II.LIETUVOS DEMOGRAFINĖ BŪKLĖ, POKYČIAI

Migracija. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, joje ėmė ryškėti šiuolaikinės pasaulio migracijos tendencijos. Dėl valstybės geopolitinės padėties ir narystės ES didėja migracija iš Rytų. Imigraciją skatina ir nuo 2002 metų Lietuvoje pradėtas taikyti ES valstybių piliečiams ir jų šeimos nariams laisvo asmenų judėjimo principas. Ekonominiai veiksniai lemia didelę emigraciją į Vakarus (maždaug pusė jos – nelegali darbo migracija).

Imigracija. 2003 metų pabaigoje Lietuvos Respublikoje nuolat gyveno 25,4 tūkstančio užsieniečių. Didžiumos jų apsigyvenimo Lietuvoje tikslas – šeimos susijungimas (43 procentai). Mokytis atvyksta 11 procentų, dirbti pagal darbo sutartį – 7,6 procento, imtis verslo – 5,4 procento viisų užsieniečių. Atvykimo tikslai paskutiniuoju metu keičiasi: daugėja atvykstančiųjų, norinčių imtis verslo, mažėja atvykstančiųjų šeimų susijungimo pagrindu ir dirbti pagal darbo sutartis.

Prieglobstis. Prašantiesiems prieglobsčio Lietuva suteikia pabėgėlio statusą arba leidimą laikinai apsigyventi dėl humanitarinio pobūdžio priežasčių. Užsieniečių, pateikiančių prašymus suteikti prieglobstį, skaičius 1997–2003 metais svyravo nuo 143 iki 644. Per minėtą laikotarpį pabėgėlio statusas Lietuvoje suteiktas 67 užsieniečiams. Esama prieglobsčio procedūra labai mažai veikia migracijos srautus, nes užsieniečiai, gavę pabėgėlio statusą ar leidimą laikinai apsigyventi dėl humanitarinio pobūdžio priežasčių Lietuvoje, sudaro tik apie 5–6 procentus viisų kasmet atvykstančių į Lietuvą gyventi užsieniečių. Naujajame Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (Žin., 2004, Nr. 73-2539) vietoj leidimų laikinai apsigyventi Lietuvos Respublikoje dėl humanitarinio pobūdžio priežasčių numatyta laikinoji ir papildoma apsauga.

Nelegali migracija. Lietuva aktyviai dalyvauja Tarptautinės migracijos organizacijos vykdomoje sa

avanoriško migrantų grąžinimo į jų kilmės valstybes programoje, pagal kurią į kilmės valstybes sugrąžinta per 1,5 tūkstančio nelegalių migrantų. Siekdama spręsti nelegalių migrantų išsiuntimo problemas, Lietuva sudarė su daugiau nei 20 valstybių tarptautines asmenų grąžinimo (readmisijos) sutartis. Pradėjus aktyvią kovą su nelegalia migracija, nuo 1997 iki 2003 metų nelegalių migrantų sumažėjo nuo 2012 iki 581. Priimti įstatymai, leidžiantys neteisėtai esantiems Lietuvoje užsieniečiams legalizuotis (gauti teisinę padėtį valstybėje patvirtinantį dokumentą – vizą ar leidimą gyventi).
Emigracija. Po to, kai panaikinti administraciniai emigracijos iš Lietuvos ribojimai ir vis daugiau valstybių atvėrė sienas, emigracija labai padidėjo. Iš Lietuvos 2003 metais emigravo 9,7 tūkstančio gyventojų, tačiau tai tik deklaruojamų išvykimų statistika, iš tiesų emigracijos mastai kur kas didesni.

Daugiau kaip pusė visų išvykimų buvo nedeklaruoti, didžiuma taip išvykusių asmenų užsienyje buvo neteisėtai ir dirbo nelegaliai. Nelegalūs miigrantai socialiai pažeidžiami, gali būti bet kada išsiųsti iš šalies ir taip prarasti uždarbį ir galimybę vėliau vykti į tą valstybę. Iš užsienio valstybių 2003 metais deportuota apie 5 tūkstančius Lietuvos Respublikos piliečių.

