II pasaulinio karo sąvokos ir jų paaiškinimai

Administracija – valstybės valdymo organų sistema.
Agresija – (lot. aggresio – užpuolimas) vienos valstybės ginkluotos jėgos pavartojimas prieš kitos valstybės suverinitetą, teritorinę neliečiamybę ir politinę nepriklausomybę.
Aneksija – svetimos valstybės teritorijos prisijungimas.
Anglosaksai – Britaniškosios civilizacijos tautos.
Antifašizmas – pasipriešinimas fašizmui arba pripažinimas, kad fašizmas laimi ir turi būti sustabdytas. Reiškėsi fašizmo paribiuose.
Antisemizmas – rasinė neapykanta, priešiškumas žydams.
Autonomija – (gr. autos – pats + nomos – įstatymas) teis&__279; patiems tvarkytis kurioj nors srityje, savivalda.

“Barbarosos” planas – nacistinės Vokietijos karo su SSRS plano kodinis pavadinimas. Vok. generalinio štabo pradėtas rengti 1940 07 21; Hitlerio patvirtintas 1940 12 18. Sumanymas: žaibiškai užpulti ir sutriuškinti Soovietų karo pajėgas, besiruošiančias pulti Vokietiją, dar joms nepradėjus karo veiksmų. Planuota karą baigti per porą mėnesių.
Besąlyginė kapituliacija – besąlyginis ginkluotųjų pajėgų pasidavimas nugalėtojui jo padiktuotomis sąlygomis. Pvz. Vokietijos ginkluotųjų pajėgų pasidavimas 1945 05 08.
Bolševikas – Rusiškai – daugumos šalininkai, arba Rusijos socialdemokratų partijos kairysis sparnas (1903), kaip priešprieša menševikams (mažumai). Šis epitetas prie SSRS KP išliko iki 1952 m.

Charizma – ypatingai išskirtinė asmens savybė, kuria grindžiama jo teisė valdyti kitus žmones, valstybę.
Chartija – svarbus politinis programinis dokumentas.
Centralizacija – ko nors kaupimas, telkimas centre.
Cenzūra – (lot. censura) – spaudos priežiūra – kontrol૯, organizuota vaalstybinių įstaigų.
Civilis – (lot. – pilietinis), – netarnaujantis kariuomenėje žmoggus.

Decentralizacija – centralizacijos naikinimas arba silpninimas.
Deklaracija – 1. iškilmingas programinis pareiškimas. 2. daiktų ar pajamų sąrašas, pateikiamas kaip dokumentas.
Demagogija – kalba, pagrįsta tikrovės iškraipymu, supaprastinimu, siekiant populiarumo.
Demobilizuoti – paleisti karius iš tikrosios karo tarnybos į atsargą.
Denonsuoti – paskelbti negaliojančią (sutartį).
Desantas – kariuomenės pe

erkėlimas į priešo teritoriją laivais ar lėktuvais.
Diskriminacija – teisių sumažinimas arba atėmimas iš tam tikros kategorijos asmenų dėl kokių nors požymių.
Diversantai – asmenys arba jų grupės, kurie užsienio valstybių nurodymu vykdo diversijas: sprogdina tiltus, geležinkelius, gadina įrengimus fabrikuose, naikina maisto atsargas ir kt.
Dučė – (it. duce – vadas) – vadas, diktatorius.

Egzekucija – (lot. exsecutio – vykdymas) – fizinės bausmės, mirties bausmės ar tiesog teismo nuosprendžio vykdymas.
Ekspancija – plėtimasis, plitimas.
Eskadrilė – (pranc. escadrille) – taktinis ir organizacinis karo aviacijos vienetas, susidedantis iš 9 – 15 lėktuvų, suskirstytų į 2 – 3 grandis.
Eventualus – galimas tam tikru atveju.

Fašizmas – pavadinimas kilęs nuo fascijų – Musolinio partijos emblemos. Senovࣧs Romoje fascijos buvo aukščiausios valdžios simbolis. Nuo to kiekviena doktrina, kurios tikslas įvesti diktatūrą, vadinama fašizmu.
Fiureris – (vok. Fuhrer – vadas), – taip nacių Vokietijoje buvo tituluojamas A. Hitleris.
Flangas – (pranc. flanc – šonas), – skleistine arba kautynių rikiuote išrikiuotas kariuomenės sparnas &##8211; šonas.

Genocidas – organizuotas ištisinis arba dalinis didelių žmonių grupių naikinimas dėl jų rasės, tautos ar religijos.
Gestapas – vokiškai Geheime Staatspolizei – nacistinės Vokietijos slapta politinė policija.
Getas – miesto dalis. skirta tam tikrai rasinei, tautinei arba religinei grupei prievarta apgyvendinti.
GULAG_as – (Glavnoje upravlenije lagerej). Vyriausioji stovyklų valdyba.

Hitlerjugendas – Hitleriui ištikima vaikų organizacija.
Holokaustas – auka sudeginant; visiškas sunaikinimas. Žydų tautos genocidas Antrojo pasaulinio karo metais.

