KELIAS Į ES

Europos Komisijos delegacija

Lietuvoje

Europos Komisijos delegacija Lietuvoje buvo įkurta 1996 m. kovo 1 d.
atsiliepiant į Lietuvos prašymą tapti Europos Sąjungos nare. Delegacijos
vadovas yra Michaelas Grahamas. Delegacija turi diplomatinės misijos
statusą ir atstovauja Europos Komisijai santykiuose su Lietuvos valdžia.
Delegacija koordinuoja savo veiklą su ES valstybių narių ambasadomis
Lietuvoje. Ji veikia kaip vienas pagrindinių bendradarbiavimo tarp
Komisijos būstinės Briuselyje ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanalų.
Delegacija perduoda oficialius pranešimus iš Briuselio Lietuvos
ministerijoms, stebi ir praneša Briuseliui apie politinę ir ekonominę
raidą, susijusią su Lietuvos būsimąja naryste ES. Delegacija prisideda prie
Komisijos atstovų vizitų į Lietuvą planavimo ir prireikus suteikia pagalbą
kitoms ES institucijoms.

Pagrindinė Delegacijos veikla

Europos Komisijos delegacija Lietuvoje

Europos Komisijos delegacija Lietuvoje buvo įkurta 1996 m. kovo 1 d.

atsiliepiant į Lietuvos prašymą tapti Europos Sąjungos nare. Delegacijos

vadovas yra Michaelas Grahamas. Delegacija turi diplomatinės misijos

statusą ir atstovauja Europos Komisijai santykiuose su Lietuvos valdžia.

Delegacija koordinuoja savo veiklą su ES valstybių narių ambasadomis

Lietuvoje. Ji veikia kaip vienas pagrindinių bendradarbiavimo tarp

Komisijos būstinės Briuselyje ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanalų.

Delegacija perduoda oficialius pranešimus iš Briuselio Lietuvos

ministerijoms, stebi ir praneša Briuseliui apie politinę ir ekonominę

raidą, susijusią suu Lietuvos būsimąja naryste ES. Delegacija prisideda prie

Komisijos atstovų vizitų į Lietuvą planavimo ir prireikus suteikia pagalbą

kitoms ES institucijoms.

Pagrindiniai Delegacijos uždaviniai yra šie:

Prisidėti prie tinkamo įvairių pasirengimo narystei instrumentų

funkcionavimo, konkrečiai:

• derybų proceso: procesų stebėjimas ir pagalba Komisijai;

• Europos sutarties, kurią prižiūri Asociacijos taryba, A

Asociacijos

komitetas ir daugybė įvairių sektorių pakomitečių, besirūpinančių

prekyba ir kitais ekonominiais bei socialiniais santykių tarp ES ir

Lietuvos aspektais, įskaitant įstatymų atitiktį ir konkurencijos

politiką;

• Stojimo partnerystės, kurioje nurodyti pagrindiniai Lietuvos

prioritetai rengiantis narystei ES.
Užtikrinti tinkamą PHARE/ISPA programų įgyvendinimą, konkrečiai:

• suteikiant išankstinį pritarimą įvairiems veiksmams įgyvendinant

PHARE/ISPA projektus, dėl kurių susitaria Lietuva ir ES;

• tikrinant pirkimo procedūrų atitiktį Decentralizuoto įgyvendinimo

sistemos taisyklėms, įskaitant sąlygų išaiškinimą, konkursų (tenderių)

įvertinimą bei rangovų ar konsultantų atranką;

• stebint ir pranešant apie programų/projektų įgyvendinimą;

• informuojant Komisiją Briuselyje apie įvairių programų ir Stojimo

partnerystės įgyvendinimą;

• informuojant Komisiją Briuselyje apie horizontalių programų

įgyvendinimą visose valstybėse kandidatėse;

