VERGIJOS PANAKINIMO LINK
Šiaurinėse mūsų valstijose jau seniai buvo didelis pasipriešinimasvergijai. Bet ir dabar mūsų protestantai reikalauja, kad būtų panaikintavergija ir vergų kaip ir baltųjų teisės būtų lygios, netik šiaurinėse, betir pietinėse valstijose. Jie reikalavo, kad bent būtų nustatoma tiksli datakai bus priimtas įstatymas dėl vergu išlaisvinimo.Pasak Kristaus mokymo, Dievas žmones sukūrė lygius ir jie privalo gyventikaip broliai, nors įrodinėjama, kad jų darbas prastesnis dėl odos spalvos.Nemanau, kad odos spalva turi reikšmę darbo našumui. Pasak krikščionybėsmokymo, net ir kitaspalviai yra gimęlaisvi ir neturi priklausyti nuo savošeimininkų malonės.Abolicionistai yra persekiojami, nes padeda jiems rašydami apie jų gyvenimąir padėdami pabėgėliams juos apgyvendindami.Mano nuomone vergija yra nereikalinga. Didelių plantacijų savininkaiuždirba pakankamai, kad galėtų užmokėti žmonėms už darbą.(A. Šimkevičiūtė)
AMERIKOSPOLITINĖ RAIDA
Lotynų Amerikos valstybėse dažnai vyksta valstybės perversmai, nuolatkeičiasi valdžia. Turtingi žemvaldžiai, prekybininkai, bei vadovaujantikarininkija visą laiką varžosi dėl valdžios. Didelė įtaką šalies politiniamgyvenimui daro katalikų bažnyčia, kuri nevengia dalyvauti politiniuoseįvykiuose. XIXa. viduryje dalis Lotynų Amerikos valstybių pradėjo kariautitarpusavyje. Karai silpnina ekonomiką, destabilizuoja politinį gyvenimą,sudaro prielaidas kištis užsienio valstybėms. XIXa. antroje pusėje į LotynųAmerikos šalis prasidėjo imigracija iš Europos . imigrantai dažniausiai yralabiau išsimokslinę, nei dauguma vietos gyventojų. Jie užima svarbiasvietas administracijoje, pramonėj, prekyboje.Tad skirtumas tarp kreolų, imigrantų, indėnų bei juodaodžių vis didėja.Aš manau, kad visi žmonės turi būti lygūs, nesvarbu ar jis baltaodis arjuodaodis. Odos spalva neturi reikšmės, visi žmonės yra vienodi!
(L. Vorožeikinaitė)MEKSIKOJE
NEPRIKLAUSOMYBĖS KOVOS
Brangūs žmonės. Norėčiau papasakoti jums apie nepriklausomybes kovasMeksikoje.1810m Meksikoje prasidėjo didžiulis valstiečiu- indėnu ir metisu- sukilimas vadovaujamas kaimo kunigo Migelio Hidalgo(1753-1811).Tūkstančiaivalstiečiu užiminėjo miestus, šalino valdininkus, dalijosi dvaru žemes.Tačiau sukilėliai buvo sutriuškinti, o patekęs į nelaisve Hidalgassušaudytas. Tačiau Meksikoje kova nesibaigė. Netrukus iškilo naujassukilimo vadas, taip pat kaimo kunigas Chosė Marija Morelas (1765-1815).Morelas paskelbė, kad panaikinama vergija, žemė atitenka tiems kurie jadirba, mokesčiu didis priklauso nuo pajamu, o visi Meksikos gyventojai,nepaisant kilmės, turto ir odos spalvos, yra lygiaverčiai. Tautos atstovususirinkimas, kurio narius paskyrė pats Morelas, 1813m paskelbė Meksikosrespublikos nepriklausomybe. Tačiau nepriklausomybės iškart įtvirtintinepavyko. Dauguma kreolu ir ši karta palaikė ne kovotojus užnepriklausomybe, bet Ispanijos kolonijine valdžia. 1815m Morelas buvopaimtas i nelaisve ir nuvežtas i vicekaralystės sostine Mechika.Apkaltintas išdavyste ir erezija, jis buvo nuteistas mirti ir sušaudytas. Prasidėjus Ispanijoje revoliucijai, kreolai pagaliau ryžosi atskirtimetropolijas. 1821m Meksika tapo nepriklausoma valstybe, ne respublika okonstitucine monarchija- imperija. Neilgai valdė pirmasis ir paskutinis josimperatorius- karininkas kreolas Augustinas Iturbidė. 