1.1. Sistemos aprašymas1.1.1. ES institucijos ir jų funkcijos
EUROPOS VADOVŲ TARYBAEuropos Vadovų taryba (angl. European Council, pranc. Conseil européen, vok. Europäischer Rat)yra Europos Sąjungos (toliau – ES) valstybių ir (arba) vyriausybių vadovų susitikimas.Teisine prasme Vadovų taryba nėra ES institucija. Ją sudaro valstybių narių arba jų vyriausybių vadovai ir Komisijos pirmininkas, kartu dalyvauja valstybių narių užsienio reikalų ministrai bei Komisijos pirmininko pavaduotojas, svečio teisėmis dalyvauja Europos Parlamento pirmininkas.Vadovų tarybos susitikimai, kuriems pirmininkauja valstybės narės, tuo metu pirmininkaujančios Europos Sąjungos Taryboje, vadovas arba jos vyriausybės vadovas, vyksta ne rečiau kaip du kartus per metus (paprastai birželio ir gruodžio mėn.) pirmininkaujančioje valstybėje narėje baigiantis jos pirmininkavimo kadencijai.Vadovų Taryboje priimami svarbiausi politiniai sprendimai, tvirtinami parengti susitarimai irdokumentai, nubrėžiamos pagrindinės kitų institucijų veiklos gairės.
EUROPOS KOMISIJAEuropos Komisija (angl. European Commission, pranc. Commission européenne, vok. EuropäischeKommission) yra politiškai nepriklausoma institucija, atstovaujanti ir palaikanti ES, kaip visumos,interesus; turinti plačius įgaliojimus teisės aktų leidyboje ir vykdomosios valdžios srityse bei atsakingauž Europos Parlamento ir Tarybos sprendimų įgyvendinimą.Europos Komisija (toliau – Komisija) išreiškia ir gina bendruosius ES interesus. Komisijos pirmininką ir jos narius (komisarus) bendru sutarimu skiria ES valstybių narių vyriausybės, Europos Parlamentui pritarus jų kandidatūroms. Iki dabartinės plėtros veikusioje Komisijoje buvo 20 narių: po du iš didžiųjų valstybių (D. Britanijos, Ispanijos, Italijos, Prancūzijos, Vokietijos), o iš visų kitų – po vieną. 2000 m. gruodžio 11 d. Tarpvyriausybinė konferencija Nicoje pasiūlė ES institucijų pakeitimus. Nicos sutartis buvo pasirašyta 2002 m. vasario 26 d. ir ją ratifikavus valstybėse narėse įsigaliojo 2003 m. vasario 1 d.Sutartyje, numačiusioje 12 naujų valstybių narių (įskaitant Bulgariją ir Rumuniją) įstojimą buvo nutarta nuo 2004 m. lapkričio 1 d. į Komisiją deleguoti po vieną komisarą iš kiekvienos valstybės narės, tačiau, toliau plečiantis ES, komisarų skaičius neturėtų viršyti 27.
Komisijos administracinį aparatą sudaro 36 generaliniai direktoratai ir tarnybos, suskirstytos pagal veiklos sritis. Generaliniams direktoratams vadovauja generaliniai direktoriai, kurie yra tiesiogiai atsakingi tą generalinį direktoratą kuruojančiam komisarui.Komisija dažniausiai susitinka kartą per savaitę, trečiadieniais, Briuselyje. Vykstant Parlamento plenarinėms sesijoms, Komisija posėdžiauja Strasbūre.Komisijos ir jos narių kadencijos laikas yra 5 metai, tačiau kadencijų skaičius neribojamas.Komisija yra politiškai atskaitinga Europos Parlamentui, kuris turi teisę pareikšti nepasitikėjimą Komisija ir ją paleisti.Komisija – ES vykdomosios valdžios institucija, atliekanti keturias pagrindines funkcijas:• Išimtinė teisės aktų iniciatyvos teisė. Komisija parengia ir oficialiai pateikia pasiūlymus ES Tarybai ir Parlamentui leisti teisės aktus, be to, nustatytose srityse savarankiškai gali priimti nemažai administracinių sprendimų, ypač dėl vidaus rinkos..• ES politikos ir biudžeto administravimas ir įgyvendinimas. Komisija yra ES vykdomosios valdžios institucija visoms ES veiklos sritims, tačiau itin svarbus jos vaidmuo konkurencijos, žemės ūkio (reglamentų rengimas) ar technologinių tyrimų ir plėtros srityse. Komisija kasmet rengia preliminarų biudžeto projektą, kurį tvirtina Europos Parlamentas bei Taryba ir yra atsakinga už patvirtinto ES biudžeto valdymą, kuris atliekamas prižiūrint Audito Rūmams.