Įvadas
Miškas visais laikais buvo svarbus žmogui. Su juo susiję daugybė verslų:
miško kirtimas, sodinimas ir priežiūra, medienos apdirbimas ir kt. Miškų ūkis yra svarbi daugelio šalių specializacijos šaka, duodanti dideles pajamas ir garantuojanti visos šalies ekonomikos funkcionavimą. Lietuva neveltui vadinama miškų kraštu – labai didelę jos dalį užima gražios ir senos girios. Manydamos, jog labai svarbu išsaugoti miškus bei jais domėtis ir pasirinkome šią temą.
Faktai apie miškus
• Miškai susiformavo maždaug prieš 300-350 mln. metų.
• Vienam žemės gyventojui tenka 1,1 ha miško.
• Žmogus per gyvenimą sunaudoja apie 200 medžių – būstui, baldams, žaislams, popieriui, degtukams ir kt.
• Daugiau kaip pusė žmonių gyvena mediniuose namuose.
• Prognozuojama, kad apie XX a. vidurį bus iškirsti beveik visi atogrąžų miškai.
• Beveik pusė pasaulyje paruoštos medienos sunaudojama kurui.
• Apie 1,5 mlrd. Žmonių trūksta medienos.
• Kūrenant malkomis, į atmosferą išmetama net 25 kartus daugiau dūmų negu deginant naftą ir 200 kartų nei gamtines dujas.
• Vienkartiniam 100 tūkst. egzempliorių laikraščio tiražui išspausdinti reikia apie 0,5 ha miško.
• Per metus vienas medis nukenksmina tiek teršalų, kiek jų į aplinką patenka sudegus daugiau kaip 100 l. Skysto kuro.
• Vienas ha miško per valandą sugeria tiek anglies dvideginio, kiek jo iškvepia 200 žmonių.
• Vienas ha spygliuočių miško per metus sulaiko 30-37 t. Dulkių, o lapuočių – net 60-65 t.
• Iš medienos gaminama daugiau nei 20 tūkst. įvairių gaminių.
Tarptautinės apklausos Europoje
• Apie 80 proc. europiečių domisi aplinkos problemomis
• 1986 – 1992 m. palaipsniui išnyko skirtumai tarp Europos valstybių suvokiant aplinkos problemų sprendimo būtinumą
• Suvoktas būtinumas spręsti aplinkos problemas ypač išryškėjo 1992 m.
(nedarbas ir ekonominis nuosmukis šiandien yra didžiausios problemos daugelyje Europos valstybių)
• didžiausią rūpestį europiečiams kelia oro ir vandens tarša, įskaitant šiltnamio efektą keliančias dujas ir ozono sluoksnio irimą, miškų būklė ir atliekų, ypač branduolinių, tvarkymas
• Miškuose, europiečių nuomone, yra trys pagrindinės problemos – miškų žūtis dėl taršos, miškų nykimas tropikuose ir bioįvairovės nuskurdimas
• Tik 20 proc. europiečių yra girdėję apie tausojantį miško ūkį (SFM)
1.
M
M
i i
š k
a i
Valstybiniai miškai
|[pic] |
|[pic] |
|[pic] |
|[pic] |
|[pic] |
|[pic] |
|[pic] |
|[pic] |
|[pic] |
Miškas yra vienas svarbiausių atsinaujinančių šalies gamtos išteklių, turintis didelę ekonominę, socialinę ir ekologinę reikšmę. Bendras miškų teritorijos plotas Lietuvoje 2003 01 01 buvo 2183,6 tūkst. ha, iš jos miško žemės plotas 2045,5 tūkst. ha. Valstybinės reikšmės miškų miško žemė užėmė
1016,7 tūkst. ha. Didžiąją šių miškų dalį – 980,6 tūkst. ha arba 96,4 proc.
atkuria, tvarko, saugo ir naudoja miškų urėdijos ir nacionaliniai parkai.
Dar 454,3 tūkst. ha miškų yra rezervuoti nuosavybės teisių atstatymui.