Incidentas – (lot. incidens – atsitinkantis), – nesusipratimą ar konfliktą sukėlęs įvykis.
Infliacija – pinigų vertės kritimas, taip pat jų perteklius apyvartoje.
Ingermlandija – teritorija Suomių įlankos pakrantėje nuo Nevos iki Na

arvos upės žiočių.
Inkorporacija – įjungimas, prijungimas.
Internuoti – 1. sulaikyti karo padėtį paskelbusios valstybės teritorijoje gyvenančius priešais laikomus piliečius. 2. Sulaikyti ir nuginkluoti kariaujančios valstybės karius, perėjusius į neutralios valstybės teritoriją.
Invazija – įsibrovimas į kitą kraštą.

Kadrai – komunistų partijų įvairių lygių vadovaujantys veikėjai, kurie užsiimdavo išimtinai partiniu darbu ir lėšų pragyvenimui paprastai gaudavo iš partijos.
Kapituliacija – (lot. capitulo – susitariu), – ginkluotųjų pajėgų pasidavimas nugalėtojui jo padiktuotomis sąlygomis.
Kamikadzė – Japoniškai – Dieviškoji audra. Taip Antrojo pasaulinio karo metu buvo vadinami japonų karo aviacijos lakūnai mirtininkai, kurie su savo lėktuvais smigdavo į amerikiečių laivus.
Koalicija – valstybių, partijų ar kitų visuomeninių grupių sąjunga bendriems tikslams.
Krematoriumas – pastatas su įrenginiu lavonams deginti.

Likvidacija – 1. Ko nors veikimo nutraukimas. 2. Ko nors panaikinimas, pašalinimas.

Militarizacija – Militarizmo politikos vykdymas.
Militarizmas – ginklavimosi ir rengimosi karui politika.

Nacija – žmonių bendrija, kurią vienija kalbos, teritorijos, istorijos, ekonominio gyvenimo, kultūros, charakterio ypatybių bendrumas, tauta.
Nacionalizmas – Karštas prisirišimas prie savo tautos. Doktrina, reikalaujanti vienai tautai teisės į didybės ir jėgos politiką.
Nacizmas – fašizmo atmaina.
Neutralitetas – (lot. neutralis – niekatras) – valstybės teisinis statutas, susijęs su jos politika nedalyvauti kare, karinėse sąjungose, nesikišimas į svetimus reikalus.
NKVD – (Narodnyj komissariat vnutrennich del). Vidaus reikalų komisariatas.
Nomenklatūra – socialistinėse valstybėse pareigų, į kurias skirdavo komunistų partijos vadovybė, sąrašas. Paprastai taip vadinami visi tų valstybių aukštieji valdininkai, partiniai, ūkiniai ir kiti valdininkai.
Nota – valstybės kreipimasis į kitą valstybę informuojant ar reiškiant nuomonę.

OGPU – (Objedinionnoje gosudarstvenno – političeskoje upravlenije). Jungtinė valstybinė politnė valdyba.
Okupacija &#

#8211; laikinas kitos valstybės teritorijos užėmimas ir faktiškas jos valdymas.
Oratorius – žmogus, sakantis viešas kalbas.

Pacifizmas – priešiškumas karams, taikos rėmimas.
Paktas – tarptautinė saugumo, nepuolimo, savitarpio pagalbos sutartis.
Pro memoria – užrašai, kuriuose detaliai aprašomi įvykiai atminimui.

Ratifikuoti – patvirtinti pasirašytą tarptautinę sutartį.
Regionas – didelis savitas teritorinis vienetas (gamtinis ekonominis, politinis).
Reichstagas – Vokietijos parlamentas (1871 – 1945).
Reparacija – valstybės materialinės atsakomybės rūšis pagal tarptautinius įsipareigojimus – žalos atlyginimas kitoms valstybėms arba piliečių grupėms.

SA – vok. Sturm Abteilung – “nacių šturmuotojų padalinys”.
SS – vok. Schutzstaffel – “nacių apsaugos skyrius”.
Stalinizmas – politinė sistema, pagrįsta teroru ir vienvaldiškumu, egzistavusi Sovietų sąjungoje iki J. Stalino mirties. Visos gyvenimo sritys buvo pajungtos vienam lyderiui Stalinui ir jo užgaidoms. Stalino despotijos metais šalyje vyravo nuolatinė politinė įtampa, baimės atmosfera, persekiojimai ir represijos, fizinis susidorojimas su “klasiniais priešais”.
Suverinitetas – (pranc. souverainete), – valstybės teisė savarankiškai tvarkyti savo vidaus ir užsienio reikalus, nepriklausomybė.
Svastika – (sanskr. svasti – palaima), – nacių Vokietijos valstybės emblema.

Terminas – nustatytas laikas.
Teroras – (lot. terror – baimė), – politinių priešų slopinimas prievartos ir smurto priemonėmis (net nužudant).
Totalinis karas – karas, kai kovojama sutelkus visas jėgas ir nebekreipiant dėmesio į tarptautinės karo teisės normas.
Totalitarizmas – (lot. totalis – ištisas), – neribota valstybinė valdžia, kontroliuojanti visą politinį, socialinį, kultūrinį bei ekonominį gyvenimą. Remiasi represiniu aparatu bei kariuomene. Tipiški pvz. – stalinizmas Sovietų Sąjungoje, Hilterizmas Vokietijoje ir kt. – politiniai režimai, reikalaujantys nuolatinio teroro bei mobilizacijų, kaip politinės varomosios jėgos.
Tribunolas – (lot. tribunal), &#

#8211; karo teismas.

Ultimatumas – vienos valstybės įsakmiai pareikštas reikalavimas kitai valstybei, grasinant ginkluotu konfliktu.

Leave a Comment