Kinų FILOSOFIJA

Kinų FILOSOFIJA

Kinų filosofijos raida skirstoma į 4 pagr. laikotarpius: 1) senovės, arba
klasikinės filosofijos (VI-III a. pr. m. e.), 2) vid. amžių (III a. pr. m. e.-
XIX m. e. a. vid.), 3) naująjį (XIX a. vid.-1919), 4) naujausiąjį (nuo 1919).

Atsiradusi ið rel. mit. vaizdinių, sen. filosofija, išskyrus retas
išimtis, liko nuošalyje nuo Kinų mokslo raidos. Jos idėjos ir idėjų reiškimo
formos sunkiai perteikiamos Europos filos. kategorijoms. Kita vertus, senosios
filosofijos sąvokos nebuvo griežtai apibrėžtos, dėl to įvairios mokyklos jas
įvairiai interpretavo. Filosofiją sudarė metaforas, aforizmai, palyginimai ir
pavyzdžiai ið istorijos, o ne loogiðkai susijusių teiginių sistema. Filosofijos
mokslų sąvokos vystėsi gana lėtai. Klasikinė filosofija pirmiausia gvildeno
praktinius visuomenės ir valstybės valdymo, moralės klausimus. Ji buvo
supolitinta, filosofai neretai buvo ir valstybės veikėjai. Viena klasikinės
filosofijos problemų buvo dangaus ir visa, kas egzistuoja, kilmė. Dangus
(tian) iš pradžių buvo suvokiamas kaip aukščiausias valdovas, likimas ir visa,
kas egzituoja, pagrindas. Žemė galinti egzistuoti tik dangaus pritarimu; dėl
to viešpataujanti klasė visokeriopai rėmė šią dangaus mistifikaciją.
Paveldimosios aristokratijos santvarkos irimas pakeitė ir tikėjimą dangaus
galybe. Ankstesnieji dangaus vaizdiniai ilgainiui užleido vietą realistiniam
požiūriui. Natūrfilosofai apibūdindami paasaulį, reiškė stichiškai
materialistines ir dialektines idėjas. Pirminę materiją (ci) sudarą 5
elementai – vanduo, ugnis, medis, žemė ir metalas, kurie veikiami prieðingų
jėgų in (pasyvios moteriškos) ir jan (aktyvios vyriškos), sukurią pasaulio
įvairovę. Šių kosminių jėgų dualizmu kinų filosofai aiškino gamtos kitimus.
Materialistines pažiūras į dangų ir

r gamtą reiškė daosistai, žymiausias jų –
Lao Dzė (Filosofija Daosizmas). Dangų jie laikė gamtos dalimi, susidedančių iš
lengvų in ir jan dalelių ir kintančia pagal filosofiškai dao, t.y. natūraliai.
Naivia forma reikšdami visuotinio dėsningumo idėją, daosistai sufatalino dao
ir teigė, kad jam negalima pasiprieðinti.
Žinomiausią etinę ir politinę doktriną sukūrė Konfucijus (551-479 pr. kr.).
Stiprindamas senuosius papročius ir tradicijas, jis rėmė egzistuojančius
visuomenės santikius, teisino socialinę nelygybę ir diduomenės privilegijas.
Konfucijaus priešininkas buvo Mo Dzė (V a. pr. kr.) ir jo ðalininkai moistai.
Humanizmo (visuotinės meilės) principą siūlydami išplėsti visiems žmonėms,
moistai stengėsi lygybės idėją pagrįsti etikos pžiūriu. Įstatymininkai, arba
legistai, kurių žinomiausias Chan Fėjus (III a. pr. kr. filosofija Fadzia),
skelbė, kad protas svarbesnis už tradicijas ir senuosius etinius postulatus,
nes buvo stengiamasi paveldimąją feodalinę hierarchiją pakeisti valdžios
skiriamais pareigūnais. Priðingai filosofijos konfucianizmui, leegistai kūrė
valstybės valdymo teoriją, paremtą visuotiniais įstatymais. Jų idėjos padėjo
kurti centralizuotą Kinų valstybę. Nominalistai (mindzia) tyrė pažinimo ir
logikos, apstraktaus mąstymo problemas, kartu su moistais ieðkojo taisyklingo
samprotavimo būdų.

Konfucijaus pasekėjai, derindami jo ir legistų pažiūras, sudarė
prielaidas atsirasti naujam konfucianizmo pavidalui, kurį, papildytą daosizmo
idėjomis, galutinai suformavo Dung Džung-šu (II a. pr. kr.). 136 pr. kr.
paskelbta paskelbta oficialia ideologija, evoliucionuodamas konfucianizmas
išsilaikė iki XX a. pr. kr.

Vang Čungas (27-104), perėmęs klasikinės filosofijos stichinės dialektikos
motyvus, pasaulį ir žmogų kildino iš subtilios medžiagos – pirminio eterio
(juan ci). Viduramžių materialistas Fan Dž

ženas (450-515) skelbė sielos
mirtingumą, pirmasis teigė, kad siela yra kūno funkcija. X-XIII a. formavosi
neokonfucianizmas, kurio žymiausias atstovas yra dualistas Džu Si (1130-1200)
XV-XVIII a. Kinijos filosofai tik komentavo Konfucijaus ir vieno ţymiausių jo
pasekėjų Meng Dzė veikalus.
XIX a. II pusėje plito politinė švietėjiškoji ideologija, skelbusi socialinių
pertvarkymų būtinumą. XX a. I pusėje buvo skelbiamos V.Europos filosofijos,
sociologijos koncepcijos – neokantizmas, socialinis darvinizmas, pragmatizmas.
Rev. dem. judėjimo ideologai, vadovaujami Sun Jat-seno, kėlė šalies
demokratizavimo, antifeodalines ir antiimperialistines idėjas.

Po Didžiosios Spalio socialistinės revoliucijos ėmė plisti marksizmas-
leninizmas. 1949
įsteigtas Kinijos MA filosofijos institutas; jis tyrė teorines marksizmo-
leninizmo problemas, Kinijos filosofijos istoriją; buvo leidžiami marksizmo-
leninizmo klasikų raštai. Mao Dze-dungo pažiūras paskelbus didžiausiu
filosofijos laimėjimu, filosofijos raida Kinijoje buvo pristabdyta, nustota
leisti filosofijos žurnalŕ, filosofijos veikalus, išskyrus vieną kitą knygą iš
Kinų filosofijos istorijos.

Leave a Comment