Jav nepriklausomybės karas

JAV nepriklausomybės karas

Titulinis lapas

Turinys

Įvadas

Jungtines Amerikos Valstijos

JAV nepriklausomybės karas

Administracinis suskirstymas

Išvados

Literatūros sąrašas

Įvadas:

Jungtinės Amerikos Valstijos

Sostinė Vašingtonas

Didžiausias miestas Niujorkas

Valstybės vadovai Džordžas V. Bušas

Plotas – Iš viso 9 826 630 km² (3) – % vandens 4,875%Gyventojų

2006 liepa (progn.) 298 444 215 (3)– Tankis 30,37 žm./km² (140) BVP – Iš viso

12 980,00 mlrd. $ (1) – BVP gyventojui 2006 (progn.)43 500 $ (6)

Valiuta Jungtinių – Valstijų doleris (USD)

Laiko juosta nuo UTC-5 iki UTC-11

nuo Jungtinės Karalystės1776liepos 41783rugsėjo 3

Valstybinis himnas – JAV himnas.

Jungtinės Amerikos Valstijos

Jungtinės Amerikos Valstijos (Jungtinės Valstijos, JAV, kartais klaidingai vadinama tiesiog Amerika) – valstybė Šiaurės Amerikoje. JAV driekiasi nuo Atlanto iki Ramiojo vandenyno, bei ribojasi su Kanada (šiaurėje) ir Meksika (pietuose). Nuo 1959 m. iki šiol, JAV turi 50 valstijų. JAV priklauso ir teritorijos Karibų jūroje (Puerto Rikas) bei Ramiajame vandenyne (Midvėjus, Guamas).

Baltieji rūmai, Vašingtone.

Jungtinės Amerikos Valstijos sudarytos iš 50 valstijų, turinčių ribotą autonomiją, nes federaciniai įstatymai turi pirmenybę prieš valstijų įstatymus. Valstijos atskirai sprendžia vidinius reikalus – susijusius su nuosavybe, susisiekimu, verslu, valstijos baudžiamuoju kodeksu, darbo sąlygomis. Kolumbijos apygarda yra valdoma JAV Kongreso ir turi ribotą autonomiją.

Atskirų valstijų konstitucijos skiriasi detalėmis, tačiau bendri principai didžiąja dalimi sutampa su federacinėje konstitucijoje nustatytais principais, įskaitant žmogaus teisių išvardinimą ir vyriausybės organizavimo tvarkos nustatymą. Tokius klausimus kaip verslo valdymas, bankininkystė, viešosios paslaugos ir labdaros organizacijos, valstijų konstitucijos aprašo detaliau ir tiksliau nei federacinė konstitucija. Pastaraisiais metais federacinė vyriausybė prisiėmė didesnę atsakomybę sprendžiant sveikatos apsaugos, švietimo, socialinio aprūpinimo, transporto, gyvenamojo būsto ir miestų planavimo klausimus.

Jungtinių Valstijų sostinė yra Vašingtonas, kuriame yra JAV Kongresas – JAV įstatymų leidžiamoji valdžia.

Federalinė valdžia susideda iš vykdomosios valdžios (atsakingas Prezidentas), įstatymų leidžiamosios valdžios (Kongresas) ir teisminės valdžios (Aukščiausiasis teismas). Prezidentą ketverių metų kadencijai renka rinkikai, kurie tiesiogiai yra renkami valstijose ir Kolumbijos apygardoje. Kongreso nariai renkami dvejų metų kadencijai į Atstovų rūmus ir šešerių metų kadencijai į Senatą. Aukščiausiojo Teismo teisėjus skiria prezidentas su Senato pritarimu iki gyvos galvos.

Kapitolijaus rūmai, kuriuose dirba Kongresas

Toks valdžios padalinimas į tris šakas būdingas ir valstijoms. Valstijas valdo gubernatoriai, renkami tiesiogiai. Tiek federalinėje, tiek ir valstijų valdžioje dominuoja dvi partijos – Respublikonai ir Demokratai. JAV respublikonų partija tradiciškai priskiriama centro dešinei, o demokratų partija centro kairei. Mažesnių partijų ar nepriklausomi kandidatai išrenkami labai retai, dažniausiai tik į vietinius ir valstijų valdžios organus.

Politinės partijos Jungtinėse Valstijose neturi formalių „lyderių“ kaip daugelyje kitų šalių, nors egzistuoja sudėtingos hierarchijos, besiremiančios įvairiais vykdomaisiais komitetais.