1823m ji nuvertus,Meksika buvo paskelbta respublika.Meksikos įvykiai paskatino atsiskirti nuo metropolijos ir kitas kolonijas.Jos sudarė Centrinės Amerikos jungtiniu provincijų konfederacija. XIXa. 3-o dešimtmečio pabaigoje Ispanija dar valdė Kubos ir Puerto Riko salas.Vest Indijoje.Aš manau nepriklausomybės kovos Meksikoje buvo labai aršios. Labiausiai manpatiko Chosė Marijos Morelo valdymas. Jam pasisekė sutelkti pavieniupartizanu būrius, įvesti juose griežta drausme, neleisti plėšikauti iržudyti baltųjų. Mano požiūris i nepriklausomybės kovas Meksikoje yra geras,todėl kad Meksika sunkiai tačiau buvo paskelbta nepriklausoma valstybė ir
imperija.(S. Ubartaitė)SKIRTUMAI GYVENTOJŲ SOCIALINIAI
Kreipiuosi į jus laisvieji žmones, norėdama papasakoti jums LotynųAmerikoje susiklosčiusią politinę padėtį. Po nepriklausomų valstijųsusikūrimo čia politinė padėtis labai nestabili. Valdžia dažnai keičiasi iršiam reiškiniui daug reikšmės turi karininkai. Nors visų teisės pagalįstatymą lygios, tačiau dar vis viešpatauja kreolai. Labiausiai visuomenėsnuskriausti liko juodaodžiai žmonės. Jie veriami atlikti sunkiausius darbusuž mažiausią atlyginimą arba išvis be jo. Jie nėra išnaudojami kaip vergai.Kaip čiabuviai turi didesnes teises negu juodaodžiai. Dar aukštesnįjįvisuomenės sluoksnį sudaro: metisai – baltųjų ir indėnų vaikai, mulatai –baltųjų ir juodaodžių vaikai. Sekantys eina kreolai – ispanai, gimęvietinėse žemėse. Ir galiausiai išrinktuoju sluoksniu vadinami ispanaikolonistai, užkariavę taikių gyventojų žemes ir ten įkūrę savo kolonijas.Savo ruoštu apklausiau keletą juodaodžių, indėnų, mulatų, metisų, kreolų,kolonistų. Visiems jiems uždaviau klausymą –„ką manote apie šalyjesusiklosčiusią padėtį?“Atsakymai:Juodaodis vietinių vadinamas Džo:„Aš manau, jog šalis ritasi žemyn. Žemvaldžiai turi visas teises, mesvergai jų visai neturime. Mus skriaudžia, išnaudoja, neleidžia ramiaigyventi, persekioja ir baudžia už mažiausią smulkmeną. Šiais laikais žmogusgali ‚suėsti“ vien todėl, jog jo kūno spalva kitokia. Jei tu juodasvadinasi ne žmogus.“ Indėnės Bėgančios Vilkės komentaras apie šalies politinę padėtį:„Mes skurstame, dirbame už skatikus, kad turėtume ko pavalgyti. Turiu dvidukras, vyrą nužudė kolonistai. O mes kovojame, kad galėtume išgyventi. Čiatrūksta maisto, geriamo vandens, ką jau kalbėti apie vaistažoles. Gyvenimosąlygos sunkios, esu pasiilgusi laisvės. Tos kurią turėjome kol nebuvo šitų
nelemtų reikšmės turi karininkai. Nors visų teisės pagal įstatymą lygios,tačiau dar vis viešpatauja kreolai. Labiausiai visuomenės nuskriausti likojuodaodžiai žmonės. Jie veriami atlikti sunkiausius darbus už mažiausiąatlyginimą arba išvis be jo. Jie nėra išnaudojami kaip vergai. Kaipčiabuviai turi didesnes teises negu juodaodžiai. Dar aukštesnįjį visuomenėssluoksnį sudaro: metisai – baltųjų ir indėnų vaikai, mulatai – baltųjų irjuodaodžių vaikai. Sekantys eina kreolai – ispanai, gimę vietinėse žemėse.Ir galiausiai išrinktuoju sluoksniu vadinami ispanai kolonistai, užkariavętaikių gyventojų žemes ir ten įkūrę savo kolonijas. Savo ruoštu apklausiaukeletą juodaodžių, indėnų, mulatų, metisų, kreolų, kolonistų. Visiems jiemsuždaviau klausymą –„ką manote apie šalyje susiklosčiusią padėtį?