Europos Komisijos delegacija
Lietuvoje
Europos Komisijos delegacija Lietuvoje buvo įkurta 1996 m. kovo 1 d.
atsiliepiant į Lietuvos prašymą tapti Europos Sąjungos nare. Delegacijos vadovas yra Michaelas Grahamas. Delegacija turi diplomatinės misijos statusą ir atstovauja Europos Komisijai santykiuose su Lietuvos valdžia.
Delegacija koordinuoja savo veiklą su ES valstybių narių ambasadomis
Lietuvoje. Ji veikia kaip vienas pagrindinių bendradarbiavimo tarp
Komisijos būstinės Briuselyje ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanalų.
Delegacija perduoda oficialius pranešimus iš Briuselio Lietuvos ministerijoms, stebi ir praneša Briuseliui apie politinę ir ekonominę raidą, susijusią su Lietuvos būsimąja naryste ES. Delegacija prisideda prie
Komisijos atstovų vizitų į Lietuvą planavimo ir prireikus suteikia pagalbą kitoms ES institucijoms.
Pagrindinė Delegacijos veikla
Europos Komisijos delegacija Lietuvoje
Europos Komisijos delegacija Lietuvoje buvo įkurta 1996 m. kovo 1 d.
atsiliepiant į Lietuvos prašymą tapti Europos Sąjungos nare. Delegacijos vadovas yra Michaelas Grahamas. Delegacija turi diplomatinės misijos statusą ir atstovauja Europos Komisijai santykiuose su Lietuvos valdžia.
Delegacija koordinuoja savo veiklą su ES valstybių narių ambasadomis
Lietuvoje. Ji veikia kaip vienas pagrindinių bendradarbiavimo tarp
Komisijos būstinės Briuselyje ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanalų.
Delegacija perduoda oficialius pranešimus iš Briuselio Lietuvos ministerijoms, stebi ir praneša Briuseliui apie politinę ir ekonominę raidą, susijusią su Lietuvos būsimąja naryste ES. Delegacija prisideda prie
Komisijos atstovų vizitų į Lietuvą planavimo ir prireikus suteikia pagalbą kitoms ES institucijoms.
Pagrindiniai Delegacijos uždaviniai yra šie:
Prisidėti prie tinkamo įvairių pasirengimo narystei instrumentų funkcionavimo, konkrečiai:
• derybų proceso: procesų stebėjimas ir pagalba Komisijai;
• Europos sutarties, kurią prižiūri Asociacijos taryba, Asociacijos komitetas ir daugybė įvairių sektorių pakomitečių, besirūpinančių prekyba ir kitais ekonominiais bei socialiniais santykių tarp ES ir
Lietuvos aspektais, įskaitant įstatymų atitiktį ir konkurencijos politiką;
• Stojimo partnerystės, kurioje nurodyti pagrindiniai Lietuvos prioritetai rengiantis narystei ES.
Užtikrinti tinkamą PHARE/ISPA programų įgyvendinimą, konkrečiai:
• suteikiant išankstinį pritarimą įvairiems veiksmams įgyvendinant
PHARE/ISPA projektus, dėl kurių susitaria Lietuva ir ES;
• tikrinant pirkimo procedūrų atitiktį Decentralizuoto įgyvendinimo sistemos taisyklėms, įskaitant sąlygų išaiškinimą, konkursų (tenderių)
įvertinimą bei rangovų ar konsultantų atranką;
• stebint ir pranešant apie programų/projektų įgyvendinimą;
• informuojant Komisiją Briuselyje apie įvairių programų ir Stojimo partnerystės įgyvendinimą;
• informuojant Komisiją Briuselyje apie horizontalių programų įgyvendinimą visose valstybėse kandidatėse;
• padedant parengti ir stebint, kaip įgyvendinamos SAPARD programos, kurias, skirtingai nuo PHARE arba ISPA programų, be išankstinio
Europos Komisijos delegacijos pritarimo visiškai prižiūri patys lietuviai.