• padedant parengti ir stebint, kaip įgyvendinamos SAPARD programos,

kurias, skirtingai nuo PHARE arba ISPA programų, be išankstinio

Europos Komisijos delegacijos pritarimo visiškai prižiūri patys

lietuviai.
Prisidėti prie informacijos apie ES teikimą Lietuvos visuomenei,
konkrečiai:

• teikiant tikslią ir objektyvią informaciją apie su ES susijusius

reikalus irr procesus joje;

• įgyvendinant ES plėtros komunikacijos strategiją;

• vadovaujant Informacijos centrui, skirtam plačiajai visuomenei;

• išleidžiant savaitinį elektroninį ir mėnesinį spausdintą biuletenį;

• organizuojant seminarus, konferencijas įvairioms tikslinėms grupėms –

valstybės tarnautojams, žurnalistams,mokytojams ir kt.;

• reguliariai platinant informaciją spaudai (pranešimus spaudai) apie

įvykius ES;

• verčiant į lietuvių kalbą ir spausdinant knygas bei brošiūras, taip

pat pritaikant vaizdo medžiagą apie ES Lietuvos vartotojams.

ES ir Lietuvos santykiai
Trumpa istorija

Oficialūs santykiai ir bendradarbiavimas tarp Lietuvos ir Europos Bendrijos
(EB) prasidėjo 1991 m. rugpjūčio 27 d., kai EB nusprendė pripažinti
Lietuvos nepriklausomybę.

1992 m. gegužės 11 d. Lietuva ir Europos Bendrija pasirašė Prekybos ir
komercinio be

ei ekonominio bendradarbiavimo sutartį, kuri įsigaliojo 1993 m.
vasario 1 d., ir priėmė deklaraciją dėl politinio dialogo tarp EB ir
Lietuvos Respublikos.

1993 m. birželio 21-22 d. vykusiame Europos Vadovų Tarybos susitikime
Kopenhagoje EB pirmą kartą aiškiai suformulavo savo poziciją dėl Vidurio ir
Rytų Europos valstybių narystės Europos Sąjungoje (ES). Tačiau tai buvo
taikoma tik valstybėms, pasirašiusioms Europos sutartis. Baltijos valstybės
buvo paminėtos atskirame paragrafe, kuriame Europos Komisija buvo
įpareigota pateikti pasiūlymus dėl tuo metu galiojusių prekybos sutarčių su
Baltijos valstybėmis išplėtojimo į laisvosios prekybos sutartis.

1994 m. liepos 18 d. buvo pasirašyta ES ir Lietuvos laisvosios prekybos
sutartis. Tų pačių metų pabaigoje, gruodžio 16 d., prasidėjo derybos dėl
Europos sutarties. Jos baigėsi 1995 m. balandžio mėn. Europos sutartis buvo
pasirašyta birželio 12 d.

1995 m. gruodžio 8 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė įteikė oficialų
prašymą priimti į ES. 1997 m. liepos mėn. paskelbtoje Europos Komisijos
nuomonėje pateikiama išvada, kad dabartinis pasirengimo narystei ES lygis
leidžia tvirtinti, jog per artimiausius penkerius metus tik šios penkios
asocijuotos Vidurio ir Rytų Europos valstybės bus pasirengusios narystei
ES: Čekija, Estija, Vengrija, Lenkija ir Slovėnija.

Lietuva buvo pakviesta pradėti derybas 1999 m. kartu su kitomis
vadinamosios antrosios grupės valstybėmis kandidatėmis. Tokį sprendimą
Europos Komisija pasiūlė 1999 m. reguliariojoje ataskaitoje apie valstybių
kandidačių pažangą rengiantis narystei ES. 1999 m. gruodžio mėn. ES Taryba
pritarė šiai rekomendacijai ir apsisprendė dėl derybų pradžios. 2000 m.
vasario 15 d. Lietuva pradėjo derybas dėl narystės ES.