Lietuvos migracijos potencialas labai didelis: 40–60 procentų gyventojų norėtų išvykti gyventi ir dirbti į užsienį, bet tik ketvirtadalis iš jų mėgina emigruoti. Ypač daug norinčiųjų emigruoti tarp 15–24 metų asmenų (70–90 procentų); su aukštuoju išsilavinimu – 60–75 procentai. Tačiau tik nedaugelis (apie 9 procentai) norėtų emigruoti visam laikui. Dauguma norėtų išvykti trumpam – vidutiniškai nuo 3 mėnesių iki 2 metų. Pa
astebima, kad asmenys, ketinę išvykti trumpam, į Lietuvą negrįžta.

Tarp emigruojančiųjų daugiausia jaunimo. Tai veiks kitus demografinius procesus ir darbo išteklius. Emigrantus galima skirstyti į dvi grupes – jaunus asmenis, kurie nepakankamai vertinami kaip jauni specialistai, yra baigę aukštuosius mokslus užsienyje arba kuriems sunkiau susirasti jų poreikius atitinkantį darbą Lietuvoje, ir vidutinio amžiaus asmenis, kurie išvyksta praradę darbą.

Dėl intensyvios emigracijos kito Lietuvos gyventojų skaičius ir struktūra. Jeigu iki 1994 metų natūralus gyventojų prieaugis visiškai ar iš dalies kompensavo migracijos nuostolius, tai nuo 1995 metų gyventojų mažėjo dėl abiejų komponentų poveikio. Emigracija keičia ir tautinę gyventojų sudėtį: lietuvių daugėja, o tradicinės etninės mažumos veikiamos netolygiai (pvz., emigracijos iš Visagino galimybė).

Migrantai, siekdami ekonominės naudos, dažnai nepaiso socialinių tokios migracijos pasekmių, ypač šeimai ir vaikams. Neretai išvyksta vienas iš tėvų ar abu tėvai, vaikai ilgam paliekami giminaičių ar net svetimų žmonių globai, o kartais ir visai be globos. Daug problemų kelia informacijos apie legalios emigracijos galimybes stygius. Tai netiesiogiai skatina nelegalią emigraciją.

Emigracijos teigiamybės – įgyjama užsienyje patirtis, kuri vėliau panaudojama Lietuvoje, išvykstančiųjų užimtumo ir ekonominių problemų sprendimas, jų teikiama parama Lietuvoje likusiems šeimos nariams, kultūrinių mainų galimybės.

Darbo migracija. Iki 1990 metų vyravusią planinę migraciją su NVS šalimis pakeitė savanoriška migracija – vis dažniau į Vakarus. Kone trys ketvirtadaliai iš
švykusių Lietuvos piliečių (150 tūkstančių) yra darbo migrantai.

Vyrauja trumpalaikė emigracija (nuo kelių mėnesių iki 2 metų), dažniausiai siekiant susirasti darbą. Trečdaliui emigrantų darbas užsienyje – galimybė išbristi iš skurdo ir nevilties, ypač rajonų ir kaimų gyventojams. Norą emigruoti skatina sėkmingi pavyzdžiai, besiplečiantis vadinamasis socialinio palaikymo tinklas, t.y. jau emigravę giminės ir draugai, emigrantų namų ūkių ekonominės būklės gerėjimas.

Prarandama aukštos kvalifikacijos darbo jėga, dėl to mažėja šalies ekonominis (inovacinis) konkurencijos potencialas. Aukštos ir aukščiausiosios kvalifikacijos specialistų jau dabar stinga kai kuriose ūkio šakose, tačiau juos susigrąžinti ar bent įtraukti į svarbių Lietuvai problemų sprendimą dar beveik nemėginama.