Prisidėti prie informacijos apie ES teikimą Lietuvos visuomenei, konkrečiai:
• teikiant tikslią ir objektyvią informaciją apie su ES susijusius reikalus ir procesus joje;
• įgyvendinant ES plėtros komunikacijos strategiją;
• vadovaujant Informacijos centrui, skirtam plačiajai visuomenei;
• išleidžiant savaitinį elektroninį ir mėnesinį spausdintą biuletenį;
• organizuojant seminarus, konferencijas įvairioms tikslinėms grupėms –
valstybės tarnautojams, žurnalistams,mokytojams ir kt.;
• reguliariai platinant informaciją spaudai (pranešimus spaudai) apie įvykius ES;
• verčiant į lietuvių kalbą ir spausdinant knygas bei brošiūras, taip pat pritaikant vaizdo medžiagą apie ES Lietuvos vartotojams.
ES ir Lietuvos santykiai
Trumpa istorija
Oficialūs santykiai ir bendradarbiavimas tarp Lietuvos ir Europos Bendrijos
(EB) prasidėjo 1991 m. rugpjūčio 27 d., kai EB nusprendė pripažinti
Lietuvos nepriklausomybę.
1992 m. gegužės 11 d. Lietuva ir Europos Bendrija pasirašė Prekybos ir komercinio bei ekonominio bendradarbiavimo sutartį, kuri įsigaliojo 1993 m.
vasario 1 d., ir priėmė deklaraciją dėl politinio dialogo tarp EB ir
Lietuvos Respublikos.
1993 m. birželio 21-22 d. vykusiame Europos Vadovų Tarybos susitikime
Kopenhagoje EB pirmą kartą aiškiai suformulavo savo poziciją dėl Vidurio ir
Rytų Europos valstybių narystės Europos Sąjungoje (ES). Tačiau tai buvo taikoma tik valstybėms, pasirašiusioms Europos sutartis. Baltijos valstybės buvo paminėtos atskirame paragrafe, kuriame Europos Komisija buvo įpareigota pateikti pasiūlymus dėl tuo metu galiojusių prekybos sutarčių su
Baltijos valstybėmis išplėtojimo į laisvosios prekybos sutartis.
1994 m. liepos 18 d. buvo pasirašyta ES ir Lietuvos laisvosios prekybos sutartis. Tų pačių metų pabaigoje, gruodžio 16 d., prasidėjo derybos dėl
Europos sutarties. Jos baigėsi 1995 m. balandžio mėn. Europos sutartis buvo pasirašyta birželio 12 d.
1995 m. gruodžio 8 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė įteikė oficialų prašymą priimti į ES. 1997 m. liepos mėn. paskelbtoje Europos Komisijos nuomonėje pateikiama išvada, kad dabartinis pasirengimo narystei ES lygis leidžia tvirtinti, jog per artimiausius penkerius metus tik šios penkios asocijuotos Vidurio ir Rytų Europos valstybės bus pasirengusios narystei
ES: Čekija, Estija, Vengrija, Lenkija ir Slovėnija.
Lietuva buvo pakviesta pradėti derybas 1999 m. kartu su kitomis vadinamosios antrosios grupės valstybėmis kandidatėmis. Tokį sprendimą
Europos Komisija pasiūlė 1999 m. reguliariojoje ataskaitoje apie valstybių kandidačių pažangą rengiantis narystei ES. 1999 m. gruodžio mėn. ES Taryba pritarė šiai rekomendacijai ir apsisprendė dėl derybų pradžios. 2000 m.
vasario 15 d. Lietuva pradėjo derybas dėl narystės ES.
Pastarojo meto įvykiai
Asociacijos sutartis (įskaitant dvišalę prekybą)
Asociacijos sutartys iš pradžių buvo sutartys tarp Europos Sąjungos ir
Europos valstybių, numačiusių ateityje tapti ES narėmis. Tokie susitarimai su Rytų Europos valstybėmis, pasirašyti po 1991 m., yra žinomi kaip Europos sutartys.
Europos (asociacijos) sutartys sukuria prekybos tarp ES ir valstybių kandidačių pagrindą ir yra skirtos panaikinti prekybos kliūtis. Europos (asociacijos) sutartis su Lietuva buvo pasirašyta 1995 m. birželio 12 d. ir įsigaliojo 1998 m. vasario 1 d. Europos sutartis pakeitė Prekybos ir komercinio bei ekonominio bendradarbiavimo sutartį. Laisvosios prekybos ir su prekyba susijusių reikalų sutartis tapo Europos sutarties dalimi.
