Egėjo civilizacija. Graikų – Persų karai. Makedonija

KRETOS IR MIKĖNŲ KULTŪRA

Gamtinės sąlygos lėmę Egėjo ir Heleninės civilizacijos raidą:

• gausybė salų: didelis krantų raižytumas

(patogios vietos uostams, laivininkystei,

individualizmui)

Individualizmas- tokia būsena ar pažiūra, kuomet pats asmuo dalyvauja savo laimės kūrime ir atsako už savo veiksmus.
• daug kalnų: daug statybinės medžiagos, mažai dirbamos žemės

(sąlygos statyti akmeniniams statiniams ir

vykdoma kolonizacija, amatų ir prekybos

vystymasis)
• šiltas jūrinis klimatas
Graikų ir romėnų istorijai apibūdinti naudojamas lotyniškas terminas Antika.

HELENINĖ KULTŪRA = GRAIKAI + ROMĖNAI

KRETOS KULTŪRA III-II tūkst. pr. Kr. įsiviešpatauja neindoeuropiečių kultūra. Šalies centras Knosas. Jame yra atrasti kaaraliaus Mino rūmai. Manoma, kad Mino kultūra yra seniausia Europoje. Kreta buvo TEOKRATINĖ VALTYBĖ (dvasinė jungiama su pasaulietine). Manoma, kad ją valdė karalius žynys. Kreta buvo centralizuota, gynybinių įtvirtinimų nerasta. Manoma, kad ją sunaikino arba ugnikalnio išsiveržimas, arba galingesnės Achajų gentys 1600m. pr. Kr. Raštas neiššifruotas.

MIKĖNŲ KULTŪRA jau įsitvirtina P.Graikijoje (Pelaponese). Tuomet Graikijoje įsiviešpatauja Achajų gentys, ant akropolio statomos citadelės. Galima daryti išvadą, kad vyksta karai. XII-XIa. Pr. Kr. metu vykęs TROJOS KARAS greičiausiai buvo kolonizacinio pobūdžio (kasinėjo Šlymanas). Manoma, kaad ši civilizacija pasidavė aukštesnei dorėnų kultūrai.

Helenai- tai graikų pavadinimas, o helenizacija- graikų kultūros plitimas, įsitvirtinimas.

GRAIKŲ POLIAI. SINOIZMAS.

Antikinės Graikijos istorijos pažinimo šaltiniai yra šie:
1. Homero ,,Iliada ir Odisėja” (Trojos karas)
2. Heziodas ,,Darbai ir dienos”, ,,Dievų kilmė” (Paaiškino graikų dievų hierarchiją).
3. Tukididas ,,

,Istorija” (aprašo Pelaponeso karus)
4. Herodoto ,,Istorija” (graikų, persų karai). Herodotas yra laikomas mokslo pradininku.
5. Plutarchas ,,Rinktinės biografijos” (graikų, persų karai; Sokrato, Aristotelio, Platono filosofinis palikimas)
Homero klausimas- manoma, kad Homero ,,Iliada ir Odisėja” kurį laiką buvo patikimas graikų istorijos šaltinis, ypač po to, kai Henris Šlymanas atrado Trojos griuvėsius, tačiau dar graikų istorikas Tukididas suabejojo Homero poemų tikrumu, nes įvykiai vyko XIIa.pr. Kr., o Homeras gyveno VIIIa. pr. Kr.

POLIS paprastai suprantamas kaip miestas- valstybė ir Graikija buvo tūkstančių polių šalis, tačiau tai buvo ne bet koks miestas, o miestas turėjęs savo posėdžių vietą PRITANĖJĄ, taip pat turėjo sakralinį centrą, turgaus aikštę AGORĄ. Toks polis atliko dvi funkcijas:
1. Valdžios ir bendruomenės (vidinė funkcija)
2. Ginamoji (išorinė funkcija)

Sinoikizmas- tai procesas, kuomet, pasak legendos, legendinis karalius TESĖJAS panaikino genčių taarybas ir polyje įsteigė valdžios rezidenciją. Sinoikija taip pat vadinami senovės graikų naujieji metai.

Poliai išgyveno įvairiais valdymo formas:
1. Monarchija (kai valdė BAZILĖJAI (karaliai))
2. Aristokratija (kilmingųjų valdžia)
3. Oligarchija (grupės įtakingųjų valdžia)
4. Demokratija (pilnateisių polio gyventojų (piliečių) dalyvavimas valdyme)
5. Tironija (kai į valdžią patenka asmuo, kuris gina nepatenkintųjų interesus, tada jie turėjo teigiamą prasmę).
OLIMPINĖS ŽAIDYNĖS- tai tipiškas graikų kultūros pasiekimas. Graikai tuomet suvokė posakio ,,Sveikame kūne, sveika siela” prasmę. Jos prasidėjo 776m. pr. Kr. Nuo to meto graikai skaičiuoja metus.
Olimpinių žaidynių rungtys:
1. Važnyčiotųjų rungtynės.
2. Kumštynės (boksas)
3. Penkiakovė:
šuolis į tolį

ieties metimas

bėgimas

disko metimas
imtynės

Vykstant Ol

limpinėms žaidynėms nutraukiami karai. Jos buvo persipynę su meniniais, kultūriniais renginiais. Olimpines žaidynes atgaivino Pjeras DEKUBERTENAS 1898m.