• ES teisės taikymo kontrolė. Komisija kartu su Teisingumo Teismu kontroliuoja ir prižiūri, ar teisingai taikoma ES teisė. Komisija gali imtis teisinių priemonių prieš valstybes nares, pažeidžiančias ES teisę, bei perduoti bylą Teisingumo Teismui, kurio sprendimai privalomi visoms valstybėms narėms ir ES institucijoms. Prižiūrint Teisingumo Teismui, Komisija stebi, kaip bendrovės laikosi konkurencijos taisyklių, gali vetuoti nacionalinių vyriausybių skiriamas subsidijas pramonės atstovams, skirti pinigines baudas viešajam ir privačiam sektoriui.• ES atstovavimas tarptautiniu lygmeniu. Komisija tarptautiniu mastu atstovauja ES, ypač jei deramasi dėl tarptautinių sutarčių, kurios dažniausiai reglamentuoja prekybos ir bendradarbiavimo sritis, administruoja ES delegacijas valstybėse narėse ir kitose šalyse.Komisijos priimami dokumentai priklauso antrinei ES teisei, todėl turi įstatymų galią ir valstybėms narėms yra privalomi (reglamentai, direktyvos ir sprendimai). Kiti dokumentai – rekomendacijos ir nuomonės, kreipimaisi ir siūlymai, įvairūs pranešimai – nėra privalomi, daugiausia būna rekomendacinio pobūdžio ir dažniausiai naudojami kaip tarpinės grandies dokumentai rengiant ES teisės aktus. Taip pat rengiami darbiniai dokumentai – baltosios ir žaliosios knygos.Komisija veikia kaip kolegiali institucija. Visi sprendimai priimami balsų dauguma.EUROPOS PARLAMENTASEuropos Parlamentas (angl. European Parliament, pranc. Parlement européen, vok. EuropäischeParlament) – tiesiogiai ES valstybių piliečių išrinktų atstovų asamblėja, atstovaujanti ES piliečiųinteresams ir taip atliekanti demokratinę visos ES veiklos kontrolę.Europos Parlamentas (toliau – Parlamentas) atstovauja ES piliečiams ir yra jų renkamas 5 metų kadencijai. Parlamente atstovaujama pagrindinėms valstybių narių politinėms partijoms.Parlamento plenarinės sesijos paprastai vyksta Strasbūre (vieną savaitę per mėnesį), kur ir yra įsikūrusi jo buveinė. Parlamento komitetų posėdžiai ir papildomai rengiamos plenarinės sesijos vyksta Briuselyje (dvi dienas), o generalinis sekretoriatas yra įsikūręs Liuksemburge.Parlamento funkcijos:• Ribota teisės aktų leidybos funkcija. Skirtingai nuo nacionalinių parlamentų, tai nėra aukščiausioji teisės aktus leidžianti institucija ir neturi teisės aktų iniciatyvos teisės. Kartu su ES Taryba Europos Parlamentas formuluoja ir priima Europos Komisijos siūlomus teisės aktus.• Biudžetinė funkcija. Kasmet, po derybų su ES Taryba, Parlamentas tvirtina ES biudžetą ir turi ypatingų galių nustatant neprivalomas ES biudžetines išlaidas. Parlamentas taip pat prižiūri, kaip Komisija vykdo patvirtintą metų biudžeto planą.• Demokratijos ES institucijose priežiūra. Parlamentas atlieka kitų ES institucijų (Europos Komisijos, ES Tarybos) bei vykdomos politikos (pvz.: bendros užsienio ir saugumo politikos, bendradarbiavimo teisingumo ir vidaus reikaluose) demokratinės priežiūros ir kontrolės funkciją. Kitos demokratinės priežiūros priemonės, kuriomis gali naudotis Parlamentas, yra piliečių skundų nagrinėjimas (Ombudsmeno institucija) ir laikinieji skundų nagrinėjimo
komitetai.Dabartiniu metu Parlamente yra 626 nariai. Nicos sutartyje, atsižvelgiant į būsimą ES plėtrą, numatyta jų skaičių padidinti iki 732 narių, atstovausiančių 27 valstybėms narėms. Kiekvienos valstybės narės atstovų skaičius nustatomas atsižvelgiant į šalies gyventojų skaičių:1999-2004 m. 2004-2007 m. 2007-2009 m.1. Airija 15 13 122. Austrija 21 18 173. Belgija 25 24 224. Bulgarija – – 175. Čekija – 24 206. Danija 16 14 137. Estija – 6 68. Graikija 25 24 229. Ispanija 64 54 5010. Italija 87 78 7211. Jungtinė Karalystė 87 78 7212. Kipras – 6 613. Latvija – 9 814. Lenkija – 54 5015. Lietuva – 13 1216. Liuksemburgas 6 6 617. Malta – 5 518. Nyderlandai 31 27 2519. Portugalija 25 24 2220. Prancūzija 87 78 7221. Rumunija – – 3322. Slovakija – 14 1323. Slovėnija – 7 724. Suomija 16 14 1325. Švedija 22 19 1826. Vengrija – 24 2027. Vokietija 99 99 99Iš viso 626 732 732EUROPOS SĄJUNGOS TARYBAES Taryba (angl. Council of the European Union, pranc. Conseil de l’Union européenne, vok. Rat der Europäischen Union) – ES sprendimų priėmimo institucija: priima galutinius sprendimus dėl privalomų ES teisės aktų (reglamentų ir direktyvų); užtikrina bendrą ES veiklos koordinavimą; atsako už tarpvyriausybinį bendradarbiavimą Bendros užsienio ir saugumo politikos bei Teisingumo ir vidaus reikalų srityse.ES Taryba (toliau – Taryba) ES lygiu atstovauja valstybėms narėms ir yra pagrindinė sprendimus priimanti institucija. Tarybą sudaro kiekvienos ES valstybės įgaliojimus turintys ministro lygio atstovai, todėl kartais ji vadinama Ministrų Taryba. Ministrai turi atsiskaityti savo nacionaliniams parlamentams, tačiau Tarybos priimti sprendimai negali būti atšaukti. Nors Taryba tėra viena, galimos skirtingos Tarybos formacijos (Bendrųjų reikalų ir išorinių santykių taryba, Ekonomikos ir finansų taryba, Teisingumo ir vidaus reikalų taryba, Užimtumo, socialinės politikos, sveikatos ir vartotojų reikalų taryba, Konkurencingumo (vidaus rinkos, pramonės ir tyrimų) taryba, Transporto, telekomunikacijų ir energetikos taryba, Žemės ūkio ir žuvininkystės taryba, Aplinkos taryba, Švietimo, jaunimo ir kultūros reikalų taryba). Kiekvienai valstybei Taryboje priklausomai nuo darbotvarkės klausimo atstovauja atitinkamos srities ministras. Vienu metu gali vykti keli skirtingų sričių Tarybos susitikimai.Taryba įsikūrusi Briuselyje, kur ir vyksta ministrų posėdžiai. Tik balandžio, birželio ir spalio mėnesiais ministrai posėdžiauja Liuksemburge. Bendrųjų reikalų ir išorinių santykių, Ekonomikos ir finansų bei Žemės ūkio tarybos posėdžiauja kartą per mėnesį, o kitos tarybos susitinka du arba keturis kartus per metus, tai priklauso nuo svarstomų klausimų skubos.
Taryba atlieka šešias pagrindines funkcijas:• Leidžia ES teisės aktus (daugeliu atvejų kartu su Europos Parlamentu);• Koordinuoja ES valstybių narių ekonominę politiką;• Sudaro tarptautines sutartis tarp ES ir kitų valstybių/tarptautinių organizacijų;• Kartu su Europos Parlamentu tvirtina ES biudžetą;• Priima sprendimus, reikalingus bendrajai užsienio ir saugumo politikai formuoti ir įgyvendinti;• Koordinuoja ES šalių narių tarpusavio bendradarbiavimą teisingumo ir vidaus reikalų srityse.Sprendimai balsuojant priimami trejopai:• vienbalsis pritarimas būtinas svarstant dalį klausimų, susijusių su ES pirmuoju ramsčiu (pvz., mokesčių, pramonės, kultūros, regionų ir struktūrinių fondų klausimai), beveik visus klausimus, susijusius su antruoju ramsčiu (bendroji užsienio ir saugumo politika) ir visus klausimus, susijusius su trečiuoju ramsčiu (bendradarbiavimas teisingumo ir vidaus reikalų srityse);• paprastos daugumos balsavimas taikomas retai ir sprendžiant tik procedūrinius Tarybos posėdžių klausimus;• kvalifikuotos daugumos balsavimas taikomas daugumai priimamų sprendimų, susijusių su pirmuoju ramsčiu (žemės ūkio, energetikos, transporto, gamtosaugos, žvejybos, vartotojų teisių ir pan.).Tarybai priimant sprendimą vieningai, reikia visų ES valstybių narių pritarimo. Taikant kvalifikuotos daugumos balsavimą, kiekviena valstybė narė turi nustatytą balsų skaičių. Nicos sutartyje, numačius 12 naujų valstybių narių priėmimą, įtvirtinti esminiai pertvarkymai, t.y. senosioms narėms perskirstytas, o būsimosioms nustatytas atitinkamas balsų skaičius būsimojoje Taryboje:Italija, Jungtinė Karalystė, Prancūzija ir Vokietija 29Ispanija ir Lenkija 27Rumunija 14Nyderlandai 13Belgija, Čekija, Graikija, Portugalija ir Vengrija 12Austrija, Švedija ir Bulgarija 10Airija, Danija, Lietuva, Slovakija ir Suomija 7Estija, Kipras, Latvija, Liuksemburgas ir Slovėnija 4Malta 3Iš viso 