Vitaminai

VITAMINAI

Žmonės yra visaėdžiai.Vadinasi mes galime valgyti ir augalinės,ir gyvulinės kilmės maistą.Maistas,kurį valgome,yra visokių medžiagų mišinys,tačiau dažnai jų santykis būna netinkamas mūsų organizmui.Kad gautume pakankamai visų maisto medžiagų,privalome valgyti įvairų maistą.Mes galime sukaupti įvairių maisto medžiagų,jei valgome daugiau,negu reikia,tačiau negalime sukaupti vitamino C arba aminorūgščių,todėl kiekvieną dieną turime gauti maisto,kuriame yra šių medžiagų.

Vitaminai-tai būtini žmogui junginiai.Tai pastebėta dar XIXa.Tada daugiausia buvo rasta vitaminų,turinčių azoto.Iš čia kilo jų pavadinimas vit.(lot.gyvybė)+aminas.Jie nėra nei energetinė, nei statybinė medžiaga, bet reikalingi organizmo normaliai medžiagų apykaitai irr gyvybinei veiklai.

Vitaminai-tai katalizatoriai,įeinantys į daugelio fermentų sudėtį ir dalyvaujantys medžiagų apykaitoje.Organizmui vitaminų reikia nedaug,jų normos skaičiuojamos miligramais,mikrogramais.Vitaminų atsargos organizme nėra didelės,pvz.,vitamino A kepenyse pakanka 10 mėnesių,o vitamino D- 2-4 mėnesiams.Sintetiniai vitaminai kaip ir vaistai plačiai vartojami kartu su mikroelementais gerinti organizmo medžiagų apykaitai, vystymuisi,augimui.

Vitaminai skirstomi į tirpius vandenyje ir į netirpius vandenyje. Dauguma riebaluose tirpstančių vitaminų virsta fermentų sudėtinėmis dalimis ir yra būtini jų aktyvumui.Vitaminais organizme virsta ir kai kurie provitaminai.Riebaluose tirpstančius vitaminus organizmas įsisavina su riebalais.Kai kuriuose produktuose yra antivitaminų(pvz., baltymas avidinas,esantis žaliame kiiaušinyje,askorbinazė agurkuose),jie ardo vitaminus.

Jei maiste vitaminų trūksta arba sutrinka jų įsisavinimas ir apykaita (pvz.,geriant vaistus,svaigalus),padidėja vitaminų poreikis,gali atsirasti hipovitaminozė.Žiemą ir pavasarį organizmui stinga vitamino C.Kai kurių vitaminų perteklius gali sukelti hipervitaminozę.

Hipervitaminozė-liguista būklė,kurią sukelia vitaminų perteklius prganizme.Hipervitaminozė gali būti ūminė(nuo vi

ienkarčio stipraus vitaminų perdozavimo) ir lėtinė(susikaupus organizme ilgai didelėmis dozėmis vartojamiems vitaminams).Dažniausiai prdozuojama vitaminas D ir vitaminas A.

Atsiradus vitamino D hipervitaminozei, sutrinka apetitas ir miegas, žmogus būna susijaudinęs, jam pasidaro sunku kvėpuoti, suretėja pulsas, troškina, išblykšta oda, pakyla kūno temperatūra.Padidėja arterinis kraujospūdis, kepenys ir blužnis,sutrinka inkstų veikla.Nustojus vitaminą D vartoti,liguisti požymiai palengva išnyksta,bet dar keletą mėnesių gali būti inkstų bei širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimų.

Vitamino A hipervitaminozė dažniausiai atsiranda, kai daug valgoma šio vitamino gausiai turinčių produktų (pvz., baltojo lokio, banginio, jūrų vėplio kepenų).Suvalgius tokių produktų daug, hipervitaminozės požymių gali atsirasti jau po kelių valandų. Smarkiai skauda galvą, pykina,prasideda vėmimas,karščiuojama,oda tampa sausa, ją niežti,ima skaudėti sąnarius ir kaulus.Vitaminą A nustojus vartoti liguisti požymiai pranyksta per keletą mėnesių.Jei per daug vitamino A į organizmą patenka su daržovėmis,oda pagelsta,pradedama liesėti,būna silpna.Nebevalgant morkų ir kitokių daug vitamino A turinčių daržovių,organizmo būklė sunormalėja.

Kitų vitaminų pertekliaus sukeliamos hipervitaminozės pasitaiko rečiau.Kad neatsirastų hipervitaminozė,visus vitaminus reikia vartoti tik taip,kaip paskirta gydytojo.Vitaminą D reikia atsargiai vartoti nutukusiems žmonėms ir ilgai gulintiems ligoniams.Jo geriau nevartoti sergantiems inkstų arba širdies ir kraujagyslių sistemos liga.