Europos sutartis pripažino Lietuvos siekį tapti ES nare ir sudarė sąlygas
Lietuvai dalyvauti įgyvendinant valstybių kandidačių pasirengimo narystei strategiją. Sutartis taip pat nustatė taisykles, pagal kurias liberalizuojamas prekių, paslaugų, kapitalo ir asmenų judėjimas, taip pat užtikrinamas bendradarbiavimas teisės aktų derinimo, finansų, aplinkos apsaugos, kultūros ir kitose srityse.
Komisijos paskutinėje, 2002 m. reguliariojoje ataskaitoje pažymima, kad
Lietuva tinkamai įgyvendino Europos sutartį ir prisidėjo prie sklandžios įvairių jungtinių institucijų veiklos.
Lietuvos prekyba su ES nuolat didėja. 2001 m. Lietuvos eksportas į ES
sudarė 47,8 proc. (per metus padidėjo 20 proc.) bendro Lietuvos eksporto.
Importas iš ES sudarė 44 proc. bendro importo (padidėjo 18,4 proc.). Per tą patį laikotarpį ES eksportas į Lietuvą sudarė 0,27 proc. bendro ES eksporto ir importas iš Lietuvos – 0,21 proc. bendro ES importo.
Pagal prekybos sritis didžiausią ES eksporto į Lietuvą dalį sudaro mašinos ir elektros prekės. Tekstilė sudaro didžiausią ES importo iš Lietuvos dalį.
Prie Europos sutarties pridėtas Protokolas dėl pramonės gaminių atitikties įvertinimo ir pripažinimo (PECA) buvo parafuotas 2001 m. liepos mėn. Tokie protokolai yra abipusio pripažinimo susitarimai, pagrįsti acquis įgyvendinimu.
Šiuo metu Europos sutarties institucijų lygmeniu vykstančiose diskusijose siekiama pažangos tokiose srityse kaip intelektinės nuosavybės teisių apsauga, žemės ūkio pertvarkymas, energetikos ūkio pertvarkymas ir, steigiant atitinkamas administracines struktūras, finansų kontrolės bei regioninės politikos srityse. Santykiuose tarp Lietuvos ir ES nėra jokių didesnių prekybos problemų.
2002 m. reguliarioji ataskaita
2002 m. spalio 9 d. Europos Komisija Europos Parlamentui pateikė
Reguliariąją ataskaitą apie valstybių kandidačių, įskaitant Lietuvą, pažangą rengiantis narystei ES.
Ši ataskaita ir pasiūlymai nurodo principus, kuriais vadovaudamasi Lietuva sėkmingai baigtų stojimo procesą.
Ataskaitoje konstatuojama, kad derybas su stojimo kriterijus atitinkančiomis 10 valstybių, tarp jų ir Lietuva, įmanoma baigti iki 2002
m. pabaigos. Taigi, remiantis Europos Parlamento ir ES Tarybos nustatytais tikslais, šios valstybės 2004 m. bus pasirengusios tapti ES narėmis.
2002 m. reguliarioji ataskaita apie Lietuvos pažangą rengiantis narystei
Europos Sąjungoje
Išvados
Lietuva
Komisija savo 1997 m. Nuomonėje padarė išvadą, kad Lietuva atitinka politinių narystės kriterijų reikalavimus. Nuo to laiko šalis pasiekė didelės pažangos toliau įtvirtindama ir stiprindama institucijų, užtikrinančių demokratiją, teisės viršenybę, žmogaus teises, pagarbą mažumoms ir jų apsaugą, stabilumą. Tai buvo patvirtinta per praėjusių vienerių metų laikotarpį. Lietuva ir toliau atitinka Kopenhagos politinių narystės kriterijų reikalavimus.
Lietuva pasiekė didelės pažangos vykdydama viešojo administravimo reformą, ypač priėmusi naują Valstybės tarnybos įstatymą ir įgyvendinančius teisės aktus. Lietuvai reikia užtikrinti, kad visose tarnybose reforma bus tinkamai įgyvendinta ir bus užtikrintas tinkamas prioritetinis finansavimas.
Ženkli pažanga pasiekta reformuojant teismų sistemą, visų pirma priėmus
Teismų įstatymą. Svarbu pasirūpinti tuo, kad būtų užtikrintas tinkamas naujų teisės aktų įgyvendinimas. Būtinos tolesnės pastangos gerinant teisėjų ir prokurorų profesinius gebėjimus. Tai yra esminė prielaida užtikrinant teisminio proceso kokybę, pagarbą teismo proceso dalyvių teisėms ir profesinę etiką. Reikia siekti tolesnės pažangos spartinant bylų nagrinėjimą teisme ir užtikrinant teismo sprendimų vykdymą.
