Kauno Vytauto Didžiojo universiteto atkūrimas
1950 m. spalio 31 d. SSRS aukštojo mokslo ministro įsakymu buvęs Vytauto Didžiojo universitetas, tuomet vadintas Kauno universitetu, buvo reorganizuotas į Kauno politechnikos institutą ir Kauno medicinos institutą. Galimybė iškelti mintį apie universiteto atkūrimą pasitaikė tik Atgimimo laikais. Diskusijos dėl universiteto atgaivinimo prasidėjo 1988 metais – apie tai kalbėta spaudoje, įvairiuose susirinkimuose. Tais pačiais metais LSSR liaudies švietimo ministerija sudarė Kauno universiteto atkūrimo komisiją, kuriai vadovavo Vilniaus universiteto rektorius, profesorius J. Kubilius. 1989 m. pradžioje Kauno aukštųjų mokyklų ir mokslo įstaigų profesorių bei mokslo daktarų susirinkime buvo išrinkta Vytauto Didžiojo universiteto Atkuriamoji taryba, įpareigota parengti universiteto statutą bei spręsti kitus su atkūrimu susijusius praktinius klausimus. Tarybos pirmininku išrinktas prof. J. Vilemas.
1989 m. balandžio 28 dieną mokslininkų konferencijoje „Tautinė aukštosios mokyklos koncepcija ir Kauno universitetas“ buvo paskelbtas Vytauto Didžiojo universiteto atkūrimo aktas. Įstatymas dėl universiteto atkūrimo priimtas tų pačių metų liepos 4 dieną, o liepos 10-ąją LSSR Ministrų Taryba įregistravo laikinąjį universiteto statutą. Rektoriaus pareigoms vykdyti Atkuriamoji taryba paskyrė J. Vilemą.
Svarbiausiu atkurtojo universiteto tikslu paskelbtas humanitarinės orientacijos absolventų ruošimas. VDU atkurtas kaip savarankiška, turinti autonomiją institucija. Tai buvo pirma visoje SSRS aukštoji mokykla, nepriklausoma nuo valstybės institucijų.
Universitetas neatgavo savo ankstesnės nuosavybės – pastatų, knygų, laboratorijų, jam teko kurtis iš naujo. Tik 1992 m. VDU buvo pradėta grąžinti pastatus, atiduotas Botanikos sodas. Nepaisant to, mokslo metai VDU prasidėjo 1989 m. rugsėjo 1 dieną. Tuo metu veikė trys fakultetai – Ekonomikos, Humanitarinių mokslų ir Tiksliųjų mokslų.
1989 m. pabaigoje Kaune ir Čikagoje buvo išrinktas universiteto Atkuriamasis senatas iš 48 Lietuvos ir 48 išeivijos mokslininkų. Senauti pirmininkavo J. Vilemas. 1990 m. gegužės 24-ąją Atkuriamasis senatas išrinko pirmą atkurto universiteto rektorių – prof. A. Avižienį iš Kalifornijos universiteto. Tų pačių metų gruodį senatas priėmė ir VDU statutą. Šiame statute pirmą kartą Lietuvoje įteisintos kelių pakopų – bakalauro ir magistro studijos. Kartu nutarta Humanitarinių mokslų fakultetą reorganizuoti į Humanitarinių mokslų, Menų ir Socialinių mokslų fakultetus.
Nuo 1991 m. VDU veikia doktorantūros studijos. Tais metais universitetas buvo suskirstytas jau į aštuonis fakultetus: Biologijos, Ekonomikos ir vadybos, Fizikos-matematikos, Humanitarinių mokslų, Informatikos, Menų, Socialinių mokslų, Teologijos-filosofijos. 1994 m. Biologijos ir Fizikos-matematikos fakultetai buvo reorganizuoti į Aplinkotyros fakultetą. 1997 m. pavasarį savo įkūrimo 75-metį VDU pasitiko su 7 fakultetais: Aplinkotyros, Biznio ir vadybos, Humanitarinių mokslų, Informatikos, Katalikų teologijos, Menų ir Socialinių mokslų.
2001 m. universitete pradėtos ir neakivaizdinės studijos.
VDU – vienintelis universitetas, kuriame priimama ne į siauras specialybes, o į studijų kryptis. Pirmieji du mokslo metai skirti bendram humanitariniam ir fundamentiniam lavinimui, studentas gali pats tvarkyti savo studijų programą. Specialybė galutinai pasirenkama trečiaisiais studijų metais. Nenuostabu, kad VDU galima laikyti vienu patraukliausių studentams Lietuvos universitetų.