Dvi pagrindinės partijos siekia rėmėjų išįvairių socioekonominių klasių, kurios sudaro JAV multietninę visuomenę. Respublikonai didžiausią finansinę paramą gauna iš verslo grupių, krikščionių religinių organizacijų, kaimo gyventojų, o demokratai daugiausia paramos sulaukia iš profsąjungų ir etninių mažumų. Finansinė parama yra labai svarbi, nes federaliniai rinkimai JAV laikomi vienais iš brangiausių pasaulyje. Todėl partijų gaunama parama vėliau turi didelę įtaką priimant politinius sprendimus.

JAV nepriklausomybės karas

JAV nepriklausomybės karas (1775-1783), taip pat vadinamas Amerikos nepriklausomybės karu, buvo karas tarp Didžiosios Britanijos karalystės ir trylikos “susivienijusių kolonijų”. Karas buvo Amerikos revoliucijos kulminacija; jo metu kolonistai nuvertė britų valdžią. 1775 m. revoliucionieriai ėmė kontroliuoti visų trylikos kolonijų vyriausybes, sušaukė Antrąjį Kontinentinį kongresą ir sukūrė Kontinentinę armiją. Kitais metais formaliai buvo paskelbta naujos valstybės – Jungtinių Amerikos Valstijų nepriklausomybė.

Karo metu birtai sugebėjo išnaudoti savo pranašumą jūroje ir užėmė pakrantės miestus, tačiau praktiškai nekontroliavo kaimiškosios kolonijų dalies, kur gyveno apie 90 proc. gyventojų. 1778 m. pradžioje, netrukus po Saratogos mūšio į karą prieš Britaniją įstojo Prancūzija, o per kitus du metus kaip Prancūzijos sąjungininkai į karą įsitraukė ir Ispanija bei Nyderlandai.

Karas prasidėjo po ilgus metus trukusios įtampos tarp Britų imperijos ir kolonijų. Ypač įtampą didino papildomų mokesčių nustatymas, autonomijos ribojimas. Smulkūs susidūrimai ir incidentai, anglų prekių boikotai vyko dar iki karo pradžios (pvz., Bostono arbatėlė).

Kolonistai buvo pasidalinęį dvi grupuotes. Lojalistai arba toriai norėjo likti ištikimais Britanijai ir permainų nenorėjo. Patriotai arba vigai norėjo nepriklausomybės.

Po JAV Nepriklausomybės deklaracijos paskelbimo trylika buvusių kolonijų tapo valstybėmis (valstijomis) pagal tuometinių Europos valstybių pavyzdį. Vėliau valstijų skaičius augo JAV plečiantis į vakarus, federacinei vyriausybei užkariaujant ir perkant naujas žemes bei esamoms valstijoms skylant. Šiuo metu JAV sudaro 50 valstijų. Valstijos paprastai skirstomos į mažesnius administracinius vienetus.

Anglijos kolonijose Amerikoje prasidėjo pirmasis dekolonizacijos judėjimas – anglų kolonistai siekė nepriklausomybės nuo Anglijos, taip paskatindami Ispanijos ir kitų Europos šalių kolonijų gyventojus.

Faktiškai tai nebuvo tipiškas dekolonizacijos judėjimas, nes nepriklausomybės siekė patys kolonistai, o ne vietiniai kolonijų gyventojai.

Nepriklausomybės karas 1775-1783 m. JAV susikūrimas

Asimiliacija yra toks dekolonizacijos būdas, kai vietiniams gyventojams suteikiamos tokios pačios pilietinės ir politinės teisės kaip ir metropolijoje, buvusią koloniją pilnai integruojant į metropoliją. Tokio tipo sprendimai žinomi nuo seniausių laikų, pvz., Romos imperijoje Karakalos ediktu 212 m. visiems laisviesiems imperijos žmonėms suteikta Romos pilietybė. Tokio tipo reformas su savo kolonijomis bandė Prancūzija (Alžyras, „užjūrio departamentai“).

Anglija savo kolonijas laikė visų pirma eksporto rinka ir žaliavų šaltiniu, dėl to buvo taikomi įvairūs apribojimai, pvz., draudžiama statyti manufaktūras. Tai kėlė kolonistų nepasitenkinimą. Anglijos karai su Prancūzija ir indėnais pareikalavo dar padidinti mokesčius. Kolonistai reikalavo, kad nebūtų įvedami mokesčiai, jei jie nėra atstovaujami parlamente. Pradėtas anglų prekių boikotas. Šie veiksmai pamažu artino Anglijos kolonijas prie revoliucijos.