Ženkli pažanga pasiekta kovojant su korupcija, ypač priėmus Nacionalinę kovos su korupcija programą ir Korupcijos prevencijos įstatymą. Teisėsaugos institucijos ir atsakingosios šakinės ministerijos turėtų dėti nuoseklias pastangas, kad būtų užtikrintas tinkamas ir veiksmingas priemonių, nukreiptų prieš administracinę korupciją (išliekančią susirūpinimo priežastimi), įgyvendinimas.
Lietuva ir toliau gerbia žmogaus teises ir laisves.
Dar 1997 m. Nuomonėje buvo pripažintos reformų pastangos, kurių ėmėsi
Lietuvos valdžios institucijos, siekdamos pertvarkyti ekonomiką. Nuo
Nuomonės paskelbimo, nepaisant sudėtingos tarptautinės ekonominės situacijos (visų pirma įvykus Rusijos krizei), ekonominės veiklos rezultatai pagerėjo. Buvo pasiektas makroekonominis stabilumas, pagreitėjo reformos, nuosekliai išlaikytas Lietuvos valdžios institucijų įsipareigojimas vykdyti ekonominius narystės ES reikalavimus.
Taigi darytina išvada, kad Lietuva yra veikiančios rinkos ekonomikos valstybė. Tęsdama dabartinių reformų kelią, Lietuva turėtų sugebėti pasipriešinti konkurenciniam rinkos jėgų spaudimui iš ES pusės.
Būtų galima pagerinti situaciją darbo rinkoje, sprendžiant aukšto nedarbo lygio problemą. Reikia pagerinti valstybės finansų valdymą, ypač savivaldybių lygmeniu sprendžiant susikaupusių mokestinių įsiskolinimų klausimą. Be to, pensijų reformos užbaigimas, įvedant planuotą privalomą kaupiamųjų pensijų sistemą, ilgainiui turėtų subalansuoti valstybės finansų sistemą ir sustiprinti finansinių rinkų plėtrą. Administracinių ir teismų gebėjimų stiprinimas, procedūrų supaprastinimas su verslu susijusiose srityse, įskaitant bankroto ir įmonių restruktūrizavimo sritis, leistų pagerinti bendrovių patekimo į rinką ir pasitraukimo iš jos galimybes.
Nuo to laiko, kai buvo paskelbta Nuomonė, Lietuva padarė ženklią pažangą tiek perkeldama acquis į nacionalinę teisę, tiek administracinių gebėjimų srityje. Nors pirminės pastangos buvo nesistemingos, pastaraisiais metais acquis perkėlimo į nacionalinę teisę tempas ir apimtis labai išaugo, vis daugiau pastangų skiriama nelengvam uždaviniui – būtiniems administraciniams gebėjimams sukurti.
Per pastaruosius metus Lietuva toliau pažengė rengdamasi narystei, visų pirma laisvo prekių judėjimo, laisvo asmenų judėjimo, konkurencijos, energetikos, regioninės politikos bei teisingumo ir vidaus reikalų srityse.
Tam tikra/ribota (limited) pažanga padaryta finansų kontrolės ir žuvininkystės srityse. Nors žemės ūkio ir aplinkos sektoriuose buvo pasiekta pažanga, vis dar būtinos tęstinės pastangos.
Apskritai, Lietuva pasiekė gerą teisės aktų suderinimo su acquis lapsnį daugumoje sričių, ir kai kuriose srityse suderinimo lygis yra aukštas.
Lietuva įkūrė beveik visas administracines struktūras, reikalingas acquis įgyvendinti; vis dėlto reikia ir toliau dėti nuoseklias pastangas stiprinant administracinius gebėjimus, ypač – vykdant mokymus bei personalo perkvalifikavimą, užtikrinant efektyvų tarpžinybinį koordinavimą. Likusias spragas padengia suderinti išsamūs planai (sudaryti visų pirma derybų eigoje ir rengiant Veiksmų planą administraciniams ir teismų gebėjimams stiprinti).
