Europos Komisijos delegacija
Lietuvoje
Europos Komisijos delegacija Lietuvoje buvo įkurta 1996 m. kovo 1 d.atsiliepiant į Lietuvos prašymą tapti Europos Sąjungos nare. Delegacijosvadovas yra Michaelas Grahamas. Delegacija turi diplomatinės misijosstatusą ir atstovauja Europos Komisijai santykiuose su Lietuvos valdžia.Delegacija koordinuoja savo veiklą su ES valstybių narių ambasadomisLietuvoje. Ji veikia kaip vienas pagrindinių bendradarbiavimo tarpKomisijos būstinės Briuselyje ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanalų.Delegacija perduoda oficialius pranešimus iš Briuselio Lietuvosministerijoms, stebi ir praneša Briuseliui apie politinę ir ekonominęraidą, susijusią su Lietuvos būsimąja naryste ES. Delegacija prisideda prieKomisijos atstovų vizitų į Lietuvą planavimo ir prireikus suteikia pagalbąkitoms ES institucijoms.
Pagrindinė Delegacijos veikla Europos Komisijos delegacija Lietuvoje
Europos Komisijos delegacija Lietuvoje buvo įkurta 1996 m. kovo 1 d. atsiliepiant į Lietuvos prašymą tapti Europos Sąjungos nare. Delegacijos vadovas yra Michaelas Grahamas. Delegacija turi diplomatinės misijos statusą ir atstovauja Europos Komisijai santykiuose su Lietuvos valdžia. Delegacija koordinuoja savo veiklą su ES valstybių narių ambasadomis Lietuvoje. Ji veikia kaip vienas pagrindinių bendradarbiavimo tarp Komisijos būstinės Briuselyje ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanalų. Delegacija perduoda oficialius pranešimus iš Briuselio Lietuvos ministerijoms, stebi ir praneša Briuseliui apie politinę ir ekonominę raidą, susijusią su Lietuvos būsimąja naryste ES. Delegacija prisideda prie Komisijos atstovų vizitų į Lietuvą planavimo ir prireikus suteikia pagalbą kitoms ES institucijoms.
Pagrindiniai Delegacijos uždaviniai yra šie:
Prisidėti prie tinkamo įvairių pasirengimo narystei instrumentų funkcionavimo, konkrečiai: • derybų proceso: procesų stebėjimas ir pagalba Komisijai; • Europos sutarties, kurią prižiūri Asociacijos taryba, Asociacijos komitetas ir daugybė įvairių sektorių pakomitečių, besirūpinančių prekyba ir kitais ekonominiais bei socialiniais santykių tarp ES ir Lietuvos aspektais, įskaitant įstatymų atitiktį ir konkurencijos politiką; • Stojimo partnerystės, kurioje nurodyti pagrindiniai Lietuvos prioritetai rengiantis narystei ES.Užtikrinti tinkamą PHARE/ISPA programų įgyvendinimą, konkrečiai:
• suteikiant išankstinį pritarimą įvairiems veiksmams įgyvendinant PHARE/ISPA projektus, dėl kurių susitaria Lietuva ir ES; • tikrinant pirkimo procedūrų atitiktį Decentralizuoto įgyvendinimo sistemos taisyklėms, įskaitant sąlygų išaiškinimą, konkursų (tenderių) įvertinimą bei rangovų ar konsultantų atranką; • stebint ir pranešant apie programų/projektų įgyvendinimą; • informuojant Komisiją Briuselyje apie įvairių programų ir Stojimo partnerystės įgyvendinimą; • informuojant Komisiją Briuselyje apie horizontalių programų įgyvendinimą visose valstybėse kandidatėse; • padedant parengti ir stebint, kaip įgyvendinamos SAPARD programos, kurias, skirtingai nuo PHARE arba ISPA programų, be išankstinio Europos Komisijos delegacijos pritarimo visiškai prižiūri patys lietuviai.Prisidėti prie informacijos apie ES teikimą Lietuvos visuomenei,konkrečiai: • teikiant tikslią ir objektyvią informaciją apie su ES susijusius reikalus ir procesus joje; • įgyvendinant ES plėtros komunikacijos strategiją; • vadovaujant Informacijos centrui, skirtam plačiajai visuomenei; • išleidžiant savaitinį elektroninį ir mėnesinį spausdintą biuletenį; • organizuojant seminarus, konferencijas įvairioms tikslinėms grupėms – valstybės tarnautojams, žurnalistams,mokytojams ir kt.; • reguliariai platinant informaciją spaudai (pranešimus spaudai) apie įvykius ES; • verčiant į lietuvių kalbą ir spausdinant knygas bei brošiūras, taip pat pritaikant vaizdo medžiagą apie ES Lietuvos vartotojams.ES ir Lietuvos santykiaiTrumpa istorija
Oficialūs santykiai ir bendradarbiavimas tarp Lietuvos ir Europos Bendrijos(EB) prasidėjo 1991 m. rugpjūčio 27 d., kai EB nusprendė pripažintiLietuvos nepriklausomybę.
