Kinų FILOSOFIJA

Kinų FILOSOFIJA

Kinų filosofijos raida skirstoma į 4 pagr. laikotarpius: 1) senovės, arbaklasikinės filosofijos (VI-III a. pr. m. e.), 2) vid. amžių (III a. pr. m. e.-XIX m. e. a. vid.), 3) naująjį (XIX a. vid.-1919), 4) naujausiąjį (nuo 1919). Atsiradusi ið rel. mit. vaizdinių, sen. filosofija, išskyrus retasišimtis, liko nuošalyje nuo Kinų mokslo raidos. Jos idėjos ir idėjų reiškimoformos sunkiai perteikiamos Europos filos. kategorijoms. Kita vertus, senosiosfilosofijos sąvokos nebuvo griežtai apibrėžtos, dėl to įvairios mokyklos jasįvairiai interpretavo. Filosofiją sudarė metaforas, aforizmai, palyginimai irpavyzdžiai ið istorijos, o ne logiðkai susijusių teiginių sistema. Filosofijosmokslų sąvokos vystėsi gana lėtai. Klasikinė filosofija pirmiausia gvildenopraktinius visuomenės ir valstybės valdymo, moralės klausimus. Ji buvosupolitinta, filosofai neretai buvo ir valstybės veikėjai. Viena klasikinėsfilosofijos problemų buvo dangaus ir visa, kas egzistuoja, kilmė. Dangus(tian) iš pradžių buvo suvokiamas kaip aukščiausias valdovas, likimas ir visa,kas egzituoja, pagrindas. Žemė galinti egzistuoti tik dangaus pritarimu; dėlto viešpataujanti klasė visokeriopai rėmė šią dangaus mistifikaciją.Paveldimosios aristokratijos santvarkos irimas pakeitė ir tikėjimą dangausgalybe. Ankstesnieji dangaus vaizdiniai ilgainiui užleido vietą realistiniampožiūriui. Natūrfilosofai apibūdindami pasaulį, reiškė stichiškaimaterialistines ir dialektines idėjas. Pirminę materiją (ci) sudarą 5elementai – vanduo, ugnis, medis, žemė ir metalas, kurie veikiami prieðingųjėgų in (pasyvios moteriškos) ir jan (aktyvios vyriškos), sukurią pasaulioįvairovę. Šių kosminių jėgų dualizmu kinų filosofai aiškino gamtos kitimus.Materialistines pažiūras į dangų ir gamtą reiškė daosistai, žymiausias jų –Lao Dzė (Filosofija Daosizmas). Dangų jie laikė gamtos dalimi, susidedančių išlengvų in ir jan dalelių ir kintančia pagal filosofiškai dao, t.y. natūraliai.

Naivia forma reikšdami visuotinio dėsningumo idėją, daosistai sufatalino daoir teigė, kad jam negalima pasiprieðinti.Žinomiausią etinę ir politinę doktriną sukūrė Konfucijus (551-479 pr. kr.).Stiprindamas senuosius papročius ir tradicijas, jis rėmė egzistuojančiusvisuomenės santikius, teisino socialinę nelygybę ir diduomenės privilegijas.Konfucijaus priešininkas buvo Mo Dzė (V a. pr. kr.) ir jo ðalininkai moistai.Humanizmo (visuotinės meilės) principą siūlydami išplėsti visiems žmonėms,moistai stengėsi lygybės idėją pagrįsti etikos pžiūriu. Įstatymininkai, arbalegistai, kurių žinomiausias Chan Fėjus (III a. pr. kr. filosofija Fadzia),skelbė, kad protas svarbesnis už tradicijas ir senuosius etinius postulatus,nes buvo stengiamasi paveldimąją feodalinę hierarchiją pakeisti valdžiosskiriamais pareigūnais. Priðingai filosofijos konfucianizmui, legistai kūrėvalstybės valdymo teoriją, paremtą visuotiniais įstatymais. Jų idėjos padėjokurti centralizuotą Kinų valstybę. Nominalistai (mindzia) tyrė pažinimo irlogikos, apstraktaus mąstymo problemas, kartu su moistais ieðkojo taisyklingosamprotavimo būdų. Konfucijaus pasekėjai, derindami jo ir legistų pažiūras, sudarėprielaidas atsirasti naujam konfucianizmo pavidalui, kurį, papildytą daosizmoidėjomis, galutinai suformavo Dung Džung-šu (II a. pr. kr.). 136 pr. kr.paskelbta paskelbta oficialia ideologija, evoliucionuodamas konfucianizmasišsilaikė iki XX a. pr. kr.

Vang Čungas (27-104), perėmęs klasikinės filosofijos stichinės dialektikosmotyvus, pasaulį ir žmogų kildino iš subtilios medžiagos – pirminio eterio(juan ci). Viduramžių materialistas Fan Dženas (450-515) skelbė sielosmirtingumą, pirmasis teigė, kad siela yra kūno funkcija. X-XIII a. formavosineokonfucianizmas, kurio žymiausias atstovas yra dualistas Džu Si (1130-1200)XV-XVIII a. Kinijos filosofai tik komentavo Konfucijaus ir vieno ţymiausių jopasekėjų Meng Dzė veikalus.XIX a. II pusėje plito politinė švietėjiškoji ideologija, skelbusi socialinių

pertvarkymų būtinumą. XX a. I pusėje buvo skelbiamos V.Europos filosofijos,sociologijos koncepcijos – neokantizmas, socialinis darvinizmas, pragmatizmas.Rev. dem. judėjimo ideologai, vadovaujami Sun Jat-seno, kėlė šaliesdemokratizavimo, antifeodalines ir antiimperialistines idėjas. Po Didžiosios Spalio socialistinės revoliucijos ėmė plisti marksizmas-leninizmas. 1949įsteigtas Kinijos MA filosofijos institutas; jis tyrė teorines marksizmo-leninizmo problemas, Kinijos filosofijos istoriją; buvo leidžiami marksizmo-leninizmo klasikų raštai. Mao Dze-dungo pažiūras paskelbus didžiausiufilosofijos laimėjimu, filosofijos raida Kinijoje buvo pristabdyta, nustotaleisti filosofijos žurnalŕ, filosofijos veikalus, išskyrus vieną kitą knygą išKinų filosofijos istorijos.