Pastarojo meto įvykiai

Asociacijos sutartis (įskaitant dvišalę prekybą)

Asociacijos sutartys iš pr

radžių buvo sutartys tarp Europos Sąjungos ir
Europos valstybių, numačiusių ateityje tapti ES narėmis. Tokie susitarimai
su Rytų Europos valstybėmis, pasirašyti po 1991 m., yra žinomi kaip Europos
sutartys.

Europos (asociacijos) sutartys sukuria prekybos tarp ES ir valstybių
kandidačių pagrindą ir yra skirtos panaikinti prekybos kliūtis. Europos
(asociacijos) sutartis su Lietuva buvo pasirašyta 1995 m. birželio 12 d. ir
įsigaliojo 1998 m. vasario 1 d. Europos sutartis pakeitė Prekybos ir
komercinio bei ekonominio bendradarbiavimo sutartį. Laisvosios prekybos ir
su prekyba susijusių reikalų sutartis tapo Europos sutarties dalimi.
Europos sutartis pripažino Lietuvos siekį tapti ES nare ir sudarė sąlygas
Lietuvai dalyvauti įgyvendinant valstybių kandidačių pasirengimo narystei
strategiją. Sutartis taip pat nustatė taisykles, pagal kurias
liberalizuojamas prekių, paslaugų, kapitalo ir asmenų judėjimas, taip pat
užtikrinamas bendradarbiavimas teisės aktų derinimo, finansų, aplinkos
apsaugos, kultūros ir kitose srityse.

Komisijos paskutinėje, 2002 m. reguliariojoje ataskaitoje pažymima, kad
Lietuva tinkamai įgyvendino Europos sutartį ir prisidėjo prie sklandžios
įvairių jungtinių institucijų veiklos.

Lietuvos prekyba su ES nuolat didėja. 2001 m. Lietuvos eksportas į ES
sudarė 47,8 proc. (per metus padidėjo 20 proc.) bendro Lietuvos eksporto.
Importas iš ES sudarė 44 proc. bendro importo (padidėjo 18,4 proc.). Per tą
patį laikotarpį ES eksportas į Lietuvą sudarė 0,27 proc. bendro ES eksporto
ir importas iš Lietuvos – 0,21 proc. bendro ES importo.

Pagal prekybos sritis didžiausią ES eksporto į Lietuvą dalį sudaro mašinos
ir elektros prekės. Tekstilė sudaro didžiausią ES importo iš Lietuvos dalį.

Prie Europos sutarties pridėtas Protokolas dėl pramonės gaminių a

atitikties
įvertinimo ir pripažinimo (PECA) buvo parafuotas 2001 m. liepos mėn. Tokie
protokolai yra abipusio pripažinimo susitarimai, pagrįsti acquis
įgyvendinimu.

Šiuo metu Europos sutarties institucijų lygmeniu vykstančiose diskusijose
siekiama pažangos tokiose srityse kaip intelektinės nuosavybės teisių
apsauga, žemės ūkio pertvarkymas, energetikos ūkio pertvarkymas ir,
steigiant atitinkamas administracines struktūras, finansų kontrolės bei
regioninės politikos srityse. Santykiuose tarp Lietuvos ir ES nėra jokių
didesnių prekybos problemų.

2002 m. reguliarioji ataskaita
2002 m. spalio 9 d. Europos Komisija Europos Parlamentui pateikė
Reguliariąją ataskaitą apie valstybių kandidačių, įskaitant Lietuvą,
pažangą rengiantis narystei ES.

Ši ataskaita ir pasiūlymai nurodo principus, kuriais vadovaudamasi Lietuva
sėkmingai baigtų stojimo procesą.