Lietuva ir toliau darė pažangą vidaus rinkos srityje. Laisvo prekių judėjimo srityje yra suderinta didžioji dalis teisės aktų. Sukurtos ir pagrindinės administracinės struktūros, tačiau jos dar neveikia visu pajėgumu. Kalbant apie rinkos priežiūrą, reikia dėti pastangas toliau plėtoti infrastruktūrai, visų pirma tyrimų ir sertifikavimo srityje.
Kalbant apie maisto saugą, buvo padaryta pažanga teisės derinimo ir administracinių gebėjimų stiprinimo srityse, tačiau būtinos tolesnės pastangos panaikinant išankstinį maisto produktų registravimą. Viešųjų pirkimų srityje toliau vyko teisės derinimas, tačiau vis dar būtina atlikti kai kuriuos pakeitimus ir toliau stiprinti Viešųjų pirkimų tarnybą.
Laisvo asmenų judėjimo srityje Lietuva yra pasiekusi gerą teisės derinimo lygį, nors esamos administracinės struktūros dar neveikia patenkinamai. Kalbant apie abipusį kvalifikacijų pripažinimą, didžiausių pastangų reikalauja medikų profesijų sritis. Laisvės teikti paslaugas srityje teisės aktai suderinti didele dalimi (to a reasonable extent), tačiau dar nevisiškai patenkinamai veikia administracinės struktūros.
Geros pažangos Lietuva pasiekė bankininkystės ir vertybinių popierių srityje. Turėtų būti toliau derinami teisės aktai, susiję su draudimo sektoriumi ir duomenų apsauga, ypač užtikrinant priežiūros institucijų nepriklausomybę. Reikėtų sustiprinti bendradarbiavimą tarp priežiūros institucijų. Tolesnė pažanga buvo daroma laisvo kapitalo judėjimo srityje, kur Lietuva jau pasiekė aukštą liberalizavimo lygį. Būtinos tolesnės nuoseklios pastangos mokėjimo sistemų ir kovos su pinigų plovimu srityse.
Kalbant apie įmonių teisę, Lietuva pasiekė nemažą suderinimo lygį; yra įsteigtos ir reikalingos administracinės struktūros, tačiau dar ne visos dirba visu pajėgumu. Toliau derinta teisė patentų ir intelektinės nuosavybės teisių srityse. Reikia ženkliai sustiprinti kovą prieš piratavimą ir padirbinėjimą, o taip pat gerinti bendradarbiavimą tarp valdžios institucijų, atsakingų už intelektinės nuosavybės teisių vykdymo užtikrinimą. Konkurencijos politikos srityje teisės aktai didžiąja dalimi suderinti, o administracinės struktūros įsteigtos ir veikia. Lietuva turėtų ir toliau tinkamai taikyti savo teisės aktus bei užtikrinti jų vykdymą.
Konkurencijos taryba turėtų susikoncentruoti ties labiau atgrasančia sankcijų politika konkurencijos srityje ir didesnį dėmesį skirti gelbėjimo ir restruktūrizavimo pagalbai.
Mokesčių srityje Lietuva yra pasiekusi gerą teisės derinimo lygį, reikalingi administraciniai gebėjimai didžiąja dalimi sukurti, tačiau juos dar reikia stiprinti. Lietuva padarė ženklią pažangą derindama mokesčių teisės aktus, tačiau dar būtinas tolesnis derinimas PVM ir akcizų srityse.
Mokesčių administravimo reforma taip pat pasistūmėjo į priekį. Muitų sąjungos srityje Lietuva yra pasiekusi gerą teisės derinimo lygį, administraciniai gebėjimai sukurti iš dalies. Tačiau reikia toliau stiprinti tarpžinybinį bendradarbiavimą ir užtikrinti esamų teisės normų sukčiavimo, intelektinės nuosavybės teisių ir kovos su korupcija srityse įgyvendinimą. Abiejose srityse būtina dėti ypatingas pastangas, siekiant užtikrinti, kad būtų sukurtos adekvačios informacinių technologijų sistemos, leisiančios keistis duomenimis su EB ir jos valstybėmis narėmis.
Kalbant apie žemės ūkį, acquis perkėlimas į nacionalinę teisę vyksta gerai.