“Atsakymai:Juodaodis vietinių vadinamas Džo:„Aš manau, jog šalis ritasi žemyn. Žemvaldžiai turi visas teises, mesvergai jų visai neturime. Mus skriaudžia, išnaudoja, neleidžia ramiaigyventi, persekioja ir baudžia už mažiausią smulkmeną. Šiais laikais žmogusgali ‚suėsti“ vien todėl, jog jo kūno spalva kitokia. Jei tu juodasvadinasi ne žmogus.“ Indėnės Bėgančios Vilkės komentaras apie šalies politinę padėtį:„Mes skurstame, dirbame už skatikus, kad turėtume ko pavalgyti. Turiu dvidukras, vyrą nužudė kolonistai. O mes kovojame, kad galėtume išgyventi. Čiatrūksta maisto, geriamo vandens, ką jau kalbėti apie vaistažoles. Gyvenimosąlygos sunkios, esu pasiilgusi laisvės. Tos kurią turėjome kol nebuvo šitųnelemtų kolonistų. Kai mes, indėnai, valdėm savo žemes.“Metiste Marija Roza:Mano mama indėnė, tėtis baltasis, o aš blaškausi tarp dviejų pasaulių, tarpdviejų nesuderinamų tautų, kurios kovoja tarpusavyje. Tėčio tautiečiaiišnaudoja mamos gentainius, o aš pati nesu laiminga. Nes tėtispasirinkdamas mamą į žmonas išdavė savo rasę, dėl to nebėra gerbiamasbaltųjų. Mamos negerbia gentainiai, nes ji susidėjo su jų priešu. Baltasisžmogus padarė daug skriaudos indėnams. Deja kad ir kaip būtų gaila ir dabarją daro. Gyventi čia tikrai nėra gerai, o ypač kai esi metistė.“Mulatas Teodoras:„Mano šeimai sunku išgyventi. Mano mama baltoji, tėvas juodasis, aš patsmaišyto kraujo. Nesu visai baltos odos spalvos dėl to man sunku rastidarbą. Mano žmona taip pat mulatė, dėlto ir jei nėra lengva gyventi. Turimedu mažamečius vaikus. Visą dieną pradirbu pono ūkyje. Žmona prižiūrivaikus. Atlyginimas nedidelis. O ir vyriausybė didelius mokesčius užkrauna.Ir tas nepriklausomų valstybių susikūrimas visai nepadėjo, viskas kaip iranksčiau, niekas nepasikeitė.“Kreolė Luiza Klara ros teigia:„mano vyras turi dideles plantacijas. Jam dirba nemažai darbininkų. Mūsųgyvenimas geras. Tik, kad vergai ne visada gerai atlieka gerai savo darbą.Žinoma, kai turi tokias dideles plantacijas, kai gauni didžiulį pelną taine taip jau svarbu. To labiau prasidėjus pramonės perversmui vakarųEuropoje, mūsų padėtis dar labiau pagerėjo. JAV reikia daugiau žaliavų,dėlto mes galime plėsti savo plantacijas, atsiradus dar ir geležinkeliui,mūsų šeimos gyvenimas tapo rojumi. Pelnas auga prekių paklausa nemažėja.Viskas nuostabu, dėlto manau jog politinė padėtis yra puiki mūsų šalyje“Ispanų kolonistas Migelis San Paolas:„Manau politinė padėtis yra labai gera. Plantatoriai laisvai gali plėstisavo plantacijas. Atsiradus geležinkeliui galima lengvai ir greitai didelįžaliavų kiekį pergabenti iš vienos šalies į kitą. Verslas klesti, šaliesekonomika taip pat. Mano manymu padėtis šalyje labai gera“Išgirdusi šiuos atsakymus aš nustebau. Ar gi žmonės gali būti tokieabejingi vienas kitam? Ar gi kūno spalva tiek daug reiškia. Na žinoma, ašjuk tik žurnalistė, kuri viena nieko negali padaryti. Tačiau aš raginu jus,mielieji skaitytojai, pabusti, atmerkti akis ir pamatyti kas darosiaplinkui. Juk kenčia nekalti žmonės. O ypač vaikai, argi vaikas gali būtikaltas dėlto, jog jo mama ar tėvas juodaodis ar indėnas? Mes visi lygus irnesvarbu kas mes: baltieji ar juodieji. Mes visi gimėme ir mirsime, dėltoir kovokime ne tik už tautietį, bet ir už kitatautį. Gal kada nors ir jisjums išties pagalbos ranką.Už laisvę ir taiką!(V.ŽIELYTĖ)SKELBIMAI
Dvarininkas ieško peonų darbui. už darbą suteiksime žemės sklypą. Kreiptisį Teodorą Martiną.
