Istorinis laikraštis

VERGIJOS PANAKINIMO LINK

Šiaurinėse mūsų valstijose jau seniai buvo didelis pasipriešinimas
vergijai. Bet ir dabar mūsų protestantai reikalauja, kad būtų panaikinta
vergija ir vergų kaip ir baltųjų teisės būtų lygios, netik šiaurinėse, bet
ir pietinėse valstijose. Jie reikalavo, kad bent būtų nustatoma tiksli data
kai bus priimtas įstatymas dėl vergu išlaisvinimo.
Pasak Kristaus mokymo, Dievas žmones sukūrė lygius ir jie privalo gyventi
kaip broliai, nors įrodinėjama, kad jų darbas prastesnis dėl odos spalvos.
Nemanau, kad odos spalva turi reikšmę darbo našumui. Pasak krikščionybės
mokymo, net ir kitaspalviai yra gimęlaisvi irr neturi priklausyti nuo savo
šeimininkų malonės.
Abolicionistai yra persekiojami, nes padeda jiems rašydami apie jų gyvenimą
ir padėdami pabėgėliams juos apgyvendindami.
Mano nuomone vergija yra nereikalinga. Didelių plantacijų savininkai
uždirba pakankamai, kad galėtų užmokėti žmonėms už darbą.
(A. Šimkevičiūtė)

AMERIKOS
POLITINĖ RAIDA

Lotynų Amerikos valstybėse dažnai vyksta valstybės perversmai, nuolat
keičiasi valdžia. Turtingi žemvaldžiai, prekybininkai, bei vadovaujanti
karininkija visą laiką varžosi dėl valdžios. Didelė įtaką šalies politiniam
gyvenimui daro katalikų bažnyčia, kuri nevengia dalyvauti politiniuose
įvykiuose. XIXa. viduryje dalis Lotynų Amerikos valstybių pradėjo kariauti
tarpusavyje.

Karai silpnina ekonomiką, destabilizuoja politinį gyvenimą,
sudaro prielaidas kištis užsienio vaalstybėms. XIXa. antroje pusėje į Lotynų
Amerikos šalis prasidėjo imigracija iš Europos . imigrantai dažniausiai yra
labiau išsimokslinę, nei dauguma vietos gyventojų. Jie užima svarbias
vietas administracijoje, pramonėj, prekyboje.
Tad skirtumas tarp kreolų, imigrantų, indėnų bei juodaodžių vis didėja.
Aš manau, kad visi žmonės turi būti lygūs, ne

esvarbu ar jis baltaodis ar
juodaodis. Odos spalva neturi reikšmės, visi žmonės yra vienodi!
(L. Vorožeikinaitė)

MEKSIKOJE

NEPRIKLAUSOMYBĖS KOVOS

Brangūs žmonės. Norėčiau papasakoti jums apie nepriklausomybes kovas
Meksikoje.1810m Meksikoje prasidėjo didžiulis valstiečiu- indėnu ir metisu-

sukilimas vadovaujamas kaimo kunigo Migelio Hidalgo(1753-1811).Tūkstančiai
valstiečiu užiminėjo miestus, šalino valdininkus, dalijosi dvaru žemes.
Tačiau sukilėliai buvo sutriuškinti, o patekęs į nelaisve Hidalgas
sušaudytas. Tačiau Meksikoje kova nesibaigė. Netrukus iškilo naujas
sukilimo vadas, taip pat kaimo kunigas Chosė Marija Morelas (1765-1815).
Morelas paskelbė, kad panaikinama vergija, žemė atitenka tiems kurie ja
dirba, mokesčiu didis priklauso nuo pajamu, o visi Meksikos gyventojai,
nepaisant kilmės, turto ir odos spalvos, yra lygiaverčiai. Tautos atstovu
susirinkimas, kurio narius paskyrė pats Morelas, 1813m paskelbė Meksikos
respublikos nepriklausomybe. Tačiau nepriklausomybės iškart įtvirtinti
nepavyko. Dauguma kreolu ir ši karta palaikė ne kovotojus už
nepriklausomybe, bet Ispanijos kolonijine valdžia. 1815m Morelas buvo
paimtas i nelaisve ir nuvežtas i vicekaralystės sostine Mechika.
Apkaltintas išdavyste ir erezija, jis buvo nuteistas mirti ir sušaudytas.