Ataskaitoje konstatuojama, kad derybas su stojimo kriterijus
atitinkančiomis 10 valstybių, tarp jų ir Lietuva, įmanoma baigti iki 2002
m. pabaigos. Taigi, remiantis Europos Parlamento ir ES Tarybos nustatytais
tikslais, šios valstybės 2004 m. bus pasirengusios tapti ES narėmis.
2002 m. reguliarioji ataskaita apie Lietuvos pažangą rengiantis narystei
Europos Sąjungoje

Išvados

Lietuva

Komisija savo 1997 m. Nuomonėje padarė išvadą, kad Lietuva atitinka
politinių narystės kriterijų reikalavimus. Nuo to laiko šalis pasiekė
didelės pažangos toliau įtvirtindama ir stiprindama institucijų,
užtikrinančių demokratiją, teisės viršenybę, žmogaus teises, pagarbą
mažumoms ir jų apsaugą, stabilumą. Tai buvo patvirtinta per praėjusių
vienerių metų laikotarpį. Lietuva ir toliau atitinka Kopenhagos politinių
narystės kriterijų reikalavimus.

Lietuva pasiekė didelės pažangos vykdydama viešojo administravimo reformą,
ypač priėmusi naują Valstybės tarnybos įstatymą ir įgyvendinančius teisės
aktus. Lietuvai reikia užtikrinti, kad visose tarnybose reforma bus
tinkamai įgyvendinta ir bus užtikrintas tinkamas prioritetinis
finansavimas.

Ženkli pažanga pasiekta reformuojant teismų sistemą, visų pirma priėmus
Teismų įstatymą. Svarbu pasirūpinti tuo, kad būtų užtikrintas tinkamas
naujų teisės aktų įgyvendinimas. Būtinos tolesnės pastangos gerinant
teisėjų ir prokurorų profesinius gebėjimus. Tai yra esminė prielaida
užtikrinant teisminio proceso kokybę, pagarbą teismo proceso dalyvių
teisėms ir profesinę etiką. Reikia siekti tolesnės pažangos spartinant bylų
nagrinėjimą teisme ir užtikrinant teismo sprendimų vykdymą.

Ženkli pažanga pasiekta kovojant su korupcija, ypač priėmus Nacionalinę
kovos su korupcija programą ir Korupcijos prevencijos įstatymą. Teisėsaugos
institucijos ir atsakingosios šakinės ministerijos turėtų dėti nuoseklias
pastangas, kad būtų užtikrintas tinkamas ir veiksmingas priemonių,
nukreiptų prieš administracinę korupciją (išliekančią susirūpinimo
priežastimi), įgyvendinimas.

Lietuva ir toliau gerbia žmogaus teises ir laisves.

Dar 1997 m. Nuomonėje buvo pripažintos reformų pastangos, kurių ėmėsi
Lietuvos valdžios institucijos, siekdamos pertvarkyti ekonomiką. Nuo
Nuomonės paskelbimo, nepaisant sudėtingos tarptautinės ekonominės
situacijos (visų pirma įvykus Rusijos krizei), ekonominės veiklos
rezultatai pagerėjo. Buvo pasiektas makroekonominis stabilumas, pagreitėjo
reformos, nuosekliai išlaikytas Lietuvos valdžios institucijų
įsipareigojimas vykdyti ekonominius narystės ES reikalavimus.

Taigi darytina išvada, kad Lietuva yra veikiančios rinkos ekonomikos
valstybė. Tęsdama dabartinių reformų kelią, Lietuva turėtų sugebėti
pasipriešinti konkurenciniam rinkos jėgų spaudimui iš ES pusės.

Būtų galima pagerinti situaciją darbo rinkoje, sprendžiant aukšto nedarbo
lygio problemą. Reikia pagerinti valstybės finansų valdymą, ypač
savivaldybių lygmeniu sprendžiant susikaupusių mokestinių įsiskolinimų
klausimą. Be to, pensijų reformos užbaigimas, įvedant planuotą privalomą
kaupiamųjų pensijų sistemą, ilgainiui turėtų subalansuoti valstybės finansų
sistemą ir sustiprinti finansinių rinkų plėtrą. Administracinių ir teismų
gebėjimų stiprinimas, procedūrų supaprastinimas su verslu susijusiose
srityse, įskaitant bankroto ir įmonių restruktūrizavimo sritis, leistų
pagerinti bendrovių patekimo į rinką ir pasitraukimo iš jos galimybes.