1992 m. gegužės 11 d. Lietuva ir Europos Bendrija pasirašė Prekybos irkomercinio bei ekonominio bendradarbiavimo sutartį, kuri įsigaliojo 1993 m.vasario 1 d., ir priėmė deklaraciją dėl politinio dialogo tarp EB irLietuvos Respublikos.
1993 m. birželio 21-22 d. vykusiame Europos Vadovų Tarybos susitikimeKopenhagoje EB pirmą kartą aiškiai suformulavo savo poziciją dėl Vidurio irRytų Europos valstybių narystės Europos Sąjungoje (ES). Tačiau tai buvotaikoma tik valstybėms, pasirašiusioms Europos sutartis. Baltijos valstybės
buvo paminėtos atskirame paragrafe, kuriame Europos Komisija buvoįpareigota pateikti pasiūlymus dėl tuo metu galiojusių prekybos sutarčių suBaltijos valstybėmis išplėtojimo į laisvosios prekybos sutartis.1994 m. liepos 18 d. buvo pasirašyta ES ir Lietuvos laisvosios prekybossutartis. Tų pačių metų pabaigoje, gruodžio 16 d., prasidėjo derybos dėlEuropos sutarties. Jos baigėsi 1995 m. balandžio mėn. Europos sutartis buvopasirašyta birželio 12 d.
1995 m. gruodžio 8 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė įteikė oficialųprašymą priimti į ES. 1997 m. liepos mėn. paskelbtoje Europos Komisijosnuomonėje pateikiama išvada, kad dabartinis pasirengimo narystei ES lygisleidžia tvirtinti, jog per artimiausius penkerius metus tik šios penkiosasocijuotos Vidurio ir Rytų Europos valstybės bus pasirengusios narysteiES: Čekija, Estija, Vengrija, Lenkija ir Slovėnija.
Lietuva buvo pakviesta pradėti derybas 1999 m. kartu su kitomisvadinamosios antrosios grupės valstybėmis kandidatėmis. Tokį sprendimąEuropos Komisija pasiūlė 1999 m. reguliariojoje ataskaitoje apie valstybiųkandidačių pažangą rengiantis narystei ES. 1999 m. gruodžio mėn. ES Tarybapritarė šiai rekomendacijai ir apsisprendė dėl derybų pradžios. 2000 m.vasario 15 d. Lietuva pradėjo derybas dėl narystės ES.
Pastarojo meto įvykiai
Asociacijos sutartis (įskaitant dvišalę prekybą)
Asociacijos sutartys iš pradžių buvo sutartys tarp Europos Sąjungos irEuropos valstybių, numačiusių ateityje tapti ES narėmis. Tokie susitarimaisu Rytų Europos valstybėmis, pasirašyti po 1991 m., yra žinomi kaip Europossutartys.
Europos (asociacijos) sutartys sukuria prekybos tarp ES ir valstybiųkandidačių pagrindą ir yra skirtos panaikinti prekybos kliūtis. Europos(asociacijos) sutartis su Lietuva buvo pasirašyta 1995 m. birželio 12 d. irįsigaliojo 1998 m. vasario 1 d. Europos sutartis pakeitė Prekybos irkomercinio bei ekonominio bendradarbiavimo sutartį. Laisvosios prekybos irsu prekyba susijusių reikalų sutartis tapo Europos sutarties dalimi.
