Jekaterinos II gyvenimo istorija

Turinys

ĮVADAS 3
VAIKYSTĖ 4
SANTUOKA 4
VALDYMAS 5
JEKATERINOS II ĮTAKA IR REIKŠMĖ LIETUVAI 6
MIRTIS 8
IŠVADOS 9
LITERATŪROS SARAŠAS 10ĮVADAS
Kiekvienas žmogus tam tikra prasme
toks pat kaip visi kiti žmonės,
iš dalies kaip kai kurie iš jų,
tačiau drauge nepanašus į jokį kitą
žmogų
(Benesch H)

Norint išsiaiškinti bet kokios žmogaus veiklos priežastis, neįmanoma aplenkti žmogaus asmenybės analizės. . Atsakyti į klausimą – kas yra asmenybė? – galima bendrai – t.y. „asmenybe galime vadinti kiekvieną žmogų, suvokiantį aplinką bei save ir kontroliuojantį savo veiksmus“ ; galima atsakyti buitiškai – t.y. „asmenybe vadinami žmonės, savo veikloje pasiekę reikšmingų rezultatų“ . Asmenybė savo esme yra žmogus, sąlygotas visuomenės ir jo saantykių su visuomene. Asmenybė formuojasi bendraudama su kitais žmonėmis, tuo ji ne tik patenkina poreikį bendrauti, bet ir reguliuoja savo elgesį.

Asmeniškai man didelį įspūdį paliko Rusijos imperatorių virtinėje išsiskirianti Jekaterina II, nuosekli Petro I vidaus ir užsienio politikos tęsėja. Jos asmenybė paliko didelę žymę viso pasaulio istorijoje: jos charizmatiškas elgesys, neįprastas komunikavimo pobūdis, priimtinas ne visiems, bet tikęs to meto visuomenei. Jekaterina II buvo gana išsilavinusi, protinga ir energinga moteris. Įžengdama į sostą ji pareiškė saugosianti vienvaldystę ir „nepaliestą imperiją“. Siekdama poopuliarumo, Jekaterina II dėjosi rusiškų papročių ir stačiatikybės gerbėja, o užsienyje rodėsi kaip „apšviestojo absoliutizmo“ šalininkė. Atsidėkodama už savo sostą, ji bajorams išdalino daug valstybinių, rūmų ir buvusių vienuolynų žemių su baudžiauninkais. Ji rėmėsi politika: girtą liaudį valdyti lengviau. Jai bu

uvo maža tik pavalgydinti liaudį – reikėjo tai padaryti taip, kad apie šį įvykį kalbėtų ir kituose rūmuose. Yra netgi istorija: ”darbininkai statė dirbtinius kalnus iš lentynų, ant kurių bus išdėliotos vaišės; iš keturių pusių – trys fontanai raudono ir balto vyno, alaus ir midaus fontanai. Vokietis mechanikas kelias dienas plušėjo su savo pagalbininkais tvarkydamas fontanus, tačiau galutinai patikrinti mechanizmus niekaip nesisekė, nes pradėję pumpuoti vyną, padėjėjai kaskart taip nusigerdavo, kad tekdavo nutraukti darbus.”

