ir aktai . Klasiškas konstitucijos pavyzdys yra D. Britanijos . Jos konstitucijos pagrindus sudaro : Magna Charta 1215 , Pe-tition of Right 1628 , Act of Settlement 1701 , parliament Acts 1911 ir 1949 ir kiti balsavimą liečią nuostatai . Konstitucijos dar yra skirstomos į lanks-čias , kurios gali būti pakeičiamos ir papildomos be ypatingų procedūrinių sunkumų , ir nelanksčios , kurioms pakeisti bei papildyti reikalinga iskirtinė tvarka , pavyzdžiui tautos atsiklausimas , referendumas , stipri kvalifikuota seimo ar nepaprasto susirinkimo atstovų balsų dauguma . Diktatūrinėse valstybėse konstitucija yra daugiau propagandinis aktas , o ne vyriausybę ir piliečius saistąs pagrindinis įstatymas , nes absoliutinė galia priklauso partijos centrui arba diktatoriui . Čia būtų geriausias pavyzdys Sovietinė Rusija .
Jei kalbėtume apie Lietuvą , tai iki 1922 metų Lietuvos valstybė neturėjo pastovios konstitucijos . Nuo 1918 XI 2 iki 1920 IV 10 Laikinoji Lietuvos vyriausybė vadovavosi Valstybės tarybos paskelbtais laikinais konstituciniais dėsniais . Jais remiantis buvo įsteigti vyriausi laikinieji valstybės organai : a) valstybės taryba , b) valstybės tarybos prezidiumas , ir c) ministrų kabinetas . Valstybės tarybai priklausė seimo funkcijos . Vykdo-mąją valdžią sudarė du koleginiai veiksniai ; valstybės tarybos prezidiumas ir ministrų kabinetas . Tais konstituciniais dėsniais buvo panaikintos luomų privilegijos , paskelbta visų piliečių lygybė prieš įstatymus , patikrinta asmens ir organizacijų laisvė . Manyčiau , kad tai buvo labai gerai nes žmogus galėjo laisvai plėtoti savo verslą ir neturėjo jokių privilegijų , pvz. mokėti mokesčius ar panaiai . Jei kalbėti apie asmens laisvę , tai irgi suteikė žmogui šiokias tokias laisves : laisvai išvykti iš valstybės , parduoti savo turtą ir panašiai . Taigi valdžia buvo įpareigota paruošti ir paskelbti Steigiamojo seimo rinkimų įstatymą . 1919 IV 4 tie konstituciniai dėsniai buvvo papildyti , pakeisti . Vietoj valstybės tarybos prezidiumo buvo įsteigta valstybės prezidento institucija . Galima būtų paminėti ir pagrindinius suvereninius ir konstitucinius valstybės valdžios organus . “ Ši klasifikacija yra , kaip esu pasakęs , svar-biausioji ir principinė , nes tiktai pagridiniai organai arba valdantieji yra viešosios galios šeimininkai ir gali disponuoti ją . Priklausomieji organai arba valdininkai gali tiktai vykdyti tą galią , tačiau ne savo laisvu nusistatymu , o tęsdami valią savo vyresnybės – jos įsakymais arba jos prižiūrimi ir jos tvarkančiai jėgai savo veikimą pavesdami .” (citata iš Riomerio knygos “Valstybė”). Manau , kad Riomeris yra teisus , nes juk mus visus , kaip šahmatus lentoje , valdo vyriausybė , bet jei atsiranda toks žmogus kuris nori paprieštarauti jai , tai būna paniekintas ar sunaikintas . Pagrindiniai organai ( valdantieji ) būna dviejų rūšių : a) pagrindiniai suvereniniai ( suvereniniai valdantieji , kartais , bet klaidingai , vadinami suverenais ) , arba b) pagrindiniai konstituciniai ( konstituciniai valdantieji ). Pagrindiniai suvereniniai arba diktatūros organai yra tei , kurie kurie disponuoja visą suvereninę valstybės valdžią be jokių suvaržymų ir aprėžimų , netvarkomi jokių teisės normų . Nereikia manyti , kad ten , kur veikia