Parduodamas vergas (negras). Geros sveikatos būklės, darbingas, paklusnus,gerai dirba plantacijose ir kasyklose. Galim mainai į kitus du prastesnius.Kreiptis į Simoną Materje .
Broliai negrai, užimkime Haičio salą ir išvykime prancūzų kolonistus. Mesturime būti laisvi ir nepriklausomi. Renkamės vidurdienį prie centrinėsbažnyčios.
Sveikiname visus kreolus pradėjus vadovauti kovai prieš ispanus irpasiekus, kad Meksika taptu nepriklausoma valstybė.
skelbiame, kad visų Lotynų Amerikos gyventojų teisės yra sulygintos! ! !
pirkčiau metisų, indėnų, mulatų ir tamsiaodžių darbui kreolo plantacijoseir kasyklose. Kreipti į Dovydą San marine.
Superku varį, sidabrą, alavą, salietrą, cukrų, kavą pardavimui užsienyje.Leonas Boliterijus.
HOROSKOPAI
[pic]
AvinasŠiandien galimas susitikimassu baltuoju žmogumi. Būkite atsargūs.Gresia finansiniai nemalonumai, bet neišsigąskite, kelių dienų bėgyje viskasišsispręs. Bloga diena sutikti mulatą –galite “pamesti galvą” irnebekontroliuoti savo jausmų.
[pic]JautisBūsite sunerimę, greitai išvedami išpusiausvyros. Ir nors manysite,kad viskas yra kontroliuojama – jūsklystate. Jūsų vergai gali sukilti.Stenkitės susikaupti ir permąstyti paskutinių
dienų įvykius, kad užkirstumėte keliądar didesnei sumaiščiai.[pic]DvyniaiPuikiai suorganizuosite darbąir išnaudosite kiekvieną laisvąminutę. Palankus metas plėsti plantacijas,ypatingai bananų arba kavos pupelių.Saugokitės sergančių žmonių.[pic]VėžysGausite dovanų arba palikimą.Apsilankykite bažnyčioje, būkiteatidesni vaikams. Siekite jumspatinkančio (-ios) kreolo (-ės) palankumo.Jeigu pasirodysite išmintingi- būtinai pasiseks
[pic]LiūtasGalima tolima kelionė siekianti netvandenyno pakrantes. Ši kelionė leisįgyvendinti planus, suteiks pasitikėjimosavimi. Pasistenkite prisiminti prancūzųir portugalų kalbas – pravers.
[pic]MergelėLabai sėkminga ir maloni diena.Pasiseks derybos svarbiu klausimu,alite sulaukti svarbių valdininkų paramos.Šiandien daugiau laimėsite, jeigu būsite kuklūsir įžvalgūs.
[pic]SvarstyklėsGausite netikėtą pasiūlymądėl kasyklų verslo. Laikykitėssavo nuomonės, bet atminkit sėkmėssulauksite tik drauge su kitais arbasu jų pagalba.