Europos sutartis pripažino Lietuvos siekį tapti ES nare ir sudarė sąlygasLietuvai dalyvauti įgyvendinant valstybių kandidačių pasirengimo narysteistrategiją. Sutartis taip pat nustatė taisykles, pagal kuriasliberalizuojamas prekių, paslaugų, kapitalo ir asmenų judėjimas, taip patužtikrinamas bendradarbiavimas teisės aktų derinimo, finansų, aplinkosapsaugos, kultūros ir kitose srityse.Komisijos paskutinėje, 2002 m. reguliariojoje ataskaitoje pažymima, kadLietuva tinkamai įgyvendino Europos sutartį ir prisidėjo prie sklandžiosįvairių jungtinių institucijų veiklos.
Lietuvos prekyba su ES nuolat didėja. 2001 m. Lietuvos eksportas į ESsudarė 47,8 proc. (per metus padidėjo 20 proc.) bendro Lietuvos eksporto.Importas iš ES sudarė 44 proc. bendro importo (padidėjo 18,4 proc.). Per tąpatį laikotarpį ES eksportas į Lietuvą sudarė 0,27 proc. bendro ES eksportoir importas iš Lietuvos – 0,21 proc. bendro ES importo.
Pagal prekybos sritis didžiausią ES eksporto į Lietuvą dalį sudaro mašinosir elektros prekės. Tekstilė sudaro didžiausią ES importo iš Lietuvos dalį.
Prie Europos sutarties pridėtas Protokolas dėl pramonės gaminių atitiktiesįvertinimo ir pripažinimo (PECA) buvo parafuotas 2001 m. liepos mėn. Tokieprotokolai yra abipusio pripažinimo susitarimai, pagrįsti acquisįgyvendinimu.
Šiuo metu Europos sutarties institucijų lygmeniu vykstančiose diskusijosesiekiama pažangos tokiose srityse kaip intelektinės nuosavybės teisiųapsauga, žemės ūkio pertvarkymas, energetikos ūkio pertvarkymas ir,steigiant atitinkamas administracines struktūras, finansų kontrolės beiregioninės politikos srityse. Santykiuose tarp Lietuvos ir ES nėra jokiųdidesnių prekybos problemų.
2002 m. reguliarioji ataskaita2002 m. spalio 9 d. Europos Komisija Europos Parlamentui pateikėReguliariąją ataskaitą apie valstybių kandidačių, įskaitant Lietuvą,pažangą rengiantis narystei ES.
Ši ataskaita ir pasiūlymai nurodo principus, kuriais vadovaudamasi Lietuvasėkmingai baigtų stojimo procesą.
Ataskaitoje konstatuojama, kad derybas su stojimo kriterijusatitinkančiomis 10 valstybių, tarp jų ir Lietuva, įmanoma baigti iki 2002m. pabaigos. Taigi, remiantis Europos Parlamento ir ES Tarybos nustatytais
tikslais, šios valstybės 2004 m. bus pasirengusios tapti ES narėmis.2002 m. reguliarioji ataskaita apie Lietuvos pažangą rengiantis narysteiEuropos SąjungojeIšvados
Lietuva
Komisija savo 1997 m. Nuomonėje padarė išvadą, kad Lietuva atitinkapolitinių narystės kriterijų reikalavimus. Nuo to laiko šalis pasiekėdidelės pažangos toliau įtvirtindama ir stiprindama institucijų,užtikrinančių demokratiją, teisės viršenybę, žmogaus teises, pagarbąmažumoms ir jų apsaugą, stabilumą. Tai buvo patvirtinta per praėjusiųvienerių metų laikotarpį. Lietuva ir toliau atitinka Kopenhagos politiniųnarystės kriterijų reikalavimus.
Lietuva pasiekė didelės pažangos vykdydama viešojo administravimo reformą,ypač priėmusi naują Valstybės tarnybos įstatymą ir įgyvendinančius teisėsaktus. Lietuvai reikia užtikrinti, kad visose tarnybose reforma bustinkamai įgyvendinta ir bus užtikrintas tinkamas prioritetinisfinansavimas.
Ženkli pažanga pasiekta reformuojant teismų sistemą, visų pirma priėmusTeismų įstatymą. Svarbu pasirūpinti tuo, kad būtų užtikrintas tinkamasnaujų teisės aktų įgyvendinimas. Būtinos tolesnės pastangos gerinantteisėjų ir prokurorų profesinius gebėjimus. Tai yra esminė prielaidaužtikrinant teisminio proceso kokybę, pagarbą teismo proceso dalyviųteisėms ir profesinę etiką. Reikia siekti tolesnės pažangos spartinant bylųnagrinėjimą teisme ir užtikrinant teismo sprendimų vykdymą.