Šiems miškams suteiktas valstybinių miškų, nepriskirtų valstybinės reikšmės miškams, statusas. Juos taip pat saugo miškų urėdijos ir nacionaliniai parkai, tačiau veikla juose labai ribota.
Baigiant įgyvendinti Miškų įstatymo pakeitimo įstatymo nuostatas miško ūkio ir saugomų teritorijų valdymo struktūroje, 2002 metais įvyko svarbūs pasikeitimai – nuo 2002 m. sausio mėn. 1 d. reorganizuotas Miškų ir saugomų teritorijų departamentas prie Aplinkos ministerijos, įsteigiant Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą prie Aplinkos ministerijos bei Miškų departamentą kaip Aplinkos ministerijos struktūrinį padalinį.
Generalinė miškų urėdija prie Aplinkos ministerijos nuo 2001 m. liepos 1 d. tapo miškų urėdijų steigėja ir veiklos organizatore, koordinuojančia valstybinių miškų ūkinę veiklą: miškų urėdijoms priskirtų miškų atkūrimą, jų priežiūrą, apsaugą, miško išteklių naudojimą bei gausinimą, pažangių technologijų įgyvendinimą ir kt. Taip pat nuo 2001 metų miškų urėdijoms nustatomos privalomosios miškų atkūrimo, apsaugos ir tvarkymo darbų normos.
Miškų atkūrimas, apsauga ir tvarkymas
Iškirsti mišką labai lengva, tačiau jo atsodinimas reikalauja daug laiko, lėšų bei pastangų.
Kad ir kaip sunku bebūtų, Lietuvoje tuo yra rūpinamasi.
Miškų atkūrimas – tai miško sėklininkystė, sodmenų išauginimas, miškų įveisimas, medynų ugdymas, miškų apsauga ir jų priežiūra.
[pic]
Miškų atkūrimas
Miškų urėdijos 2003 metams patvirtintas privalomas miško atkūrimo apimtis (8072,8 ha) sėkmingai įvykdė. Ataskaitų duomenimis, miškų urėdijos atkūrė 9645,9 ha miškų.
Atkurti želdiniai pagal vyraujančią medžių rūšį: eglės 73,7 proc., pušies 20,1 proc., ąžuolo 4,0 proc. ir kitų medžių 2,2 proc.
[pic]
2003 m. miško želdiniai atkurti ir įveisti sodmenimis, išaugintais iš natūraliuose medynuose surinktų sėklų, sudaro 65,4 proc., sėklinių plantacijų – 32,7 proc. ir aprobuotų sėklinių medynų – 1,9 proc.
2003 m. mišriais želdiniais miškų urėdijose atkurta 4588,5 ha, t.y. 3,6
proc. daugiau, nei 2002 metais. Mišrių želdinių su ąžuolu pasodinta 1070,3
ha (8,4 proc. daugiau, nei 2002 m.).
[pic]
Visos miškų urėdijos 2003 metais įvykdė nustatytus privalomuosius miško želdinių ir žėlinių priežiūros darbus. Miško priežiūros darbai atlikti
25605 ha plote, ir net 26 proc. viršijo nustatytas užduotis.
[pic]
Sodmenų išauginimas
Miško sodmenys auginami miškų urėdijų 223 valstybiniuose miško medelynuose, kurių bendras plotas – 1095,5 ha. Vidutinis medelyno plotas –
5 ha, tačiau medelynų plotai miškų urėdijose yra labai nevienodi – nuo 81
ha (Rokiškio miškų urėdijoje) iki 0,15 ha (Druskininkų miškų urėdijoje).
Miškų urėdijų pateiktuose valstybinių miško medelynų modernizavimo projektuose numatoma 2004 – 2008 m. esamą medelynų plotą padidinti 103 ha.
Taip pat numatyta optimizuoti esamų medelynų plotus, atsisakant smulkių daigynų. Visus valstybinių miško medelynų modernizavimo darbus miškų urėdijos numato atlikti nuosavomis lėšomis.
