Indijos ir kinijos civilizazijos
Indijos ir kinijos civilizazijos
Apie 2500m. pr. Kr. Indo upės slėnyje atsirado viena iš ankstyviausių civilizacijų. Beveik tūkstantmetį čia klestėję miestai pamažu sunyko. Iš Centrinės Azijos atsikėlę klajokliai arijai susimaišė su vietos gyventojais. Susiliejus jų kultūroms , susiformavo nauja ir savita civilizacija . Tas laikotarpis vadinamas vedų vardu , nes apie jį žinoma tik iš vedų – seniausių indų rašytinių kūrinių . Apie 2000m. Pr. Kr. Azijos rytuose užgimė kita civilizacija . Ji susiformavo dabartinės Kinijos teritorijoje , Geltonosios upės baseine , todėl vadinama Geltonosios upės civilizacija . Dėl gamtinių sąlygų ji buvo labiausiai atskirta nuo kitų . Indo ir Geltonosios upės civilizacijos paliko žmonijai mokslo žinių , naujų realigijų , svarbių išradimų . Apie tai pasaulis sužinojo tik po daugelio šimtmečių .
Indijios civilizacija
Gamtos sukurtos ribos atskyrė Indiją nuo aplinkinio pasaulio . Iš pietų , pietryčiu ir pietvakarių ją skalauja Indijos vandenynas ir Arabijos jūra . Šiaurėje Himalajų kalnai skiria ją nuo Azijos . Iš jimalajų išteka dvi upės – Indas ir Gangas .
Apie 2500m. pr. Kr. Kai egiptiečiai statė piramides , o mūsu krašte pasirodė indoeuropiečiai , Indo slėnyje iškilo miestai . Žymiausi iš jų – Mohendžo Daras ir Harapa . Indo slėnyje gyventojai vertėsi žemdirbyste ir gyvulininkyste . Klestėjo amatai ir prekyba . Apie 170m. pr. Kr. Indo slėnyje miestai pradėjo nykti .
Apie 4500m. pr. Kr. Indo slėnį užplūdo arijų gentys , atsikėlusios iš centrinės Azijos . Ateiviai labai skyrėsi nuo vietos gyventojų . Čiabuviai gyveno miestuose , vertėsi žemdirbyste , amatais ir prekyba . Arijai buvo klajokliai , todėl miestuose negyveno . Senieji Indo slėnio gyventojai buvo raštingi , o arijai – neraštingi . Pamažu kilmingieji apsigyveno Indostano pusiasalyje . Ėmė verstis žemdirbyste , tapo sėslūs , ir susimaišė su vietos gyventojais . Čiabuvių ir arijų kultūros susiliejo , sudarydamos savitą civilizaciją . Ji gyvavo maždaug tūkstantmetį , t. y. 1500m. – 500m. pr. Kr.
Indijos gyventojai susiskirstė į kastas , griežtai atsiribojusias viena nuo kitos . Jų kūrėju laikomas aukščiausias indų dievas Brahma . Buvo žmonių , kurie kastoms nepriklausė . Jie laikyti nešvariais nuo pat gimimo . Pasak indų tikėjimo , žmogaus priklausymą kastai lemia jo gimimas . Kiekvienas žmogus turįs sąžiningai vykditi jam pavestas pareigas . Po mirties tokio žmogaussiela susilauks malonės : ji atgims aukštesnės kastos žmogaus kūne . Indai šventais laikė karvę , gyvatę , Gango upę , lotosą .
Senovės Indijoje buvo gausu literatūros . II tūkstantmečio pr. Kr. Viduryje indai sudarė vedas – savotiškus rinkinius . Vedose surašė tai , ką šimtmečiais žyniai žodžiu perduodavo iš kartos į kartą . Tai realiginės giesmės , maldos , legendos ir padavimai apie pasaulio atsiradimą , aukojimo papročiai .
Budizmo istorija yra labai daugialypė ir sudėtinga . Skirtingai nuo, pvz., krikščionybės , čia nebuvo vieningo centroir centrinės institucijos, todėl kiekvienoje šalyje budizmas vystėsi skirtingomis kryptimis, maišydamasis su vietiniais tikėjimais ir papročiais .