[pic]SkorpionasPasiseks tiems, kas verčiasi amatais. Pradės maištautimetisai ir mulatai, todėl tikėtinasnemalonus pokalbis. Galite pasijustiįžeisti, neįvertinti pagal nuopelnus
[pic]ŠaulysDiena jus praturtins naujomispažintimis. Susitikimai su stambiaisžemvaldžiais ar užsienio pramoninkaispaskatins greičiau išspręsti problemas.Įvertinkite ar reikalai išties nebepataisomibe ryžtingų naujovių.
[pic]OžiaragisNeskubėkite skolinti pinigų, jeisandėris ne visai aiškus. Gera dienasodinti kviečius ir kukurūzus.Ne pats tinkamiausias metas derėtissu valstiečiais.
[pic]VandenisDiena bus kupina neatidėliotinų reikalų. Galite tikėtis šiokių tokių nemalonumųiš užjūrio pirklių. Stenkitės viską vertinti blaiviai, nepasiduokite jausmams.
[pic]ŽuvysNeplanuokite jokių išvykų, geriau likite namuose. Pasirūpinkite vergais ir tarnais.Netrūks valios ir energijos tvarkant reikalus,ačiau nepervertinkite savo jėgų ir
neužsikraukite per didelio krūvio.Laiškas iš niekur
Aš esu mulatas, pravarde Grūdas , sėdžiu kalenime. Beveik už nieką:norėdamas išmaitinti savo 8 asmenų šeimą, nukniaukiau kelis kiaušinius nuovieno labai turtingo žemvaldžio, kuriam net tik, kad nerūpėjo , tokiežmonės kaip aš, bet jis dar pasistengė jog aš – šeimos maitintojas,vienintelis pragyvenimo šaltinis atsidurčiau kalenime. O mano vaikai mirtųiš bado. Nes mano žmona juodaodė. Dėl to niekaip negali gauti darbo . kaipjaus visiems gerai jau žinoma, jog juodaodis, šioje prakeiktoje žemėje yraniekas. Niekam nerupi jo norai ir lūkesčiai. Aš maldavau jog manęspasigailėtų, jog suprastų mano padėtį, mano šeimos vargus. Tačiau niekamtas nerūpėjo, nes sotus niekad neužjaučia alkano. Taip buvo nuo tada kai ašatsimenu. Kaip kad ir odos spalva atspindi tavo socialini sluoksnįvalstybėje. Kiek taip gali būti? Juk negali pasaulis būti vien baltas,kaip, kad negali žolė būti balta. Kreipiuosi i jus ,,Laisvės ir vilties“ laikraščio skaitytojai! Padėkitemano šeimai , maldauju padėkite!
Laikraštis: ,,Laisve ir viltis“ XIXa.
Turinys1psl. ,,VERGIJOS PANAIKINIMO LINK“2psl. ,,LOTYNŲ AMERIKOS EKONOMINĖ IR POLITINĖ RAIDA“3psl. ,,NEPRIKLAUSOMYBĖRS KOVOS MEKSIKOJE“ 4-5psl. ,,GYVENTOJŲ SOCELINIAISKIRTUMAI“6psl. SKELBIMAI7-8psl. HOROSKOPAI9psl. ,,LAIŠKAS IŠ NIEKUR“10-11psl. KRYŽEŽODIS
Laikraštis: ,,Laisve ir viltis“ XIXa.
Laikrašti kūrė:
Valdonė Norbutaitė – Skelbimai;Vilija Žielytė – ,,Gyventojų socialiniai skirtumai“;Ingrida Mažeikaitė – Horoskopai;Laura Vorožeikinaitė – ,,Lotynų Amerikos ekonominė ir politinė padėtis“,dizainas;Sandra Ubartaitė – ,,Nepriklausomybės kovos Meksikoje“;Valda Kimtytė – Surašė medžiagą;Aurelija Bitarytė – Kryžiažodis;Aurelija Šimkevyčiūtė – ,,Vergijos panaikinimo link“;Rita Zulonaitė – vyr. redaktorė;
Laikraštis ,,Viltis ir laisvė“Metistų g. 13 BrazilijaLaikraštis leidžiamas nuo XVIIa.
Išeina: lotynų, ispanų, portugalų ir prancūzųKalbomis. Viena kartą į mėnesį.Laisvas ir nepriklausomas