Japonija viduramziais

Japonijos raštas. Iki VII a. pr Kr Japonijoje jokių rašto sistemų nebuvo, kol iš Kinijos ne atėjo hieroglifai ir japonai pritaikė sau jų sistemą. Vėlyvoji Han dinastija. Kinijoje rašybos ženklai
buvo galutinai susisteminti. Pirmieji juos vartojo žiniai. Rašė ant elnio mentikualio, vėžlio šarvo krūtininės dalies (pietinėje Kinijoje). Vartojamos punktogramos – vaizduojamas konkretus daiktas. 1000 metais pr Kr Čion dinastijos laikais pradedama rašyti ant vaškuotų lentelių. 1330 metais pr Kr pradedamos vartoti diagramos – jos atspindėjo idėjas, sąvokas, veiksmus.
Piktograma. Pirmieji žodžiai atėjo iš Kinų gamtos paasaulio. 250 – 200 metais pr Kr tie žodžiai buvo “žemė, oras, vanduo, ugnis, metalas”.
VII a. Pr Kr korėjiečiai į Japoniją atveža kiniečių raštą. Atsirado dvigubas žodynas. Wago žodynas – tikroji japonų kalba, Kango žodynas – kinietiškasis tarimas. KANA – skiemeninė abėcėlė – prastina hieroglifą – tai formatai, kurių nebuvo kinų kalboje.
– jeigu hieroglifas yra vienas tarp kanos ženklų – jis skaitomas japoniškai
– jeigu hieroglifas yra šalia kito hieroglifo – tokiu atveju jis skaitomas kinietiškai.
Japonai savo kalboje vartoja hieroglifinę ir dvi kanos abėcėles. Hiragana (45 skiemeniniai ženklai) – japoniški žodžių formatai. Katakana (45 ženklai) – skirta žodžiams, kurie kilo iš tarptautinių kalbų (be kiniečių ir korėjiečių). Vidurinės mokyklos lygis – 1984 hieroglifai.

Istorijos laikotarpiai.
8000 pr Kr Džmono periodas tuo metu jūros lygis buvo žemesnis 3 metrais, gyventojų nebuvo. Pirmieji gyventojai:
1. Ateina AINU gentys. Jie iki šiol gyvena Vokaido salose – jie da

aug stambesni fiziškai, panašumas su europiečiais. Kalba savo kalba, jų bendras skaičius – 15000 žmonių.
2. Gentys iš Mongolijos apsigyvena Pietinėse provincijose.
3. Ateiviai iš pietų Kinijos apsigyvena Pietinėse provincijose.
4. Iš pietų jūrų ateina šiuolaikinės Indonezijos tautų atstovai. Jų totemas – vandens gyvūnai.
Apie 3000 metais pakyla vandens lygis – atsiranda šiuolaikinės Japonijos salos. Tautos susilieja, pradeda kalbėti bendra kalba. Tuo metu vartojami maistui: grikiai, žuvys. Laidojimo tradicijos: paprasti žmones nebuvo laidojami, kilmingieji dedami po akmenimis, dedami į keramikines kapsules. Lavonas sulenkiamas į naujagimio pozą. Hokaido ir Kiušiu salose atsiranda žemdirbystė. 300 metais pr Kr ateina tautelės iš Kinijos pakrantės – jos atveža ryžius.

300 metais pr Kr – Jajoi periodas. Išsivysto bronzos apdirbimo technologija. Atsiranda pirmieji prekybiniai ryšiai su Kinija. Prekiaujama bronziniais ginklais, veidrodžiais, varpais. 240 metais Himiko princesė (bendruomenė Jamatai) sukūrė armiją (kariomenės vadas buvo vyyras) ir sujungė kelias bendruomenes, ji uždraudė aukoti gyvus žmones, vietoje jų – molines statulėles. Prasideda perėjimas iš matriarchato į patriarchatą.