Ženkli pažanga pasiekta kovojant su korupcija, ypač priėmus Nacionalinękovos su korupcija programą ir Korupcijos prevencijos įstatymą. Teisėsaugosinstitucijos ir atsakingosios šakinės ministerijos turėtų dėti nuosekliaspastangas, kad būtų užtikrintas tinkamas ir veiksmingas priemonių,nukreiptų prieš administracinę korupciją (išliekančią susirūpinimopriežastimi), įgyvendinimas.
Lietuva ir toliau gerbia žmogaus teises ir laisves.
Dar 1997 m. Nuomonėje buvo pripažintos reformų pastangos, kurių ėmėsiLietuvos valdžios institucijos, siekdamos pertvarkyti ekonomiką. NuoNuomonės paskelbimo, nepaisant sudėtingos tarptautinės ekonominės
situacijos (visų pirma įvykus Rusijos krizei), ekonominės veiklosrezultatai pagerėjo. Buvo pasiektas makroekonominis stabilumas, pagreitėjoreformos, nuosekliai išlaikytas Lietuvos valdžios institucijųįsipareigojimas vykdyti ekonominius narystės ES reikalavimus.Taigi darytina išvada, kad Lietuva yra veikiančios rinkos ekonomikosvalstybė. Tęsdama dabartinių reformų kelią, Lietuva turėtų sugebėtipasipriešinti konkurenciniam rinkos jėgų spaudimui iš ES pusės.
Būtų galima pagerinti situaciją darbo rinkoje, sprendžiant aukšto nedarbolygio problemą. Reikia pagerinti valstybės finansų valdymą, ypačsavivaldybių lygmeniu sprendžiant susikaupusių mokestinių įsiskolinimųklausimą. Be to, pensijų reformos užbaigimas, įvedant planuotą privalomąkaupiamųjų pensijų sistemą, ilgainiui turėtų subalansuoti valstybės finansųsistemą ir sustiprinti finansinių rinkų plėtrą. Administracinių ir teismųgebėjimų stiprinimas, procedūrų supaprastinimas su verslu susijusiosesrityse, įskaitant bankroto ir įmonių restruktūrizavimo sritis, leistųpagerinti bendrovių patekimo į rinką ir pasitraukimo iš jos galimybes.
Nuo to laiko, kai buvo paskelbta Nuomonė, Lietuva padarė ženklią pažangątiek perkeldama acquis į nacionalinę teisę, tiek administracinių gebėjimųsrityje. Nors pirminės pastangos buvo nesistemingos, pastaraisiais metaisacquis perkėlimo į nacionalinę teisę tempas ir apimtis labai išaugo, visdaugiau pastangų skiriama nelengvam uždaviniui – būtiniemsadministraciniams gebėjimams sukurti.
Per pastaruosius metus Lietuva toliau pažengė rengdamasi narystei, visųpirma laisvo prekių judėjimo, laisvo asmenų judėjimo, konkurencijos,energetikos, regioninės politikos bei teisingumo ir vidaus reikalų srityse.Tam tikra/ribota (limited) pažanga padaryta finansų kontrolės iržuvininkystės srityse. Nors žemės ūkio ir aplinkos sektoriuose buvopasiekta pažanga, vis dar būtinos tęstinės pastangos.