Miškų urėdijos 2003 m. pavasarį medelynuose pasėjo 36,9 ha spygliuočių ir 21,0 ha lapuočių medžių rūšių sėklomis bei išaugino 71,4 mln.vnt.
spygliuočių ir 6,0 mln.vnt. lapuočių medžių rūšių vienmečių sėjinukų. 2003
metų inventorizacijos duomenimis miškų urėdijų daigynuose yra 123,8
mln.vnt. sėjinukų, iš jų eglės sudaro 68,8 proc., pušies – 23,9 proc., ąžuolo – 3,2 proc. ir 4,1 proc. kitos rūšys.
Inventorizacijos duomenis miškų urėdijų medelynuose yra 93,8 mln.vnt.
sodinukų, iš jų eglės sudaro 91,6 proc., pušies – 4,2 proc., ąžuolo – 1,2
proc. ir 3,0 proc. kitų medžių rūšių sodinukai.
Miškų urėdijos valstybiniuose medelynuose 2004 m. želdinimui yra išauginusios per 46 mln. standartinių sodmenų. Šių sodmenų poreikis valstybinių miškų atkūrimui yra mažesnis, todėl miškų urėdijos siūlo apie 9
mln. sodmenų įsigyti miškų savininkams privačių miškų atkūrimui ir įveisimui.
Tarptautinis bendradarbiavimas
2003 metais Generalinė miškų urėdija tęsė bendradarbiavimą su
Tiuringijos (Vokietija) miškininkais bei medžioklės specialistais, vadovaudamasi Lietuvos – Tiuringijos miškų žinybų bendradarbiavimo sutartimi.
Pagal šią sutartį studijoms Švarcburgo aukštojoje miškų mokykloje 2003
metais deleguoti du Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos absolventai. Be to, 2003 m. rugsėjo 22 – 27 dienomis ir spalio 27 –
lapkričio 1 dienomis Švarcburgo (Tiuringija) aukštojoje miškų mokykloje organizuoti kvalifikacijos tobulinimo kursai 38 Lietuvos miškų ūkio specialistams (miškų ūkio inžinierių, girininkų ir jų pavaduotojų bei medžioklės specialistų) pagal Generalinės miškų urėdijos pasiūlytą programą.
Generalinė miškų urėdija organizavo Tiuringijos žemės ūkio, gamtos apsaugos ir aplinkos ministerijos delegacijos priėmimą. Organizuotas delegacijos narių susitikimas Aplinkos ministerijoje su miškų žinybos bei
Lietuvos miško savininkų asociacijos bei Privačių miškų savininkų asociacijos vadovais.
Lietuvoje lankėsi Latvijos valstybinės miškų tarnybos specialistai (26
asmenų grupė).
Generalinė miškų urėdija organizavo Alytaus, Kaišiadorių, Kupiškio,
Šalčininkų ir Tytuvėnų miškų urėdijų specialistų išvyką į Lenkiją (Varšuvos ir Olštyno miškų urėdijas) susipažinimui su darbams medelynuose bei dirvos ruošimui naudojama miško technika.
Valstybinių miškų sertifikavimas
Nors Lietuva tik neseniai buvo priimta į Europos Sąjunga, tačiau įvairioms užsienio miškų sertifikavimo draugijoms priklauso jau nuo anksčiau.
Bendradarbiaujant su užsieniu atsiveria platesnes galimybės gauti lėšų miškų saugojimui, rūpintis jais pagal Europos standartus bei parodyti
Europai jog ir mes turime gražią gamtą ir ją saugome.
• 2000 m. – Miškų ir saugomų teritorijų departamentas valstybinių miškų sertifikavimui pasirenka tarptautinės Miškų valdymo tarybos (Forest
Stewardship Counsil – FSC) miškų sertifikavimo sistemą, pagal kurią
Biržų ir Panevėžio miškų urėdijas sertifikuoja Jungtinės Karalystės kompanija SGS QUALIFOR 2002 m. sausio – balandžio mėn. Generalinė miškų urėdija kreipiasi į užsienio valstybių (5) sertifikuojančias organizacijas, nagrinėja pasiūlymus, organizuoja paruošiamuosius darbus.