Nuo to laiko, kai buvo paskelbta Nuomonė, Lietuva padarė ženklią pažangą
tiek perkeldama acquis į nacionalinę teisę, tiek administracinių gebėjimų
srityje. Nors pirminės pastangos buvo nesistemingos, pastaraisiais metais
acquis perkėlimo į nacionalinę teisę tempas ir apimtis labai išaugo, vis
daugiau pastangų skiriama nelengvam uždaviniui – būtiniems
administraciniams gebėjimams sukurti.

Per pastaruosius metus Lietuva toliau pažengė rengdamasi narystei, visų
pirma laisvo prekių judėjimo, laisvo asmenų judėjimo, konkurencijos,
energetikos, regioninės politikos bei teisingumo ir vidaus reikalų srityse.
Tam tikra/ribota (limited) pažanga padaryta finansų kontrolės ir
žuvininkystės srityse. Nors žemės ūkio ir aplinkos sektoriuose buvo
pasiekta pažanga, vis dar būtinos tęstinės pastangos.

Apskritai, Lietuva pasiekė gerą teisės aktų suderinimo su acquis lapsnį
daugumoje sričių, ir kai kuriose srityse suderinimo lygis yra aukštas.
Lietuva įkūrė beveik visas administracines struktūras, reikalingas acquis
įgyvendinti; vis dėlto reikia ir toliau dėti nuoseklias pastangas
stiprinant administracinius gebėjimus, ypač – vykdant mokymus bei personalo
perkvalifikavimą, užtikrinant efektyvų tarpžinybinį koordinavimą. Likusias
spragas padengia suderinti išsamūs planai (sudaryti visų pirma derybų
eigoje ir rengiant Veiksmų planą administraciniams ir teismų gebėjimams
stiprinti).

Lietuva ir toliau darė pažangą vidaus rinkos srityje. Laisvo prekių
judėjimo srityje yra suderinta didžioji dalis teisės aktų. Sukurtos ir
pagrindinės administracinės struktūros, tačiau jos dar neveikia visu
pajėgumu. Kalbant apie rinkos priežiūrą, reikia dėti pastangas toliau
plėtoti infrastruktūrai, visų pirma tyrimų ir sertifikavimo srityje.
Kalbant apie maisto saugą, buvo padaryta pažanga teisės derinimo ir
administracinių gebėjimų stiprinimo srityse, tačiau būtinos tolesnės
pastangos panaikinant išankstinį maisto produktų registravimą. Viešųjų
pirkimų srityje toliau vyko teisės derinimas, tačiau vis dar būtina atlikti
kai kuriuos pakeitimus ir toliau stiprinti Viešųjų pirkimų tarnybą. Laisvo
asmenų judėjimo srityje Lietuva yra pasiekusi gerą teisės derinimo lygį,
nors esamos administracinės struktūros dar neveikia patenkinamai. Kalbant
apie abipusį kvalifikacijų pripažinimą, didžiausių pastangų reikalauja
medikų profesijų sritis. Laisvės teikti paslaugas srityje teisės aktai
suderinti didele dalimi (to a reasonable extent), tačiau dar nevisiškai
patenkinamai veikia administracinės struktūros. Geros pažangos Lietuva
pasiekė bankininkystės ir vertybinių popierių srityje. Turėtų būti toliau
derinami teisės aktai, susiję su draudimo sektoriumi ir duomenų apsauga,
ypač užtikrinant priežiūros institucijų nepriklausomybę. Reikėtų
sustiprinti bendradarbiavimą tarp priežiūros institucijų. Tolesnė pažanga
buvo daroma laisvo kapitalo judėjimo srityje, kur Lietuva jau pasiekė
aukštą liberalizavimo lygį. Būtinos tolesnės nuoseklios pastangos mokėjimo
sistemų ir kovos su pinigų plovimu srityse.

