Ką man duoda televizija?

Be televizijos jau nebeįsivaizduojame šiandieninio mūsų gyvenimo: tai vienas mėgstamiausių laisvalaikio praleidimo būdų, bene pats svarbiausias informacijos šaltinis. Nuolat diskutuojama apie neigiamas ir teigiamas televizijos rodomų programų puses. Pasirinkau šią temą, nes buvo įdomu sužinoti apie jos atsiradimą ir vystymąsi Lietuvoje ir pasaulyje, pasvarstyti apie jos naudą ir žalą kasdieniniame gyvenime.

Televizija (gr. tele – toli + lot. visio – matymas) – judančių vaizdų ir paveikslų perdavimas laidais arba radijo bangomis. Moksle ir technikoje televizija taikoma įvairiems tyrimams, pramonėje – gamybos procesams stebėti. Ypač plačiai televizija naaudojama kultūros reikalams: jos programos iš vieno televizijos centro perduodamos radijo bangomis daugybei abonentų, turinčių specialius imtuvus – televizorius. Išradę radiją, mokslininkai sugalvojo kaip radijo bangomis perduoti vaizdus. Džonas Lodžis Berdas , 1926 metais sukonstravo mechaninę sistemą ir pademonstravo televizorių. 1928 m jis išranda ir spalvotąją televiziją. Šiandien mums žinomą elektroninę televizijos sistemą šio amžiaus 3 – jame dešimtmety sugalvojo Vladimiras Zvorykinas. Prie televizijos atsiradimo nemažai prisidėjo ir vokiečių fizikas Karlas Ferdinandas, kuris sukonstravo elektrovakuminį vamzdelį (dabartinio kineskopo protėvį). 1950 m spalvotosios televizijos sistemą sukuria Amerikos kompanija CBBS. O 1962 m pirmuosius transatlantinius vaizdus perdavė ryšių palydovas Telstar, kurį paleido NASA.
Lietuvoje pirmuosius elementarius televizijos bandymus darė radijo megėjai dar prieš II pasaulinį karą, bet plačiau į buitį televizija atėjo tik 1957m (kai kurių š. Lietuvos rajonų gyventojai nuo 1955m ga