Jekaterina II(1729-1796)VAIKYSTĖ
Jekaterina II, vokiečių kilmės princesė, nesantuokinė Prūsijos karaliaus Fridricho Didžiojo duktė, gimė 1729 metais. Jos tėvas buvo nuoširdžiai atsidėjęs tarnybai, o motina buvo didelė nenuorama ir nuotykių mėgėja, dažnai važinėdavo po Europą, todėl nei vienas rimtai neužsiėmė mergaitės auklėjimu. Žvitrią ir kaprizingą Jekateriną motina auklėjo paprastai: už menkiausią nusižengimą skeldavo sttiprų antausį. Tai nepraėjo veltui: Jekaterina išmoko ramiai kęsti patyčias ir kantriai laukti savo valandos.SANTUOKA
Likimo dėka po dešimties metų pateko į Rusijos carienės Elžbietos rūmus ir šešiolikos metų buvo ištekinta už sosto įpėdinio Petro Fiodorovičiaus. Pati neturėdama vaikų, Elžbieta iš Jekaterinos reikalavo tik vieno: gimdyti. Deja, Petras buvo nevaisingas, be to, protiškai atsilikęs. To meto carienės rūmų diduomenė buvo ištvirkusi, todėl Jekaterina II anksti ėmė flirtuoti. Dar būdama nuotaka įsimylėjo rūmų donžuaną Andrejų Černyšovą. Sunku pasakyti, kiek toli būtų nužengę jų sa

antykiai, tačiau visų dvariškių akivaizdoje Černyšovas labai nepagarbiai elgėsi su princese. Petras Fiodorovičius matė Jekaterinos II meilę Černyšovui ir buvo labai įsižeidęs. Pagaliau Černyšovą privertė išvažiuoti į užsienį. Jekaterinos II vedybos su Petru neatnešė laimės nei vienam, nei antram. Po pirmosios nakties rūmuose sklandė gandas, kad jaunamartė išsaugojo savo nekaltybę. Dėl to Elžbieta buvo nepatekinta ir rimtai priekaištavo Jekaterinai II. Slinko mėnesiai, jaunavedžių reikalai negerėjo. Tuo metu Petras Fiodorovičius susirgo, ir Jekaterina II užmezgė romaną su Švedijos pasiuntiniu grafu Polenbergu, o netrukus su vėl grįžusiu Černyšovu ir dviem jo broliais. Visa tai buvo žinoma carienei. Jos įsakymu Černyšovas buvo areštuotas ir pasodintas į kalėjimą. Jekaterina II buvo apstatyta carienės šnipais, tačiau tai nepadėjo. Jekaterinos II dvasine vadove tapo Neapolio karalienė Joana, kuri sugebėdavo ištvirkauti su keliais vyrais iš karto. Jekaterina II įsisąmonino, kad valdovėms viskas leistina. O tuo metu jai buvo tik aštuoniolika! Jos santykiai su vyru pasidarė labai priešiški.
Praėjo dešimt metų nuo Jekaterinos II vestuvių, o sosto įpėdinio vis dar nebuvo. Gal todėl carienė Elžbieta pro pirštus žiūrėjo į Jekaterinos II elgesį. Ir vieną dieną labai nudžiugo sužinojusi, kad Jekaterina II nėščia. Sergejus Saltykovas atvirai gyrėsi, kad jis – būsimo vaiko tėvas, todėl jį teko išsiųsti iš Sankt Peterburgo. Jekaterina II neilgai liūdėjo: Se
ergejų pakeitė Levas Naryškinas. Norėdama nuslėpti nėštumą, Jekaterina II kuriam laikui suartėjo su savo vyru. Tačiau jos įpročiai nepasikeitė. Visą savo aistrą nukreipė į atvykėlį Stanislovą Augustą Poniatovskį, būsimą Lenkijos ir Lietuvos karalių. Elžbieta nėščią princesę gausiai apdovanojo, o gimus kūdikiui, jį atėmė iš motinos ir pati auklėjo.VALDYMAS