Lietuvos piliečiai legaliai įsidarbinti užsienyje gali tarpininkaujami Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau vadinama – Lietuvos darbo birža) pagal tarptautines sutartis arba sutartis, sudarytas su užsienio valstybių įdarbinimo tarpininkavimo agentūromis, per privačias įdarbinimo agentūras arba kultūrines programas. Lietuvos darbo birža nuo 2004 m. gegužės 1 d. prisijungė prie Europos užimtumo tarnybų (EURES) tinklo. Teikiama informacija apie laisvas darbo vietas visose ES valstybėse, mokymosi galimybes, gyvenimo ir darbo sąlygas ES, kitokia. 2004 metų pradžioje veikė 37 įmonės, turinčios licencijas tarpininkauti, kad Lietuvos gyventojai būtų įdarbinti užsienyje. Daugiau nei pusė jų (27) įdarbina Anglijoje ir Airijoje. Pagal šių įmonių ataskaitas, pateiktas Lietuvos darbo biržai, 2001–2003 metais jos įdarbino 3,4 tūkstančio asmenų. Dalis gy
yventojų išvyksta dirbti į užsienį, patys susiradę darbą ar tikėdamiesi susirasti.

Dauguma gyventojų teigiamai žiūri į nelegalią migraciją ir nelegalų darbą užsienyje ar bent juos pateisina, todėl darbo migracijos nestabdo net tas faktas, kad galimybių legaliai įsidarbinti nėra, ypač kai taip išplėtoti neformalūs tinklai ir neformalus pagalbos mechanizmas. Masinės nelegalios darbo migracijos tikimybė išlieka, bent netolimoje ateityje. Taigi įvairiems tarpininkams ir nusikalstamo pasaulio atstovams susidaro palankios sąlygos iš to pelnytis.
 Skaudi prekybos moterimis ir dingusių žmonių problema. Beveik kas dešimtas jaunas žmogus artimoje socialinėje aplinkoje yra susidūręs su prekybos žmonėmis faktais ar bandymu tą daryti. Jeigu gyventojų požiūris į emigraciją išliks palankus, šios problemos greitai neišnyks.

III. STIPRYBIŲ, SILPNYBIŲ, GALIMYBIŲ IR GRĖSMIŲ
(SSGG) ANALIZĖ
Migracija (prieglobstis, nelegali migracija, emigracija, darbo migracija)
Stiprybės:
 šalies piliečiams užtikrinama viena iš prigimtinių žmogaus teisių, įtvirtintų Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, – teisė pasirinkti gyvenamąją vietą, išvykti iš Lietuvos ir grįžti į Lietuvą;
 atsivėrusios darbo ES valstybėse galimybės, Lietuvoje įgytų diplomų ir profesinės kvalifikacijos pripažinimas jose daliai gyventojų leidžia surasti norimą darbą, pragyvenimo šaltinį sau ir likusioms Lietuvoje jų šeimoms;
 šalyje sukurtas teisinės bazės, skirtos laisvam darbo jėgos judėjimui užtikrinti, darbuotojų teisėms apsaugoti, prekybai žmonėmis užkardyti, pagrindas; ši teisinė bazė nuolat atnaujinama ir tobulinama;
 kuriama informacijos potencialiai mobiliems darbuotojams apie įsidarbinimo galimybes ir gyvenimo sąlygas ES sistema;
 koordinuojamos socialinės apsaugos sistemos, tai mažina socialinį migrantų pažeidžiamumą ES valstybėse;
 geriau naudojamas Lietuvos darbo rinkos potencialas – pereinama prie platesnės ir įvairesnės darbo rinkos, plėtojami kultūrinai mainai;
 vykdoma griežta, suderinta su pagrindiniais ES teisės aktų reikalavimais imigracijos politika, neleidžianti imigracijos srautams iš esmės kisti;
 sukurta ir taikoma bendra prieglobsčio suteikimo procedūra, atitinkanti ES valstybių ir kitus tarptautinius žmogaus teisių srityje taikomus reikalavimus; sukurta visa infrastruktūra, kurios reikia užsieniečių prašymams suteikti prieglobstį Lietuvoje nagrinėti;
 sukurti papildomos ir laikinosios apsaugos, esant masiniam užsieniečių srautui, institutai, kurių reikalauja tiek ES, tiek tarptautiniai teisės aktai;
 prieglobsčio prašytojams ir pabėgėliams kelios nevyriausybinės organizacijos teikia teisines konsultacijas ir socialines paslaugas;
 sukurta veiksminga kovos su nelegalia migracija pajėgų sistema: Pasienio policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos reorganizuotas į Valstybės sienos apsaugos tarnybą prie Vidaus reikalų ministerijos, perdislokuotos pajėgos, ypač siekiant sustiprinti Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos valstybės sieną; įsteigtas Užsieniečių registracijos centras, kuriame teismo sprendimu laikinai apgyvendinami neteisėtai atvykę į valstybę užsieniečiai;
 užbaigtos derybos ir pasirašytos tarptautinės sutartys dėl sienų su kaimyninėmis valstybėmis, baigiama įrengti valstybės sienos kontrolės infrastruktūra iš Lietuvos pusės;
 parengtos atitinkamos teisinės priemonės: reglamentuota neteisėtai atvykusių į valstybę užsieniečių sulaikymo, išsiuntimo iš valstybės procedūra; nustatyta asmenų baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą užsieniečių gabenimą per valstybės sieną.