Prasidėjus Amerikos revoliucijai 1776 m. pirmosios trylika kolonijų paskelbė nepriklausomybę nuo Didžiosios Britanijos. Jos sudarė Jungtines Valstijas ir tapo pirmąja pasaulyje modernia atstovaujamąja demokratija. Faktiškai nepriklausomos Jungtinės Valstijos tapo po to, kai laimėjo Nepriklausomybės karą (1775-1783). Pirmoji JAV politinė struktūra buvo konfederacija pagal 1781 m. ratifikuotus Konfederacijos aktus. Po ilgų debatų buvo priimta Konstitucija (1787 m.), kuri numatė labiau centralizuotą valstybės formą.

XIX a. prie pirmųjų trylikos valstijų prisidėjo daug naujų, nes JAV plėtėsi per Šiaurės Amerikos žemyną bei įgijo užjūrio teritorijų. 1819 m. buvo nupirkta Florida. 1846-1848 m. karo su Meksika metu JAV užėmė pusę šios valstybės ploto ir prisijungė ją iš pradžių kaip teritorijas, o vėliau kaip valstijas. 1867 m. JAV iš Rusijos nusipirko Aliaską.

Per XIX a. JAV tapo pramonine valstybe. Svarbų pėdsaką šalies istorijoje paliko 1861- 1865 metų pilietinis karas, kurį laimėjus šiaurinėms valstijoms šalyje buvo panaikinta vergija, bei Didžioji Depresija (1929-1939 m.). JAV dalyvavo keletoje stambių karų pradedant 1812 m. karu prieš Britaniją ir baigiant dalyvavimu kartu su sąjungininkais Pirmajame ir Antrajame pasauliniuose karuose. Šaltojokaro metu JAV kariavo Korėjoje ir Vietname.

Po Tarybų Sąjungos žlugimo 1991 m., Jungtinės Valstijos tapo pagrindine pasaulio ekonomine ir karine jėga.

Dekolonizacija yra kolonijų išsilaisvinimo iš metropolijų valdymo procesas, kuris baigiasi buvusių kolonijų nepriklausomybės pasiekimu. Dekolonizacija prasidėjo 1775 m. Amerikoje, bet didžiausią pagreitį įgavo po Antrojo pasaulinio karo, kai atsirado ir pati dekolonizacijos sąvoka.

1607 m. Šiaurės Amerikoje įkurta pirmoji anglų kolonija – Džeimstaunas Virdžinijoje. 1626 m. olandai įkūrė Naująjį Amsterdamą, vėliau tapusį Niujorku.

1783m. Pasirašyta taikos sutartis, pagal kurią Anglija pripažino Amerikos nepriklausomybę.

Pirmosios europiečių kolonijos rytinėje Š.Amerikos pakrantėje atsirado tik XVII a. pradžioje.

1607 m. anglai įkūrė Virdžinijos koloniją. Plantacijose dirbdavo pagrinde sutartiniai tarnai*1, o vėliau ir iš Afrikos atvežami vergai. Nepakęsdami sunkaus darbo jie bėgdavo iš plantacijų į vakarus ir savavališkai kurdavo fermas indėnų žemėse. Tokie žmonės vadinami skvateriais.

1608 m. pavojingiausi anglų konkurentai prancūzai prie ištekančios iš Didžiųjų ežerų Šventojo Lauryno upės žiočių pastatė Kvebeko fortą, kuris davė pradžią Kanados kolonijai.

1630 m. puritonai įkuria Bostoną, kuris tapo Masačūsetso kolonijos sostine.

1636 m. buvo įkurtas seniausias Amerikos universitetas – Harvardas.