Apskritai, Lietuva pasiekė gerą teisės aktų suderinimo su acquis lapsnįdaugumoje sričių, ir kai kuriose srityse suderinimo lygis yra aukštas.Lietuva įkūrė beveik visas administracines struktūras, reikalingas acquis
įgyvendinti; vis dėlto reikia ir toliau dėti nuoseklias pastangasstiprinant administracinius gebėjimus, ypač – vykdant mokymus bei personaloperkvalifikavimą, užtikrinant efektyvų tarpžinybinį koordinavimą. Likusiasspragas padengia suderinti išsamūs planai (sudaryti visų pirma derybųeigoje ir rengiant Veiksmų planą administraciniams ir teismų gebėjimamsstiprinti).Lietuva ir toliau darė pažangą vidaus rinkos srityje. Laisvo prekiųjudėjimo srityje yra suderinta didžioji dalis teisės aktų. Sukurtos irpagrindinės administracinės struktūros, tačiau jos dar neveikia visupajėgumu. Kalbant apie rinkos priežiūrą, reikia dėti pastangas toliauplėtoti infrastruktūrai, visų pirma tyrimų ir sertifikavimo srityje.Kalbant apie maisto saugą, buvo padaryta pažanga teisės derinimo iradministracinių gebėjimų stiprinimo srityse, tačiau būtinos tolesnėspastangos panaikinant išankstinį maisto produktų registravimą. Viešųjųpirkimų srityje toliau vyko teisės derinimas, tačiau vis dar būtina atliktikai kuriuos pakeitimus ir toliau stiprinti Viešųjų pirkimų tarnybą. Laisvoasmenų judėjimo srityje Lietuva yra pasiekusi gerą teisės derinimo lygį,nors esamos administracinės struktūros dar neveikia patenkinamai. Kalbantapie abipusį kvalifikacijų pripažinimą, didžiausių pastangų reikalaujamedikų profesijų sritis. Laisvės teikti paslaugas srityje teisės aktaisuderinti didele dalimi (to a reasonable extent), tačiau dar nevisiškaipatenkinamai veikia administracinės struktūros. Geros pažangos Lietuvapasiekė bankininkystės ir vertybinių popierių srityje. Turėtų būti toliauderinami teisės aktai, susiję su draudimo sektoriumi ir duomenų apsauga,ypač užtikrinant priežiūros institucijų nepriklausomybę. Reikėtųsustiprinti bendradarbiavimą tarp priežiūros institucijų. Tolesnė pažangabuvo daroma laisvo kapitalo judėjimo srityje, kur Lietuva jau pasiekėaukštą liberalizavimo lygį. Būtinos tolesnės nuoseklios pastangos mokėjimosistemų ir kovos su pinigų plovimu srityse.
Kalbant apie įmonių teisę, Lietuva pasiekė nemažą suderinimo lygį; yraįsteigtos ir reikalingos administracinės struktūros, tačiau dar ne visosdirba visu pajėgumu. Toliau derinta teisė patentų ir intelektinėsnuosavybės teisių srityse. Reikia ženkliai sustiprinti kovą priešpiratavimą ir padirbinėjimą, o taip pat gerinti bendradarbiavimą tarpvaldžios institucijų, atsakingų už intelektinės nuosavybės teisių vykdymoužtikrinimą. Konkurencijos politikos srityje teisės aktai didžiąja dalimisuderinti, o administracinės struktūros įsteigtos ir veikia. Lietuva turėtųir toliau tinkamai taikyti savo teisės aktus bei užtikrinti jų vykdymą.Konkurencijos taryba turėtų susikoncentruoti ties labiau atgrasančiasankcijų politika konkurencijos srityje ir didesnį dėmesį skirti gelbėjimoir restruktūrizavimo pagalbai.
Mokesčių srityje Lietuva yra pasiekusi gerą teisės derinimo lygį,reikalingi administraciniai gebėjimai didžiąja dalimi sukurti, tačiau juosdar reikia stiprinti. Lietuva padarė ženklią pažangą derindama mokesčiųteisės aktus, tačiau dar būtinas tolesnis derinimas PVM ir akcizų srityse.Mokesčių administravimo reforma taip pat pasistūmėjo į priekį. Muitųsąjungos srityje Lietuva yra pasiekusi gerą teisės derinimo lygį,administraciniai gebėjimai sukurti iš dalies. Tačiau reikia toliaustiprinti tarpžinybinį bendradarbiavimą ir užtikrinti esamų teisės normųsukčiavimo, intelektinės nuosavybės teisių ir kovos su korupcija srityseįgyvendinimą. Abiejose srityse būtina dėti ypatingas pastangas, siekiantužtikrinti, kad būtų sukurtos adekvačios informacinių technologijųsistemos, leisiančios keistis duomenimis su EB ir jos valstybėmis narėmis.