Iš dalies sukurtos administracinės struktūros, tačiau jas dar reikia tobulinti. Ypatingą dėmesį Lietuva turėtų skirti pasienio kontrolės punktams, integruotai administracinei ir kontrolės sistemai, administraciniams gebėjimams, skirtiems Bendrai žemės ūkio politikai valdyti, Mokėjimų agentūrai, įmonių modernizavimui ir gyvūninių atliekų apdorojimui.
Žuvininkystės sektoriuje pasiektas nemažas teisės derinimo lygis, nors lieka ir spragų, ypač kalbant apie rinkos ir struktūrinę politiką.
Įsteigtos kai kurios administracinės struktūros. Reikia dėti daugiau pastangų, plėtojant rinkos ir struktūrinę politiką bei stiprinant kontrolės ir inspektavimo funkcijas. Reikia užbaigti steigti žvejybos laivų registrą.
Transporto sektoriaus teisės aktai didžiąja dalimi suderinti su acquis, nors pastangų dar reikalauja geležinkelių transporto sritis. Atitinkama įstatyminė bazė jau sukurta, lieka įgyvendinti tik kai kuriuos antrinius teisės aktus. Didžiąja dalimi sukurtos ir administracinės struktūros, bet jas dar reikia stiprinti. Energetikos sektoriuje Lietuva pasiekė aukštą teisės aktų suderinimo lygį, tuo tarpu administracinės struktūros iš principo sukurtos, tačiau jas reikia toliau stiprinti. Gera pažanga padaryta vidaus energetikos rinkos srityje. Kalbant apie branduolinę saugą,
Lietuva žengė labai svarbų žingsnį oficialiai patvirtindama, kad Ignalinos atominės elektrinės pirmasis blokas bus uždarytas iki 2005 m. ir oficialiai įsipareigodama uždaryti antrąjį šios elektrinės bloką 2009 m. ES, remdamasi
Bendrijų solidarumo principu, pareiškė savo pasiregimą ir toliau teikti reikiamą Bendrijos paramą atominės elektrinės uždarymo darbams po Lietuvos stojimo į ES. Dabar Lietuva turi sutelkti pastangas tinkamam ir savalaikiui teisės aktų įgyvendinimui užtikrinti, branduolinės saugos srityje –
įskaitant savalaikį antrinės nepriklausomos sustabdymo sistemos įrengimą antrajame Ignalinos atominės elektrinės bloke ir pasirengimą Ignalinos atominės elektrinės uždarymui ir eksploatacijos nutraukimui; būtina sustiprinti administracinius gebėjimus, visų pirma reguliavimo ir branduolinės saugos institucijas.
Socialinės politikos srityje teisės aktai didžiąja dalimi perkelti, sukurtos ir administracinės struktūros, tačiau jas reikia toliau stiprinti.
Nemažai pasistūmėta į priekį priėmus naują Darbo kodeksą ir naujas teisės normas, reguliuojančias kolektyvines sutartis. Lietuva turi užbaigti acquis perkėlimą ir užtikrinti tinkamą įgyvendinimą visuomenės sveikatos bei sveikatos ir saugos darbe srityse, įskaitant ir atitinkamų institucijų stiprinimą, plėtoti socialinį dialogą ir gerinti socialinę apsaugą, toliau stiprinti administracines struktūras paramai iš Europos socialinio fondo valdyti. Acquis perkėlimas aplinkos srityje pasiekė santykinai gerą lygį, tačiau įgyvendinimas dar nėra visiškai patenkinamas. Lietuva turi sutelkti visą dėmesį ties acquis perkėlimo užbaigimu ir administracinių gebėjimų stiprinimu. Būtina skirti dėmesį acquis įgyvendinimui atliekų tvarkymo, vandens kokybės, pramoninės taršos kontrolės, cheminių medžiagų ir GMO
(genetiškai modifikuotų organizmų) bei gamtos apsaugos srityse.
Telekomunikacijų srityje Lietuva pasiekė gerą teisės derinimo lygį, tačiau liko perkelti įgyvendinančius teisės aktus. Sukurti administraciniai gebėjimai, tačiau jie dar nėra visiškai veiksmingi. Žymiai padidėjo Ryšių reguliavimo tarnybos savarankiškumas. Reikia tolesnių pastangų užbaigiant teisės derinimą, pasirengiant pilnai liberalizacijai ir stiprinant reguliavimo tarnybos administracinius gebėjimus.