• 2002 m. gegužės mėn. Lietuvos miškų institutas siūlo miškus sertifikuoti pagal PEFC sistemą, todėl Generalinės miškų urėdijos tarybos išplėstiniame posėdyje šis klausimas aptariamas dar kartą, nutariama valstybinius miškus sertifikuoti pagal FSC sistemą.
• 2002 m. lapkričio mėn. – pasirenkama Danijos Karalystės bendrovė
NEPCon, sudaromos sutartys, miškų sertifikavimas pradedamas 16 -oje miškų urėdijų (375 tūkst. ha).2003 m sausio mėn. – sudaromos sutartys, numatoma 2003 m. darbus atlikti dar 10-tyje miškų urėdijų
(250 tūkst.ha).
• 2003 m. spalio – lapkričio mėn. pradėti sertifikavimo darbai dešimtyje miškų urėdijų. Sprendimas dėl sertifikatų įteikimo bus priimtas 2004
metų pradžioje.
• 2003 m. spalio mėn. sutartis su NEPCon bendrove sudarė 14 miškų urėdijų (320 tūkst.ha), darbus atlikti numatoma 2004 metais.
[pic]
„Natura 2000″
“Natura 2000” – tai Europos Sąjungos saugomų teritorijų tinklas, padengiantis didžiąją Europos saugomų teritorijų dalį. Šis tinklas jungia trapiausias ir vertingiausias natūralias Europos Sąjungos buveines bei rūšis, kurios ypatingai svarbios visos Europos biologinei įvairovei.
Teisinis “Natura 2000” pagrindas yra dvi Europos Sąjungos gamtos apsaugos direktyvos – Paukščių ir Buveinių. Šie teisiniai Europos Sąjungos dokumentai yra susiję su natūralių buveinių, floros ir faunos apsauga, taip pat su jau minėtu Europos saugomų teritorijų tinklo sukūrimu. „Natura 2000”
tikslas – skatinti biologinės įvairovės apsaugą, atsižvelgiant į mokslinius, ekonominius, socialinius, kultūrinius ir regioninius reikalavimus.
Projektas “Europinės svarbos saugomų teritorijų tinklo „Natura 2000”
įgyvendinimas Lietuvoje” pratęstas iki stojimo į Europos Sąjungą dienos –
2004 m. gegužės 1 d.
MIŠKŲ NYKIMAS
Miškų gaisrai
Viena didžiausių miškų nykimo priežasčių yra didelis jų gaisringumas. Lietuvoje ši problema nėra tokia didelė, kaip užsienyje, tačiau vis tiek egzistuoja.
|[pic] |
|[pic] |
|[pic] |
|[pic] |
|[pic] |
|[pic] |
|[pic] |
|[pic] |
|[pic] |
Šalies miškams apsaugoti nuo gaisrų sukurta vieninga valstybinė priešgaisrinės apsaugos sistema. Vykdomos profilaktinės ir priešgaisrinės apsaugos priemonės. Miškų urėdijose ir nacionaliniuose parkuose yra 112
gaisrų stebėjimo bokštų, suformuotos gaisrų gesinimo komandos, turinčios per 50 gaisrų gesinimo automobilių su radijo ir telefono ryšio priemonėmis.
Operatyviam ryšiui palaikyti miškų urėdijos turi per 600 radijo stočių.
Valstybinės miškų tarnybos pareigūnai nuolat dirba prevencinį darbą su visuomene. Gaisrams palankiu laikotarpiu Generalinė miškų urėdija organizuoja budėjimą, koordinuoja miškų urėdijų, nacionalinių parkų darbą, palaiko ryšius su Civilinės saugos departamentu, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentu, Krašto apsaugos, Savanoriškosios krašto apsaugos struktūromis, apskričių administracijomis, miestų ir rajonų savivaldybėmis.