Tuo metu Jektarina II ėmė intensyviai domėtis politika. Svečių priėmimo kambarį jos įsakymu atitvėrė pertvara, už kurios visada sėdėdavo vienas iš jos meilužių. Šilkinis audeklas dengė tualeto reikmenis, ant kurių sėdėdama Jekaterina II klausydavo ministrų pranešimų. Jos įtaka taip išaugo, kad ministrai pirma ateidavo pas ją, o paskui eidavo pas carienę. Tuo metu Jekaterinai II krito į akis milžiniško ūgio, labai stiprus gražuolis karininkas Grigorijus Orlovas, kuris ilgesniam laikui užkariavo jos širdį. Tai buvo žmogus, tinkantis ne tik meilei, bet ir sostą užgrobti. Po Elžbietos mirties į sostą atsisėdo Petras III, tačiau jis nesugebėjo sutarti su žmonėmis, tad visas dvaras simpatizavo Jekaterinai. Kartą Petras III viešai įžeidė Jekateriną, o šiai apsiverkus pagrasino skyrybomis ir kalėjimu. Tuomet Jekaterina pirmą kart rimtai ėmė svarstyti šalininkų pasiūlymus įvykdyti perversmą ir paimti valdžią. 1762 metais Petras III buvo priverstas pasirašyti žmonos surašytą aktą, kad „savo noru“ atsisako sosto. Suimtas ir įkalintas, Petras žuvo per eilines išgertuves susiginčijęs ir susipešęs su vienu iš
š sugėrovų. Persigandusi Jekaterina padarė viską, kad ant jos nekristų įtarimo šešėlis. Buvo paskelbta, kad imperatorius mirė dėl sunkios ligos. Imperatore tapo 1762 metais, jai valdant buvo sustiprinta centralizuota valdžia Rusijoje, išplėtė bajorų teises, prie Rusijos prijungė Krymą, Šiaurės Kaukazą, Vakarų Ukrainos, Gudijos, Lietuvos žemes. Jekaterina II atkakliai plėtė Rusijos imperijos teritoriją, XVIII a. antroje pusėje Rusija siekė įsigalėti Juodojoje jūroje, be to, paversti Lenkijos–Lietuvos valstybę savo protektoratu ar ją prisijungti. Rusijos stiprėjimas, jos ekspansionistinė politika buvo neparanki ne tik jos kaimynėms, bet ir Anglijai, Prancūzijai. Rusijai savo ruožtu daug rūpesčių kėlė Austrijos laviravimas, Prūsijos stiprėjimas. Jekaterina II pertvarkė senatą. Bajorų interesus reiškiantis senatas buvo suskaidytas ir prarado politinę reikšmę. Iš įvairių luomų atstovų buvo sudaryta komisija naujam Teisynui perengti, nes 1649 m. Teisynas paseno. Tačiau ji greitai buvo paliesta ir teisyno neparengė. Nuo tada meilužius Jekaterina II keitė kasdien, o kartais turėdavo jų keletą iš karto. Juos ji mokėjo išnaudoti ir politikos tikslams, siekdama valdžios, ir didindama Rusijos imperiją. Vyrų atžvilgiu Jekaterina II buvo negailestinga: pabėgęs meilužis buvo apkaltinamas “tėvynės išdavyste” ir baudžiamas mirtimi. Jekaterinos II biografai nesutaria, kiek carienė turėjusi meilužių ir kas jie buvę. Progai pasitaikius, ji mielai guldavo su kareiviais, tarnais, kūrikais. Jos moteriška prigimtis liko nepasotinama iki pat mirties.
Jekaterinos II valdymo metu (1773-1775 m.) įvyko didžiausias Rusijos istorijoje valstiečių sukilimas, vadovaujamas Jemeljeno Pugačiovo, norint panaikinti baudžiavą. Sukilėliai buvo sutriuškinti. Rusijos imperatorė Jekaterina II (1763 – 1796) aiškino Vakarų intelektualams, kodėl ji nepanaikina baudžiavos – atseit neapsišvietę valstiečiai be ponų globos nesugebės savarankiškai ūkininkauti, ir valstybė ekonomiškai žlugs. Imperatorienė , valdžiusi 1767-1796 m., sugebėjo Rusijos imperiją paversti lygia jėga didžiausioms Europos valstybėms. Tuo metu prie Rusijos prijungta ir didžioji dalis Lietuvos bei kitos padalintos Abirjų Tautų Respublikos teritorijos.JEKATERINOS II ĮTAKA IR REIKŠMĖ LIETUVAI
Rusų carienė Jektarina II suvaidino labai svarbų vaidmenį ir Lietuvos istorijoje – būtent jos guolyje dažnai buvo sprendžiamas Lietuvos likimas. Dar gediminaičių laikais prasidėjo Lietuvos teritorijos praradimai Maskvos, o vėliau ir Lenkijos naudai. Lietuva silpo politiškai, ekonomiškai, morališkai. XVIII amžiaus pradžia buvo paženklinta baisių marų ir kitomis epidemijomis, badu.