GRAIKŲ KOLONIZACIJA VIII-Va. Pr. Kr.

Graikų kolonizaciją skatino šie veiksniai:

1. Dirbamos žemės trūkumas
2. Poreikis prekiauti
3. Kitos priežastys pvz.: politinė kova, politinių priešininkų pasitraukimas ir t.t.

Kolonizacijos kryptys:

1. ŠR Juodosios jūros šiaurinė pakrantė
2. P Egiptas ir Š.Afrika
3. V P.Ispanija, Prancūzija, Italija

Kolonizaciją galima skirstyti į pirminę ir antrinę (SUBKOLONIZACIJĄ) pvz.: Spartos įsigalėjimas Pelaponese.

Kolonizacijos rezultatai:

1. Graikų kultūros plitimas
2. Kooperavimasis su naujais gyventojais.
3. Naujo turto rūšies- pinigų atsiradimas.

SOLONO REFORMOS

Jų tikslas buvo panaikinti galimus socialinius prieštaravimus tarp Demoso- laisvos liaudies, ir aristokratijos. Kita vertus Solonas padėjo pagrindus Antikiniai demokratijai atsirasti.

Solono reformos:

1. Seistachėja- skolinės vergijos, panaikinimas.
2. Nustatytas maksimalus dirbamos žemės valdų dydis.
3. Vengiantys dirbti netekdavo pilietybės.
4. Reformuota matų, svorio bei monetų sistema.
5. Svarbiausia dalis- visi atėnų piliečiai buvo suskirstyti į 4 kategorijas (turtingieji didikai, raiteliai, turintys jungą jaučių ir tetai- padieniai samdiniai) priklausomai nuo turto ir pagal tai turėjo atlikti prievoles valstybėje.

IŠVADA: Dabar politinių teisių apimtis pradėjo priklausyti ne nuo kilmės, kaip buvo anksčiau, o nuo turto.

Liturgijos- tai turtingųjų prievolės valstybei.

Solono reformas toliau tęsė tironai.Žymiausi jų buvo šie:

1. Kleidtenis (padalino atiką į sritis. Jo laikais visi įgijo vienodas pilietines teises.
2. Peisistratas (liepė išdalyti valstiečiams žemes, skyrė kreditus, įsteigė išvažiuojamuosius teismus, ragino statyti šventyklas, tiesti vandentiekius. Jo laikais buvo suredaguotos Homero poemos.

GRAIKŲ – PERSŲ KARAI

Ištakos:
Persai iš graikų atima Trakiją, Makedoniją. Suskyla graikų miestai Mažojoje Az

zijoje.

Atėnų ir Spartos graikai kariauja už nepri-klauso-mybę. Karai 500-449m.pr.Kr
• 490m.pr.Kr. atėniečiai sutriuškina persus prie Maratono
• 480m.pr.Kr. persai laimi Termopilų perėjoje.
• 480m.pr.Kr.graikai sutriuškina persų laivyną ties Salamino sala
• 479m.pr.Kr. persų sutriuškinimas ties Platėja.
Darijaus ir Kserk-so persai kariauja norėdami pavergti graikus.
REZULTATAS: Graikų pergalė.
Ji įforminama 449m.pr.Kr. taika.

Iškyla Atėnai ir Sparta.

Peloponeso karas
(431-404m.pr.Kr)

Tai buvo karas tarp dviejų graikų politinių centrų- tarp Atėnų ir Spartos. Karo ugnį kurstė Atėniečiai, nes jie norėjo dominuoti Graikijoje. Karo pradžioje Atėnai dar atsilaikė, tačiau gavę paramą iš Persijos. Spartiečiai sunaikino Delo sąjungos laivyną. Deja, Spartą graikų vienybės neišlaikė ir visos graikų sąjungos subyrėjo, kol 4a.pr.Kr. neiškilo nauja galybė Makedonija.

DEMOKRATIJA

Demokratijos bruožai:

1. Kiekvieno piliečio lygiomis teisėmis dalyvavimas tautos susirinkime.
2. valdžios padalijimas į įstatymų leidžiamąją, vykdomąją ir teisminę.
3. kolegialių, piliečių atskaitingų ir reguliariai keičiamų valdžios organų egzistavimas.

