Liaudies žmogaus santykis su gamta V.Krėvės apsakyme „Skerdžius“
Rašinys
„Didžiausias gėris yra sutikti su gamta ir darniai su ja gyventi“- jau senovėje didysis Ciceronas suprato šią paprastą tiesą. Ir štai V. Krėvės apsakymo „Skerdžius“ pagrindinis herojus, senas kaimo skerdžius Lapinas, nepažinęs jokių mokslų, yra originalus pavyzdys, kaip žmogus gali būti dvasia suaugęs su gamtos pasauliu. Gamta Lapinui- tai ne tik grožio ir ramybės šaltinis. Jis suvokia nepaprastą, gal net mistinę gamtos kaip gyvenimo prado jėgą. Tas Lapino natūralus dvasinis ryšys su gamta išskiria jį iš pilkos ir abejingos minios. Žmogaus gyvenimas priklausomas nuo gamtos. Ypač ryškiai tą jaučia kaimo gyventojai, kurių gyvenimas plaukia biologiniu ritmu. Lapinui gamta- tai jo tikri namai. Jis visiškai paklūsta gamtos gyvenimo ritmui, pats prie jo prisiderindamas. Tas darnumas suteikia jo gyvenimui harmonijos ir ramybės, kurios taip trūksta kitiems kaimiečiams. Savo kaime Lapinas buvo „kitoks“. Kaimynai bandė įminti Lapino gyvenimo mįslę, bet vargu, ar kuris iš tikrųjų suprato skerdžiaus gyvenimo paslaptį. Bet viskas buvo taip paprasta- Lapino pilnatvės šaltinis- tai gamta. Gamta- tai jo Dievas, jo gyvenimo atrama, jo meilė, jo džiaugsmo ir ramybės šaltinis… Gamtą Lapinas ne tik gerbė, bet ir mylėjo. Štai kodėl jis taip užtikrintai ginčijosi ir teigė, kad nei miškas, nei medis negali būti žmogaus nuosavybė. Ir mirė Lapinas kaip tikras gamtos vaikas- patikėjęs čigonės pranašyste, kad gyvens tol, kol stovės Grainio liepa, mirė po kelių dienų po jos nukirtimo. Nesunku įsivaizduoti, kokį įspūdį Lapinui paliktų mūsų dienų pasaulis.Man atrodo, kad jį užmuštų „šiuolaikinio žmogaus“ atotrūkis nuo gamtos harmonijos, nepastovumas, amžinas stresas ir skubėjimas. Net tas senas skerdžius suprastų, kad tokie žmonės nėra nei laisvi, nei laimingi, o tikrai dvasingų žmonių yra visai nedaug. Bet jų yra, ir tie žmonės yra tarsi gyvenimo druska, kuri neleidžia žmonijai supūti.
Harmoningas gamtos grožis ir jos stiprybė padeda žmogui atrasti gyvenimo prasmę, kurios pažinti nepadės net žymiausi pasaulio filosofai. Skubėjimas ir nuolatinis veržimasis nepadės pasiekti laimės ir pilnatvės, nes laimė gimsta tik ramybėje ir harmonijoje. Neįmanoma susikurti harmoningo gyvenimo atmetant vienintelį grožio ir harmonijos šaltinį- gamtą… (325 žodžiai)