Silpnybės:
 dėl emigracijos prarandama dalis darbo jėgos, ypač skausmingas kvalifikuotų darbuotojų praradimas;
 nėra koncepcijų ir programų, numatančių, kaip susigrąžinti aukštos kvalifikacijos darbuotojus ar panaudoti jų potencialą Lietuvoje;
 laikina darbo migracija nesprendžia visų užimtumo problemų: per maža galimybių išvykti legaliai, o norinčiųjų išvykti daug, daugelis ES valstybių laisvam darbuotojų judėjimui taiko pereinamąjį laikotarpį, kitos valstybės taip pat nustato migracijos barjerus;
 nėra (nepakanka) dvišalių darbo migracijos sutarčių tarp Lietuvos ir ne ES valstybių;
 trūksta specialiųjų darbo migracijos (trumpalaikių stažuočių) programų;
 trūksta informacijos ir konsultacijų apie legalios migracijos galimybes ir reikalavimus;
 nelegalią darbo migraciją skatina palanki ir pateisinanti viešoji nuomonė, migrantų socialinio palaikymo tinklas;
 nėra įdarbinimo užsienyje agentūrų veiklos monitoringo sistemos, dėl to plinta fiktyvių įdarbinimo užsienyje agentūrų ir nelegalių tarpininkų veikla;
 neapsaugomos nelegalių migrantų socialinės teisės;
 trūksta statistinės informacijos apie emigraciją, ypač nedeklaruotą, jos tyrimų;
 nepakankamas veiksmų koordinavimas ir atsakomybės padalijimas tarp migraciją reguliuojančių institucijų, kurios priklauso skirtingoms valstybės valdymo struktūroms;
 per menka asmenų, dirbančių imigracijos srityje, kvalifikacija ir prastos darbo sąlygos;
 deramai nesureguliuota užsieniečių mokymosi Lietuvos mokymo įstaigose tvarka, todėl kyla pavojus, kad baigusieji mokslus gali tapti nelegaliais imigrantais;
 nėra aiškaus reglamentavimo dėl užsieniečių, kurie atvyksta į Lietuvą gyventi kaip įvairių religijų pakraipų atstovai;
 trūksta informacijos visuomenei ir užsieniečiams apie imigracijos procedūras;
 nėra nevyriausybinių organizacijų, kurios teiktų nemokamą teisinę pagalbą užsieniečiams migracijos klausimais;
 dėl atitinkamai parengtų specialistų stokos, menko kompiuterizacijos ir informacinių technologijų naudojimo lygio per ilgai nagrinėjami užsieniečių prašymai (net ir akivaizdžiai nepagrįsti) suteikti prieglobstį Lietuvoje;
 nėra tinkamų sąlygų laikinai įkurdinti sulaikytus užsieniečius, kurie atvyksta į valstybę ar (ir) yra jos teritorijoje neteisėtai ir pateikia prašymus suteikti prieglobstį Lietuvoje;
 daug problemų kelia užsieniečių, gavusių prieglobstį, socialinė integracija, visuomenė per mažai informuojama apie šias problemas;
 netobula ir neaiški nelegalios migracijos prevencijos sistema;
 pasigendama tinkamo ir įstatymus atitinkančio užsieniečių kontrolės organizavimo;
 vis dar nepatikimai saugomi valstybės sienos ruožai, per kuriuos nelegalūs migrantai siekia patekti į Lietuvą;
 nėra asmenų grąžinimo (readmisijos) sutarties su Baltarusija, per kurios teritoriją į Lietuvą sausumos keliu patenka didžiuma nelegalių migrantų;
 Lietuvos Respublikos valstybės biudžete nenumatoma užtektinai lėšų užsieniečių išsiuntimo iš valstybės procedūrai vykdyti.

