Graikija

Graikijai pavadinimą davė romėnai. Tikrasis valstybės pavadinimas – “Ellas” arba “Elada”. Šis vietovardis kilo iš Senovės Graikijos gyventojų helenų, III – II tūkstantmetyje prieš Kristų sukūrusių savo civilizaciją, žinomą Helados vardu. Helenus lietuviškai būtų galima vadinti “Saulės žmonėmis”. Dabartinė valstybė vadinama ir kitais epitetais, pvz. “Europos kultūros ir demokratijos lopšys”, “Pasaulio stebuklų tėvynė”. Graikija-Pietryčių Europos šalis,pats balkanų pusiasalio galas.Gausybė kalnų užima aštuonis dešimtadalius visos šalies teritorijos. Šitie kalnai , dažniausiai aukšti,kaip ir 2920 metrų siekentis Olimpo kalnas,mitologinė graikų dievų buveine,nusidriekia iki pat jūros.

Olimpinės žaidynės

Žymiausia visoje Graikijoje buvo Olimpijoje Dzeuso garbei rengiama šventė.Pirmoji Olimpijada įvyko 776 m.pr.Kr.Vėliau jos buvo rengiamos kas ketverius metus. Olimpiniai žaidimai vykdavo vasaros metu ir trukdavo penkias dienas.Per šventę būdavo nutraukiami visi karai ir ginčai tarp polių.Olimpinėse žaidynėse pagrindinės rungtys buvo bėgimas,bėgimas su ginklais, karinės imtynės ir kovos.Per šventę vykdavo mugės, poetai deklamuodavo savo eiles, oratoriai sakydavo iškilmingas kalbas.Nugalėtojai buvo apdovanojami alyvmedžio vainiku, jam būdavo pastatoma statula.Pergalė teikdavo pasididžiavimą nugalėtojo gimtajam miestui bei giminėms,todėl būdavo dosniai apdovanojamas.Populiariausios sporto šakos buvo bėgimas, penkiakovė ir vežimų, kinkytų dviem ar keturiais žirgais,varžybos.MoterysOlimpinėse žaidynėse nedalyvavo.Joms buvo uždrausta net pasirodyti šventės dienomis prie Olimpijos. Kas ketverius metus buvo rengiama speciali šventė moterims-Heraja. Jos metu vyko mergaičių bėgimo varžybos.Senosios olimpinės žaidynės,kaip pagoniška šventė,buvo uždraustos 394m., o vėl pradėtos rengti tik 1896m.

Graikų-persų karai:

Graikų miestų,įsikūrusių Mažojoje Azijoje,sukilimai paskatino Darijų I pradėti karą prieš graikus: 492 m.pr.Kr.jo karo laivyno žygis į Graikiją baigėsi nesėkme.

490 m.pr.Kr Darilus I surengė jūros žygį į graikų miestus.Pirmiausia persai užėmė Eretriją.Po to jie išsilaipino maratono lygumoje,už 42 kilometrų nuo Atėnų.Tai sukėlė Atėnuose visuotinį samyšį ir nerimą.Iš spartos nebuvo sulaukta pagalbos.Atėnų kariuomenei ,sudaryta iš 10 000 hoplitų ,ėmė vadovauti Miltiadas.Persų buvo daugiau ,bei graikai mokėjo kautis rikiuotėje.Svarbiausią persų jėgą sudarė kavalerija .Maratono mūšyje didelė raitelių dalis nebuvo panaudota ,nes jie nespėjo atvykti į mūšio vietą.Persai neatlaikė smarkaus graikų puolimo ir ėmė be tvarkos bėgti.Tik nedaugelis spėjo sėsti i laivus ir išplaukti į Aziją.Pasakojama ,kad vienas atėnietis nubėgo 42 kilometrus, norėdamas pasiekti Atėnus.Pranešęs džiugią žinią apie pergalę,jis mirė iš nuovargio.Mūšyje žuvę atėniečiai buvo palaidoti maratono lauke.