Prasidėjus Ispanijoje revoliucijai, kreolai pagaliau ryžosi atskirti
metropolijas. 1821m Meksika tapo nepriklausoma valstybe, ne respublika o
konstitucine monarchija- imperija. Neilgai valdė pirmasis ir paskutinis jos
imperatorius- karininkas kreolas Augustinas Iturbidė. 1823m ji nuvertus,
Meksika buvo paskelbta respublika.
Meksikos įvykiai paskatino atsiskirti nuo metropolijos ir kitas kolonijas.
Jos sudarė Centrinės Amerikos jungtiniu provincijų konfederacija. XIXa. 3-
o dešimtmečio pabaigoje Ispanija dar valdė Kubos ir Puerto Riko salas.
Vest Indijoje.
Aš manau nepriklausomybės kovos Meksikoje bu

uvo labai aršios. Labiausiai man
patiko Chosė Marijos Morelo valdymas. Jam pasisekė sutelkti pavieniu
partizanu būrius, įvesti juose griežta drausme, neleisti plėšikauti ir
žudyti baltųjų. Mano požiūris i nepriklausomybės kovas Meksikoje yra geras,
todėl kad Meksika sunkiai tačiau buvo paskelbta nepriklausoma valstybė ir
imperija.
(S. Ubartaitė)

SKIRTUMAI

GYVENTOJŲ SOCIALINIAI

Kreipiuosi į jus laisvieji žmones, norėdama papasakoti jums Lotynų
Amerikoje susiklosčiusią politinę padėtį. Po nepriklausomų valstijų
susikūrimo čia politinė padėtis labai nestabili. Valdžia dažnai keičiasi ir
šiam reiškiniui daug reikšmės turi karininkai. Nors visų teisės pagal
įstatymą lygios, tačiau dar vis viešpatauja kreolai. Labiausiai visuomenės
nuskriausti liko juodaodžiai žmonės. Jie veriami atlikti sunkiausius darbus
už mažiausią atlyginimą arba išvis be jo. Jie nėra išnaudojami kaip vergai.
Kaip čiabuviai turi didesnes teises negu juodaodžiai. Dar aukštesnįjį
visuomenės sluoksnį sudaro: metisai – baltųjų ir indėnų vaikai, mulatai –
baltųjų ir juodaodžių vaikai. Sekantys eina kreolai – ispanai, gimę
vietinėse žemėse. Ir galiausiai išrinktuoju sluoksniu vadinami ispanai
kolonistai, užkariavę taikių gyventojų žemes ir ten įkūrę savo kolonijas.
Savo ruoštu apklausiau keletą juodaodžių, indėnų, mulatų, metisų, kreolų,
kolonistų. Visiems jiems uždaviau klausymą –„ką manote apie šalyje
susiklosčiusią padėtį?“
Atsakymai:
Juodaodis vietinių vadinamas Džo:
„Aš manau, jog šalis ritasi žemyn. Žemvaldžiai turi visas teises, mes
vergai jų visai neturime. Mus skriaudžia, išnaudoja, neleidžia ramiai
gyventi, persekioja ir baudžia už mažiausią smulkmeną. Šiais laikais žmogus
gali ‚suėsti“ vien todėl, jog jo kūno spalva kitokia. Jei tu juodas
vadinasi ne žmogus.“