345Bendras balsų skaičius padidintas iki 345. Kvalifikuotą daugumą sudarys 258 balsai, surinkti iš ne mažiau kaip pusės visų narių, bet tik tais atvejais, kai teisės aktą teikia Komisija. Kitais atvejais, teisės aktui priimti bus būtina surinkti ne mažiau kaip 258 balsus iš ne mažiau kaip 2/3 visų valstybių narių. Taip pat Nicos sutartis suteikia galimybę valstybei narei pareikalauti patikros, kad kvalifikuotą daugumą sudariusios valstybės atstovavo ne mažiau kaip 62 proc. visos ES piliečių. Jei ši sąlyga netenkinama, teisės aktas nebus priimtas, tačiau sąlyga galioja, tik valstybei narei pareikalavus patikros. Ši tvarka bus taikoma ES pasipildžius 12 naujų narių, todėl nuo 2004 m. lapkričio 1 d. iki Bulgarijos ir Rumunijos įstojimo, kvalifikuota dauguma ir blokuojanti mažuma bus apskaičiuojamos pagal tam tikras tarpines formules: bendrą 25 valstybių balsų sumą Taryboje sudarys 321 balsas (balsų pasiskirstymas toks pats kaip nurodytas lentelėje), kvalifikuotą daugumą – 232 balsai, blokuojančią mažumą – 90 balsų.Kiekviena ES valstybė narė paeiliui po pusę metų pirmininkauja ES Tarybai, drauge – Europos Vadovų tarybai ir visai ES. Rotacijos data – kiekvienų metų sausio 1 ir liepos 1 d. 2004 – 2006 m. laikotarpiu numatyta tokia rotacijos tvarka:2004 m. I pusmetis AirijaII pusmetis Nyderlandai2005 m. I pusmetis LiuksemburgasII pusmetis Jungtinė Karalystė2006 m. I pusmetis AustrijaII pusmetis SuomijaTarybos pirmininkas (tuo metu pirmininkaujančios valstybės narės valstybės ar vyriausybės vadovas) aktyviai dalyvauja organizuojant Tarybos darbą ir pirmininkauja susirinkimams. Pirmininkas atlieka svarbų vaidmenį nustatant darbų programą, Tarybos darbotvarkę, bei kaip arbitras, prireikus spręsti valstybių narių nesutarimus ir ieškoti visoms ginčo šalims priimtino kompromiso. Pirmininkaujančiai valstybei padeda Tarybos Generalinis sekretoriatas.Tarybos sprendimų priėmimo sistemos pagrindą sudaro Nuolatinių atstovų komitetas, vadinamasis COREPER (COREPER pranc. Comité des représentants permanents), kuriame kartą per savaitę susitinka valstybių narių nuolatiniai atstovai (ambasadoriai) Briuselyje, atstovaujantys valstybių narių interesams, ir Komisijos atstovas. Nors formaliai COREPER yra atsakingas už parengiamuosius ir administracinius darbus prieš Tarybos susitikimus, tačiau iš tiesų jo vaidmuo ES sprendimų priėmimo sistemoje yra labai svarbus, kadangi, prieš Tarybai pradedant nagrinėti Komisijos teikiamus pasiūlymus, jie siunčiami ir aptariami COREPER. Faktiškai dirba du nuolatinių atstovų komitetai, paprastai susitinkantys kartą per savaitę vienos ar kelių sričių klausimams aptarti:• COREPER I – sudarytas iš žemesnį diplomatinį rangą turinčių pareigūnų (nuolatinių atstovų pavaduotojų). Jame daugiausia nagrinėjami aplinkosaugos, socialinių reikalų, transporto ir kiti vidaus rinkos klausimai, mažiau politiškai prieštaringi reikalai;• COREPER II – sudarytas iš aukščiausiojo diplomatinio rango nuolatinių misijų vadovų (ambasadorių), atsako už svarbesnius ir labiau lemiamus ES politikos reikalus (pvz.: užsienio politiką, ekonominės ir pinigų sąjungos klausimus).COREPER taip pat prižiūri ir koordinuoja komitetų ir darbo grupių, kurias sudaro valstybių narių valstybės tarnautojai, ir kurie atlieka patariamąsias/pagalbines funkcijas, darbą. Aukštesnį statusą turi Specialusis žemės ūkio komitetas, nagrinėjantis su žemės ūkiu susijusius klausimus ir iš esmės atliekantis COREPER funkcijas žemės ūkio srityje.TEISINGUMO TEISMASTeisingumo Teismas (angl. Court of Justice, pranc. Cour de justice, vok. Gerichtshof) – ES institucija, užtikrinanti vienodą ES teisės interpretaciją ir veiksmingą taikymą.Teisingumo Teismas laiduoja teisės normų laikymąsi aiškinant ir taikant Europos Bendrijų bei ES sutartis, sprendžia ieškininius ginčus ir gali