Darijaus I sūnus Kserksas vėl puolė Graikiją: 480m.pr.Kr.patyrė didžiulį spartiečių pasipriešinimą,ginant Termopilių perėją (graikai gavo galimybę pasitraukti iš Atėnų); Tais pačiais metais persai patyrė triuškinantį pralaimėjimą Prie Salamino salos.

479m.pr.Kr graikai sutriuškino persus sausumoje (prie Platėjos miesto)ir jūroje (prie Mikalės iškyšulio);nors karo baigtis buvo aiški, tačiau karo veiksmai dar tęsėsi 30m.(daugiausia jūroje)

449m. sudaryta Kalijo taika (Persija pripažino Mileto ir kitų graikų miestų Egėjo jūroje ir Mažojoje Azijoje nepriklausomybę).

Karo metu sunkiai ,bet susidarė Panheleninė politinė organizacija-478m.buvo sudaryta atėnų jūrų arba Delo sąjunga (nesutarimai tarp Atėnų ir spartos baigėsi ,Atėnai tapo Helados kariniu hegemonu).

Atėnų demokratija

Atėnai buvo gausiausiai gyvenamas polis,kurį sudarė Atėnų miestas ir Atikos apylinkės. VI a.pr.Kr. Atėnuose susikūrė demokratija,kurios pradininku laikomas Solonas.

Tautos susirinkime kiekvienas laisvas pilietis vyras nuo 18 metų amžiaus galėjo balsuoti ir rekšti savo nuomonę. Šalį valdė vyriasybe tapusi 400-ų taryba ( vėliau –500-ų taryba ), kurią sudarė piliečiai nuo 30 metų. Jie buvo renkami burtų keliu vieniems metams. Teismų nariai taip pat buvo renkami burtų keliu. Aukščiausiaisis teismo organas- prisiekusiųjų teismas. Jo nariai galėjo pakeisti kiekvieną tautos pasirinkimo išrinkto pareigūno sprendimą. Buvo priimtas ostrakizmo įstatymas- valstybei pavojingų piliečių ištrėmimas iš Atėnų dešimčiai metų. Kasmet tautos susirinkimas nutardavo, ką ištremti iš šalies. Asmuo, kurio vardą daugiausią kartų užrašydavo ant puodo šukės, ir budavo ištremiamas. Periklio valdymo laikotarpiu , V a.pr.Kr., imta mokėti atlyginimus dirbantiems tautos susirinkime, teismuose ,taryboje. Istorinėje literatūroje įsigalėjusi nuomonė, kad Va.pr.Kr. Atėnuose egzistavo idealios demokratijos modelis. Pagrindiniai demokratijos bruožai:1.Piliečių dalyvavimas valdyme. Aukščiausiasis valdžios organas – piliečių (tautos) susirinkiams. Patys,o ne per atstovus, jame dalyvaudami, piliečiai garantuodavo savo teisių apsaugą.2.Valdžios susiskirstymas į įstatymų leidžiamąją (tatos susirinkimas) , įstatymų vykdomąją (400-ų taryba , vėliau – 500-ų taryba) ir teisminę.3.Buvo sudaryti kolegialūs, piliečiams atsakingi ir reguliariai keičiami valdžios organai. Piliečių juridinės teisės buvo tvirtos, garantuotos materialiai. Atėnuose veikė paprastas, bet efektyvus pajamų paskirstymas liturgijų pavidalu. Liturgija – turtingų piliečių prievolės tautai: karo laivų statyba ir jų priežiūra, choro apmokėjimas teatro švenčių metu, gimnazijų iš laikymas ir t.t. Veikė valstybinė našlaičių ir neįgaliųjų aprūpinimo, viešųjių darbo organizavimo sistema. Liaudžiai buvo duodama pinigų šventėms ir pasilinksminimams. Demokratijos trūkumai:Atėnų demokratija kartais vadinama vergų ir moterų išlaikomų klubų vyrams. Vergai, smulkūs valstiečiai ir moterys atlikdavo pagrindinius darbus, todėl daugelis laisvųjių piliečių visą laiką galedavo skirti politikai. Iš maždaug 300 000 žmonių apie 40 000 buvo laisvieji piliečiai, turintys balsavimo teisę. Svetimšaliai laisvę gavę vergai ir moterys balsavimo teisės neturėjo.
Demokratija buvo įmanoma tik todėl,kad egzistavo vergovė.