Kalbant apie žemės ūkį, acquis perkėlimas į nacionalinę teisę vyksta gerai.Iš dalies sukurtos administracinės struktūros, tačiau jas dar reikiatobulinti. Ypatingą dėmesį Lietuva turėtų skirti pasienio kontrolėspunktams, integruotai administracinei ir kontrolės sistemai,
administraciniams gebėjimams, skirtiems Bendrai žemės ūkio politikaivaldyti, Mokėjimų agentūrai, įmonių modernizavimui ir gyvūninių atliekųapdorojimui.Žuvininkystės sektoriuje pasiektas nemažas teisės derinimo lygis, norslieka ir spragų, ypač kalbant apie rinkos ir struktūrinę politiką.Įsteigtos kai kurios administracinės struktūros. Reikia dėti daugiaupastangų, plėtojant rinkos ir struktūrinę politiką bei stiprinant kontrolėsir inspektavimo funkcijas. Reikia užbaigti steigti žvejybos laivų registrą.
Transporto sektoriaus teisės aktai didžiąja dalimi suderinti su acquis,nors pastangų dar reikalauja geležinkelių transporto sritis. Atitinkamaįstatyminė bazė jau sukurta, lieka įgyvendinti tik kai kuriuos antriniusteisės aktus. Didžiąja dalimi sukurtos ir administracinės struktūros, betjas dar reikia stiprinti. Energetikos sektoriuje Lietuva pasiekė aukštąteisės aktų suderinimo lygį, tuo tarpu administracinės struktūros išprincipo sukurtos, tačiau jas reikia toliau stiprinti. Gera pažangapadaryta vidaus energetikos rinkos srityje. Kalbant apie branduolinę saugą,Lietuva žengė labai svarbų žingsnį oficialiai patvirtindama, kad Ignalinosatominės elektrinės pirmasis blokas bus uždarytas iki 2005 m. ir oficialiaiįsipareigodama uždaryti antrąjį šios elektrinės bloką 2009 m. ES, remdamasiBendrijų solidarumo principu, pareiškė savo pasiregimą ir toliau teiktireikiamą Bendrijos paramą atominės elektrinės uždarymo darbams po Lietuvosstojimo į ES. Dabar Lietuva turi sutelkti pastangas tinkamam ir savalaikiuiteisės aktų įgyvendinimui užtikrinti, branduolinės saugos srityje –įskaitant savalaikį antrinės nepriklausomos sustabdymo sistemos įrengimąantrajame Ignalinos atominės elektrinės bloke ir pasirengimą Ignalinosatominės elektrinės uždarymui ir eksploatacijos nutraukimui; būtinasustiprinti administracinius gebėjimus, visų pirma reguliavimo irbranduolinės saugos institucijas.
Socialinės politikos srityje teisės aktai didžiąja dalimi perkelti,sukurtos ir administracinės struktūros, tačiau jas reikia toliau stiprinti.
Nemažai pasistūmėta į priekį priėmus naują Darbo kodeksą ir naujas teisėsnormas, reguliuojančias kolektyvines sutartis. Lietuva turi užbaigti acquisperkėlimą ir užtikrinti tinkamą įgyvendinimą visuomenės sveikatos beisveikatos ir saugos darbe srityse, įskaitant ir atitinkamų institucijųstiprinimą, plėtoti socialinį dialogą ir gerinti socialinę apsaugą, toliaustiprinti administracines struktūras paramai iš Europos socialinio fondovaldyti. Acquis perkėlimas aplinkos srityje pasiekė santykinai gerą lygį,tačiau įgyvendinimas dar nėra visiškai patenkinamas. Lietuva turi sutelktivisą dėmesį ties acquis perkėlimo užbaigimu ir administracinių gebėjimųstiprinimu. Būtina skirti dėmesį acquis įgyvendinimui atliekų tvarkymo,vandens kokybės, pramoninės taršos kontrolės, cheminių medžiagų ir GMO(genetiškai modifikuotų organizmų) bei gamtos apsaugos srityse.Telekomunikacijų srityje Lietuva pasiekė gerą teisės derinimo lygį, tačiauliko perkelti įgyvendinančius teisės aktus. Sukurti administraciniaigebėjimai, tačiau jie dar nėra visiškai veiksmingi. Žymiai padidėjo Ryšiųreguliavimo tarnybos savarankiškumas. Reikia tolesnių pastangų užbaigiantteisės derinimą, pasirengiant pilnai liberalizacijai ir stiprinantreguliavimo tarnybos administracinius gebėjimus.