Demokratijos privalumas- kiekvienas pilietis galėjo pasireikšti,
trūkumas- ribotumas (negali dalyvauti vergai, moterys ir pan.)

Respublika- tai valstybė valdoma tautos atstovų.

EKLEZIJA (įstatymų leidžiamoji)  LR SEIMAS
HELĖJA (teisminė)  KONSTITUCINIS SEIMAS
ARCHONTAI, BULE (vykdomoji)

Ostrakizmas- šukių teismas.
Spartos visuomeninė santvarka:

1. Spartos valdymo forma svyravo tarp monarchijos ir demokratijos.
2. Apeloje (tautos susirinkime) renkami du bazilėjai (karaliai)
3. Buvo seniūnų taryba- Gerusija, ir prižiūrėtojai eforai.
4. Spartos piliečiai kariai. Jie gaudavo valdyti žemės sklypą vadinamą kleru.
5. Spartos vergai helotai.
6. Visuomenės gyvenimo bruožai:
• gyvenimas griežtas, reglamentuotas
• individas, pajungiamas kolektyvų interesams.
• riboti kontaktai su užsieniu.
• idealas- karys
• maža sentimentų ir romantikos.

Esminiai dabartinės ir antikinės demokratijos skirtumai:

1. Antikinė demokratija buvo tiesioginė, o dabartinė at

tstovaujamoji.
2. Antikinė demokratija buvo prieinama tik nedideliai piliečių daliai (polio piliečiams vyrams), o dabartinė- daugumai piliečių.

ANTIKINĖS GRAIKIJOS KULTŪROS PALIKIMAS IR JOS RYŠYS SU ŠIA DIENA

Yra sakoma, kad (išskyrus akląsias gamtos jėgas) pasaulyje nėra nieko, kas savo pradžia nebūtų kilę iš senovės graikų. Taigi Antikinės Graikijos kultūra yra Europos civilizacijos pagrindas:

1. Solono reformomis pradedama antikinė demokratija. Dabartinė demokratija yra konstitucinė- liberali ir žmonių laikoma pažangiausia politinio valdymo forma.

2. Olimpinių žaidynių atsiradimas 776m.pr.Kr. patvirtina teiginį, kad ,,sveikame kūne- sveika siela” ir kartu yra graikų eros pradžia. 1896m. Pjeras de Kubertenas atgaivina olimpinių žaidynių tradiciją.

3. Teatro atsiradimas. Žanrai: drama, komedija, tragedija. Žymiausi rašytojai: Aristofanas, Sofoklis, Aishilas. Dabartinis teatras ugdo žmogaus vertybes ir gyvenimo filosofiją.

4. Vienas žymiausių graikų pasiekimų buvo filosofija- mokslas apie bendriausius pasaulio, gamtos, žmogaus vystymosi ir pažinimo dėsnius.

Pirmieji graikų filosofai buvo naturfilosofai, kurie

ieškojo pirminių pasaulio dalelių.

Žymiausi filosofai:
SOKRATAS- gyvenime ieškojo tiesos, išvystė dialogo formą. Jam priklauso posakis ,,Ginče gimsta tiesa”.
PLATONAS- idealistas, aiškino, kad šis pasaulis yra tobulo pasaulio idėjų atspindys. Įkūrė filosofų mokyklą- akademiją.
ARISTOTELIS- logikos pradininkas, mokslų sistemintojas.

5. Graikai išvysto keramiką gamindami amforas- vazas. Joms būdinga auksinė, ruda ir juoda spalvos. Kartu tai yra istorijos ir mitologijos pažinimo šaltiniai.

6. Tironas PEISISTRATAS įkuria pirmąją viešąją biblioteką.

7. Graikai nuo primityvios skulptūros pereina prie tobulos, ,,gyvybe pulsuojančios”, žmonės vaizduojami nuogi.

8. Vienas žymiausių graikų architektų buvo FIDIJAS. Jis pastatė deivės Atėnės skulptūrą Akropolyje. Jis pastatė Dzeuso statulą Olimpijoje, taip pat parašė Partenoną. Graikų architektūros elementai yra kolonos (dorėninės, jonėninės, korintinės) ir karnizai. Graikų architektūros elementai įtakojo kitus architektūros stilius, ypač XIXa. klasicizmą. (Pavyzdys Lietuvoje yra Vilniaus arkikatedra).
9. Graikams būdinga lyrika (kilę nuo lyros pavadinimo).

10. Graikai pasiekė laimėjimų ir tiksliuosiuose moksluose:
• Archimedo dėsnis
• sraigto išradimas
• Euklido geometrija
• Hipokrato diagnostikos sistema
• Kstebijas išranda hidraulinę sistemą, kurios principai yra artimi vidaus degimo varikliui.
Vykstant helenizacijai- graikų kultūros plitimui kituose kraštuose, Egipto Aleksandrijoje pastatomas švyturys su veidrodžio sistema.