Galimybės:
 darbo migraciją iš Lietuvos gali mažinti laukiama šalies ekonominė plėtra, skatinsianti kurti darbo vietas, taip pat užimtumo ir socialinės priemonės: darbo užmokesčio didėjimas, jaunimo užimtumo programų rengimas ir įgyvendinimas, nuotolinio darbo diegimas aukštos kvalifikacijos specialistams, bedarbių, ypač jaunimo, socialinės apsaugos gerinimas;
 darbo migracijos kaip laikino užimtumo problemos sprendimo būdo veiksmingumą gali didinti pereinamojo laikotarpio laisvam darbuotojų judėjimui, taikomo ES valstybėse, sutrumpinimas, dvišalių sutarčių su ES valstybėmis, taikančiomis pereinamuosius laikotarpius, taip pat kitomis valstybėmis sudarymas, prisijungimas prie Europos užimtumo tarnybų bendradarbiavimo tinklo, informacijos centrų steigimas, jų prieinamumo didinimas;
 pakartotinę darbo migraciją gali mažinti emigracijoje įgytos patirties naudojimas ir uždirbtų lėšų investavimas Lietuvoje;
 įsigaliojus laisvam darbo jėgos judėjimui ES, galima tikėtis nelegalios migracijos mažėjimo, grįžtamosios migracijos didėjimo;
 platesnis visuomenės informavimas apie gyvenimo ir darbo sąlygas užsienyje, ypač neigiamas nelegalios migracijos pasekmes sudarytų galimybę mažinti spontanišką migraciją;
 Lietuvos narystė ES, užtikrinanti laisvą asmenų judėjimą, taip pat šalies prisijungimas ateityje prie Šengeno susitarimo skatins teigiamas imigracijos tendencijas, kurios spartins socialinę, ekonominę ir kultūrinę valstybės raidą;
 ES valstybių patirtis ir finansavimas leis geriau vykdyti ir administruoti imigracijos (ypač iš trečiųjų valstybių) procesus, padidinti procedūrų skaidrumą, taip pat taikyti bendras ES priemones, skirtas kovoti su nelegalia migracija;
 įgyvendinus prieglobsčio prašytojų naštos pasidalijimo principą (pagal 2003 m. vasario 18 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 343/2003, nustatantį valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio vienoje iš valstybių narių pateikto prieglobsčio prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijus ir mechanizmus), tinkamai pasinaudojus ES valstybių per įvairias programas teikiama patirtimi, taip pat naudojantis ES fondų lėšomis, bus geriau pasirengta vykdyti bendrą ES valstybių prieglobsčio politiką, atitinkamai pertvarkyti ir užsieniečių, atvykusių į valstybę neteisėtai, atsakomybę, kai bandoma piktnaudžiauti prieglobsčio procedūra;
 prisijungus prie centrinės Šengeno informacinės sistemos, atsiras galimybė įgyti veiksmingesnį nelegalios migracijos kontrolės mechanizmą;
 vykdant bendrus ES nelegalios migracijos prevencijos veiksmus, bus galima sutaupyti lėšas, skiriamas kovai su nelegalia migracija.