Indėnės Bė

ėgančios Vilkės komentaras apie šalies politinę padėtį:
„Mes skurstame, dirbame už skatikus, kad turėtume ko pavalgyti. Turiu dvi
dukras, vyrą nužudė kolonistai. O mes kovojame, kad galėtume išgyventi. Čia
trūksta maisto, geriamo vandens, ką jau kalbėti apie vaistažoles. Gyvenimo
sąlygos sunkios, esu pasiilgusi laisvės. Tos kurią turėjome kol nebuvo šitų
nelemtų reikšmės turi karininkai. Nors visų teisės pagal įstatymą lygios,
tačiau dar vis viešpatauja kreolai. Labiausiai visuomenės nuskriausti liko
juodaodžiai žmonės. Jie veriami atlikti sunkiausius darbus už mažiausią
atlyginimą arba išvis be jo. Jie nėra išnaudojami kaip vergai. Kaip
čiabuviai turi didesnes teises negu juodaodžiai. Dar aukštesnįjį visuomenės
sluoksnį sudaro: metisai – baltųjų ir indėnų vaikai, mulatai – baltųjų ir
juodaodžių vaikai. Sekantys eina kreolai – ispanai, gimę vietinėse žemėse.
Ir galiausiai išrinktuoju sluoksniu vadinami ispanai kolonistai, užkariavę
taikių gyventojų žemes ir ten įkūrę savo kolonijas. Savo ruoštu apklausiau
keletą juodaodžių, indėnų, mulatų, metisų, kreolų, kolonistų. Visiems jiems
uždaviau klausymą –„ką manote apie šalyje susiklosčiusią padėtį?“
Atsakymai:
Juodaodis vietinių vadinamas Džo:
„Aš manau, jog šalis ritasi žemyn. Žemvaldžiai turi visas teises, mes
vergai jų visai neturime. Mus skriaudžia, išnaudoja, neleidžia ramiai
gyventi, persekioja ir baudžia už mažiausią smulkmeną. Šiais laikais žmogus
gali ‚suėsti“ vien todėl, jog jo kūno spalva kitokia. Jei tu juodas
vadinasi ne žmogus.“

Indėnės Bėgančios Vilkės komentaras apie šalies politinę padėtį:
„Mes skurstame, dirbame už skatikus, kad turėtume ko pavalgyti. Turiu dvi
dukras, vyrą nužudė ko
olonistai. O mes kovojame, kad galėtume išgyventi. Čia
trūksta maisto, geriamo vandens, ką jau kalbėti apie vaistažoles. Gyvenimo
sąlygos sunkios, esu pasiilgusi laisvės. Tos kurią turėjome kol nebuvo šitų
nelemtų kolonistų. Kai mes, indėnai, valdėm savo žemes.“
Metiste Marija Roza:
Mano mama indėnė, tėtis baltasis, o aš blaškausi tarp dviejų pasaulių, tarp
dviejų nesuderinamų tautų, kurios kovoja tarpusavyje. Tėčio tautiečiai
išnaudoja mamos gentainius, o aš pati nesu laiminga. Nes tėtis
pasirinkdamas mamą į žmonas išdavė savo rasę, dėl to nebėra gerbiamas
baltųjų. Mamos negerbia gentainiai, nes ji susidėjo su jų priešu. Baltasis
žmogus padarė daug skriaudos indėnams. Deja kad ir kaip būtų gaila ir dabar
ją daro. Gyventi čia tikrai nėra gerai, o ypač kai esi metistė.“
Mulatas Teodoras:
„Mano šeimai sunku išgyventi. Mano mama baltoji, tėvas juodasis, aš pats
maišyto kraujo. Nesu visai baltos odos spalvos dėl to man sunku rasti
darbą. Mano žmona taip pat mulatė, dėlto ir jei nėra lengva gyventi. Turime
du mažamečius vaikus. Visą dieną pradirbu pono ūkyje. Žmona prižiūri
vaikus. Atlyginimas nedidelis. O ir vyriausybė didelius mokesčius užkrauna.
Ir tas nepriklausomų valstybių susikūrimas visai nepadėjo, viskas kaip ir
anksčiau, niekas nepasikeitė.“
Kreolė Luiza Klara ros teigia:
„mano vyras turi dideles plantacijas. Jam dirba nemažai darbininkų. Mūsų
gyvenimas geras. Tik, kad vergai ne visada gerai atlieka gerai savo darbą.
Žinoma, kai turi tokias dideles plantacijas, kai gauni didžiulį pelną tai
ne taip jau svarbu. To labiau prasidėjus pramonės perversmui vakarų
Europoje, mūsų padėtis dar labiau pagerėjo. JAV reikia daugiau žaliavų,
dėlto mes galime plėsti savo plantacijas, atsiradus dar ir geležinkeliui,
mūsų šeimos gyvenimas tapo rojumi. Pelnas auga prekių paklausa nemažėja.
Viskas nuostabu, dėlto manau jog politinė padėtis yra puiki mūsų šalyje“
Ispanų kolonistas Migelis San Paolas:
„Manau politinė padėtis yra labai gera. Plantatoriai laisvai gali plėsti
savo plantacijas. Atsiradus geležinkeliui galima lengvai ir greitai didelį
žaliavų kiekį pergabenti iš vienos šalies į kitą. Verslas klesti, šalies
ekonomika taip pat. Mano manymu padėtis šalyje labai gera“
Išgirdusi šiuos atsakymus aš nustebau. Ar gi žmonės gali būti tokie
abejingi vienas kitam? Ar gi kūno spalva tiek daug reiškia. Na žinoma, aš
juk tik žurnalistė, kuri viena nieko negali padaryti. Tačiau aš raginu jus,
mielieji skaitytojai, pabusti, atmerkti akis ir pamatyti kas darosi
aplinkui. Juk kenčia nekalti žmonės. O ypač vaikai, argi vaikas gali būti
kaltas dėlto, jog jo mama ar tėvas juodaodis ar indėnas? Mes visi lygus ir
nesvarbu kas mes: baltieji ar juodieji. Mes visi gimėme ir mirsime, dėlto
ir kovokime ne tik už tautietį, bet ir už kitatautį. Gal kada nors ir jis
jums išties pagalbos ranką.
Už laisvę ir taiką!
(V.ŽIELYTĖ)