nuolatinė diktatūra , jau jokios iš viso konstitucinės santvarkos , normuojamos teisės imperatyvais , nesą . Teisinė normatyvinė esamosios padėties kristalizacija paverčianti kartojamus faktus normomis , visuomet ir visur reikiasi . Moderninė viešpataujanti demokratinė valstybės forma stengiasi pašalinti diktatūros momentą iš veikliosios valstybės valdžios organizacijos . Šiai operacijai įvykdyti ji pasinaudoja trimis organizaciniais principais : a) steigiamosios galios nuo įsteigtosios atskirimu , b) rašytąja konstitucija , c) funkcionalinių įsteigtosios valdžios galių suskirstymu . Pagrindiniai konstituciniai organai , kurie yra charakteringi kaip tik demokratinei reprezentacinei valstybės valdžios santvarkai , yra tie , kurie pagrįsti aukštesne , jų pačių nedisponuojama arba bent netiktai nuo jų vienų laisvos nuožiūros pareinančia teise , vadinama formaline nelanksčia konstitucine teise . Tačiau , kad itokie konstituciniai organai , pagrįsti nuo jų nuožiūros nepareinančia ir jų pačių nedisponuojama teise būtų ne tiktai konstituciniai , vadinasi , šios konstitucinės teisės disponuojami ir varžomi , bet ir pagrindiniai , reikalinga dar , kaip žinome , kad jie neturėtų veikliosios vyresnybės , vadinasi , kad jie sudarytų pačią hierarchinę organų sistemos viršūnę , nes kitaip , jeigu jie patys ir bus teisės normų disponuojami , bet pareis nuo vyresniųjų organų , tos teisės nedisponuojamų , o kaip tik ją disponuojančių , tai jie bus paprastais priklausomais organais , kurie ir suvereninių pagrindinių organų rėžime būna pastovios tų suvereninių organų nustatomos teisės tvarkomi .
Todėl ir tenai , kur veikia aiški konstitucinė santvarka , pagrįsta rašytąja nelanksčia konstitucija , ir kur valdžios viršūnės organai yra pagrindiniai konstituciniai , įvykus perversmui ar revoliucijai , suardžiusiems veikusią konstituciją , tuojau neišvengiamai atsiranda pagrindinis suvereninės valdžios organas organizacijos viešūnėje ir tuo pačiu atgimsta diktatūra . Ji šioje konstrukcijoje gauna faktinės arba laikinosios valdžios pobūdį , bet išvengti šio evoliucinio etapo negali . Taigi nesunku suprasti , kad suvereniniai organai visuomet tuo pačiu yra pagrindiniai , bet ne atvirkčiai : pagrindiniai organai gali būti ir konstituciniai , o tada jie nėra suvereniniai . Konstituciniai gi organai gali būti pagrindiniais , būtent tada , kada jie neturi jokios veikliosios hierarchinės vyresnybės , – bet niekuomet nėra suvereniniai .Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas
1992 metų Lietuvos Respublikos Konstitucijoje pirmą kartą Lietuvos valstybės istorijoje numatytas Konstitucinis Teismas. Jo teisinis statusas reglamentuojamas Konstitucijos VIII skirsnyje. Konstitucinės nuostatos dėl Konstitucinio Teismo konkretinamos Konstitucinio Teismo įstatyme, kuris buvo priimtas 1993 metų vasario 3 dieną.
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėjas Juozas Žilys (dešinįje) dalyvauja Lietuvos Respublikos Prezidento Algirdo Brazausko priesaikoje Seime.
Konstitucinio teismo teisėjaiSėdi iš kairės: Augustinas Normantas, Juozas Žilys (pirmininkas),Teodora Staugaitienė, Kęstutis Lapinskas.Stovi i kairės: Vladas Pavilonis, Zigmas Levickis, Jonas Prapiestis, Egidijus Jaraiūnas, Pranas Vytautas Rasimavičius.