1664 m. olandai išvijo švedus ir įkūrė rytinėjepakrantėje Naująjį Amsterdamą, tačiau juos netrukus išvijo anglai ir pavadino Niujorku. Prancūzų keliautojai atrado Misisipę ir iš abiejų jos pusių įkūrė Luizianos koloniją. Šiaurinių kolonijų žemės ūkyje vyravo vidutinio dydžio ūkiai – fermos. Dėl viešpatavimo Š.Amerikoje įsiliepsnojo Septynerių metų karas [1756-1763] nors prancūzus rėmė indėnai, bet laimėjo anglai. Anglams atiteko Kanada ir Luizianos dalis į rytus nuo Misisipės. NEPRIKLAUSOMYBĖS KARO PRIEŽASTYS:1)Jurgio III draudimas keltis prie Misisipės 2)Įvestas žyminės rinkliavos mokestis 3)Apribojimai pramonei ir prekybai, muitai 4)Anglijos parlamente nebuvo nei vieno atstovo iš Amerikos. PRADŽIA: 1)Arbatos išvertimas Bostone 2)Prekių boikotas. 1775m. prasideda karo veiksmai Masačūsetse kur vadovavo Džordžas Vašingtonas.

1776 m. liepos 4d. kolonijų atstovų kongresas priėmė Nepriklausomybės deklaracija. Ją parengė – Tomas Džefersonas. Karo metu Amerikos priešai buvo vadinami lojalistais. 1787 m. buvo priimta Jungtinių Amerikos Valstijų konstitucija.

1791 m. ją papildė Teisių bilis [konstitucijos pataisos].

*1 – tai vargingi išeiviai iš Anglijos, neturintys lėšų apsimokėti už kelionę per Atlantą, tad plantatoriai už juos sumokėdavo ir po to liepdavo atidirbti(sunkiu alinančiu darbu).

Nepriklausomybės paskelbimas sukėlė D.Britanijos įniršį. Į.Šiaurės Ameriką karalius pasiuntė gerai ginkluotus kariuomenės dalinius. Anglams pavyko į savo pusę į savo pusę patraukti indėnų. Neapmokyti, prastai ginkluoti amerikiečiai pralaimėjo mūšį. Atrodė, jog JAV dienos suskaičiuotos. Bet amerikiečių kariuomenės vadui D.Vašingtonui pavyko sudrausminti ir apmokyti savanorių kariuomenę. Jo dėka pasiekta pirmųjų pergalių.

Amerikiečių kovą už laisvę rėmė daug europiečių, Tūkstančiai savanorių atvyko į JAV ir papildė armijos gretas.. Po penkerių karo metų anglai pripažino pralaimėję ir pasirašė taikos sutartį. JAV tapo pirmąja nepriklausoma valstybe Amerikoje.

JAV piliečių teisės.

kongresas negali drausti laisvai išpažinti religiją, ar apriboti žodžio, bei spaudos teisę.

tautos teisė turėtų nešiotis ginklus, negali būti tai apribojama.

Administracinis suskirstymas

JAV valstijos

Jungtinėms Valstijoms taip pat priklauso kitos teritorijos, apygardos ir valdos, tarp jų Kolumbijos federacinė apygarda, kurioje yra sostinė bei užjūrio teritorijos, iš kurių svarbiausios yra Puerto Rikas, Amerikos Samoa, Guamas, Marianos šiaurinės salos ir JAV Mergelės salos. JAV turi karinę jūrų bazę okupuotoje Gvantanamo įlankos teritorijoje Kuboje (nuo 1898 m.). Šią teritoriją JAVlaiko nuomojama, nors Kubos vyriausybė JAV teises į šią teritoriją ginčija.

Išvados:

Jungtinių Amerikos valstijų kaip valstybės istorija prasidedaXVIII a. pabaigoje, kai 1776 m. buvo įkurtos Jungtinės Valstijos, kurios sugebėjo išsikovoti nepriklausomybę nuo Anglijos. Ankstesnė istorija susijusi tik su dabartinių JAV teritorijoje gyvenusiomis tautomis ir valstybiniais dariniais ir kolonijomis.

Nepriklausomybės karas vyko 1775-1783 m. Karas dar vadinamas JAV revoliucija. Karo priežastys:

Kolonijos buvo nepatenkintos tuo, kad karaliaus valdžia apmokestino visus kolonijų prekybinius sandorius (Žyminės rinkliavos įstatymas).

Bendžaminas Franklinas ir kiti kolonistai kritikavo valdžią dėl to, kad kolonistai neturėjo savo valdžios parlamente.

Anglijos parlamentas įvedė griežtus apribojimus kolonijų pramonei ir prekybai.

Po septynių metų karo (1756-1763 m.) kolonistams buvo uždrausta keltis į vakarus už Apalačų kalnų.

Literatūros sąrašas:

Knygos, internetas.