Teisingumo ir vidaus reikalų srityje Lietuva pasiekė ženklią pažangą derindama teisę. Administracinės struktūros iš esmės sukurtos, tačiau būtinos tolesnės pastangos. Lietuva peržiūrėjo Šengeno veiksmų planą ir tęsė jo įgyvendinimą. Lietuva turi sutelkti dėmesį ties teisės derinimo užbaigimu (ypač vizų, Šengeno, prieglobsčio, pinigų plovimo prevencijos bei
Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos srityse) ir tolesniu teisėsaugos institucijų stiprinimu, ypač duomenų apsaugos, išorinės sienos apsaugos ir kovos su korupcija srityse.
Regioninės politikos ir struktūrinių instrumentų koordinavimo srityje institucinė struktūra iš esmės yra sukurta, tačiau administraciniai gebėjimai bei techninis projektų rengimas dar nepasiekė reikalaujamo lygio.
Sustiprinti administraciniai gebėjimai, pagerintas tarpžinybinis koordinavimas, geros pažangos pasiekta programavimo ir partnerystės srityse. Lietuva turėtų sutelkti pastangas ties programinių dokumentų rengimo užbaigimu, galutinės įgyvendinančių struktūrų sąrangos nustatymu ir tolesniu administracinių gebėjimų stiprinimu, ypač techninių projektų, kurie gali būti finansuojami Bendrijos lėšomis, rengimo, monitoringo, finansų valdymo ir kontrolės srityse.
Finansų kontrolės srityje, nors acquis ir buvo perkelta į nacionalinę teisę, reikalingos tolesnės pastangos konsoliduojant teisines normas, reglamentuojančias viešąją vidaus finansų kontrolę, į vieną išsamų įstatymą. Administracinės struktūros iš dalies yra sukurtos, tačiau dar nevisiškai veikiančios. Jas reikia žymiai sustiprinti, kad galėtų veiksmingai įgyvendinti konsoliduotus teisės aktus. Turėtų būti baigti rengti audito vadovai. Nemažai pastangų reikės imtis, siekiant pilnai įgyvendinti Veiksmų plane numatytas priemones finansų valdymo metodologijos ir kontrolės, vidaus audito valstybės institucijose bei žmogiškųjų išteklių rengimo (mokymų) srityse tam, kad egzistuojančios spragos administraciniuose gebėjimuose ir acquis įgyvendinime būtų užpildytos.
Finansinių ir biudžetinių nuostatų srityje iš esmės sukurta teisinė bazė, tačiau reikia toliau stiprinti administracinius gebėjimus, ypač apskaičiuojant, kontroliuojant ir numatant nuosavas lėšas iki narystės.
Kalbant apie administracinius gebėjimus, Lietuva sukūrė pakankamus, tačiau vis dar gana trapius (fragile) gebėjimus užtikrinti acquis įgyvendinimą ir įgyvendinimo priežiūrą, ypač vidaus rinkos bei įvairių Bendrijų politikų srityse. Lietuva turi užtikrinti pilną ir efektyvų administracinių struktūrų veikimą, ypač siekiant garantuoti vieningą ir prognozuojamą acquis įgyvendinimą. Ypatingai daug dėmesio reikia skirti struktūroms, kurios yra būtinos įgyvendinti tai acquis daliai, kuri bus taikoma tik tapus ES nare, ypač racionalaus ir efektyvaus ES lėšų valdymo srityje.
Derybose dėl narystės ES su Lietuva buvo preliminariai uždaryti 28 skyriai.
Apskritai Lietuva vykdo derybose prisiimtus įsipareigojimus, tačiau vėluojama su įsipareigojimų vykdymu žuvininkystės (žvejybos laivų registro sukūrimas), statistikos (žemės ūkio surašymas) ir aplinkos (teisės aktai, reglamentuojantys pakuotes ir biocidus) srityse. Šiuos klausimus reikia spręsti.
Atsižvelgdama į pažangą, padarytą po Nuomonės pateikimo, teisės derinimo ir administracinių gebėjimų lygį, kurį Lietuva pasiekė šiame etape, bei
Lietuvos pasiekimus įgyvendinant derybose prisiimtus įsipareigojimus,
Komisija mano, kad Lietuva sugebės prisiimti narystės įsipareigojimus pagal numatytą grafiką. Iki stojimo Lietuva turi tęsti savo pasirengimo darbus, laikydamasi derybose dėl narystės prisiimtų įsipareigojimų