Kalbant apie įmonių teisę, Lietuva pasiekė nemažą suderinimo lygį; yra
įsteigtos ir reikalingos administracinės struktūros, tačiau dar ne visos
dirba visu pajėgumu. Toliau derinta teisė patentų ir intelektinės
nuosavybės teisių srityse. Reikia ženkliai sustiprinti kovą prieš
piratavimą ir padirbinėjimą, o taip pat gerinti bendradarbiavimą tarp
valdžios institucijų, atsakingų už intelektinės nuosavybės teisių vykdymo
užtikrinimą. Konkurencijos politikos srityje teisės aktai didžiąja dalimi
suderinti, o administracinės struktūros įsteigtos ir veikia. Lietuva turėtų
ir toliau tinkamai taikyti savo teisės aktus bei užtikrinti jų vykdymą.
Konkurencijos taryba turėtų susikoncentruoti ties labiau atgrasančia
sankcijų politika konkurencijos srityje ir didesnį dėmesį skirti gelbėjimo
ir restruktūrizavimo pagalbai.

Mokesčių srityje Lietuva yra pasiekusi gerą teisės derinimo lygį,
reikalingi administraciniai gebėjimai didžiąja dalimi sukurti, tačiau juos
dar reikia stiprinti. Lietuva padarė ženklią pažangą derindama mokesčių
teisės aktus, tačiau dar būtinas tolesnis derinimas PVM ir akcizų srityse.
Mokesčių administravimo reforma taip pat pasistūmėjo į priekį. Muitų
sąjungos srityje Lietuva yra pasiekusi gerą teisės derinimo lygį,
administraciniai gebėjimai sukurti iš dalies. Tačiau reikia toliau
stiprinti tarpžinybinį bendradarbiavimą ir užtikrinti esamų teisės normų
sukčiavimo, intelektinės nuosavybės teisių ir kovos su korupcija srityse
įgyvendinimą. Abiejose srityse būtina dėti ypatingas pastangas, siekiant
užtikrinti, kad būtų sukurtos adekvačios informacinių technologijų
sistemos, leisiančios keistis duomenimis su EB ir jos valstybėmis narėmis.

Kalbant apie žemės ūkį, acquis perkėlimas į nacionalinę teisę vyksta gerai.
Iš dalies sukurtos administracinės struktūros, tačiau jas dar reikia
tobulinti. Ypatingą dėmesį Lietuva turėtų skirti pasienio kontrolės
punktams, integruotai administracinei ir kontrolės sistemai,
administraciniams gebėjimams, skirtiems Bendrai žemės ūkio politikai
valdyti, Mokėjimų agentūrai, įmonių modernizavimui ir gyvūninių atliekų
apdorojimui.

Žuvininkystės sektoriuje pasiektas nemažas teisės derinimo lygis, nors
lieka ir spragų, ypač kalbant apie rinkos ir struktūrinę politiką.
Įsteigtos kai kurios administracinės struktūros. Reikia dėti daugiau
pastangų, plėtojant rinkos ir struktūrinę politiką bei stiprinant kontrolės
ir inspektavimo funkcijas. Reikia užbaigti steigti žvejybos laivų registrą.