Nuo pirmųjų mūsų eros amžių budizmas pasiekė ir kitas to meto šalis . Nepaisant to, kad keliaujantys vienuoliai nuolat lankydavosi Indijoje ir parnešdavo naujų idėjų , čia formavosi ir savitos mokyklos bei tradicijos . Vienose šalyse budizmas išlikęs iki dabar , kitose jis buvo užgožtas islamo ir kitų religijų .
Buda, atsakydamas į tuo metu vos ne pagrindinį klausimą Indijos pasaulėžiūrų sistemoje apie tai, kaip esybės įsisuka į būties ratą ir ar yra galimybių iš jo ištrūkti , paskelbė Keturias tauriąsias tiesas , jo mokymo pagrindą ir šerdį , kurias jis įsisąmonino atbudimo metu . Gyvenimas, pasak Budos įžvalgos , yra laikinas , neturi savasties ir yra sklidinas kančios . Žmogus priėmęs domėn šiuos tris būties požymius įžengia į budistinį kelią . Būtyje vyrauja kentėjimas, nes jį sąlygoja laikinumo gimdomi troškimai ir neišmanymas. Pašalinus šituos veiksnius galima išsilaisvinti iš samsaros. Būtybių įsisukimas į būties ratą budizme aiškinamas dvylikanare Sąlygotosios kilmės grandine, o ištrūkimas iš šio rato prilygsta įžengimui į nirvaną. Gi ištrūkti galima vien asmeninėmis pastangomis, žengiant Tauriuoju aštuonialypiu keliu, kuris iš tikrųjų yra ėjimas dvylikanare Sąlygotosios kilmės grandine atgal.
VI a. pr. Kr. Šiaurės Indijoje atsirado nauja realigija – budizmas . Jos pradininku laikomas princas Gautama , pramintas Buda . Budizmas Indijoje netapo vyraujančia religija , tačiau išplito po visą pasaulį . Šiandien budizmas yra viena iš trijų pasaulio realigijų . Indai pirmieji ėmė vartotu ženklą reiškiantį nulį . Jų skaičiavimo sistema naudojama dabar beveik visame pasaulyje .
Visą tūkstantmetį nuo arijų atsikėlimo Indija nebuvo vieninga valstybė . Ją sudarė daug smulkių , nuolat tarpusavyje kariaujančių karalysčių .
512m. pr. Kr. Indo slėnį užkariavo Persijos karaliaus Darijaus I kariuomenė . Beveik po 200m. Šiaurės Indija atiteko užkariutojams makedoniečiams ir graikams . Mirus jų valdovui Aleksandrui Makedoniečiui , indai sukilo ir išvijo graikus . Indams vadovavo jaunas karys Čandragubta . Jo kariuomenė nukariavo kaimynines kunigaikštystes ir suvienijo visą Šiaurės Indiją . Indija tapo imperija. Čandragubtos anūkas Ašoka praplėtė jos teritoriją , prijungdamas centrines Indostano pusiasalio sritis . Po mirties imperija suskilo į smulkias karalystes .
Geltonosios upės civilizacija
Kinija iš visų pusių apsupta gamtos sukurių užtvarų – vandenyno , kalnų ir dykumų . Kalnuotos Kinijos rytinėje dalyje plyti lyguma . Per ją teka dvi upės Jangdzė ( Mėlynoji upė ) ir Huanghė
( Geltonoji upė ) . Kinai geltonają upę vadina “ Kinijos nelaime „ arba “ Klajojančia upe „ . Savo šalį kinai vadino “ Viduriniąja karalyste „ . Viduriniąja karalyste užvaldė Šangų dinastija . Kiniečiai manė , kad karališką valdžią suteikia dangus , todėl savo karalius vadino “ dangaus sūnumis „ .
XI a. pr. Kr. į Šangų karalystę įsiveržė iš vakarų atklydę klajokliai – Džou . VIII a. pr. Kr. Džou karalystė nusilpo ir nebepajėgė apsiginti nuo klajoklių puldinėjimų . Valstybė suskilo į kunigaikštystes. Jos karivo ir su klajokliais ir tarpusavyje . Penkis šimtmečius Kinija buvo susiskaldžiusi . III a. pr. Kr. Kinijoje stipriausia buvo Cino karalystė . 221m. pr. Kr. Cino karalius užkariavo kitas valstybes . Ji pasivadino imperatoriumi Cin Ši chuandžiu , t. y. “ pirmuoju dieviškuoju valdovu iš Cinų giminės .