Grėsmės:
 emigraciją toliau gali skatinti didelis jaunimo, priešpensinio amžiaus ir kitų gyventojų nedarbas, neadekvatus aukštos kvalifikacijos darbo jėgos naudojimas Lietuvoje, specialistų rengimas, neatitinkantis Lietuvos darbo rinkos poreikių, regioninės raidos netolygumai, neadekvatus teikiamų socialinių garantijų ir atlyginimų dydis;
 šalies plėtrą ypač gali stabdyti užsienyje paklausą turinčių specialistų išvykimas iš Lietuvos, aukštos kvalifikacijos darbuotojų praradimas;
 laikina darbo migracija gali virsti nuolatine dėl migruojančių asmenų saitų su Lietuva praradimo;
 dėl masinės migracijos gali keistis vertybių suvokimas, poreikiai ir gyvenimo būdas, tai ateityje gali paskatinti migruoti;
 dėl masinės darbo migracijos (taip pat nelegalios) ir po įstojimo į ES Lietuvai gali būti nustatyti ilgesni pereinamieji laikotarpiai;
 grėsmę darbo migracijai kelia organizuoto nusikalstamumo atstovų noras dalyvauti migrantų telkimo procese, prekyba žmonėmis;
 emigracija skatina imigraciją (taip pat nelegalią) iš mažiau ekonomiškai išsivysčiusių valstybių: išvykusių lietuvių darbo vietas gali užimti imigrantai, taip sukeldami grandininės imigracijos grėsmę. Tai ypač taikytina menkai finansuojamoms sritims – medicinai, švietimo sistemai, kultūrai;
 dėl nestabilios politinės, ekonominės ir socialinės padėties, konfliktų galimybės kaimyninėse ir tolimesnėse valstybėse tų valstybių gyventojai masiškai gali ieškoti prieglobsčio Lietuvoje, emigruoti į Lietuvą ar per jos teritoriją į kitas ES valstybes, o drauge per išorinę sieną plistų nusikalstamumas;
 Lietuvos gyventojų senėjimas skatins imigraciją, nes pradės stigti darbo jėgos, dėl to bus sunkiau pasirinkti imigracijos srautų valdymo prioritetus;
 dėl nepakankamos valstybės sienos su Rusijos Federacija ir Baltarusija kontrolės gali padaugėti užsieniečių, bandančių neteisėtai atvykti į Lietuvą (visų pirma iš Baltarusijos) ir piktnaudžiauti prieglobsčio procedūra;
 dėl to, kad yra išorinė siena, gali pagausėti prieglobsčio prašytojų, kurie bus grąžinami iš kitų ES valstybių ir už kurių prašymų suteikti prieglobstį nagrinėjimą kaip pirma prieglobsčio valstybė atsakinga Lietuva;
 jeigu nebus keičiami užsieniečių, pateikusių prašymus suteikti prieglobstį Lietuvoje, atsakomybės už neteisėtą atvykimą į valstybę ar (ir) buvimą joje principai ir jų taikymo praktika, valstybė kasmet turės skirti vis daugiau biudžeto lėšų tokiems užsienie¬čiams išlaikyti ir tiems iš jų, kurie neturės teisės naudotis prieglobsčiu Lietuvoje, grąžinti;
 dėl to, kad negalima bus išsiųsti iš Lietuvos neteisėtai į ją atvykusių užsieniečių, didės ekonominė našta, socialinė įtampa, etninių konfliktų tikimybė;
 neteisėtai vykstantieji per Lietuvą į kitas ES valstybes gali labai sukliudyti Lietuvai prisijungti prie Šengeno susitarimo.

