Hitlerinė okupacija

Hitlerinė okupacija

Sukilimas prasidėjus karui.1941m. birželio 22d. 3val. 30min. Vokietija pradėjo karo veiksmus prieš Sovietų Sąjungą. Milžiniška Vokietijos kariuomenė peržengė visu frontu Sovietų Sąjungos sieną, įsiveržė ir į Lietuvą. Raudonoji armija hitlerininkams nesugebėjo pasipriešinti. Birželio pabaigoje vokiečiai okupavo visą Lietuvą. Prasidėjus Sovietų Sąjungos – Vokietijos karui, buvo tikėta, jog atsirado galimybė atgauti valstybingumą.

Sovietizacija Lietuvoje paliko skaudžius pėdsakus, žmonėms buvo sunku susitaikyti, kad kraštas neteko valstybingumo. Pimosiomis karo dienomis tūkstančiai Lietuvos vyrų stojo vokiečių pusėn į kovą su Raudonąja armija puoselėdami viltį, kad Vokietija ppadės atkurti Lietuvos valstybingumą.

Sukilimo planai buvo pradėti rengti dar 1940m. lapkričio 17d. “Lietuvos Aktyvistų Federacijos” steigiamojoje konferencijoje Berlyne. Sukilimas prasidėjo 1941m. birželio 22d. Buvo užimti svarbiausi strateginiai objektai. Birželio 23d. rytą Prapuolenis per Kauno radijo stotį paskelbė Nepriklausomos Lietuvos atkūrimą ir Laikinosios vyriausybės sudėtį. Kauno sukilėlių radijo žodį išgirdo Stoholmas, Helsinkis, Bernas. Krašte prasidėjo visuotinis sukilimas. Tris dienas Kaune vykusios gatvių kautynės pasibaigė sukilėlių pergale. Panašūs veiksmai vyko visoje Lietuvoje. Įžengus pirmiesiems vokiečių daliniams, trispalvė jau plėvesavo Gedimino bokšte. SSukilime dalyvavo daugiau kaip 100 tūkstančių lietuvių aktyvistų. Šios jėgos išlaisvino Kauną, Vilnių ir daugelį kitų respublikos miestų. Sukilimo metu žuvo per 2000 lietuvių kovotojų. Sukilimas ne tik paspartino sovietinės armijos traukimąsi iš krašto, bet ir išgelbėjo nemažai tremtinių, politinių kalinių, suimtų š

šaukiamojo amžiaus jaunuolių.

J. Ambrazevičiaus vyriausybės sudarymas ir veikla. Kauno radijui pranešus apie Laikinosios vyriausybės sudarymą jau birželio 24d. rytą Kauno “Žaibo” spaustuvėje įvyko pirmasis vyriausybės posėdis. Buvo suformuota Lietuvos vyriausybė, kuri dirbo 6 savaites. Jai vadovavo švietimo ministras Ambrazevičius. Svarbiausias Laikinosios vyriausybės uždavinys buvo paimti visą valdžią krašte anksčiau, nei kraštą suspės užimti vokiečių kariuomenė. Tik tokiu būdu lietuviai galėjo tikėtis gauti nepriklausomybę. Tačiau nei vyriausybė, nei sukilimas neatitiko vokiečių tikslų, todėl rugpjūčio 5d. vyriausybė gynusi Lietuvos laisvę susirinko paskutinį kartą. Jos veiklą uždraudė vokiečių generalinis komisaras Fon Rentelnas.

Hitlerinė okupacinė administracija ir jos veikla. Lietuva tapo vadinamąja Rytų krašto ( Ostlando ) sudedamąja dalimi kartu su Latvija, Estija ir Baltarusija. Lietuvos generalinis komisaras Fon Rentelnas savo valdžią vykdė per lietuvių patarėjus. Tuo hitlerininkų ookupacinė sistema skyrėsi nuo sovietinės, kuri visą valdžią pakeitė sau ištikimais pareigūnais.

Hitlerininkų okupacinė valdžia siekė ne tik slopinti antihitlerinį judėjimą, aprūpinti Reichą darbo jėga, plėšti Lietuvos gyventojus, bet ir kolonizuoti Lietuvą. Lietuva buvo kolonizuojama organizuotai ir planingai. Tik 1943m. po didelių hitlerinės kariuomenės pralaimėjimų Rytų fronte, kolonizavimas buvo sustabdytas, vėliau ir visai nutrūko.

Vokiečių okupacija labai smukdė Lietuvos ūkį. Iš ūkininkų buvo reikalaujama didelių pyliavų, kurių jie nepajėgė duoti. Dėl žaliavų stygiaus sustojo pramonės įmonės, todėl krašte labai trūko drabužių, batų. K

Klestėjo spekuliacija.

Okupantai uždarė 4 mokytojų seminarijas, tautinių mažumų mokyklas, pertvarkė mokymo programą, neleido vadovėlių. 1943m. kovo 17d. buvo uždaryti universitetai Vilniuje ir Kaune, Lietuvos mokslų akademija, Pedagoginis institutas bei kitos aukštosios mokyklos.

Okupacijos sąlygomis apmirė literatūrinis gyvenimas, sulėtėjo knygų leidyba. Buvo sunaikinta daug bibliotekų, apiplėšta muziejų, teartrų.

Leave a Comment