priteisti kompensuoti nuostolius. Į Teismą gali kreiptis ES valstybės narės, ES institucijos, ES nacionaliniai teismai bei, tam tikrais atvejais, juridiniai ir fiziniai asmenys. Siekiant sumažinti Teisingumo teismo darbo krūvį, 1989 m. buvo įsteigtas Pirmosios instancijos teismas, kuriam buvo perduotos kai kurių kategorijų, mažiau reikšmingos bylos (pvz.: ginčai tarp ES ir ES institucijų darbuotojų).Teisingumo Teismą, kurio buveinė yra Liuksemburge, sudaro po vieną teisėją iš kiekvienos šalies narės ir 8 generaliniai advokatai, kurie skiriami valstybių narių bendru sutarimu 6 metams, dalį jų keičiant kas 3 metai. Teismui vadovauja pirmininkas, kurį paskirtieji teisėjai 3 metų kadencijai išrenka iš savo tarpo. Teisingumo Teismas pilna sudėtimi posėdžiauja plenarinėse sesijose (kai to reikalauja bylos šalys – valstybė narė, ES institucija arba, kai byla yra ypatingos svarbos ir sudėtingumo) arba vienoje iš sudarytų kolegijų, susidedančių iš 2-4 teisėjų.Po dabartinio plėtros etapo, išaugus bylų, pasiekiančių Teisingumo Teismą, skaičiui, Nicos sutartimi numatyta efektyviau padalyti Teisingumo Teismo ir Pirmosios instancijos teismo funkcijas. Be to, atsižvelgiant į tai, kad po plėtros išaugs teisėjų skaičius (po vieną iš kiekvienos valstybės narės) siūlomi ir Teismo veiklos organizavimo tobulinimo būdai.Teisingumo Teismo kompetencijai priklauso keturių tipų teisminės problemos:• išvadų rengimas, kai ES valstybių narių nacionaliniai teismai kreipiasi, iškilus abejonėms dėl ES teisės nuostatų interpretacijos ar galiojimo;• Komisijos arba valstybės narės ieškiniai prieš kitą valstybę narę, kuri nevykdo ES teisės aktais
nustatytų įpareigojimų;• ieškiniai dėl panaikinimo, pripažįstant negaliojančiais ES teisės aktus;• valstybių narių arba ES institucijų ieškiniai prieš Europos Parlamentą, ES Tarybą ar Europos Komisiją dėl ES teise nustatytų pareigų nevykdymo.Teisingumo Teismas nagrinėja tik tas bylas, kurios priskiriamos ES teisei. Jo sprendimai yra galutiniai ir neskundžiami bei privalomi bylos šalims.EUROPOS AUDITO RŪMAIEuropos Audito Rūmai (angl. European Court of Auditors, pranc. Cour des comptes européenne,vok. Europäische Rechnungshof) atlieka ES finansų valdymo kontrolę.Europos Audito Rūmus (toliau – Audito Rūmai) sudaro po atstovą iš kiekvienos šalies narės, kuriuos 6 metų kadencijai skiria Taryba, pasikonsultavusi su Europos Parlamentu. Toks principas išliks ir pasibaigus plėtros procesui, bet siekiant darbo efektyvumo gali būti sudaryta kelių narių grupė, vertinanti konkrečias ataskaitas ar nuomones. Pirmininką 3 metų kadencijai renka Rūmų nariai, kuris, kaip ir kiti auditoriai, gali būti perrenkamas kitai kadencijai.Audito Rūmai įsikūrę Liuksemburge.Funkcijos:• Kontroliuoja visų ES institucijų bei organizacijų finansinę veiklą, ES biudžeto vykdymą, tikrina ES pajamų ir išlaidų teisėtumą bei deramumą;• Konsultuoja rengiant naują ES biudžeto projektą, teisės aktų, nustatančių ES politikos įgyvendinimo finansinius instrumentus, projektus ;• Atlieka visų ES institucijų finansinės veiklos kontrolę, sprendžia apie lėšų panaudojimo teisėtumą, savo iniciatyva arba bet kurios institucijos ir valstybės narės prašymu atlieka auditą;• Pasibaigus finansiniams metams, privalomai rengia metinę ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai apie ES finansinę veiklą, kuri skelbiama ES „Oficialiame leidinyje“ (angl. Official Journal, pranc. Journal Officiel, vok. Amtsblatt).Audito Rūmai turi visišką organizacinę nepriklausomybę bei atskiras procedūrų taisykles. Juos sudaro atskiros Audito Grupės, aprėpiančios skirtingas veiklos sritis. Kiekvienas auditorius atsako už atitinkamą ES veiklos srities finansinę kontrolę. Rūmai rengia daug audito misijų į ES institucijas, valstybes nares ir visas ES paramą gaunančias trečiąsias šalis.