Hipovitaminozė-liguista būklė,kurią sukelia vitaminų stoka organizme.Ji gali būti pirminė ir antrinė.

Pirminė hipovitaminozė atsiranda nepakankamai vitaminų gaunant su maistu ar padidėjus organizme jų poreikiui(pvz., sergant,per nėštumą,žindant kūdikį,sunkiai dirbant,šalto ir ka
aršto klimato sąlygose). Pagal tai,kokio vitamino trūksta,būna įvairių hipovitaminozės požymių. Kai esti vitamino A trūkumas, pablogėja matymas sutemus (būna vištakumas),drumstėja ir minkštėja akies ragena.Oda pasidaro sausa,šiurkšti,pleiskanoja.Dėl vitamino D hipovitaminozės kraujyje sumažėja kalcio ir fosforo,sutrinka kaulų mineralizacija,vaikas gali susirgti rachitu,suaugusiajam pradeda minkštėti kaulai.Esant vitamno K hipovitaminozei,lėtėja kraujo krešėjimas,poodyje,sąnariuose,vidaus organuose gali išsilieti kraujas.Vitamino E hipovitaminozė reiškiasi polinkiu hemolizinei mažakraujystei. Kai esti vitamino C hipovitaminozė, greitai nuvargstama, sumažėja darbingumas, atsiranda mažakraujystė, kraujuoja dantenos.Vaikas blogiau auga,pasidaro neatsparus įvairioms ligoms.Dėl vitamino B1,ligonis išsenka,liesėja.Kai esti vitamino B2 hipovitaminozė, sutrūkinėja lūpų kampučiai,lūžinėja nagai,prasideda liežuvio,burnos gleivinės uždegimas,nukenčia regėjimas. Dėl vitamino PP hipovitaminozės sumažėja apetitas, viduriuojama ar užkietėja viduriai, sausėja oda,dažnai nukenčia centrinė nervų sistema.Kai esti vitamino B6 hipovitaminozė,sutrinka centrinės nervų sistemos veikla,gali atsirasti odos ir gleivinės uždegimas.Dėl vitamino B12 hipovitaminozės susergama piktybine mažakraujyste,vadinamąja Adisono ir Birmerio liga,dėl folinės rūgšties hipovitaminozės-megaloblastine mažakraujyste, burnos,skrandžio,bei žarnų gleivinės uždegimu.

Antrinė hipovitaminozė atsiranda,sutrikus vitaminų įsisavinimui organizme,sergant skrandžio, kepenų, kasos, žarnyno ligomis, padidėjus vitaminų išskyrimui iš organizmo.Tokią hipovitaminozę gali sukelti ir patekę į organizmą antivitaminai,suardantys vitaminus ar slopinantys jų veiklą.

Gydoma tais vitaminais,dėl kurių stokos atsirado hipovitaminozė. Labai svarbu maitintis pilnaverčiu vitaminingu maistu.

VANDENYJE TIRPŪS VITAMINAI

VITAMINAS B1 (Tiaminas)

Tiaminas, aneurinas, vitaminas B1, vienas iš vandenyje tirpstančių vitaminų.Svarbus medžiagų apykaitą reguliujančių fermentų darybai. Svarbus kvėpavimo cheminiams procesams,nerviniam impulsui perduoti. Na

audojamas hemoglobino ir kraujo ląstelių gamybai.(Atsargos kaupiamos kepenyse.)Vitamino B1 yra įvairiuose maisto produktuose: gausu mėsoje, mielėse, sėlenose, ruginėje duonoje, žirniuose, kiaušinio tryniuose,kepenyse,grūduose ir jų produktuose,košėse.

Dažniausiai vitamino B1 ima stigti, sergant opalige arba lėtiniu alkoholizmu, rečiau – apsinuodijus,per nėštumą, sergant cukriniu diabetu, ilgai valgant maistą,kuriame gausu angliavandenių.

Dėl vitamino B1 stokos gali kilti periferinių nervų uždegimas,sutrikti širdies veikla, prasidėti beriberis, vystosi paralyžiai, raumenų silpnumas, smegenų funkcijų sutrikimai, pelagra, odos ligos, mažakraujystė.

Vitaminas B1 ir jo preparatai (dažniausiai tiamino bromidas arba tiamino chloridas) vartojami sergant beriberiu, tiamino pirofosfatas (kokarboksilazė) – apsinuodijus, esant acidozei, sergant cukriniu diabetu. Vitamino B1 paros dozė 1,5-3mg.Vartojant tiaminą,gali kilti alerginių reakcijų,bronchinės astmos priepolių.Dėl to tiaminas ir jo preparatai vartojami tik gydytojui paskyrus,dažniausiai yra geriami.