Konstitucinį Teismą sudaro 9 teisėjai, skiriami devyneriems metams ir tik vienai kadencijai. Po tris teisėjus skiria Seimas iš kandidatų, kuriuos pateikia Respublikos Prezidentas, Seimo Pirmininkas ir Aukščiausiojo Teismo pirmininkas. Konstitucinio Teismo pirmininką iš šio teismo teisėjų skiria Seimas Respublikos Prezidento teikimu.Konstitucijoje įtvirtintas Konstitucinio Teismo atnaujinimo principas – Teismas kas treji metai atnaujinamas vienu trečdaliu. Įstatyme “Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos įsigaliojimo tvarkos” numatyta, kad pirmą kartą skiriant Konstitucinio Teismo teisėjus trys iš jų skiriami trejiems metams, trys – šešeriems ir trys – devyneriems. Konstitucinio Teismo teisėjai, kurie skiriami trejiems ir šešeriems metams, po ne mažesnės kaip trejų metų pertraukos gali užimti šias pareigas dar vieną kadenciją. Siekiant įgyvendinti konstitucines nuostatas dėl naujų valstybės institucijų įkūrimo (Respublikos Prezidento ir Konstitucinio Teismo), šiame įstatyme taip pat buvo numatyta, kad Konstitucinio Teismo teisėjai, o iš jų – pirmininkas, turi būti paskirtas ne vėliau kaip per vieną mėnesį po Respublikos Prezidento išrinkimo.
Pagal Konstituciją Konstitucinio Teismo teisėjais gali būti skiriami nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos piliečiai, turintys auktąjį teisinį išsilavinimą ir ne mažesnį kaip 10 metų teisinio ar mokslinio pedagoginio darbo pagal teisininko specialybę stažą. Teisėjai, eidami savo pareigas, yra nepriklausomi nuo jokios valstybės institucijos, asmens ar organizacijos ir vadovaujasi tik Konstitucija. Prieš pradėdami eiti savo pareigas, teisėjai Seime prisiekia būti ištikimi Lietuvos Respublikai ir Konstitucijai. Konstitucinio Teismo teisėjams taikomi darbo ir politinės veiklos apribojimai: jiems negalima užimti jokių kitų renkamų ar skiriamų pareigų, dirbti verslo, komercijos ar kitokiose privačiose įstaigose ar įmonėse, negalima gauti jokio kito atlyginimo, išskyrus teisėjo atlyginimą bei užmokestį už pedagoginę ar kūrybinę veiklą, negalima dalyvauti politinių partijų ir kitų politinių organizacijų veikloje.Konstitucinio Teismo teisėjo asmuo neliečiamas – be Konstitucinio Teismo sutikimo jis negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimamas, negali būti kitaip suvaržoma jo laisvė. Konstitucinio Teismo teisėjo įgaliojimus Konstitucinis Teismas gali sustabdyti šiais atvejais: kai teisėjas traukiamas baudžiamojon atsakomybėn; kai Seimas pradeda apkaltos procesą teisėjui; kai įsiteisėjusiu teismo sprendimu teisėjas pripažįstamas nežinia kur esančiu.Konstitucinio Teismo teisėjo įgaliojimai nutrūksta, kai: pasibaigia įgaliojimų laikas; jis miršta; atsistatydina; negali eiti savo pareigų dėl sveikatos būklės; Seimas jį pašalina iš pareigų apkaltos proceso tvarka.Konstitucinio Teismo funkcijos ir įgaliojimai Konstitucinis Teismas garantuoja Konstitucijos virenybę teisės sistemoje ir konstitucinį teisėtumą nustatyta tvarka spręsdamas, ar įstatymai ir kiti Seimo priimti aktai neprieštarauja Konstitucijai, taip pat ar Respublikos Prezidento bei Vyriausybės aktai neprieštarauja Konstitucijai arba įstatymams.Konstitucinis Teismas nevykdo iankstinės įstatymų konstitucingumo kontrolės. Įgyvendinama vėlesnioji konstitucinė priežiūra, t. y. jau priimtų ir įsigaliojusių įstatymų bei kitų minėtų teisės aktų konstitucingumas bei teisėtumas. Ši priežiūra yra pasyvi – Konstitucinis Teismas bylą nagrinėja tik tada, kai atitinkami subjektai Konstitucijos ir įstatymo nustatyta tvarka kreipiasi į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti konkrečių teisės aktų konstitucingumą.