Rūmų veikla bei sprendimai remiasi kolektyvinės atsakomybės principu: pirma, auditoriai yra atsakingi Rūmams už savo kuruojamus sektorius; antra, Rūmai sprendžia, kaip įgyvendinti auditorių pateiktas pastabas, pasiūlymus bei atsako už kasmetinių ar specialių pranešimų ir nuomonių priėmimą. Sprendimai priimami balsų dauguma.Audito Rūmai neturi teismo galių. Auditoriams aptikus pažeidimų, informacija apie tai perduodama atsakingoms ES institucijoms, siekiant, kad šios imtųsi reikiamų veiksmų.EUROPOS OMBUDSMENASEuropos Ombudsmenas (angl. European Ombudsman, pranc. Médiateur européen, vok.Europäische Bürgerbeauftragte) – Europos Parlamento skiriamas ES pareigūnas, nagrinėjantis ESfizinių ir juridinių asmenų skundus dėl ES institucijų veiksmų.Europos Ombudsmenas (toliau – Ombudsmenas) skiriamas 5 metų kadencijai, kuri trunka tiek pat, kiek ir Europos Parlamento kadencija. Ombudsmeno (jo įstaigos) veiklą reglamentuoja taisyklės, tvirtinamos Europos Parlamento, suderinus jas su Europos Komisija ir gavus Tarybos kvalifikuotos daugumos pritarimą. Jį nušalinti gali tiktai Teisingumo Teismas.Ombudsmenas dirba Strasbūre esančiame Europos Parlamente.Ombudsmenas dirba visiškai savarankiškai ir nešališkai. Jis tiria blogo/nekompetentingo valdymo atvejus, tokius kaip diskriminacija, piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi, informacijos nepaisymas arba trūkumas, delsimas, neteisingos procedūros (jurisdikcijai nepriklauso tik Europos Teisingumo Teismas ir Pirmosios instancijos teismas).Pradėti tyrimą ombudsmenas gali gavęs skundą arba savo paties iniciatyva. Didelę dalį skundų perduoda Europos Parlamento nariai, gavę juos iš savo rinkėjų. Ombudsmenas neturi įgaliojimų skirti nuobaudas ar sankcijas. Savo tyrimų išvadas jis perduoda kaltinamajai institucijai ir Europos Parlamentui, kuris, esant reikalui, gali priimti politinį sprendimą.Kasmet ombudsmenas pateikia Europos Parlamentui išsamią ataskaitą apie atliktų tyrimų rezultatus.
ES finansiniai organaiEUROPOS CENTRINIS BANKASEuropos centrinis bankas (angl. European Central Bank, pranc. Banque centrale européenne, vok.Europäische Zentralbank) – institucija, atsakinga už ES bendros pinigų politikos įgyvendinimą.Pagrindinis Europos centrinio banko (toliau – ECB) uždavinys – palaikyti kainų stabilumą. Savo
veikla ECB remia bendrą ES ekonominę politiką ir padeda siekti bendrų ES tikslų. Veikla remiasi atviros rinkos ekonomikos, laisvos konkurencijos, efektyvaus resursų paskirstymo principais.ECB yra nepriklausoma institucija, vykdanti savo funkcijas visiškai savarankiškai.ECB kartu su ES valstybių narių nacionaliniais centriniais bankais sudaro Europos centrinių bankų sistemą (toliau – ECBS). Pagrindiniai ECBS uždaviniai yra nustatyti ir įgyvendinti ES pinigų politiką, vykdyti valiutos keitimo operacijas, laikyti ir valdyti valstybių narių oficialiąsias užsienio atsargas, užtikrinti sklandų ir patikimą mokėjimų sistemos veikimą, leisti į apyvartą banknotus euro zonoje, bendradarbiauti su atitinkamomis valdžios įstaigomis vykdant patikimą kredito įstaigų priežiūrą ir užtikrinant finansų sistemos stabilumą.ECB buveinė – Vokietijoje, Frankfurte prie Maino. ECB valdymo organai yra Vykdomoji valdyba, Valdytojų taryba ir Bendroji taryba.Valdybą sudaro ECB pirmininkas, pirmininko pavaduotojas ir 4 nariai, kuriuos bendru sutarimu 8 metų kadencijai skiria euro zonos valstybių narių vyriausybės. Paskyrime taip pat dalyvauja Taryba po konsultacijų su Europos Parlamentu ir su ECB Valdytojų taryba, teikianti rekomendacijas kandidatų atžvilgiu. Valdyba yra vykdančioji ECB institucija, kurios pagrindinės funkcijos:• Įgyvendinti Valdytojų tarybos patvirtintą pinigų politiką bei teikti reikalingus nurodymus nacionaliniams centriniams bankams;• Vykdyti Valdytojų tarybos pavestas funkcijas.Valdytojų taryba – aukščiausias ECB sprendimus priimantis organas. Ją sudaro 6 valdybos nariai ir euro zonos centrinių bankų valdytojų (šiuo metu – 12). Tarybai pirmininkauja ECB pirmininkas. Pagrindinis jos uždavinys yra numatyti pagrindines pinigų politikos gaires bei principus ir priimti sprendimus, reikalingus jai įgyvendinti.Bendroji taryba yra trečiasis sprendimų priėmimo organas, kurį sudaro ECB pirmininkas, pirmininko pavaduotojas ir ES nacionalinių centrinių bankų valdytojų (įskaitant ir euro zonai nepriklausančias ES valstybes nares). Ji atlieka ECBS patariamąsias bei konsultacines funkcijas ir padeda rengtis euro zonos plėtrai.EUROPOS INVESTICIJŲ BANKASEuropos investicijų bankas (angl. European Investment Bank, pranc.. Banque Européenned‘investissement, vok. Europäische Investitionsbank) – ES finansinė institucija, finansuojanti