Būtent XVIII a. viduryje iš visų didikų šeimų išsiskyrė Čartoriskiai, besiremiantys Rusijos imperijos parama. Kai Rusijos carų sostą užgrobė Elžbieta, Čartoriskiai į Sankt Peterburgą pasiuntė savo giminaitį, gražuolį Stanislovą Augustą Poniatovskį užmegzti meilės ryšių su sosto įpėdinio rūmais. Netrukus Jekaterina iš tiesų labai susižavėjo Poniatovskiu. Stanislovas Augustas lankydavo Jekateriną II kiekvieną naktį ir išeidavo iš jos miegamojo tik paryčiais. Jo dienoraščiuose liko puikiausi atsiliepimai apie Jekaterinos grožį, tačiau pagrindinis lankymosi tikslas buvo politinis – Jekaterinos II pagalba tapti Žečpospolitos karaliumi. Tuo metu rūmuose pasirodė gražuolė Elžbieta Voroncova, kurią stipriai įsimylėjo Petras. Jis ėmė svajoti apie skyrybas su Jekaterina II ir vedybas su rusų gražuole. Prie Jekaterinos II miegamojo buvo pastatyta sargyba. Kai vieną rytą Poniatauskas nieko neįtardamas išėjo iš meilužės miegamojo, jis buvo areštuotas. Tardymo metu jam buvo pateiktas klausimas: “Ką darėte tokiu laiku kunigaikštystės miegamajame?” Poniatovskis tylėjo kaip žuvis. Poniatovskis ir toliau nakvodavo Jekaterinos, o Petras – Voroncovos glėbyje. Carienė buvo patenkinta ramia įvykių tėkme. Tačiau po dviejų savaičių pareikalavo, kad Poniatovskis išvyktų iš Sankt Peterburgo: Petro nuotaikos ir sprendimai keitėsi dažnai ir buvo neprognozuojami.
Stanislovas Augustas išvyko į Varšuvą. Greitai Jekaterina pagimdė jų abiejų meilės kūdikį – dukterį Oną. Tačiau pastaroji netrukus mirė. Po kurio laiko mirė Elžbieta, caras Petras III-asis pašalintas nuo sosto,mirė. Visą valdžią paėmė Jekaterina II, kuri Poniatovskį padarė Žečpospolitos valdovu-marionete. 1764-1795 m. jis buvo Lietuvos kunigaikštis ir Lenkijos karalius. Siekimas sustiprinti Žečpospolitą nuėjo niekais. Po trijų padalijimų ši valstybė buvo sunaikinta ir išbraukta iš Europos žemėlapio. 1795 m. Poniatovskis buvo priverstas atsisakyti sosto, jam gyventi buvo paskirtas Gardinas. Jekaterinai II-ajai mirus, jis buvo perkeltas į Sankt Peterburgą.