Atėnų valdymas V a.pr.Kr

renka renka traukia burtus traukia burtus

Reformos Atėnuose

Solono reformos nepanaikino konfliktų. Valstiečiai,atgavę laisvę, norėjo turėti visas piliečių teises ir žemės. 508-507 m.pr.Kr. žymus politikas Klistenis įvykdė naują reformą. Jis sušaukė 500 piliečių tarybą. Aristokratijos įtaka gerokai sumažėjo. Daugiau piliečių galėjo dalyvauti valstybės valdyme. Atėnai suklestėjo valdant Perikliui (443-429 m.pr.Kr). Jis subūrė filosofus, menininkus, mokslininkus ir rašytojus. Periklis ir jo žmona Aspazija draugavo su istoriku Herodotu, skulptoriumi Fidiju, filosofu Anaksagoru ir kt.periklis neturtingiems Atėnų piliečias suorganizavo statybos darbus: Atėnuose buvo statomos šventyklos, stiprinamos miesto sienos, Atėnai sujungti siena su Pirėjo uostu. Jis organizavo Atėnų akropolio perstatymą. Perikliui vadovaujant, buvo pradėta mokėti už darbą, einantiems valstybines pareigas. Todėl ir neturtingi žmonės galėjo visą savo laiką skirti valstybiniams reikalams.

Makedonija užvaldo Graikija

Po graikų-persų karų Atėnų ir Spartos santykiai pradėjo blogėti.Augančioje Atėnų galybėje,Ilgųjų sienų į Pirėjo uostą statyboje spartiečiai įžvelgė grėsmę sau.431 m.pr.Kr.prasidėjo ilgas Peloponeso karas tarp dviejų sąjungų:Delo,vadovaujamos Atėnų,ir Peloponeso, vadovaujamos Spartos.Į karą buvo įtraukta beveik visa Graikija.404m.pr.Kr karas baigėsi Atėnų pralaimėjimu.Spartiečiai pareikalavo nugriauti Ilgąsias sienas, panaikinti Delo sąjungą ir demokratinį valdymą.Tarp graikų polių prasidėjo tarpusavio karai.Jais pasinaudojo Graikijos šiaurėje stiprėjusi valstybė-Makedonija. Makedoniečiai manė esantys mitinio Dzeuso sūnaus Makedono palikuonys.Nors makedoniečiai kalbėjo graikų kalba,bet graikai jų beveik nesuprato. Makedonija sustiprėjo,kada 359m.pr.Kr.karaliumi tapo Pilypas II.Per 25 valdymo metus Pilypas suvienijo šalį,išplėtė jos sienas ir pavertė Makedoniją galinga karine valstybe.Jis pats buvo geras karo vadas ir organizatorius,nuostabus oratorius ir gudrus diplomatas. Pilypas įvykdė karinę reformą,kurios dėka Makedonijos armija tapo galinga.Pilypo II laikais makedoniečių kariuomenės brandolį sudarė sunkiai ginkluotų pėstininkų kolona-falanga, ginkluota ilgomis, iki 2metrų ilgio ietimis.Falangos šonus gynė lengvai ginkluoti pėstininkai ir raiteliai-lengvoji ir sunkioji kavalerija.

Pagrindinis Makedonijos priešininkas graikijoje buvo Atėnai .Žymus oratorius Demostenas sugebėjo organizuoti antimakedonišką sąjungą.Bet graikų miestams nepavyko apginti savo nepriklausomybės.338 m.pr.Kr.mūšyje prie Cheronėjos graikai pralaimėjo Pilypo II kariuomenei.Mekedonija užvaldė beveik visą graikiją.Baigėsi helenų polių istorija ir prasidėjo helenistinių valstybių istorija.