SKELBIMAI

Dvarininkas ieško peonų darbui. už darbą suteiksime žemės sklypą. Kreiptis
į Teodorą Martiną.

Parduodamas vergas (negras). Geros sveikatos būklės, darbingas, paklusnus,
gerai dirba plantacijose ir kasyklose. Galim mainai į kitus du prastesnius.
Kreiptis į Simoną Materje .

Broliai negrai, užimkime Haičio salą ir išvykime prancūzų kolonistus. Mes
turime būti laisvi ir nepriklausomi. Renkamės vidurdienį prie centrinės
bažnyčios.

Sveikiname visus kreolus pradėjus vadovauti kovai prieš ispanus ir
pasiekus, kad Meksika taptu nepriklausoma valstybė.

skelbiame, kad visų Lotynų Amerikos gyventojų teisės yra sulygintos! ! !

pirkčiau metisų, indėnų, mulatų ir tamsiaodžių darbui kreolo plantacijose
ir kasyklose. Kreipti į Dovydą San marine.

Superku varį, sidabrą, alavą, salietrą, cukrų, kavą pardavimui užsienyje.
Leonas Boliterijus.

HOROSKOPAI

[pic]

Avinas
Šiandien galimas susitikimas
su baltuoju žmogumi. Būkite atsargūs.
Gresia finansiniai nemalonumai, bet

neišsigąskite, kelių dienų bėgyje viskas
išsispręs. Bloga diena sutikti mulatą –
galite “pamesti galvą” ir
nebekontroliuoti savo jausmų.

[pic]
Jautis
Būsite sunerimę, greitai išvedami iš
pusiausvyros. Ir nors manysite,
kad viskas yra kontroliuojama – jūs
klystate. Jūsų vergai gali sukilti.
Stenkitės susikaupti ir permąstyti paskutinių
dienų įvykius, kad užkirstumėte kelią
dar didesnei sumaiščiai.
[pic]
Dvyniai
Puikiai suorganizuosite darbą
ir išnaudosite kiekvieną laisvą
minutę. Palankus metas plėsti plantacijas,
ypatingai bananų arba kavos pupelių.
Saugokitės sergančių žmonių.

[pic]
Vėžys
Gausite dovanų arba palikimą.
Apsilankykite bažnyčioje, būkite
atidesni vaikams. Siekite jums
patinkančio (-ios) kreolo (-ės) palankumo.
Jeigu pasirodysite išmintingi- būtinai pasiseks

[pic]
Liūtas
Galima tolima kelionė siekianti net
vandenyno pakrantes. Ši kelionė leis
įgyvendinti planus, suteiks pasitikėjimo
savimi. Pasistenkite prisiminti prancūzų
ir portugalų kalbas – pravers.

[pic]
Mergelė
Labai sėkminga ir maloni diena.
Pasiseks derybos svarbiu klausimu,
alite sulaukti svarbių valdininkų paramos.
Šiandien daugiau laimėsite, jeigu būsite kuklūs
ir įžvalgūs.

[pic]
Svarstyklės
Gausite netikėtą pasiūlymą
dėl kasyklų verslo. Laikykitės
savo nuomonės, bet atminkit sėkmės
sulauksite tik drauge su kitais arba
su jų pagalba.