Teisingumo ir vidaus reikalų srityje Lietuva pasiekė ženklią pažangąderindama teisę. Administracinės struktūros iš esmės sukurtos, tačiaubūtinos tolesnės pastangos. Lietuva peržiūrėjo Šengeno veiksmų planą irtęsė jo įgyvendinimą. Lietuva turi sutelkti dėmesį ties teisės derinimoužbaigimu (ypač vizų, Šengeno, prieglobsčio, pinigų plovimo prevencijos beiEuropos Bendrijų finansinių interesų apsaugos srityse) ir tolesniuteisėsaugos institucijų stiprinimu, ypač duomenų apsaugos, išorinės sienosapsaugos ir kovos su korupcija srityse.
Regioninės politikos ir struktūrinių instrumentų koordinavimo srityjeinstitucinė struktūra iš esmės yra sukurta, tačiau administraciniaigebėjimai bei techninis projektų rengimas dar nepasiekė reikalaujamo lygio.
Sustiprinti administraciniai gebėjimai, pagerintas tarpžinybiniskoordinavimas, geros pažangos pasiekta programavimo ir partnerystėssrityse. Lietuva turėtų sutelkti pastangas ties programinių dokumentųrengimo užbaigimu, galutinės įgyvendinančių struktūrų sąrangos nustatymu irtolesniu administracinių gebėjimų stiprinimu, ypač techninių projektų,kurie gali būti finansuojami Bendrijos lėšomis, rengimo, monitoringo,finansų valdymo ir kontrolės srityse.Finansų kontrolės srityje, nors acquis ir buvo perkelta į nacionalinęteisę, reikalingos tolesnės pastangos konsoliduojant teisines normas,reglamentuojančias viešąją vidaus finansų kontrolę, į vieną išsamųįstatymą. Administracinės struktūros iš dalies yra sukurtos, tačiau darnevisiškai veikiančios. Jas reikia žymiai sustiprinti, kad galėtųveiksmingai įgyvendinti konsoliduotus teisės aktus. Turėtų būti baigtirengti audito vadovai. Nemažai pastangų reikės imtis, siekiant pilnaiįgyvendinti Veiksmų plane numatytas priemones finansų valdymo metodologijosir kontrolės, vidaus audito valstybės institucijose bei žmogiškųjų ištekliųrengimo (mokymų) srityse tam, kad egzistuojančios spragosadministraciniuose gebėjimuose ir acquis įgyvendinime būtų užpildytos.Finansinių ir biudžetinių nuostatų srityje iš esmės sukurta teisinė bazė,tačiau reikia toliau stiprinti administracinius gebėjimus, ypačapskaičiuojant, kontroliuojant ir numatant nuosavas lėšas iki narystės.
Kalbant apie administracinius gebėjimus, Lietuva sukūrė pakankamus, tačiauvis dar gana trapius (fragile) gebėjimus užtikrinti acquis įgyvendinimą irįgyvendinimo priežiūrą, ypač vidaus rinkos bei įvairių Bendrijų politikųsrityse. Lietuva turi užtikrinti pilną ir efektyvų administraciniųstruktūrų veikimą, ypač siekiant garantuoti vieningą ir prognozuojamąacquis įgyvendinimą. Ypatingai daug dėmesio reikia skirti struktūroms,kurios yra būtinos įgyvendinti tai acquis daliai, kuri bus taikoma tiktapus ES nare, ypač racionalaus ir efektyvaus ES lėšų valdymo srityje.
Derybose dėl narystės ES su Lietuva buvo preliminariai uždaryti 28 skyriai.
Apskritai Lietuva vykdo derybose prisiimtus įsipareigojimus, tačiauvėluojama su įsipareigojimų vykdymu žuvininkystės (žvejybos laivų registrosukūrimas), statistikos (žemės ūkio surašymas) ir aplinkos (teisės aktai,reglamentuojantys pakuotes ir biocidus) srityse. Šiuos klausimus reikiaspręsti.Atsižvelgdama į pažangą, padarytą po Nuomonės pateikimo, teisės derinimo iradministracinių gebėjimų lygį, kurį Lietuva pasiekė šiame etape, beiLietuvos pasiekimus įgyvendinant derybose prisiimtus įsipareigojimus,Komisija mano, kad Lietuva sugebės prisiimti narystės įsipareigojimus pagalnumatytą grafiką. Iki stojimo Lietuva turi tęsti savo pasirengimo darbus,laikydamasi derybose dėl narystės prisiimtų įsipareigojimų