subalansuotai ES plėtrai užtikrinti skirtus investicinius projektus.Europos investicijų bankas (toliau – EIB) yra pelno nesiekianti institucija, nenaudojanti ES biudžeto lėšų, o finansuojama iš skolinimosi finansų rinkose, bei finansuojanti investicinius projektus, skatinančius Europos integraciją, subalansuotą plėtrą, ekonominę ir socialinę sanglaudą bei pažangios žinių ekonomikos plėtrą. Prioritetą EIB teikia pačios ES projektams, tačiau finansuoja ir projektus kitose pasaulio šalyse bei regionuose.EIB įstatinį kapitalą formuoja visos valstybės narės. Daugėjant ES narių, atitinkamai didinamas ir banko akcinis kapitalas.EIB skolinasi ir skolina laikydamasis ES vykdomos ekonominės politikos gairių. Vadovaujantis EIB statutu, bankui ES institucinėje sistemoje yra suteikta sprendimų priėmimo autonomija. Kiekvienais metais jis rengia metinę ataskaitą, kurioje atsiskaito už praėjusių metų veiklą.EIB buveinė yra Liuksemburge. Bankui vadovauja Valdytojų taryba, kurią sudaro po vieną kiekvienos ES valstybės atstovą (paprastai finansų ministrą), direktorių valdyba, kurią sudaro Banko pirmininkas, 24 valstybių narių paskirti ir vienas Komisijos paskirtas narys, valdymo komitetas, atliekantis kasdienį valdymo darbą, bei audito komitetas, kontroliuojantis finansų panaudojimą.ES patariamieji organaiEUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETASEuropos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (angl. European Economic and SocialCommittee, pranc. Comité économique et social européen, vok. Europäische Wirtschafts – undSozialausschuss) – patariamoji institucija, ES lygmeniu atstovaujanti skirtingoms visuomenės ekonominėms ir socialinėms interesų grupėms.Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto (toliau – Komitetas) tikslas – įtraukti ekonomines ir socialines interesų grupes (darbdavius, profesines sąjungas, ūkininkus, vartotojus ir kt.) į bendros rinkos kūrimą bei teikti konsultacijas Komisijai, Tarybai ir Europos Parlamentui. Su šiuo komitetu privalu konsultuotis ekonominės ir socialinės politikos klausimais.Komitetą sudaro nariai, atrenkami iš darbdavių, samdomų darbuotojų bei įvairių interesų grupių.Komitetų narių kandidatūras ketverių metų kadencijai, teikia ES valstybių narių vyriausybės, o skiria Europos Sąjungos Taryba, tačiau visi nariai yra politiškai nepriklausomi.
Kiekvienai valstybei narei yra nustatytas tam tikras Komiteto narių, kurių iš viso šiuo metu yra 222, skaičius, apytiksliai priklausantis nuo valstybės narės gyventojų skaičiaus. Pagal Nicos sutartį numatyta, kad narių skaičius po plėtros negalės būti didesnis nei 350, senosioms valstybėms narėms paliekant iki plėtros turėtą vietų skaičių :Italija, Jungtinė Karalystė, Prancūzija ir Vokietija 24Ispanija ir Lenkija 21Rumunija 15Austrija, Belgija, Bulgarija, Čekija, Graikija, Nyderlandai,Portugalija, Švedija ir VengrijaAirija, Danija, Lietuva, Slovakija ir Suomija 9Estija, Latvija ir Slovėnija 7Kipras ir Liuksemburgas 6Malta 5Iš viso: 344Komitetas atlieka tris pagrindines funkcijas:• Pataria Tarybai, Komisijai ir Europos Parlamentui;• Skatina pilietinę visuomenę aktyviau dalyvauti ES politikos kūrime;• Padeda steigti patariamąsias struktūras ne ES šalyse.Komitetas renkasi į plenarines sesijas, kurių metu paprasta balsų dauguma tvirtinamos nuomonės, padedančios sprendimus priimančioms ES institucijoms įvertinti tiesioginį Europos Komisijos siūlymų poveikį ir parengti pataisas.REGIONŲ KOMITETASRegionų komitetas (angl. Committee of the Regions, pranc. Comité des régions, vok. Ausschuss derRegionen) – patariamoji institucija, kurią sudaro Europos regionų ir vietinės valdžios atstovai.Regionų komitetas (toliau – Komitetas) atstovauja ES regionų ir vietos administracinių struktūrų interesams. Pagrindinis komiteto darbas – rengti nuomones apie Europos Komisijos teikiamus teisės aktų siūlymus. Europos Komisija ir Europos Taryba privalo konsultuotis su komitetu, priimant sprendimus, susijusius su ekonomine ir socialine sanglauda, transeuropiniais