[pic]
Skorpionas
Pasiseks tiems, kas verčiasi

amatais. Pradės maištauti
metisai ir mulatai, todėl tikėtinas
nemalonus pokalbis. Galite pasijusti
įžeisti, neįvertinti pagal nuopelnus

[pic]
Šaulys
Diena jus praturtins naujomis
pažintimis. Susitikimai su stambiais
žemvaldžiais ar užsienio pramoninkais
paskatins greičiau išspręsti problemas.
Įvertinkite ar reikalai išties nebepataisomi
be ryžtingų naujovių.

[pic]
Ožiaragis
Neskubėkite skolinti pinigų, jei
sandėris ne visai aiškus. Gera diena
sodinti kviečius ir kukurūzus.
Ne pats tinkamiausias metas derėtis
su valstiečiais.

[pic]
Vandenis
Diena bus kupina neatidėliotinų reikalų.

Galite tikėtis šiokių tokių nemalonumų
iš užjūrio pirklių. Stenkitės viską vertinti

blaiviai, nepasiduokite jausmams.

[pic]
Žuvys
Neplanuokite jokių išvykų, geriau likite

namuose. Pasirūpinkite vergais ir tarnais.
Netrūks valios ir energijos tvarkant reikalus,
ačiau nepervertinkite savo jėgų ir
neužsikraukite per didelio krūvio.

Laiškas iš niekur

Aš esu mulatas, pravarde Grūdas , sėdžiu kalenime. Beveik už nieką:
norėdamas išmaitinti savo 8 asmenų šeimą, nukniaukiau kelis kiaušinius nuo
vieno labai turtingo žemvaldžio, kuriam net tik, kad nerūpėjo , tokie
žmonės kaip aš, bet jis dar pasistengė jog aš – šeimos maitintojas,
vienintelis pragyvenimo šaltinis atsidurčiau kalenime. O mano vaikai mirtų
iš bado. Nes mano žmona juodaodė. Dėl to niekaip negali gauti darbo . kaip
jaus visiems gerai jau žinoma, jog juodaodis, šioje prakeiktoje žemėje yra
niekas. Niekam nerupi jo norai ir lūkesčiai. Aš maldavau jog manęs
pasigailėtų, jog suprastų mano padėtį, mano šeimos vargus. Tačiau niekam
tas nerūpėjo, nes sotus niekad neužjaučia alkano. Taip buvo nuo tada kai aš
atsimenu. Kaip kad ir odos spalva atspindi tavo socialini sluoksnį
valstybėje. Kiek taip gali būti? Juk negali pasaulis būti vien baltas,
kaip, kad negali žolė būti balta.

Kreipiuosi i jus ,,Laisvės ir vilties“ laikraščio skaitytojai! Padėkite
mano šeimai , maldauju padėkite!

Laikraštis: ,,Laisve ir viltis“ XIXa.

Turinys
1psl. ,,VERGIJOS PANAIKINIMO LINK“
2psl. ,,LOTYNŲ AMERIKOS EKONOMINĖ IR POLITINĖ RAIDA“
3psl. ,,NEPRIKLAUSOMYBĖRS KOVOS MEKSIKOJE“

4-5psl. ,,GYVENTOJŲ SOCELINIAI
SKIRTUMAI“
6psl. SKELBIMAI
7-8psl. HOROSKOPAI
9psl. ,,LAIŠKAS IŠ NIEKUR“
10-11psl. KRYŽEŽODIS

Laikraštis: ,,Laisve ir viltis“ XIXa.

Laikrašti kūrė:

Valdonė Norbutaitė – Skelbimai;
Vilija Žielytė – ,,Gyventojų socialiniai skirtumai“;
Ingrida Mažeikaitė – Horoskopai;
Laura Vorožeikinaitė – ,,Lotynų Amerikos ekonominė ir politinė padėtis“,
dizainas;
Sandra Ubartaitė – ,,Nepriklausomybės kovos Meksikoje“;
Valda Kimtytė – Surašė medžiagą;
Aurelija Bitarytė – Kryžiažodis;
Aurelija Šimkevyčiūtė – ,,Vergijos panaikinimo link“;
Rita Zulonaitė – vyr. redaktorė;

Laikraštis ,,Viltis ir laisvė“
Metistų g. 13 Brazilija
Laikraštis leidžiamas nuo XVIIa.
Išeina: lotynų, ispanų, portugalų ir prancūzų
Kalbomis. Viena kartą į mėnesį.
Laisvas ir nepriklausomas

Leave a Comment