alėjo matyti Rygos televizijos laidas), kai Vilniuje pradėjo veikti televizijos centras, kurio galingumas buvo 15/7,5 kW (15kW vaizdo ir 7,5kW garso siųstuvas). 1958-1959 m pastatyti nedideli televizijos retransliatoriai Druskininkuose, Kaune, Panevėžyje, kiek vėliau – Klaipėdoje, Raseiniuose, Šiauliuose ir kitur. Galingi retransliatoriai pastatyti Vilniuje (1957,1964), Kaune (1960), Klaipėdoje (1961) ir Šiauliuose (1962). Nuo 1970, paleidus galingą televizijos retransliatorių Viešintose (Anykščių raj.), Vilniaus televizijos programą gali matyti visi Lietuvos gyventojai. Plečiantis retransliatorių tinklui, sparčiai plito ir televizoriai (1958 jų buvo 1500, 1970 – 403 000). Tuo tarpu pasaulyje o tiksliau Europoje pirmosios reguliariosios televizijos transliacijos elektronine sistema pradėtos Didžiojoje Britanijoje ir Vokietijoje 1936 m.
Nors be televizijos dabar neįsivaizduotume gyvenimo, tačiau vargu ar kas žino jos veikimo principus. Kiekvienoje kadro eilutėje yra 833 elementai. Taigi susidaro daugiau kaip 13 milijonų taškų per sekundę. Jiems persiųsti reikalingas videosignalas, turintis labai daug peeriodų per sekundę. Kadangi laikome, kad kiekvieną elementą galima persiųsti vienu videosignalo pusperiodžiu. Tuomet kiekvienas signalo periodas gali persiųsti du elementus. Vadinasi, 6,5 milijono periodų per sekundę gali persiųsti kadrus, išskaidytus į 625 eilutes. Praktikoje tenkinamasi 6 MHz pločio juosta. Siunčiant kiekvieno kadro visas 625 eilutes nuosekliai nuo pirmos iki paskutinės kyla pavojus, kad siunčiamas vaizdas svyruos kaip jūros bangos. Mat, nors regėjimo pojūtis ir išlieka 1/25s, intervalas iki kitos eilutės atsiradimo toje pat vietoje kiek per didelis, todėl susidaro mirgėjimo įspūdis. Dėl šios priežasties re
eikia kaitalioti eilutes. Siunčiamos ne nuosekliai visos iš eilės, o iš pradžių visos nelyginės eilutės, tai užima 1/50s, paskui kitą 1/50s siunčiamos visos lyginės eilutės. Žiūrovui atrodo, kad jis regi 50 kadrų per sekundę, todėl visiškai išnyksta mirgėjimo efektas. Televiziniai siųstuvai dirba metrinėmis bangomis, kurių dažnis nuo 41MHz iki 68MHz ir nuo 162MHz iki 230MHz. Bet pastaruoju metu sukonstruoti siųstuvai dirba decimetrinėmis bangomis dažnio juostoje nuo 470 MHz iki 582MHz. Decimetrinių bangų ilgis apie 30cm. Realus tokio siųstuvo nuotolis siekia 50km. Štai kodėl kiekvienas televizinių stočių tinklas privalo turėti daug retransliatorių. Pastarieji su pagrindiniu siųstuvu sujungiami bangolaidžiais (tai metalinių vamzdžių linijos, kuriomis sklinda centimetrinės bangos). Tose linijose taip pat naudojamos labai trumpos bangos, kurios siauru pluošteliu sklinda į priimamasias antenas. Tai buvo bendra idėja kaip siunčiamas televizinis vaizdas. Lietuvos televizijos ir radijo bokštas – aukščiausias Lietuvos pastatas, kurio viršūnėje įtaisytos siunčiamosios radijo ir televizijos antenos. Jis pastatytas 1980m Vilniuje. Bokštas yra 326 m aukščio. Apatinė 190 m aukščio bokšto dalis padaryta iš monolitinio gelžbetonio. Ant jo sumontuota 136 m aukščio metalinė dalis su antenomis. Pastačius televizijos ir radijo bokštą padidėjo iš Vilniaus transliuojamų laidų priėmimo zona ir pagerėjo perdavimo kokybė.
Įdomu, kad pasauly nėra vieningos standartinės sistemos. Perdavimo charakteristikos priklauso nuo šalies. Dar svarbiau, kad nevienodi standartai nu
ustatantys eilučių skaičių kadre. Europoje pagrindinė charakteristika yra vaizdo aiškumas – 625 eilutės kadre, o Prancūzijoje, be šių, dar perduodamos laidos, kurių aiškumas – 819 eilučių. Amerikoje vaizdo aiškumas siekia 525 eilutes. Amerikos šalys ir Japonija naudoja sistemą, vadinamą NTSC, o Europiečiai naudoja Prancūzų sistemą SECAM ir Vokiečių sistemą PAL. Lietuva nuo šių metų pereis nuo SECAM sistemos į PAL.
Televizija yra neatsiejama šiuolaikinio gyvenimo dalis.Tai viena svarbiausių masinės informacijos ir propagandos priemonių perduodanti informaciją audiovizualinėmis priemonėmis. Televizijos laidos transliuojamos per viešąją televiziją žmonėms, kurie turi aparatus(televizorius), galinčius radijo bangomis siunčiamus televizijos programų signalus keisti į vaizdą ir garsą. Lietuvoje pirmieji televizoriai buvo pradėti naudoti 1955 m. Tai buvo tarybiniai KVN49. Pirmieji Lietuvoje pagaminti televizoriai pasirodė 1963 m. Tai Šiaulių televizorių gamyklos gaminami nespalvoto vaizdo televizoriai Tempas6.