Transporto sektoriaus teisės aktai didžiąja dalimi suderinti su acquis,
nors pastangų dar reikalauja geležinkelių transporto sritis. Atitinkama
įstatyminė bazė jau sukurta, lieka įgyvendinti tik kai kuriuos antrinius
teisės aktus. Didžiąja dalimi sukurtos ir administracinės struktūros, bet
jas dar reikia stiprinti. Energetikos sektoriuje Lietuva pasiekė aukštą
teisės aktų suderinimo lygį, tuo tarpu administracinės struktūros iš
principo sukurtos, tačiau jas reikia toliau stiprinti. Gera pažanga
padaryta vidaus energetikos rinkos srityje. Kalbant apie branduolinę saugą,
Lietuva žengė labai svarbų žingsnį oficialiai patvirtindama, kad Ignalinos
atominės elektrinės pirmasis blokas bus uždarytas iki 2005 m. ir oficialiai
įsipareigodama uždaryti antrąjį šios elektrinės bloką 2009 m. ES, remdamasi
Bendrijų solidarumo principu, pareiškė savo pasiregimą ir toliau teikti
reikiamą Bendrijos paramą atominės elektrinės uždarymo darbams po Lietuvos
stojimo į ES. Dabar Lietuva turi sutelkti pastangas tinkamam ir savalaikiui
teisės aktų įgyvendinimui užtikrinti, branduolinės saugos srityje –
įskaitant savalaikį antrinės nepriklausomos sustabdymo sistemos įrengimą
antrajame Ignalinos atominės elektrinės bloke ir pasirengimą Ignalinos
atominės elektrinės uždarymui ir eksploatacijos nutraukimui; būtina
sustiprinti administracinius gebėjimus, visų pirma reguliavimo ir
branduolinės saugos institucijas.

Socialinės politikos srityje teisės aktai didžiąja dalimi perkelti,
sukurtos ir administracinės struktūros, tačiau jas reikia toliau stiprinti.
Nemažai pasistūmėta į priekį priėmus naują Darbo kodeksą ir naujas teisės
normas, reguliuojančias kolektyvines sutartis. Lietuva turi užbaigti acquis
perkėlimą ir užtikrinti tinkamą įgyvendinimą visuomenės sveikatos bei
sveikatos ir saugos darbe srityse, įskaitant ir atitinkamų institucijų
stiprinimą, plėtoti socialinį dialogą ir gerinti socialinę apsaugą, toliau
stiprinti administracines struktūras paramai iš Europos socialinio fondo
valdyti. Acquis perkėlimas aplinkos srityje pasiekė santykinai gerą lygį,
tačiau įgyvendinimas dar nėra visiškai patenkinamas. Lietuva turi sutelkti
visą dėmesį ties acquis perkėlimo užbaigimu ir administracinių gebėjimų
stiprinimu. Būtina skirti dėmesį acquis įgyvendinimui atliekų tvarkymo,
vandens kokybės, pramoninės taršos kontrolės, cheminių medžiagų ir GMO
(genetiškai modifikuotų organizmų) bei gamtos apsaugos srityse.

Telekomunikacijų srityje Lietuva pasiekė gerą teisės derinimo lygį, tačiau
liko perkelti įgyvendinančius teisės aktus. Sukurti administraciniai
gebėjimai, tačiau jie dar nėra visiškai veiksmingi. Žymiai padidėjo Ryšių
reguliavimo tarnybos savarankiškumas. Reikia tolesnių pastangų užbaigiant
teisės derinimą, pasirengiant pilnai liberalizacijai ir stiprinant
reguliavimo tarnybos administracinius gebėjimus.

Teisingumo ir vidaus reikalų srityje Lietuva pasiekė ženklią pažangą
derindama teisę. Administracinės struktūros iš esmės sukurtos, tačiau
būtinos tolesnės pastangos. Lietuva peržiūrėjo Šengeno veiksmų planą ir
tęsė jo įgyvendinimą. Lietuva turi sutelkti dėmesį ties teisės derinimo
užbaigimu (ypač vizų, Šengeno, prieglobsčio, pinigų plovimo prevencijos bei
Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos srityse) ir tolesniu
teisėsaugos institucijų stiprinimu, ypač duomenų apsaugos, išorinės sienos
apsaugos ir kovos su korupcija srityse.