[pic]
Neteisėti kirtimai
Miškų nykimui didelę įtaką taip pat turi neteisėtas jų kirtimas.
Žmonės, besirūpinantys tik savo asmeninę gerove, kerta miškus be gailesčio ir nepaisydami apribojimų, skirtų jiems išsaugoti.
[pic]
Miško kirtimų prognozės pagal nuosavybės formas III – IV grupės miškuose
2001 – 2030 metais
[pic]
Prognozuojamų pagaminti iš valstybinių miškų apvaliosios medienos pardavimo kiekių 2003 -2004 metais palyginimas
[pic]
Rekreacinės infrastruktūros miškuose plėtra
Miškai skirti ne tik gamybai tačiau ir rekreacijai bei pramogoms.
2003 metais miškų urėdijos organizavo susitikimus su neįgaliųjų visuomeninių organizacijų vadovais, natūroje įvertino planuojamus įrengti ar jau įrengtus rekreacinius objektus, pritaikytus neįgaliųjų poilsiui, pasirašė susitarimų protokolus.
2003 metų pabaigoje parengtas susitarimas dėl bendradarbiavimo tarp
Generalinės miškų urėdijos ir Lietuvos paraplegikų asociacijos, kurio objektas – bendri veiksmai siekiant įgyvendinti lygias žmonių su negalia teises bei socialines galimybes užtikrinančias.
2003 metais miškų urėdijos valstybiniuose miškuose atnaujino ir naujai įrengė 798 rekreacinius objektus: 20 pažintinių takų, 12 mokomųjų takų, 24
rekreacinius ir kitokius takus, 22 apžvalgos aikšteles, 341 atokvėpio vietą, 265 poilsiavietes, 38 stovyklavietes ir 76 kitus objektus. Dalis šių objektų – 171 pritaikyta neįgaliųjų naudojimuisi.
Siekiant pagerinti rekreacinės infrastruktūros valstybiniuose miškuose plėtrą, tvarkymą ir priežiūrą, numatyta 2004 metais organizuoti miškų urėdijų rekreacinių objektų apžiūras, kurių metu bus išaiškinti geriausi rekreaciniai objektai miškų urėdijų prižiūrimuose valstybiniuose miškuose.
Išvados
Nepaisant milžiniškos miškų reikšmės Žemės ekosistemai bei pasaulio gyventojams, miškų plotas kasmet katastrofiškai mažėja.
Darydamos šį projektą norėjome atkreipti dėmesį, kad su miškais susiję ekologinės problemos gresia ir Lietuvai, su jomis susiduriama ne pirmi metai. Taip pat norėjome suteikti informacijos, kokie pavojai tyko Lietuvos miškų, kaip su jomis kovojama, kokių pasiekiama rezultatų. Galiausiai norėtume pasakyti, jog informacijos apie miškus yra pakankamai ir valstybė jais rūpinasi, tačiau svarbiausia, kad tuo domėtis pradėtų ir paprasti piliečiai.
TURINYS
Įvadas
1
Faktai apie miškus
…………………………………………………2
Tarptautinės apklausos Europoje
……………………..2
Valstybiniai miškai
…………………………………………………3
Miškų atkūrimas, apsauga ir tvarkymas
……………………4
Miškų atkūrimas
…………………………………………….4
Sodmenų išauginimas
…………………………………….6
Tarptautinis bendradarbiavimas
………………………………7
Valstybinių miškų sertifikavimas
……………………….7
„Natura 2000“
………………………………………………..8
Miškų nykimas
………………………………………………………9
Miškų gaisrai
………………………………………………….9
Neteisėti kirtimai
…………………………………………….10
Rekreacinės infrastruktūros miškuose plėtra
…………….12
Išvados
………………………………………………………………..13
|6,|
|5 |
|7,|
|5 |
|8,|
|3 |
|tūks|
|t. |
|m3 |