VITAMINAS B2(Riboflavinas)

Riboflavinas,svarbus hemoglobino darybai, oksidacijos reakcijoms, baltymų ir angliavandenių apykaitai. Skatina antinksčių veiklą, augimą, audinių regeneraciją. Šio vitamino gausu mėsoje, kepenyse, piene, daržovėse, kiaušiniuose, mielėse, žuvyje, ankštiniuose augaluose. Dėl vitamino B2 stokos atsiranda akių ir burnos ertmės gleivinių pažeidimų,pradeda perštėti akis,jos bijo šviesos,įplyšta lūpų kampai,lėtėja augimas.Gali būti nervų sistemos sutrikimų.Vitamino B2 organizme gali sumažėti sergant kai kuriomis virškinamojo trakto ligomis,cukriniu diabetu,ilgai vartojant tetraciklinus,sulfanilamidus. Vitaminas B2 ir jo preparatai skiriami esant vitamino B2 nepakankamumui (ypač tada, kai pažeista gleivinė) ir kartu su antimikrobiniais vaistais (mažina nepageidaujamą jų poveikį).Paros do

ozė žmogui 1,5-4mg.

VITAMINAS B3(Pantoteno rūgštis)

Pantoteno rūgštis, įeina į fermentų sudėtį ir dalyvauja angliavandenilių riebalų apykaitoje. Vitaminas B3 yra visuose maisto produktuose.Jį sintezuoja žarnyno bakterijos.Jo trūkstant, lėtėja augimas, slopinama reprodukcija, vystosi odos uždegiminiai procesai, antinksčių žievės nepakankamumas.Per parą reikia gauti 8mg.

VITAMINAS B6(Piridoksinas,folio rūgštis)

Piridoksinas, folio rūgštis, pasižymi antianeminiu veikimu – skatina eritrocitų, leukocitų ir trombocitų sintezę. Kartu su piridoksaliu ir piridoksaminu dalyvauja baltymų ir nesočiųjų riebiųjų rūgščių apykaitoje, adrenalino ir serotonino sintezėje. Jo gausu mielėse,kiaušinių tryniuose, kepenyse, mėsoje, grūduose, ryžiuose, piene, daržovėse, grybuose, inkstuose.

Dėl vitamino B6 stokos atsiranda hipochrominė mažakraujystė,gali atsirasti traukulių,koordinacijos sutrikimų,odos pažeidimų.

Vitaminas B6 vartojamas,kai organizme jo trūksta,be to,kartu su antituberkulioziniais vaistais (mažina napageidaujamą jų poveikį).Paros dozė žmogui 2-4mg.Ilgai vartojant šį vitaminą ir jo preparatus,gali prasidėti alergija,paūmėti skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opa.

VITAMINAS B12(Cianokobalaminas)

Cianokobalaminas, į organizmą patenka su maistu.Svarbus medžiagų apykaitai ir kraujo kūnelių gamybai. Žmogaus žarnyno bakterijos sintezuoja vitaminą B12.

Vitamino B12 yra kepenyse,mėsoje,piene.Dėl šio vitamino stokos atsiranda piktybinė mažakraujystė.Dažniausiai vitamino B12 ima trūkti, kai pablogėja jo rezorbacija iš virškinamojo trakto.Taip pat šio vitamino gali sumažėti per nėštumą,sergant lėtiniu alkoholizmu,sutrikus kepenų veiklai.

Vitaminas B12 vartojamas,kai organizmas jo stokoja,kartais – persirgus infekcine liga,po operacijos,sergant opalige,kai kuriomis nervų ligomis.

VITAMINAS C (Askorbino rūgštis)

Askorbino rūgštis,mažina smulkiųjų kraujagyslių laidumą,dalyvauja oksidacijos – redukcijos procesuose,skatina antinksčių hormonų sintezę, didina leukocitų fagocitinį aktyvumą.Yra būtina antinksčių, hipofizės, lytinių liaukų ir geltonojo kūno veiklai.Organizmui vitamino C reikia nuolat,nes jo atsargų nesusikaupia.

Vitamino C gausu erškėčio vaisiuose, juoduosiuose serbentuose, krienuose, petražolėse, krapuose, kopūstuose (ypač žiediniuose), citrusuose, piene,špinatuose.

Dėl askorbino rūgšties stokos pabrinksta ir ima kraujuoti dantenos, būna silpna.Vaikui gali sutrikti kaulų ir dantų augimas.Stokojant šio vitamino nuolat,susergama skorbutu; žmogus greitai nuvargsta, tampa neatsparus ligoms.

Askorbino rūgštimi gydoma nuo skorbuto, ji taip pat vartojama sergant infekcine arba spinduline liga,apsinuodijus,po operacijos,žaizdų gijimui skatinti.Vienos paros dozė žmogui 40-70mg.

Leave a Comment