Regioninės politikos ir struktūrinių instrumentų koordinavimo srityje
institucinė struktūra iš esmės yra sukurta, tačiau administraciniai
gebėjimai bei techninis projektų rengimas dar nepasiekė reikalaujamo lygio.
Sustiprinti administraciniai gebėjimai, pagerintas tarpžinybinis
koordinavimas, geros pažangos pasiekta programavimo ir partnerystės
srityse. Lietuva turėtų sutelkti pastangas ties programinių dokumentų
rengimo užbaigimu, galutinės įgyvendinančių struktūrų sąrangos nustatymu ir
tolesniu administracinių gebėjimų stiprinimu, ypač techninių projektų,
kurie gali būti finansuojami Bendrijos lėšomis, rengimo, monitoringo,
finansų valdymo ir kontrolės srityse.

Finansų kontrolės srityje, nors acquis ir buvo perkelta į nacionalinę
teisę, reikalingos tolesnės pastangos konsoliduojant teisines normas,
reglamentuojančias viešąją vidaus finansų kontrolę, į vieną išsamų
įstatymą. Administracinės struktūros iš dalies yra sukurtos, tačiau dar
nevisiškai veikiančios. Jas reikia žymiai sustiprinti, kad galėtų
veiksmingai įgyvendinti konsoliduotus teisės aktus. Turėtų būti baigti
rengti audito vadovai. Nemažai pastangų reikės imtis, siekiant pilnai
įgyvendinti Veiksmų plane numatytas priemones finansų valdymo metodologijos
ir kontrolės, vidaus audito valstybės institucijose bei žmogiškųjų išteklių
rengimo (mokymų) srityse tam, kad egzistuojančios spragos
administraciniuose gebėjimuose ir acquis įgyvendinime būtų užpildytos.
Finansinių ir biudžetinių nuostatų srityje iš esmės sukurta teisinė bazė,
tačiau reikia toliau stiprinti administracinius gebėjimus, ypač
apskaičiuojant, kontroliuojant ir numatant nuosavas lėšas iki narystės.

Kalbant apie administracinius gebėjimus, Lietuva sukūrė pakankamus, tačiau
vis dar gana trapius (fragile) gebėjimus užtikrinti acquis įgyvendinimą ir
įgyvendinimo priežiūrą, ypač vidaus rinkos bei įvairių Bendrijų politikų
srityse. Lietuva turi užtikrinti pilną ir efektyvų administracinių
struktūrų veikimą, ypač siekiant garantuoti vieningą ir prognozuojamą
acquis įgyvendinimą. Ypatingai daug dėmesio reikia skirti struktūroms,
kurios yra būtinos įgyvendinti tai acquis daliai, kuri bus taikoma tik
tapus ES nare, ypač racionalaus ir efektyvaus ES lėšų valdymo srityje.

Derybose dėl narystės ES su Lietuva buvo preliminariai uždaryti 28 skyriai.
Apskritai Lietuva vykdo derybose prisiimtus įsipareigojimus, tačiau
vėluojama su įsipareigojimų vykdymu žuvininkystės (žvejybos laivų registro
sukūrimas), statistikos (žemės ūkio surašymas) ir aplinkos (teisės aktai,
reglamentuojantys pakuotes ir biocidus) srityse. Šiuos klausimus reikia
spręsti.

Atsižvelgdama į pažangą, padarytą po Nuomonės pateikimo, teisės derinimo ir
administracinių gebėjimų lygį, kurį Lietuva pasiekė šiame etape, bei
Lietuvos pasiekimus įgyvendinant derybose prisiimtus įsipareigojimus,
Komisija mano, kad Lietuva sugebės prisiimti narystės įsipareigojimus pagal
numatytą grafiką. Iki stojimo Lietuva turi tęsti savo pasirengimo darbus,
laikydamasi derybose dėl narystės prisiimtų įsipareigojimų

Leave a Comment