IV. VIZIJA IR VALSTYBĖS MISIJA(IŠVADOS)
Vizija
72. Lietuva – visateisė ir lygiavertė ES valstybė narė, išsaugojusi lietuvių tautos savitumą. Išugdyta pilietinė visuomenė gerbia tautinių mažumų ir valstybėje gyvenančių užsieniečių visuotinai pripažintas teises ir laisves. Užkirstas kelias bet kokioms rasinės neapykantos ir ksenofobijos apraiškoms. Lietuva – bendros ES valstybių narių migracijos procesų valdymo sistemos dalyvė, plėtoja laisvo asmenų judėjimo principo įgyvendinimo priemones ES valstybių narių teritorijoje. Migracijos procesų valdymo srityje išsaugota pusiausvyra tarp pagrindinių žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo pagal tarptautinius Lietuvos įsipareigojimus ir valstybės nacionalinio saugumo, viešosios tvarkos ir gyventojų sveikatos interesų apsaugos.
73. Gerėjant gyvenimui Lietuvoje, mažėja emigracija, pradeda grįžti anksčiau išvykę gyventojai. Nežymiai daugėja atvykstančių gyventi į Lietuvą užsieniečių, ypač iš ES valstybių narių. Vykdoma griežta ne ES valstybių piliečių imigracijos politika. Patikimai saugomos išorinės ES valstybių narių sienos, aktyvi kova su nelegalia migracija kliudo atvykti nelegaliems migrantams. Neteisėtai atvykusių ir neteisėtai gyvenančių Lietuvoje užsieniečių nedaug, jie nekelia pavojaus valstybės nacionaliniam saugumui, viešajai tvarkai ar gyventojų sveikatai. Sukurtas užsieniečių registras, geriau administruojami užsieniečių teisinės padėties valstybėje klausimai.
Valstybės misija
76. Migracijos srityje valstybė sudaro sąlygas taikyti laisvo asmenų judėjimo principą, reguliuoja migraciją ne iš ES valstybių narių, užkerta kelią nelegaliai migracijai ir prekybai žmonėmis, plėtoja dvišalius valstybių santykius, susijusius su tam tikrais migracijos politikos aspektais, skatina institucijų bendradarbiavimą, nevyriausybines organizacijas ir mokslo įstaigų ekspertus dalyvauti tarptautinių organizacijų, kurių veikla susijusi su migracijos problemomis, darbe.

V. TIKSLAI IR UŽDAVINIAI
Pagrindinis strateginis tikslas – puoselėti atsivėrusią ES (vėliau – Šengeno susitarimo) erdvę kaip laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę, kurioje užtikrinamas laisvas asmenų judėjimas, gerbiamos žmogaus teisės ir laisvės, vykdyti reikiamas priemones, susijusias su kontrole prie išorinių ES sienų, nusikalstamumo prevencija ir užkardymu, valdyti migracijos procesus pagal ES reikalavimus sprendžiant užsieniečių teisinės padėties valstybėje, prieglobsčio suteikimo, nelegalios migracijos prevencijos ir kitus su migracijos politikos vykdymu susijusius klausimus.
Uždaviniai:
 reguliuoti imigracijos srautus laikantis ES teisės aktų reikalavimų ir atsižvelgiant į Lietuvos politinius, ekonominius, socialinius ir kitus valstybės gyvenimo interesus;
 dalyvauti rengiant ir vykdant bendrą ES prieglobsčio politiką;
 vykdyti nelegalios migracijos prevenciją;
 mažinti negrįžtamos emigracijos mastą, švelninti neigiamas emigracijos pasekmes;
 reguliuoti darbo migracijos srautus, atsižvelgiant į Lietuvos darbo rinkos poreikius ir bendrą ES darbo migracijos politiką;
 analizuoti migracijos procesus ir vertinti įgyvendinamų vizų, migracijos ir prieglobsčio politikos priemonių veiksmingumą;
 stiprinti valstybės institucijų, kurių darbas susijęs su vizų, migracijos ir prieglobsčio klausimų sprendimu, administracinius gebėjimus, taip pat tobulinti šių institucijų valstybės tarnautojų kvalifikaciją.

Leave a Comment