Per televiziją transliuojami svarbiausi politiniai įvykiai, masiniai renginiai, spektakliai, koncertai, sporto varžybos, filmai, žaidimai ir kt. Televizija propaguoja geriausią patyrimą, mokslo žinias, kultūros ir meno vertybes, yra svarbi mokymo ir švietimo priemonė, padeda turiningai praleisti laisvalaikį.Televizijoje dažniausi yra trys žanrai:
1. publicistinis – informacinis(kino siužetas, interviu, reportažas, komentaras, apžvalga, pokalbis, apybraiža)
2. dokumentinis – meninis(dokumentinė novelė, inprovizacija, dokumentinė drama, konkursas, viktorina)
3. meninis(kūrinio ekranizacija, spektaklis, koncertas, filmas)

Tačiau neretai vienoje laidoje supinama keletas žanrų.

Man pačiam televizija duoda daug naudos, bet kartu daro ir nemažai žalos. Prie televizijos aš praleidžiu didžiąją da
alį laisvo laiko. Įdomu, kad daugiausiai pasaulyje prie televizoriaus praleidžia Amerikos gyventojai, jie namuose prie jo prasėdi vidutiniškai po septynias valandas per dieną. Sulaukę 65 metų dauguma amerikiečių prie „ savo geriausio draugo“ būna praleidę daugiau nei po 9 metus.

Daugiausiai man reikalingos informacijos suteikia informacinės laidos. Šiose laidose galima rasti įvairiausių žinių. Nuo svarbiausių politikos ir pasaulio įvykių iki sporto rezultatų ar orų prognozės. Taip pat televizija yra ir pramogų šaltinis. Šiais laikais netrūksta įvairiausių žaidimų, sportinių varžybų, muzikinių laidų ir kitų programų, kurių dėka žmogus gali bent kiek atsipalaiduoti. Jeigu esi didelis optimistas galima stengtis laimėti pinigų per televizijos transliuojamas loterijas. Man pačiam televizija yra ir kaip viena mokomųjų priemonių, nes per televiziją galiu mokytis ir užsienio kalbas, žiūrėdamas kabelinės televizijos kanalus. Televizorius man praskaidrina nuotaiką, kai būna sunkus metas. Tik pakanka įsijungti kokią nors humoristinę laidą.Taip pat reikalingos informacijos galima gauti per televizijos tekstą .

Tačiau televizija ne tik naudinga, bet ir žalinga.. Dar vienas neigiamas televizijos bruožas, kad jos dėka išsivysto kitas sutrikimas – trumparegystė. Trumparegystės atvejų ypač padaugėjo per praeitą dešimtmetį, kai padidėjo kompiuterių ir televizorių vartotojų. Taip pat nustatyta, kad uždari ir mažai bendraujantys suaugusieji vaikystėje labai daug žiūrėdavo televizoriaus. Tai dar vienas neigiamas jos bruožas. Vaikams blogą įtaką daro per televiziją rodomos smurtinės laidos bei koviniai ar siaubo filmai.

Išvados:

Nors šiais, naujųjų technologijų laikais, televizija atrodo paprastas išradimas, be kurio sunkiai įsivaizduotume gyvenimą, tačiau vargu ar kas žino jos atsiradimo datą, jos veikimo principus. Pasirinkęs šią temą aš ir stengiausi sužinoti televizijos istoriją, žmones kurie ją išrado, išaiškinti kaip ji veikia, sužinoti naudą ar žalą ji daro žmogui, palyginti jos raidą Lietuvoje su pasaulyje. Aš manau, kad televizija yra vienas svarbiausių praeito šimtmečio išradimų, iš dalies pakeitęs informacijos raidą.

Naudota literatūra:

Lietuvos Tarybinė Enciklopedija 1983 m.

Įliustruota Faktopedija 2000 m.

Tarybų Lietuvos Enciklopedija 1988 m.

Mokslo centro tinklalapis.

Leave a Comment