300 – 710 metais Jamato periodas. Tuo metu Korėja moka Japonijai duoklę geležies rūda. Šiuometinio Osakos miesto teritorijoje geležies apdirbimo centras. Laisva ekonominė zona. MANIVA kultūra pirmosios budistinės šventiklos. ŠioToku princas vienija gentis, įveda rangų sistemas, pradeda statyti sostinę ir šventyklą Horikandži 607 metais – tai pats seniausias medinis pastatas pasaulyje.

710 – 794 metais Nara periodas. Išleista pirmoji Japoniška knyga Kodžiki. Tekstas iš trijų dalių – tai sudaro dvi kn

nygas. Pirmoji ir antroji dalys – mitologinis pasaulio atsiradimas. Trečia dalis pasakoja istorinį pasaulio atsiradimą. Iš chaoso atsirado pirmosios dievybės – KAMI. Trys dievybės: AMATERASU – šviesa, CUKJOMI – tamsa, SUSANOO – vandenynas ir vėjas. (Udzume – senatvės deivė.). 660 metais pr Kr minimas pirmas mitinis imperatorius – Džimmu.

794 – 1185 metais Hejan periodas, kuriam būdingi taika ir ramybė. Senoji Japonijos sostinė – Kitas – miestas pelkėtose lygumose, kurį statė korėjiečių ir kiniečių atvykeliai. Namas šiame mieste atrodė taip: viduje popierinės pertvaros, kilnojami židiniai, laukinės sienos iš lentų, bet jos irgi nusiima, visi reikalingi daiktai skryniose. Širmų, kimono dekoravimas. 1006 metais pirmas romanas – Genji Monogatari. Atsiranda dienoraščio žanras – NIKKI – faktų absoliučiai nėra, tik norai, pojūčiai, svajonės. Karo kronikos. 905 metais – antroji poezijos antologija, klasikinių penkiaeilių rinkinys.

Šintoizmas – tikroji japonų religija (jos šventoji knyga – Kodžiki) – tikra pagoniškoji religija – gamtos garbinimas. Oficialiai pripažinta 1868 – 1912 metais. Nuostata 1: viskas kas yra – tai pasaulio sąviraidos išraiška – pasaulis atsirado pats iš savęs, ir atsiranda ir iki šiol. Pasaulis tobulas – nėra dievo. Daikto idėja yra chaose – turi ateiti laikas jai atsirasti. Nuostata 2: nėra skirtumo tarp gyvo ir negyvo – atkrinta pomirtinio pasaulio idėja. Po mirties žmogaus Kami pasidalins į žemesmes, kitokio modelio Kami. Nuostata 3: pasaulis atsirado natūraliu būdu, žmonės atsirado iš chaoso. Žmonės natūraliai suartėjo – nėra “pirmosios nuodėmės”. Nuostata 4: daugiadievystės nuostata. Visur yra Kami. Mišriosios sa

antuokos vaikas neturi Kami.
713 metais atsirado antroji japoniška knyga Fudoki – “žemių papročių raštai” – papročių aprašymas, kultūra, pavadinimas ir to pavadinimo kilmė. 759 metais – pirmoji poezijos antologija Manyoshu, sudaryta Otomo Yakamochi. Ją sudaro virš 500 autorių plius liaudiškoji poezija – 4516 poetinių. Čia yra šintoistinės raudos, visiškai nėra dainų apie karą bei karo dainų. Šis rinkinys sudarytas remiantis trim šaltiniais: valdininkų ataskaitomis, poetinių turnyrų eilėmis, autorine poezija. Žymiausi Japonijos rašytojai: HITOMARO, AKAHITO, OKURA, TOBITO. TOBITO – satyrinės lyrikos pradininkas, per 70 savo gyvenimo metų buvo net penkis kartus ištremtas iš savo šalies.

Naudota literatūra:

1. Jane Crisholm “Pasaulio Istorijos datos” – Kaunas, 1999
2. “Pasaulio Religijos” – Vilnius, 1998
3. “Didžioji Enciklopedija” – Maskva, 1998
4. Reischauer E.O. “Japonai šiandien” – Kaunas, 1996
5. “Encyclopedia Britannica” 1994-1999; multimedia edition.

Leave a Comment