transporto, telekomunikacijų ir energetikos tinklais, visuomenės sveikata, švietimu, jaunimo reikalais ir kultūra, užimtumo politika, profesiniu mokymu ir socialine politika, aplinkos apsauga ir transportu.Komiteto nariai yra savivaldybių, regionų politikai (gali būti regiono tarybos pirmininkai, regiono parlamento nariai, miesto tarybos nariai, didelių miestų merai ir kt.) ir atstovauja įvairiausioms ES vietovėms ir regionų administracinių institucijų veiklos sritims. Komiteto narius 4 metams skiria Taryba, tačiau jie gali būti perrinkti. Pirmininkas renkamas 2 metams. Kiekvienai valstybei narei yra nustatytas tam tikras Komiteto narių, kurių iš viso šiuo metu yra 222, skaičius, apytiksliai priklausantis nuo valstybės narės gyventojų skaičiaus. Pagal Nicos sutartį buvo numatyta, kad narių skaičius po plėtros negalės būti didesnis nei 350, senosioms valstybėms narėms paliekant iki plėtros turėtą vietų skaičių :
Italija, Jungtinė Karalystė, Prancūzija ir Vokietija 24Ispanija ir Lenkija 21Rumunija 15Austrija, Belgija, Bulgarija, Čekija Graikija, Nyderlandai,Portugalija, Švedija ir Vengrija 12Airija, Danija, Lietuva, Slovakija ir Suomija 9Estija, Latvija ir Slovėnija 7Kipras ir Liuksemburgas 6Malta 5Iš viso: 344Regionų komiteto nariai dirba specialiose komisijose, kurių yra šešios, atsakingose už pasirengimą penkioms kasmetinėms plenarinėms sesijoms, kurių metu formuojama bendroji Komiteto politika ir priimami sprendimai.ES decentralizuoti organai (agentūros)• EUROPOS BENDRIJOS AGENTŪROS (angl. Agencies of the European Community, pranc.Agences de la Communauté européenne, vok. Agences de la Communauté européenne) – viešosios įstaigos, įsteigtos specifiniams techninio, mokslinio ar valdymo uždaviniams vykdyti, kurios skirtingai nei ES institucijos (Taryba, Parlamentas, Komisija ir kt.) turi savo teisinį subjektiškumą ir kurioms įsteigti pakanka ES antrinės teisės akto. Šiuo metu tokių agentūrų yra 15 (Cedefop – European Centre for the Development of Vocational Training; EUROFOUND – European Foundation for the Improvement of Living and Working Conditions; EEA – European EnvironmentAgency; ETF – European Training Foundation; EMCDDA – European Monitoring Centre for Drugs and Drug Addiction; EMEA – European Agency for the Evaluation of Medicinal Products; OHIM – Office for Harmonisation in the Internal Market (Trade Marks and Designs); EU-OSHA – European Agency for Safety and Health at Work; CPVO – Community Plant Variety Office; CdT – Translation Centre for the Bodies of the European Union; EUMC – European Monitoring Centre on Racism and Xenophobia; EAR – European Agency for Reconstruction; EFSA – European Food Safety Authority; EMSA – European Maritime Safety Agency; EASA – European Aviation Safety Agency).
• BENDROS UŽSIENIO IR SAUGUMO POLITIKOS AGENTŪROS (angl. Agencies of the Common Foreign and Security Policy, pranc. Organismes de la Politique étrangère et de sécurité commune, vok. Autonome Einrichtungen im Rahmen der Gemeinsamen Außen- und Sicherheitspolitik): Saugumo studijų institutas (angl. Institute for Security Studies) Paryžiuje ir ES Satelitinis Centras (angl. European Union Satelite Centre), įsikūręs Torréjon de Ardoz, Ispanijoje.
• AGENTŪROS POLICIJOS IR TEISMINIAM BENDRADARBIAVIMUI NUSIKALSTAMUMO SRITYJE (angl. Agencies for Police and Judicial Co-operation in criminal matters, pranc. Organismes de la coopération policière et judiciaire en matière pénale, vok. Einrichtungen im Rahmen der polizeilichen und justiziellen Zusammenarbeit in Strafsachen) – siekiant padėti ES valstybėms narėms bendradarbiauti kovoje su organizuotu tarptautiniu nusikalstamumu, įkurtos dvi agentūros – Europol (angl. European Police Office) ir Eurojust (angl.European body for the enhancement of judicial cooperation).Parengta pagal:1. Cairns W. Europos Sąjungos teisės įvadas. V.: Eugrimas, 1999, p. 407.2. Kropas S. Kelias į pinigų sąjungą. V.: LBDFI, 1999, p. 143.3. Vitkus G. Europos Sąjungos enciklopedinis žinynas. V.: Eugrimas, 2002, p. 343.4. Europos Sąjunga. Institucinė sąranga ir politikos aktualijos. V.: Eugrimas, 2000, p. 271.5. Europa: Gateway to the European Union. Internetinis puslapis: http://www.europa.eu.int.6. Europos Komisijos delegacija Lietuvoje. Internetinis puslapis: http://www.eudel.lt.7. Lietuvos bankas. Internetinis puslapis: http://www.lb.lt.