Praymą ištirti teisės akto konstitucingumą ar teisėtumą Konstituciniam Teismui turi teisę paduoti:1) dėl įstatymo ar kito Seimo priimto akto – Vyriausybė, ne mažesnė kaip 1/5 visų Seimo narių grupė ir teismai;2) dėl Respublikos Prezidento akto – ne mažesnė kaip 1/5 visų Seimo narių grupė ir teismai; 3) dėl Vyriausybės akto – ne mažesnė kaip 1/5 Seimo narių grupė, teismai ir Respublikos Prezidentas.Pagal Konstituciją įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo nutarimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prietarauja Konstitucijai.Konstitucijoje nustatyta, kad Konstitucinis Teismas teikia ivadas: 1) ar nebuvo pažeisti rinkimų įstatymai per Respublikos Prezidento ar Seimo narių rinkimus; 2) ar Respublikos Prezidento sveikatos būklė leidžia jam ir toliau eiti pareigas; 3) ar Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys neprieštarauja Konstitucijai; 4) ar Seimo narių ir valstybės pareigūnų, kuriems pradėta apkaltos byla, konkretūs veiksmai prieštarauja Konstitucijai.Prayti Konstitucinio Teismo ivados gali Seimas, o dėl Seimo rinkimų ir tarptautinių sutarčių – ir Respublikos Prezidentas. Pažymėtina, kad prašyti išvados dėl tarptautinės sutarties galima ir iki jos ratifikavimo Seime. Remdamasis Konstitucinio Teismo išvadomis, galutinį sprendimą priima Seimas.Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo posėdis
Procedūros Konstituciniame Teisme Konstitucinis Teismas bylas nagrinėja ir išvadas priima kolegialiai, dalyvaujant ne mažiau kaip 2/3 visų jo teisėjų. Nutarimai priimami ne mažesne kaip pusės posėdyje dalyvaujančių teisėjų balsų dauguma. Jei balsai pasiskirsto po lygiai, lemia posėdžio pirmininko balsas.Teisminiame posėdyje pirmininkauja Konstitucinio Teismo pirmininkas, jei jo nėra – jo pareigas laikinai einantis Konstitucinio Teismo teisėjas, o jei ir jo nėra – Konstitucinio Teismo išrinktas teisėjas.
Konstitucinio Teismo teisminių posėdžių pradžioje išsprendžiami organizaciniai klausimai – pristatomi byloje dalyvaujantys asmenys, išaiškinamos jų teisės ir pareigos, Teismas išklauso ir išsprendžia jų pageidavimus. Antroji teisminio posėdžio dalis pradedama nuo teisėjo, kuris rengė bylą, pasisakymo, kuriame išdėstoma bylos esmė, jos nagrinėjimo vada ir pagrindas, turimos medžiagos turinys. Po to išklausomi dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimai pradedant pareiškėju.Kitoje posėdžio dalyje vyksta teisminiai ginčai. Jie susideda i dalyvaujančių byloje asmenų kalbų. Teisminiuose ginčuose pirmieji pasisako pareikėjas ir jo atstovas, po to – suinteresuotas asmuo ir jo atstovas. Paskui dalyvaujantys byloje asmenys gali pasisakyti antrą kartą dėl to, kas pasakyta ginčuose.Kai pasibaigia teisminiai ginčai, Teismas ieina į pasitarimų kambarį priimti nutarimo. Pasitarimo ir nutarimo ar išvados priėmimo metu pasitarimų kambaryje gali būti tik Konstitucinio Teismo teisėjai.Teisėjai neturi teisė atsisakyti balsuoti arba susilaikyti. Priimtą nutarimą pasirašo visi dalyvaujantys teisėjai. Konstitucinio Teismo nutarimai oficialiai skelbiami “Valstybės žiniose”, atskirame skyriuje. Jie taip pat gali būti skelbiami specialiame Seimo leidinyje, laikraščiuose per Lietuvos telegramų agentūrą (ELTA). Konstitucinio Teismo nutarimai įsigalioja tą dieną, kurią jie pirmiausia buvo paskelbti viename iš minėtų leidinių.Be teisminių posėdžių, Konstituciniame Teisme vyksta tvarkomieji ir organizaciniai posėdžiai. Tvarkomuosiuose posėdžiuose svarstomi prašymų priėmimo klausimai, visi atsisakymo nagrinėti prašymą ar paklausimą atvejai, bylų parengimo nagrinėti ir kiti pasirengimo teisminiam posėdžiui klausimai. Organizaciniuose posėdžiuose svarstomi ir sprendžiami vidaus, medžiagų tyrimo ir kiti klausimai. Šiuose posėdžiuose priimami sprendimai.* * *1993 metų vasario 14 dieną, remiantis visuotine, lygia ir tiesiogine rinkimų teise, buvo išrinktas Respublikos Prezidentas, o vasario 3 dieną buvo paskirtas pirmasis Konstitucinio Teismo teisėjas Juozas Žilys, kuris pagal Konstituciją vasario 25 dieną dalyvavo Respublikos Prezidentui prisiekiant Seime ir pasirašė Prezidento priesaikos aktą. Kovo 16 dieną Konstitucinio Teismo teisėjais buvo paskirtas Kęstutis Lapinskas, Vladas Pavilonis, Stasys edbaras, o kovo 18 dieną – Algirdas Gailiūnas, Zigmas Levickis, Pranas Vytautas Rasimavičius, Stasys Stačiokas ir Teodora Staugaitienė. Kovo 23 dieną Konstitucinio Teismo pirmininku paskirtas teisėjas Juozas Žilys.* * *1993 metų balandžio 22 dieną Seimas priėmė nutarimą, kuriuo Konstituciniam Teismui paskyrė pastatą, esantį Vilniaus centre, Gedimino pr. 36. Čia ir yra nuolatinė Konstitucinio Teismo būstinė.Tų pačių metų rugpjūčio 2 dieną Konstitucinis Teismas oficialiu pranešimu visuomenę, valstybės valdžios ir valdymo institucijas informavo, kad nuo rugpjūčio 2 dienos pradedami registruoti praymai itirti, ar teisės aktai atitinka Konstituciją.Pirmasis Konstitucinio Teismo vieas teisminis posėdis įvyko 1993 metų rugsėjo 15 dieną. Jame buvo nagrinėjama byla dėl Seimo narių grupės prašymo ištirti, ar Seimo 1993 metų balandžio 15 dienos nutarimas “Dėl Vilniaus miesto tarybos paleidimo ir kai kurių priemonių tvarkai savivaldybėse pagerinti” atitinka Konstituciją. Nutarimas šioje byloje buvo paskelbtas rugsėjo 17 dieną. Taip pradėjo vykdyti savo funkcijas Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas.Lietuvos valstybės konstitucinio teisingumo žinybos įkūrimas yra viena svarbiausių demokratinės teisinės valstybės kūrimo prielaidų. Konstitucinio Teismo veikla, jo buvimas apskritai užtikrina efektyvesnį žmogaus teisių ir laisvių gynimą, visų demokratinių institucijų funkcionavimą. Tai savo ruožtu didina žmonių pasitikėjimą teisingumu ir savo valstybe.Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo rūmai. Centrinis įėjimas
Konstitucinio Teismo atnaujinimas Lietuvos Respublikos Konstitucija nustatė, kad Konstitucinis Teismas kas treji metai atnaujinamas vienu trečdaliu. Pirmą kartą skiriant Konstitucinio Teismo teisėjus, trys iš jų skiriami trejiems metams, trys – šešeriems ir trys – devyneriems. Taip nustatyta įstatyme ”Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos įsigaliojimo tvarkos”. 1996 m. kovo mėn. pasibaigė trijų Konstitucinio Teismo teisėjų – Algirdo Gailiūno, Stasio Stačioko ir Stasio edbaro – įgaliojimai. Lietuvos Respublikos Seimas naujais teisėjais devyneriems metams paskyrė Egidijų Jarašiūną, Augustiną Normantą ir Joną Prapiestį.