Šalyje buvo įgivendintos reformos . Imperija padalyta į sritis . Jų valdytojus skirdavo imperatorius ar jo artimieji . Nustatyti vieningi matų , svorio ir piniginiai vienetai . Nutiesti geri keliai . Šiaurinėje šalies dalyje pradėta statyti didžiąją sieną . Ji turėjo apsaugoti kraštą nuo klajoklių hunų puldinėjimų . Imperatorius įsakė pastatyti puošnią sostinę .
Cin Chuandžiui mirus , prasidėjo valstiečiu sukilimai . Prie valstiečiu prisijungė kariai , miestiečiai ir kunigaikščiai . Cinų imperija subyrėjo , o sostinė buvo apiplėšta .
Nuo 206 m. pr. Kr. įsigalėjo Chanų dinastija . Ji valdė kiniją apie 4000 metų . Stipri imperatoriaus valdžia surinktus mokesčius panaudojo kariuomenei stiprinti , valdininkams išlaikyti , keliams ir kanalams statyti . Kinai sėkmingai kovojo su puldinėjančiais klajokliais . Toliau statė Didžiąją sieną . Imperatoriai siekė užkariauti aplinkinius kraštus . Nuolatiniai karai išsekino šalį . Valstiečių skurdą dar labiau didino potvyniai ir badas . I a. pr. Kr. Jų nepasitenkinimas peraugo į sukilimą . Jis vadinamas Raudonūjų antakių sukilimu , nes sukulėliai buvo nusidažę antalius raudonai , kad skirtūsi nuo imperatoriaus karių . Keli šimtai tūkstančių alkanų ir įniršusių valstiečių užėmė sostinę ir nuvertė imperatorių . Tačiau Chanų dinastija sugebėjo atkurti valdžią . 
183m. pr. Kr. įsiliepsnojo Geltonųjų raiščių sukilimas . Ant sukilėlių galvų buvo geltoni raiščiai . Sukilimui vadovavo trys broliai vienuoliai Čžanai . Jie ragino nuversti imperatorių ir įkurti Geltonąją teisingumo karalystę . Apie 20 metų trukusio sukilimo metu imperatorius buvo nuverstas . Changų dinastijos valdymas baigėsi . Imperija suskilo į daugybę smulkių valstybėlių .
II tūkstantmetyje pr. Kr. kinų tauta sukūrė raštą . Rašto ženklai buvo hieroglifai . Kiekvienas ženklas reiškė atskirą žodį . Skirtingai nuo kitų tautų kinų raštas darėsi vis sudėtingesnis : Šangų laikais buvo apie 2000 hieroglifų , Chanų – 18000 , o šiandien priskaičiuojama net 50000 !
Kinų raštas – ilgiausiai be pertraukų naudota rašto sistema pasaulio istorijoje.
Pradžioje žmonės rašė ant bambuko lentelių . Imperatoriaus dokumentus rašė antšilko . I a. kinai išrado popierių . Jį gamino iš skudurų ir medienos . Tekstai buvo rašomi vertikaliais stulpeliais iš dešnės į kairę . Raštininkai naudojo nusmailintas lazdelels arba teptukus , kuriuos merkdavo į dažus .
Kinai sukaupė daug mokslo žinių . Jie stebėjo dangų ir įsivaizdavo , kad pasaulis yra panašus į kiaušinį : Žemė panaši į tryni , o dangus – į kiautą .Prie dangaus pritvirtinti šviesuliai kartu su juo sukasi aplink Žemę .
Žymiausias senovės Kinijos išminčius buvo Konfuijus , gyvenęs VI a. pr. Kr. Jis mokė garbinti protėvius , laikytis senųjų papročių ir įstatymų . Išminčius stengėsi išlaikyti senąją krašto kultūrą . Jo mokslas vėliau paplito visoje Kinijoje .
Dalis senovės kinų išradimų pateko į Europą , pvz ., popierius , šilkas . Kiti išradimai – kompasas , parakas , seismografas – nepaplito už Rytų Azijos ribų . Dėl to Vakarų kraštai juos taip pat turėjo išrasti .
6