11. Aleksandrijos biblioteka (knygos ant papiruso, susukta ir surišta).

Posakiai atėję iš graikų:

Nekropolis- senovės graikų kapinynas, mirusiųjų miestas.

Akropolis- senovės graikų įtvirtintas miesto centras, paprastai ant kalvos, vėliau svarbiausia kulto ir kultūros reprezentacinė vieta.

Laureatas- žodis atsirado iš medžio pavadinimo Lauras. Laurų vainiką uždėdavo Apolono globojamiems poetams.
Nesantaikos obuolys- posakis vartojimas, kalbant apie nesantaiką sukėlusį dalyką.

Ariadnės siūlas- pagalbinė priemonė, padedanti susiorientuoti pakliuvusiems į sunką padėtį.

Trojos karas- pavojus, kuriam suklaidintieji patys atveria savo namų duris.

Delta yra 3-ioji graikų abėcėlės raidė ir ji rašoma kaip trikampis, todėl ir upės žiotys, kurios atrodo kaip trikampis, vadinamos delta.

Mauzoliejus- šis žodis atsirado pagal karaliaus Mauzolo vardą, kuris pradėjo statydintis mauzoliejų sau, paties paskelbtoje sostinėje Halinkarnase.

Diplomas- šis žodis kilęs iš žodžio Diptidas. Diplomai būdavo teikiami vyrams, atitarnavusiems kariuomenėje, juose būdavo įrašyti jų teisės, laimėjimai ir pan.

Teatras- senovės graikų ritualas, susijęs su vyno dievo Dionizo vardu. Tai buvo literatūros kūrinio pastatymas.

Scena- dalis teatro pastato, kur aktoriai vaidina, tai paaukštinimas atskirtas nuo žiūrovų uždanga.

Egėjo jūra- šis pavadinimas atsirado iš karaliaus Egėjo vardo, kuris joje pagal legendą nusiskandino.
Korifėjas- senovės graikų teatro choro vadovas choristams nurodydavęs tempą ir garso aukštį jis buvo palaikomasis ryšys tarp choro ir vaidmenų atlikėjų.

Maratonas- 490m.pr.Kr iš Maratono miestelio hoplistai nubėgo į Atėnus greičiau negu atplaukė persai. Šis epizodas ir įamžino maratono vardą.

Akademija- Apie 387m.pr.Kr Platonas nupirko sodą, esantį prie herojaus Akademio giraitės, priešais Atėnų vartus, ir ten įkūrė seniausią Atėnų filosofijos mokyklą Akademiją.

Gimnazija- senovės graikų fizinio lavinimo mokykla, kurią lankė palestrą baigę jaunuoliai. Be gimnastikos jie dar mokėsi politikos, filosofijos ir literatūros.

Politika- valstybės valdymo menas, valdžios veikla, reikalų tvarkymo teorija ir praktika.

Biblija- žodis atsiradęs iš graikiško žodžio “biblion”, kuris reiškė “knyga”.

Keramika- žodis reiškia puodžius. Jis kilo iš Atėnų valstybės demo Keramiko, kuriame gyveno Apolodonas.

Barbaras- taip graikai vadino visus negraikus, rytiečius, kurių kalba jiems buvo nesuprantama (jiems ji tebuvo barškėjimas- bar bar).
PERIKLIO LAIKAI- ATĖNŲ AUKSO AMŽIUS

Su Periklio istorine asmenybe yra susijęs Atėnų suklestėjimas, nes:
1. Iš Delo salos buvo atkeltas iždas ir jo pinigai buvo naudojami miesto puošimui.
2. Išpuošiamas Akropolis- pastatomas Partenonas- svarbiausia šventykla, šalia Pirėnų pastatomas Pirėjo uostas.
3. Periklis puoselėjo didžiavalstybinius planus siekdamas Atėnų hegemonijos- dominavimo, tačiau tam sutrukdė Sparta.
4. Periklis palaikė ryšius su to meto filosofais ir menininkais.
5. Apie Periklio epochą istorikas TULRIDIDAS rašė taip: ,,Atėnuose viešpatavo demokratija, bet jiems vadovavo pirmasis žmogus.”

MAKEDONIJA IR PERSIJA

Makedonijos sostinė- PELA, o Persijos- BABILONAS, ECHBATANAS, SŪZAI IR PERSEPOLIS. Makedonijos karalius PILYPAS, jo sūnus ALEKSANDRAS.

1. Makedonija norėjo nutolinti persų galybę.
2. Norėjo platinti heleninę Garikiją.

IŠVADA: kuriama Egipto Aleksandrija, sienos nusitiesia iki Indo upės.

Leave a Comment