Imperatorė prisidejo netgi prie degtinės istorjos: valstybinį monopolį degtinei Lietuvoje įvedė rusų okupantai po trečiojo Žečpospolitos padalijimo Jekaterinos II dektretu, kuris tebegalioja ir šiandien. Tiesa, Jekaterinos dekrete yra viena sąlyga, ji leido Lietuvos aukštuomenei varyti degtinę savo reikmėms, – kai kuriuose Lietuvos dvaruose būdavo varoma tokios aukštos kokybės degtinė, kuri drąsiai konkuravo su geriausiu prancūzišku konjaku. Rusijos imperatorienė mėgo Lietuvoje pagamintą degtinę, kaip ypač vertingą dovaną, įteikti karūnuotiems asmenims iš kitų valstybių bei kitiems žymiems svečiams.MIRTIS
Slinko 1794 metai, kurie Jekaterinai II, visagalei Rusijos carienei, buvo tokie pat įdomūs ir patrauklūs kaip ir ankstesnieji. Tą rytą, kaip įprasta, senstanti ir gerokai nutukusi carienė įsiropštė į mėgiamą tualetą, kuriame praleisdavo ilgas valandas. Tualetas buvo unikalus visais požiūriais. Pačiame centre stovėjo po Lietuvos ir Lenkijos padalijimo iš Varšvuso atvežtas karalių sostas. Sosto sėdynėje buvo padaryta didelė skylė, per kurią ji atlikinėjo gamtinius reikalus. Sėdėdama “soste” ji apmąstydavo dienos režimą, išklausydavo ministrų ataskaitų, meiliai čiauškėdavo su savo freilinomis prancūzų kalba, ruošdavo lesbietiškas pramogas, prisimindavo savo meilužius, skaičiuodavo jiems padovanotas gėrybes. Ir šiandien, sėdėdama “soste”, ji liepė paduoti savo užrašus. Vartydama lapus ji prisiminė, kad Platonas Zubovas buvo godus tik pinigams. Jekaterina II prisiminė, kad Zubovas per du metus iškaulijo tris milijonus penkis šimtus tūkstančių sidabarinių rublių. Jekaterina II veltui bandė skaičiuoti, kiek turėjo vienkartinių meilužių, kuriems už vieną naktį mokėdavo po šimtą tūkstančių rublių, pridėdavo dvarą su tūkstančiu baudžiauninkų ir pensiją iki gyvos galvos. Taip, tų vienkartinių meilužių suskaičiuoti neįmanoma! Neprisiminė Jekaterina II ir jų vardų. Ji buvo girdėjusi gandus, kad jos meilužiai lyginami su didžiule gamtine nelaime Rusijai, nes kasmetiniam valstybės biudžetui, neviršijančiam aštuoniasdešimt milijonų rublių, yra sunkiai tempiama našta. Jekaterina II įsakė atnešti enciklopediją, kuri ją visada nuramindavo. Paslaugūs tarnai puolė vykdyti jos įsakymą, bet tuo pačiu metu carienės akys išsprogo, burna konvulsiškai gaudė orą. Po kelių akimirkų Jekaterina II sudribo “soste”. Taip mirė šešiasdešimt penkerių metų visagalė Europos valdovė.IŠVADOS
Taigi visų laikų valdovė-imperatorė Jekaterina II tikrai sugebėjo įstrigti žmonių atmintyje, ir ne tik to meto žmonių, bet iš kartos į kartą kalbos apie ją sklido visur. Mano nuomone, taip įvyko dėl jos asmeninių charakterio savybių ir valstybės valdymo politikos. Juk nedaug žymių valdovų ar kitaip žinomų žmonių taip laisvai elgdavosi. Jekaterina II buvo tikrai ištvirkusi moteris, bet ji buvo labai protinga, nes toks komunikavimo būdas jei leido manipuliuoti vyrais ir žinoma tai jei visada gelbėjo politiniais klausimais, ji pasirinkdavo meilužius, kurie jei galėdavo duoti politinės naudos. Jekaterina II sugebėjo suvienyti Rusijos imperija ir netgi užgropti nemažai naujų žemių, kas tuo laikotarpiu buvo tikrai nelengva. Ji paliko savo pėdsakus ne tik Rusijos istorijoje, bet ir Lietuvos, ir ne tik politiniame, bet ir visuomeniniame. Tai buvo vienintelė tokia žymi imperatorė-moteris, juk nedaug išliko XVII-XIX amžiaus žinomų moterų, ypač sugebėjusių pasiekti tiek daug kaip Jekaterina II.LITERATŪROS SARAŠAS
1. http://lt.wikipedia.org/wiki/Rusijos_imperijos_istorija
2. http://lt.wikipedia.org/wiki/Jekaterina_II
3. www.veidas.lt/lt/leidinys.full/3f212190c0705
4. www. gonetopcs.org/lt/Tatarstanas
5. www.voruta.lt
6. www.ve.lt
7. http://russia.rin.ru/guides/4555.html 2007-11-15
8. Benesch H. Psichologijos Atlasas. II tomas. – V.: Alma Littera, 2002. – 239 p
9. Psichologija studentui. Vadovėlis. – K.: Technologija, 2000. – 118 – 120 p.

Leave a Comment